Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnag­rinėjo civilinę bylą dėl Kaltinėnų Aleksandro Stulgins­kio gimnazijoje susižalojusio vaiko, kai šis, užrakintas kla­sėje, iškrito pro langą. Mokyklai nurodyta atlyginti 6000 eurų žalą: teismo sprendimu, mokiniui (ieškovui) priteista 5000 Eur, jo motinai – 1000 Eur.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.88

Pagrindinėje Kvėdarnos gatvėje verda statybos – čia klojamas šaligatvis. Tačiau miestelio senbuvis Jeronimas Oželis mano, jog darbai atliekami skubiai, bet kaip, nežiūrint naudos gyventojams. Tuo tarpu valdininkai aiš­kina, kad yra priešingai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.88

Į pabaigą eina turgavietės Pajūryje įrengimas. Projektas šiam objektui buvo parengtas dar 2018 m. – praėjusios kadencijos savivaldybės administracijos užsakymu tai atliko UAB „Projkelva“. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis, 130,5 tūkst. eurų vertės darbų sutartį su konkursą laimėjusia UAB „Vigatas“ savivaldybė pasirašė šių metų gegužės 26 d. Liepos 2 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriame nurodoma, jog turgavietės įrengimas pabrango iki 132,4 tūkst. Eur. Tačiau kokia bus galutinė šio projekto kaina, paaiškės tik įgyvendinus jį vi­siškai. Pasak darbus atliekančios įmonės atstovų, ati­duoti turgavietę naudojimui planuo­jama dar šiais metais.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.88

Lapkričio 12 d. ryto duomenimis, sergamumo koronavirusu rodikliai Šilalėje buvo didžiausi Lietuvoje – 1251 atvejis 100 tūkst. gyventojų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) suvestinėse nurodyta, jog Šilalės rajone Covid-19 serga 274 asmenys, oficialiais savivaldybės duomenimis, sergančiųjų yra 282. Skirtumas tarp atskirų institucijų duomenų atsiranda dėl nuolat augančio užsikrėtusiųjų skaičiaus – darbuotojai nebespėja visų atvejų suvesti į bendrą sistemą.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.88

Nežinomybė – greičiausiai puikiai abiturientams pažįstamas jausmas, kuris tarsi kirminas pradeda graužti paskutiniais mokslo metais, kai reikia rinktis, ką veiksi toliau.

„Nepasirinkti yra gerai ir su tuo „nepasirinkimu“ kurį laiką pagyventi labai naudinga. Mes dažnai save apribojame vienu tikslų ir nebematome galimybių, kurios mus supa“, – sako švietimo inovatorius Lukas Benevičius. Pasak jo, klaidinga manyti, kad moksleiviai, kurie anksti sugalvoja, kuo nori būti ateityje, nepatiria streso bei nežinomybės jausmo, ar teisingai pasirinko.

Savanorystė – jungtis tarp mokyklos ir karjeros pradžios

Mokyklos baigimas jauniems žmonėms asocijuojasi su skirtingais dalykais. Vieniems tai yra etapas, kuomet buvo padėti pagrindai ateičiai ir „uždaryta“ vaikystė, kitiems – baisus bei intriguojantis įvykis, po kurio seka nežinomybė, tretiems – laisvės ir savęs paieškų laikotarpis.

„Baigęs mokyklą, žmogus turi labai didelį autonomijos bei gaivališkos laisvės poreikį, kurį reikia kažkur nukreipti. Mokykla yra labai ribota erdvė, todėl ir pasaulio suvokimas ten formuojasi labai ribotas. Aš manau, jog tvirtai nežinantis, ko nori, žmogus turėtų savanoriauti. Nesvarbu, ar išvykti į tolimą užsienį, ar čia, Lietuvoje, bet, atsakingai išsirinkęs organizaciją, jis išmoks pačias svarbiausias pamokas, kurios atvers daugelį durų ateityje“, – teigia „Mokymosi mokyklos“ įkūrėjas.

Pasak jo, savanorystė padeda suprasti, koks tas pasaulis už mokyklos sienų – išmokstama atsakomybės, komandinio darbo, bendravimo, yra daug laiko apgalvoti, ką aš noriu veikti. Kaip vieną iš sunkumų, su kuriuo susiduria jaunas žmogus, L. Benevičius įvardina sunkiai suvaldomą laisvės poreikį. Organizacijos dar nėra pasiruošusios priimti ir nemoka dirbti su žmonėmis, kurie ne visai supranta, kur yra ribos, nežino ir nenori laikytis griežtos struktūros.

„Savanorystė tokiu atveju tampa labai gera jungtimi tarp mokyklos ir darbo ar universiteto. Ji labai švelniai išmoko tam tikrų principų, kurie bus reikalingi, dirbant ar apsisprendžiant, kur stoti. Pabuvimas aplinkoje, kur tu dirbi ir tave supa tokie pat žmonės, gali kardinaliai pakeisti požiūrį bei mąstymą. Savanoriauti galima ir mokantis mokykloje, tačiau tam reikia noro bei vidinės motyvacijos“, – pasakoja švietimo inovatorius.

Svarbiausias klausimas

Renkantis ateities veiklą, ar tai būtų studijos, ar darbas, svarbiausia – žinoti atsakymą į klausimą, kas mane augina kaip asmenybę.

„Į savo gebėjimus reikia išmokti žiūrėti plačiau, ne tik pažymio suvokimo ribose. Jei man patinka ir aš noriu išmokti geriau bendrauti su žmonėmis, galbūt reikėtų rinktis psichologijos studijas. Jeigu man patinka gilintis ir suprasti sistemas ir jas tyrinėti, gal vertėtų pasidomėti inžinerija. Nereikia apsiriboti mokyklos disciplinų įvertinimais, nes jie tikrai nėra absoliutūs“, – teigia L. Benevičius.

Dažnai geri pasiekimai mokykloje priklauso nuo savivertės, kai viskas sekasi – savivertė kyla. Toks žmogus tiesiog žino, jog viską gali išmokti, ir jam tai nesukelia didelių problemų. Sunkiau tiems, kurie patenka į uždarą ratą – kažkas nesiseka, krinta savivertė, dingsta noras išmokti, formuojasi apatija visai sistemai. Čia padėti gali tėvai, kurie nukreipia tinkama kryptimi, bet jokiais būdais neverčia ir nesprendžia už vaiką.

„Nereikia visko matyti juodai ar baltai. Geriausias sprendimas dažniausiai randamas kažkur pusiaukelėje – sumaišius juodą su balta. Svarbu suvokti, jog vaikas nėra „nuosavybė“, ir mes norime auginti ne paklusnų bei ribotą kloną bet kūrybišką, savarankišką bei drąsią asmenybę. Normalus ryšys formuojasi tada, kai tėvai duoda patarimą, tačiau supranta, kad vaikas turi teisę ir nepaklausyti“, – pataria švietimo konsultantas, kurio pranešimą galėsite išgirsti nemokamoje Karjeros konferencijoje moksleiviams.

Antroji moksleivių konferencijos dalis

Karjeros konferenciją organizuoja Vokietijos ambasada kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais bei renginių organizavimo ir vadybos agentūra „1 Vienintelis“.

Švietimo ekspertų L. Benevičiaus ir Lauryno Pečkaičio pranešimus apie sėkmingos karjeros kūrimą bus galima išgirsti antroje nemokamos „Karjeros konferencijos moksleiviams“ dalyje, kuri vyks lapkričio 18 d.

Pirmoji renginio dalis sulaukė didelio susidomėjimo, nuotolinį renginį stebėjo beveik 1000 vyresniųjų klasių moksleivių iš visos Lietuvos.

Antroje renginio dalyje pranešimus skaitys ir verslo atstovai: tarptautinės personalo valdymo bei atrankų kompanijos „Soprana Personnel International“ vadovė Diana Blažaitienė papasakos, kaip ieškoti darbo neturint patirties, o „Klassmann Deilmann Lietuva“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas ir „Vakarų medienos grupės“ personalo vadybininkė Monika Kalinauskaitė pasidalins verslo poreikiais bei patars, kaip galima profesijas „pasimatuoti“ iš anksto.

Renginys vyks online platformoje: karjeroskonferencija.zoomtv.lt bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų „Facebook“ paskyroje. Visi norintys dalyvauti renginyje kviečiami registruotis: https://forms.gle/YSeumH8dX9rkZwgu9

Jovita JARUTIENĖ

Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus.

Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas.

Situacija keičiasi kasdien

Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja, ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai bei kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą bei atsakomybę už visų mūsų sveikatą.

Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma – infekuoti virusu.

„Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems pacientams paslaugas teikiančių centrų, COVID-19 infekuoti pacientai, kuriems reikia stacionaraus gydymo, yra gydomi mūsų centre. Tačiau visų pacientų stacionarizuoti negalime dėl vietų stokos, todėl pacientus, kuriems pagalba gali būti suteikta atraminėse ligoninėse, perkeliame į kitas įstaigas – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės COVID-19 skyrių, Ukmergės, Alytaus ligonines. Šiuo metu (lapkričio 11 d. duomenimis) Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje gydomi 14 pacientų, tačiau situacija kasdien keičiasi. Skyriuose visuomet būna ligonių, kuriems yra tikėtinas būklės pablogėjimas ir perkėlimo į Reanimacijos skyrių galimybė“, –teigia jis.

Svarbiausia laikytis reikalavimų

Kaip ir kitose šalies gydymo įstaigose, Santaros klinikose yra laikomasi griežtų infekcijų kontrolės reikalavimų: koronavirusu sergantys pacientai gydomi tik tam skirtuose skyriuose, į kuriuos juose nedirbantiems darbuotojams, pašaliniams asmenims ar lankytojams užeiti yra griežtai draudžiama.

„Klinikose yra keturi pacientų, sergančių COVID-19, gydymui skirti skyriai trijuose skirtinguose korpusuose. Jei bet kuriame kitame ligoninės skyriuje būtų nustatytas koronavirusu sergantis pacientas, jis nedelsiant būtų perkeltas tolimesniam gydymui į vienas iš keturių COVID-19 skyrių“, – sako Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas.

Kalbėdamas apie viruso plitimą tarp įstaigos darbuotojų, medikas mano, jog bet kuris klinikų darbuotojas didžiausią riziką užsikrėsti patiria už darbovietės ribų. Visi medicinos darbuotojai itin griežtai ir sąžiningai vertina privalomas apsaugos priemones bei atsakingai laikosi infekcijų kontrolės reikalavimų, todėl rizika užsikrėsti darbovietėje yra palyginti nedidelė.

„Infekcijų kontrolės skyrius nuolat organizuoja mokymus darbuotojams, kurių metu kaskart iš naujo yra primenami saugaus darbo principai“, – teigia L. Svetikas.

Visuomenė neįvertina grėsmės

Viena svarbiausių ir didžiausių problemų, su kuriomis susiduria gydymo įstaigos šiuo neeiliniu laikotarpiu, gydytojas įvardija darbuotojų užsikrėtimą virusu ir būtiną visos kartu dirbusios pamainos saviizoliaciją. Juk turėjus kontaktą su užsikrėtusiuoju, įvairūs skyriai netenka personalo darbuotojų, o likusiems didėja darbo krūviai.

Kita didelė grėsmė medicinos įstaigoms kyla tuomet, kai pacientai užsikrečia koronavirusu gydantis ligoninėje.

„Mano nuomone, visuomenė neteisingai informuojama apie šią problemą. Galime išgirsti pasisakymų, kad pacientai buvo užkrėsti gydymo įstaigoje, tarsi tai būtų atlikta tyčia. Visuomenei reiktų žinoti, jog pacientai prieš patekdami į stacionarą yra testuojami, reguliariai testuojami ir darbuotojai, tačiau problema šiuo atveju yra asmuo esantis inkubacijos periode.  Tiriant tokius asmenis, galime gauti neigiamą COVID-19 PGR tyrimo atsakymą, ir šiam žmogui nepasireiškus simptomų, jis gali užkrėsti kitus. Nesvarbu, ar tai būtų darbuotojas, ar pacientas. Visų kiekvieną dieną ištirti negalime“, – aiškina L. Svetikas.

Anot (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovo, norint išvengti šių dviejų pagrindinių grėsmių, kurios gąsdina medicinos įstaigas ir jose dirbantį personalą bei gydomus pacientus, yra laikomasi pagrindinių saugumo principų – dažnai testuojami darbuotojai, o pacientams atliekami testai prieš jiems patenkant į stacionarą, tiek medikai, tiek ligoniai griežtai laikosi visų infekcijų kontrolės bei apsaugos reikalavimų. Kad ir kaip būtų, siekiant maksimalių rezultatų, likusi visuomenės dalis privalo taip pat sąmoningai įvertinti galimas pandemijos grėsmes ir atsakingai laikytis visų nurodytų apsaugos priemonių.

Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą.

Kas gali išsitirti nemokamai?

Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus bei patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis.

„Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis negu 15 minučių Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai. Registruotis koronaviruso tyrimui galima karštosios linijos numeriu 1808 nuo 8 iki 20 val. kasdien arba internetu  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.“, – teigia NVSC specialistė.

Asmenys, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti, prioriteto tvarka tiriami nemokamai. Visų pirma, tai koronaviruso židinyje esantys bei sąlytį turėję žmonės – šeimos nariai ir kiti, artimai bendraujantys su užsikrėtusiaisiais ar sergančiaisiais. Taip pat ir medikai, kurie dažniausiai tiriasi prieš pradedant ir baigiant savo darbo pamainas, – tikslią tyrimų tvarką nustato pačios medicinos įstaigos.

Nemokami koronaviruso tyrimai priklauso ir slaugos namų gyventojams, kurie dėl vyresnio amžiaus bei lėtinių ligų priklauso didžiausios rizikos grupėms, ir, žinoma, slaugos namus prižiūrinčiam personalui bei sveikatos priežiūros darbuotojams.

Mobiliųjų punktų reikalavimai

Tyrimai dėl koronaviruso infekcijos dažniausiai atliekami mobiliuosiuose punktuose – su asmeniu susisiekia mobiliojo punkto koordinatorius, nurodydamas tikslų laiką ir adresą, kuriuo reikia atvykti. Svarbu, kad atvykstantieji tirtis nevėluotų.

Dėl duomenų apsaugos karštosios linijos 1808 operatoriai negali užregistruoti asmens tyrimams, jei skambina ne jis pats. Tai padaryti galima tik tada, jei registruojate nepilnametį arba asmenį, kurį globojate, ir ši globa yra įforminta teisiškai.

Vairuotojams, atvežantiems galimai užsikrėtusį asmenį į mobilųjį punktą, nereikia darytis koronaviruso testo, jei yra laikomasi visų reikalavimų: vairuotojas ir keleivis dėvi apsaugines veido kaukes; keleivis sėdi prie praviro lango ant galinės sėdynės – ne už vairuotojo, o įstrižai.

„Nepamirškime, kad automobilis yra uždara patalpa, todėl privaloma laikytis visų apsaugos priemonių, nes užsikrėtimo rizika tikrai yra didelė“, – primena epidemiologė D. Razmuvienė.

Grįžę iš mobiliojo punkto, automobilio savininkai privalo sąžiningai dezinfekuoti transporto priemonę. Jei neturite automobilio ir artimųjų, kurie galėtų pavėžėti, pagalbos reikia kreiptis į savo seniūniją.

Išsitirti siunčia ir gydytojai

Išsitirti dėl koronaviruso būtina net ir sveikiems bei rizikos užsikrėsti nepatyrusiems žmonėms, kurie ruošiasi gultis į ligoninę prieš planines procedūras, tyrimus, operacijas. Tuomet siuntimą tyrimui išrašo šeimos gydytojas. Jo siuntimas reikalingas ir tada, kai tyrimą dėl koronaviruso  reikia atlikti pakartotinai.

Tyrimą svarbu atlikti ir iš užsienio grįžusiems asmenims. Jeigu asmuo ne seniau nei prieš 48 val. prieš grįždamas ar atvykdamas į Lietuvą atliko tyrimą ir gavo neigiamą atsakymą, jam saviizoliacija netaikoma.

Tyrimą sugrįžtantieji gali atlikti ir Lietuvoje, tačiau izoliacija bus nutraukta tik gavus neigiamą tyrimo rezultatą.

Dėl būtinybės ištirti vaikus visada sprendžia gydytojas.

Kaip atliekamas tyrimas?

Virusologinis SARS-CoV-2 nustatymo tyrimas atliekamas, paimant sekreto tepinėlį iš asmens nosiaryklės, tačiau galimas ir serologinis tyrimas, kurio tiriamoji medžiaga – kapiliarinis kraujas. „Ištyrus kraują, sužinoma, ar žmogus jau yra sirgęs, ar koronavirusu serga šiuo metu. Jeigu iš kraujo nustatoma, kad asmuo serga, būtina atlikti molekulinį tyrimą iš nosiaryklės ir įsitikinti“, – sako D. Razmuvienė.  

Tyrimo atsakymas dažniausiai gaunamas per 2–3 paras. Jį galima matyti e. sveikatos sistemoje, prisijungus per elektroninius valdžios vartus. Jeigu atsakymas neigiamas, informuojama SMS žinute.

Jeigu atsakymas teigiamas, su užsikrėtusiu asmeniu telefonu susisiekia epidemiologas ir paaiškina tolesnius veiksmus. Jeigu žmogus negauna tyrimo atsakymo, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jei atsakymas nepateiktas ir e. sveikatos sistemoje, – skambinti 1808.

Kasdien keičiantis epidemiologinei situacijai, keičiasi rekomendacijos ir nurodymai, todėl aktualiausia informacija pateikiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėse nvsc.lt, sam.lt, koronastop.lt

Šilalės savivaldybės taryba seka kaimynų tauragiškių pavyzdžiu – dalį verslo liu­di­jimų ateinančiais metais leis įsigyti už 1 eurą. Tikimasi, jog toks sprendimas paskatins gyventojų verslumą ir išvilios iš šešėlio smulkiuosius verslininkus. Ar simbolinis euras paskatins imtis apledėjusių šaligatvių grandymo arba batų valymo „verslo“, dar klausimas, bet faktas, jog nemažai verslininkų, per dieną uždirbančių visą metinę vers­lo liudijimo kainą, apsidžiaugs galėsiantys sumokėti valstybei gerokai mažiau mokesčių. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.87

Kiekviena proga pabrėžiantys, jog dėl Covid–19 rajono biudžete gali pritrūkti milijono, savivaldybės vadovai, regis, nėra iki galo atviri ir vis tik atranda „laisvų“ pinigų. Tokie dviprasmiški sprendimai leidžia manyti, kad kai kam yra sudaromos sąlygos pasinaudoti išskirtine pa­dė­timi. Dėl to, jog paremti rajoną garsinančius sporto klubus reikia, ko gero, niekas ne­prieštarautų, tačiau kai dabartiniai valdantieji, būdami opo­zicijoje, dėl skiriamos paramos sportui buvo visiškai priešingos nuomonės, o dabar staiga ją pakeitė, kyla abe­jonių jų sąžiningumu. O gal po­žiūris pasikeitė dėl to, kad, pavyzdžiui, krepšinio klubo vadovu tapo savivaldybės darbuotojas?

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.87