Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu.

Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai.

Saugiausi preparatai naudojami medicinoje

Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga gyvybei. Nepageidaujama reakcija į skiepus yra normalus organizmo atsakas į vakcinose esančius antigenus ir rodo, jog vakcina yra veiksminga ir formuojasi imunitetas. Dažniausiai pasireiškiančios reakcijos po vakcinos skiepijimo yra skausmas, paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, gali pasireikšti ir karščiavimas. Pastebėjus bet kokią reakciją į skiepus, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją.“

Toksinių vakcinų nebūtų leidžiama naudoti

Visame pasaulyje skiepais kasmet nuo tymų apsaugoma 2,7 mln. žmonių, 2 mln. – nuo naujagimių stabligės ir 1 mln. – nuo kokliušo.

Žmogus, kuriam yra suteikta teisinga informacija apie skiepus, neturi pagrindo nerimauti dėl vakcinacijos. Vis dėlto, visuomenėje sparčiai plintanti dezinformacija atgraso gyventojus nuo vaikus ir suaugusiuosius apsaugančio skiepijimosi ir tokiu būdu jie prisiima ligos užsikrėtimo, platinimo ar net mirties rizikas.

Dažniausiai dezinformacijos sraute pasitaikantis teiginys, kad skiepai sukelia infekcines ligas, – neteisingas. Specialistė E. Savickienė, kalbėdama apie sukeliamos ligos ir šalutinio poveikio skirtumus, teigia, jog skiepai infekcinių ligų nesukelia, tačiau naudojant gyvas vakcinas, kurių sudėtyje yra gyvas susilpnintas virusas, kai kuriems asmenims gali pasireikšti šalutinis vaistinio preparato poveikis ir konkrečios infekcijos, nuo kurios buvo skiepyti, simptomai, bet toks susirgimas pasireiškia labai lengva ligos forma ir didesnės rizikos sveikatai nesukelia.

Mitas yra ir tai, jog nuo visuomenės slepiama, kad skiepuose yra gyvsidabrio, aliuminio ir formaldehido. Vakcinų klinikinių tyrimų metu yra užtikrinamas preparatų saugumas ir efektyvumas ir tik tokias vakcinas leidžiama naudoti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių bei vadovaujantis imuninių vaistinių preparatų charakteristikų santraukomis, minėtuose preparatuose pagalbinių cheminių medžiagų – gyvsidabrio, konservanto tiomersalio – nėra.

Aliuminio bei formaldehido cheminių medžiagų fragmentai įeina į imuninių vaistinių preparatų sudėtį. Vakcinų sudėtyje esantys aliuminio junginiai yra naudojami daugelį dešimtmečių ir nėra jokių mokslinių įrodymų apie jų sukeliamą neigiamą poveikį sveikatai. Šie junginiai naudojami kaip adjuvantai tam, kad vakcina sukeltų imuninį atsaką ir būtų imunogeniška. Dėl adjuvantų vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų. Jei vakcinų sudėtyje būtų toksinės, kancerogeninės medžiagos ir vakcinos galėtų lemti neigiamą poveikį sveikatai, jos tiesiog negalėtų būti registruotos ir leistos naudoti.

Vakcinos sukuria saugią aplinką visuomenei

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia natūralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Pasitelkiant skiepus, pasaulyje prieš 40 metų buvo eradikuoti raupai, kasmet nusinešdavę po kelis milijonus aukų, Europos regione eliminuoti tymai ir gerokai sumažėjęs sergamumas kitomis vakcinomis valdomomis infekcijomis.

„Svarbiausia suvokti, jog vakcinomis yra apsaugomas ne tik kiekvienas individualus žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka šeimoms ir visuomenei“, – atkreipia dėmesį E. Savickienė.

Dideli darbai yra kaip kalnas – neįveikiamas atrodo tik tol, kol nepra­dedi į jį kopti. Dešimtmetį atidėlio­­tas Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios remontas tapo nemenku išbandymu visai bend­ruo­me­nei. Pa­rapijos klebonas kun. Virgilijus Pocius tikisi, jog žmonių pagalba bei su­sitelkimas suteiks ga­limybę tęsti bažnyčios remontą ir ateinančiais metais. 

Romantizmo stiliaus Lau­ku­vos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios pamatų akmenį 1852 m. pašventino vyskupas Motiejus Valančius. Dviem baltais bokštais į dangaus mėlynę atsiremiantis pastatas buvo mūrijamas net vienuolika metų. Jau statant buvo aišku, kad gruntas po bažnyčia nėra tvirtas, todėl pamatams buvo sukloti šimtamečiai ąžuolai. Problemos prasidėjo praėjus 70 metų po bažnyčios pašventinimo – mūras pradėjo skilinėti, sienose atsi­rado plyšių. Pamatus prisiėjo tvirtinti,  paskutinį kartą tas da­ryta 2003 m. Tačiau įtrūkimai sienose liko, o plyšiai nuolat didėjo. 

Praėjusiame šimtmetyje bažnyčios vidus buvo atnaujintas net keletą kartų. Pernai atlikti poli­chrominiai tyrimai atskleidė, jog ankstesniuose sienų sluoksniuose išlikę XIX a. tapyti konsekravimo kryžiai su vyskupo atributais, o XX a. pradžioje bažnyčios vidus buvo ištapytas prabangaus Art Deco stiliaus tautinių motyvų piešiniais. Restauratoriai juos įvertino kaip unikalius ir ne­įkainojamus tapybos lobius – jų įsitikinimu, kitos tokios bažnyčios Lietuvoje nėra. 

Didelės vertės yra ir virš presbiterijos atidengtas unika­lus tapybos kūrinys – per visą lubų skliautą vaizduojamas valtyje pamokslą sakantis Kris­tus. Tačiau tinkas, ant kurio nutapytas paveikslas, atitrūkęs nuo sienos pagrindo, jam ypač kenkia temperatūros svyravimai ir drėgmė, todėl bažnyčios remontą reikėjo pradėti nedelsiant. 

Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo parapijos klebonas kun. V. Pocius pripažįsta, kad bažnyčios būk­lė buvo ne tik avarinė, bet ir kritinė. Šiemet jau atlikta darbų už 110 tūkst. eurų. Didžiąją dalį pinigų – 76 tūkst. Eur – skyrė Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje (paveldotvarka) programa, 22 tūkst. Eur iš rajono biudžeto pridėjo savivaldybė, 12 tūkst. Eur bažnyčios remontui surinko parapijiečiai. 

Ir šiemet, ir dar dvejus metus vyks bažnyčios avarinės situacijos likvidavimui skirti darbai. Tam prireiks dar 220 tūkst. Eur – remonto pabaiga numatyta tik 2023 m. Kol kas bažnyčios vidus niekuo nesiskiria nuo statybų aikštelės, o klebonas sako, jog, aukojant Šv. Mi­šias, apima keistas jausmas. 

„Stovėdamas ant dulkėtos plėvelės ir žiūrėdamas į stelažus, negali patikėti tuo, ką matai, bet kartu ir džiugu, kad bažnyčia tvarkoma, kad tas darbas išliks šimtmečiams. Šitas remontas buvo kiekvieno kunigo ir kiekvieno parapijiečio svajonė. Labai jo reikėjo – Laukuvos bažnyčia buvo prasčiausios būklės visoje Telšių vyskupijoje“, – tikina kun. V. Po­cius. 

Pasak jo, kol nepradėjo remontuoti, niekas nesuprato, kaip stipriai yra pažeistas pastatas. Nudaužę ištrupėjusį tinką, statybininkai pamatė, jog balkiai visiškai sutrūniję, atsiskyrusios lubos bet kada galėjo užkristi žmonėms  ant galvų. 

„Labai daug padaryta šiemet. Vieną bažnyčios šoną jau sutvarkė, dabar baigia kitą vietą. Įrengti nauji žaibolaidžiai, priešgaisrinė sistema, kur tapytų ornamentų nėra, prie vargonų, virš zakristijos, planuojama išdažyti, kad nereikėtų į tas vietas dar kartą grįžti. Žmonės džiaugiasi, žiūrėdami, kaip gražiai atrodo suremontuotos sienos, sako, kad jų nė dažyti gal nereikia“, – pasakoja Laukuvos parapijos klebonas.

Sutvirtinus bažnyčios sienas ir lubas, lauks dar svarbesnis, pasak kun. V. Pociaus, darbų etapas.  Atnaujinti gražiuosius Art Deco stiliaus ornamentus, kurie Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčią daro išskirtine, reikės apie 1,6 mln. Eur. Kunigas įsitikinęs, jog šį darbą būtina atlikti, nes unikalus šventovės interjeras gali sudominti Žemaitiją lankančius žmones, paskatinti Šilalės rajone turizmą. Laukuva galėtų tapti tokiu pat traukos centru, kaip Dionizo Poškos Baubliai ar Medvėgalio kalnas. 

Parapijos pastoracinės tarybos pirmininkas Kęstutis Auškalnis įsitikinęs, jog, pasibaigus pinigams, darbai negali sustoti. UAB „Telšių meistras“ vadovams laukuviškiai pažadėjo, kad finansavimą ras, tad ir vėl yra nusiteikę prašyti visų geros valios žmonių pagalbos. 

Pastoracinės tarybos pirmininkas pripažįsta, jog dabar sunkus laikas. Žmo­nes gąsdina koronavirusas, namuose sulaiko karantinas, todėl į bažnyčią ateinama rečiau. Bet, anot K. Auš­kalnio, gyvenimas grįš į įprastas vėžes, ir tada bus kuo džiaugtis – žmonės galės susitikti atnaujintoje, švytinčioje bažnyčioje. Tačiau kad toks džiaugsmas nušvistų, dabar reikia susitelkti. 

„Valstybės ir Šventojo sosto programa yra tęstinė, tikimės, jog ir ateinančiais metais mums skirs finansavimą. Vėl prašysime savivaldybės pagalbos, bet labai reikia ir žmonių prisidėjimo. Ne tik parapijiečių, kurie visada padeda. Labai prašome visų padėti kuo greičiau suremontuoti Laukuvos bažnyčią. Daug žmonių, kilusių iš Laukuvos, gyvena didžiuosiuose miestuose, dirba užsienyje. Laukuvos bažnyčioje jie buvo krikštijami, pri­ėmė Sutvirtinimo, Santuokos sakramentus, krikštijo vaikus, todėl turėtų jausti šiems maldos namams šiltus sentimentus. Labai prašome visų padėti išsaugoti ir atkurti unikalų sienų dekorą. Ateities kartos bus dėkingos už šią auką“, – neabejoja K. Auškalnis. 

Kiekviena atnešta ar į sąskaitą pervesta auka yra dokumentuojama – to, pasak kun. V. Pociaus, reikia, kad dabar gyvenančių žmonių vaikai bei anūkai žinotų, jog bažnyčios spindėjime yra ir jų šeimų indėlis. Negalinčius atvykti į kleboniją, iš Laukuvos kilusius, bet kitur gyvenančius žmones parapijos klebonas prašo aukas bažnyčios remontui pervesti į Laukuvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. 66 7300 0100 3619 1702.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaidingai manoma, jog, sergant lytiškai plintančia liga, visuomet turi jaus­ti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimą ar nemalonų kva­pą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pa­­čios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir ne­pra­nykstančius sveikatos pakitimus. 

Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo bei profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. 

Į ką atkreipti dėmesį?

Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijo­nas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Daž­niau­siai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, nuolat keičiant partnerius. 

Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo bei gimdymo metu užkrėsti dar negimusį kūdikį. 

Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti. 

Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų itin pagausėja neįprastų išskyrų ar jaučiate kitus nemalonius simptomus, reikėtų suskubti ir nedelsiant kreiptis į specialistus. 

Dažniausios ligos

Lietuvoje viena dažniau­sių lytiškai plintančių li­gų yra chlamidiozė, sukelia­ma chlamidinės bakterijos. Užsikrėsti įmanoma visų rūšių – vaginalinių, analinių bei oralinių – lytinių santykių metu.

Dauguma žmonių neturi jokių pastebimų simptomų, tačiau kai kuriems vėliau atsiranda skausmas pilvo apačioje, diskomfortas lytinio akto ar šlapinimosi metu, makšties išskyrų spalvos ir kvapo pasikeitimas, kraujavimas tarp menst­ruacijų ar jų metu, taip pat po lytinių santykių. Gali pasireikšti ir išangės skausmai bei išskyros, sąnarių uždegimai.

„Negydoma chlamidiozė vyrams gali sukelti rimtą šlaplės, prostatos arba sėklidžių infekciją, o moterims – dubens uždegiminę ligą ar net nevaisingumą“, – atkreipia dėmesį gydytoja P. Kasilovska. 

Viena rimčiausių lytiškai plin­tančių ligų, galinčių turėti mirtinų padarinių, yra gonorėja. Anot P. Kasilovskos, dauguma vyrų ir moterų visiškai nieko nejaučia, tačiau kitus kankina dažnesnis šlapinimasis nei įprastai, niežėjimas aplink lytinius organus, gelsvų išskyrų pagausėjimas bei kiti simptomai, kaip ir užsikrėtus chlamidioze. 

Negydoma chlamidiozė ir gonorėja gali komplikuotis, pakenkti prostatai, sėklidės prielipui, sukelti moterų bei vyrų nevaisingumą, pasireikšti ektopiniu (už gimdos ribų) nėštumu ir kitais reprodukcinės sveikatos sutrikimais. 

ŽPV – tylus ir grėsmingas

Lytinių santykių metu leng­vai ir dažnai užsikrečiama itin populiaria žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Dau­ge­lis užsikrėtusių ŽPV nejaučia visiškai nieko, tačiau ši infekcija, pasilikusi orga­niz­me, gali virsti lėtine liga ir negrįžtamai paveikti ly­tinių organų gleivines, sukelti ikivėžinius ir vėžinius su­sirgimus. Ne veltui net 99 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra susiję su didelės rizikos ŽPV in­fekcija.

Kitos lengvesnės for­mos sveikatos prob­­lemos, kurias su­kelia skirtingi ŽPV tipai, – tai odos ir genitalijų karpos, pavyzdžiui, makšties, varpos, išangės, tarp­vietės ar gerklės, gerk­lų papilomatozė. 

„ŽPV įmanoma už­sikrėsti ir bet kokio kontakto su užsikrėtusio žmogaus lyties organais metu ar kontaktiniu būdu per odą bei gleivinių mik­rotraumas. Be to, ši infekcija plinta tiek per heteroseksualius, tiek per homoseksualius santykius“, – teigia gydytoja, primindama, kad ir berniukai, ir mergaitės jau nuo devynerių metų gali būti paskiepyti nuo šio viruso. 

Apsisaugojimo ir patikrinimų svarba

Patikimiausias būdas išvengti lytiškai plintančių infekcijų – susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiškai monogaminius lytinius santy­kius su asmeniu, kuris žino, jog nėra infekuotas. Riziką užsikrėsti sumažina taisyklingas prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu.

Gydytoja P. Kasilovska taip pat pabrėžia ir kasmetinių profilaktinių vizitų pas specia­listus svarbą: „Nevenkite reguliariai tikrintis, nes tokie apsilankymai gali padėti anksti nustatyti sveikatos problemas ir išvengti galimos grėsmės. Kiek­vienas žmogus turėtų žinoti, kas vyksta su jų kūnu“. 

Jei norite pasitikrinti profilaktiškai arba įtariate problemą, patariama kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į gydytoją specialistą (ginekologą, urologą, dermatovenerologą). Atsižvelgiant į tai, jog užsikrėtęs asmuo gali nejausti visiškai jokių simptomų, būtina pasitikrinti profilaktiškai, turėjus rizikingus lytinius santykius, o gavus teigiamą re­zultatą – apie tai informuoti ir partnerį.

Tėvai ir lytinis švietimas

Vidutiniškai Lietuvoje paaug­lių brendimas prasideda sulaukus 13,5–14 metų. Svarbu, kad ne tik mokytojai supažindintų jaunimą su artėjančiais jų kūno bei organizmo pokyčiais. Ir tėvams būtina apie tai kalbėtis su savo vaikais, nes tėvų vaidmuo čia labai svarbus. 

„Tikrai neužtenka vien mokykloje išgirstos teorijos, todėl tėvai turėtų asmeniškai pakalbėti su vaikais apie brendimą bei artėjančius fiziologinius pokyčius, o kai ateis laikas – ir apie nesaugių lytinių santykių grėsmes sveikatai. Dažniausiai mamos pasakoja dukroms, tėvai – sūnums, tačiau, žinoma, gali būti ir atvirkščiai. Svarbiausia iš pradžių neišgąsdinti vaiko ir pernelyg nespausti, jog palaipsniui įgautumėte didesnį jo pasitikėjimą“, – teigia P. Ka­si­lovska. 

Gydytoja pažymi, kad neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai atveda savo vaikus pas specialistus, kad jie tinkamai paaiškintų ir atsakytų į visus rūpimus klausimus. 

Pasikeitus situacijai ir karantinui stipriai apribojus visuomeninį gyvenimą, išryškėjo auganti vienišumo problema. Nutolimas nuo bendruomenės ir aplink sklandanti informacija kelia įtampą ir spraudžia žmogų į nerimo spąstus. Jaunieji maltiečiai -  Maltos ordino pagalbos tarnybos bendruomenė, jungianti savanoriaujantį jaunimą, nusprendė ieškoti galimybių, kaip spręsti šią problemą. Nors savanoriška veikla iki šiol buvo paremta fiziniu kontaktu, šiandieninės sąlygos paskatino apgalvoti ir nuotolinės savanorystės alternatyvas.

Bendradarbiaudami su Britų taryba, jaunieji maltiečiai pradeda įgyvendinti projektą „Sujungiat kartas“ (angl. Bridging Generations). Projektas nukreiptas į  konsultacijas telefonu, kurios ne tik suteiktų nuolatinę emocinę paramą, bet ir šviestų vyresnio amžiaus asmenis šių dienų aktualiomis temomis, esant poreikiui, padėtų susitvarkyti informacinių technologijų klausimais.

Būsimiems savanoriams kartu su ekspertais suteiksime paruošiamuosius 24 valandų trukmės nuotolinius mokymus apie informacinio ir medijų raštingumo konsultavimą bei emocinės pagalbos teikimą.  Projekto metu savanoriai turės galimybę reflektuoti savo patirtis reguliariose supervizijose, įsivertinti įgytas žinias bei įgūdžius atvirų ženkliukų sistemoje. Pasibaigus projektui dalyviams bus išduoti pažymėjimai, kuriuose atsispindės ne tik išklausytų mokymų žinios, bet ir praktiniai gebėjimai.

Artėjant šventėms, kaip niekada svarbu vieniems kitus palaikyti ir, nors sąlygos nėra palankios fiziniams kontaktams, pasistengti būti arčiau vieni kitų, pasitelkiant telefoninio ryšio pagalbą.

Jaunuoli, nori prisidėti prie kilnaus ir reikšmingo tikslo? Išbandyti nuotolinę savanorystę, gilinti žinias medijų, informacinio raštingumo bei emocinės paramos tema bei įgyti vertingos praktikos konsultuojant vyresnio amžiaus asmenis? Tai galimybė Tau!

Jeigu Tau – 16–29 metai ir kalbi lietuvių, rusų ar lenkų kalbomis, rašyk mums laišką el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Rūta BAUBLYTĖ

Jaunųjų maltiečių centrinio biuro komunikacijos koordinatorė

Kad ir kiek kartų rašyta apie ne buitinių atliekų tvarkymą, dalis šilališkių piktybiškai ją ir toliau ignoruoja.

Iš Žemaitės gatvėje, prie 6–8 namų, esančių konteinerių po praėjusio savaitgalio vos ne per viršų krito kalnai sta­tybinių atliekų bei jomis už­terštų talpų. Nors vi­si žino, jog statybinių atliekų į buitinėms skirtuosius konteinerius mesti negalima, ta­čiau jas gabenti į Didžiųjų at­liekų su­rinkimo aikštelę, esan­čią Vin­gininkuose, nesivar­gina. At­lie­kų vežėjai tokias atliekas vežti atsisako. Ap­lin­ko­saugininkai akcentuoja, kad statybinio laužo versti į komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų negalima. Už tokį atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą baudos siekia kone 600 eurų. Tačiau ar bent vienas taip pasielgęs asmuo buvo nubaustas?

O galbūt vienintelė reali išeitis iš šio užburto atliekų ra­to būtų vaizdo kamerų įrengimas tose vietose, kur stovi konteineriai?

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketina inicijuoti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei LR sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį socialinį teisingumą draudimo įmokas mokantiems asmenims, taip pat – tinkamai užtikrinti mažas pajamas turinčių pažeidžiamiausių visuomenės grupių teisę į paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones padengimą. Šalies vadovas teikia šiuos įstatymo pakeitimų projektus viešai konsultacijai su visuomene.

„Inicijuojami teisėkūros pokyčiai yra būtini gerovės valstybei, kurios vienas svarbiausių siekių yra socialinis teisingumas, atskirties ir skurdo mažinimas bei lygių galimybių užtikrinimas. Žmonių gerovės siekiančioje valstybėje itin svarbu užtikrinti teisingą, taiklią, proporcingą ir adekvačią socialinių išmokų sistemą. Šiandien dėl skubotos, nekokybiškos teisėkūros ar kitų priežasčių įstatymuose yra atsiradę akis badančių neteisingumo spąstų“, – teigia Prezidentas.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmenims, kurie dirba ir gauna socialinio draudimo pensiją (išskyrus senatvės pensiją), draudimo išmoka netekus darbo yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją. Pasak šalies vadovo, toks išmokų ribojimas yra socialiai neteisingas, nes šie žmonės moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas kaip ir kitos visuomenės grupės.

Pagal socialinio draudimo paskirtį, galima aiškiai išskirti dvi išmokų rūšis. Pirmoji, skirta kompensuoti galimybei gauti pajamas – tai senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, periodinė ir vienkartinė kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Antroji, skirta kompensuoti paskutinio laikotarpio prarastoms faktinėms gautoms pajamoms ar jų daliai – tai nedarbo draudimo išmoka, ligos išmoka, ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atveju, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos. Prezidento teigimu, siekiant didesnio socialinio teisingumo nedarbo draudimo išmokų dydį tikslinga riboti tik susiejant su tos pačios paskirties išmokomis, kurios skirtos kompensuoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių paskutinio laikotarpio prarastoms faktinėms gautoms pajamoms ar jų daliai. Tokiu atveju asmenims, įgijusiems teisę į išmokas, kurios kompensuoja galimybę gauti pajamas dėl patirtos žalos sveikatai ar kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos, netekto darbingumo kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, šalpos išmokos), turėtų būti užtikrinama jų teisė gauti visą pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką. Senatvės pensijos gavėjams įstatymo pataisos faktinės reikšmės neturės, nes senatvės amžiaus sulaukęs asmuo negali turėti bedarbio statuso, atitinkamai jam nedarbo draudimo išmoka nėra skiriama.

Didžiausią poveikį siūlomas naujas reguliavimas turės dirbantiems asmenims su negalia. Įstatymo projektu bus garantuotas ne tik teisingesnis dalinį darbingumą turinčių asmenų socialinių teisių užtikrinimas, bet ir atsiras geresnės paskatos asmenų su negalia užimtumui darbo rinkoje, kuris nedidėjo 5 metus ir šiandien tesiekia 29 proc. Įstatymo pataisos nukreiptos į 158 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia bei kitas tikslines grupes. Pataisos kas mėnesį palies vidutiniškai apie 500 asmenų, gaunančių nedarbo draudimo išmoką, bei prisidės prie šių asmenų skurdo rizikos lygio mažinimo. Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis 2019 m. siekė net 31,3 proc., kas yra 10,7 proc. punkto didesnis rodiklis už bendrą skurdo rizikos lygį šalyje bei 10,4 proc. didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį – 20,9 proc.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos inicijuojamos siekiant tobulinti paciento priemokos už kompensuojamuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones padengimo tvarką – nustatyti teisingą teisės gauti priemokos padengimą kartelę, kuri šiuo metu yra nelogiška ir neatitinka skurdo riziką patiriančių žmonių faktinių pajamų ir poreikių.

Šiuo metu paciento priemokas valstybė padengia senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliems asmenims – vaikams ir suaugusiems su negalia, kurių užpraeito mėnesio pensijų, išmokų, rentų ir (ar) draudžiamųjų pajamų suma sudaro mažiau kaip 95 proc. praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD). Šis dydis yra suprantamas kaip absoliutaus skurdo riba, vertinant pacientų mažiausias pajamas, naujuoju teisiniu reguliavimu siūloma taikyti ne 95 proc., o 100 proc. MVPD ribą. Taip pat – pajamas vertinti ne pagal praėjusių, o pagal patvirtintą einamųjų metų MVPD dydį. „Valstybė negali viena ranka nustatyti minimalių vartojimo poreikių dydžio, sakydama, kad tai absoliutaus skurdo riba, o kita ranka tą dydį pati mažinti. Taip pat visiškai nepagrįsta, vertinant šios dienos žmonių pajamas, lyginti jas ne su šiandien aktualiu, o su praėjusių metų vartojimo poreikių dydžiu“, – akcentavo Prezidentas.

„Valstybė stipri tiek, kiek ji teisingai ir adekvačiai rūpinasi savo silpniausiais. Dabartinė pacientų priemokos padengimo tvarka neatitinka įprastų skurdo mažinimo priemonių standarto. Skaudžiausia tai, kad dėl tokių neapgalvotų įstatymo nuostatų sukompromituojami ne tik geri įstatymo tikslai, bet ir pati valstybė. O dar blogiau – tokiuose neteisingumo spąstuose gyvenimiškoje kasdieninėje realybėje atsiduria pažeidžiamiausios visuomenės grupės – vaikai su negalia ir jų šeimos, suaugę neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės ir pensininkai“, – pabrėžė šalies vadovas.

Seimui priėmus šias pataisas, Nedarbo draudimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d., o Sveikatos draudimo – nuo 2021 m. kovo 1 d.

Prezidentas kviečia visuomenę ir socialinius partnerius įvertinti paruoštus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo projektus ir teikti savo nuomonę, galimas alternatyvas bei pasiūlymus jį tobulinti iki gruodžio 2 d., atsiunčiant el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Prezidento komunikacijos grupės inform.

Pasaulį užvaldžius koronaviruso pandemijai, vienkartinės veido kaukės, pirštinės, dezinfekcinio skysčio pakuotės tapo neatsiejama naujos kasdienybės dalimi. Ir jei anksčiau išeinant iš namų daugelis neretai pasitikrindavo, ar su savimi pasiėmė raktus, telefoną, piniginę, šiandien pirmiausia skubama užsidėti kaukę. Prevencija, saugantis nuo koronaviruso infekcijos neabejotinai svarbi, tačiau su antrąja COVID-19 banga iš paskos slenka tylus, bet ne mažiau grėsmingas priešas – pandeminė tarša, nuo kurios vakcina nebus išrasta.

Infekuotos atliekos – budintis priešas

Pasak pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktoriaus Vitoldo Sapožnikovo, plintant virusui lygiagrečiai auga ir taršos mastai. Pasinėrę į koronaviruso rūpesčius, taršos ir aplinkosaugos problemas kol kas atidedame ateičiai, nesusimąstydami, kad netinkamas atliekų tvarkymas arba dar blogiau – šių atliekų netvarkymas, tik paaštrins situaciją. Nežinodami, kaip saugiai turėtų būti utilizuojamos galimai virusu infekuotos atliekos, rizikuojame toliau platinti grėsmingą ligą, taip sukeldami dar didesnį pavojų savo sveikatai ir darydami žalą aplinkai.

„Šiuo metu visas pasaulis susitelkęs į pandemijos suvaldymą, tačiau lėto kenkimo aplinkosaugos problemos patrauktos į paraštes. Aplinka dūsta COVID-19 atliekose – išmetami didžiuliai kaukių, pirštinių, kiekiai, daugybė dezinfekcinio skysčio plastiko talpų, veido skydeliai, vienkartiniai drabužiai. Akivaizdu, kad problema yra globali ir tampa ilgalaike visame pasaulyje, o jos nepradėjus spręsti dabar – ji taps dar vienu pasauliniu ateities aplinkosaugos iššūkiu“, – įsitikinęs V. Sapožnikovas. 

 „Žalvaris“ direktoriaus teigimu, netinkamai tvarkomos vienkartinės asmens apsaugos priemonės ne tik didina taršą, bet ir kelia papildomą riziką užsikrėsti pavojingu virusu.

„Nors nėra įrodyta, kad panaudotos, aplinkoje besiplaikstančios kaukės ar respiratoriai gali perduoti užkratą, tai nėra ir paneigta. Todėl, jeigu kaukę ar respiratorių dėvėjo virusu užsikrėtęs žmogus ir jis veido apsaugos priemonę tiesiog išmetė į šiukšliadėžę viešoje vietoje, išlieka rizika, kad nuo jos virusas gali būti perduotas ir platinamas toliau – tiek atliekas tvarkantiems žmonėms, tiek gyvūnams“, – sakė jis.

V. Sapožnikovas atkreipia dėmesį, kad infekuotų atliekų tvarkymui yra keliami ypatingi reikalavimai, tokios atliekos turi būti saugiai surenkamos, laikomos ir galiausiai sudeginamos. Šios atliekos jokiu būdu neturėtų patekti į sąvartynus. Lietuvoje teisę tvarkyti medicinines atliekas, kurioms priskiriamos ir infekuotos asmens apsaugos priemonės, turi vos dvi įmonės.

Kaip tinkamai išmesti panaudotas kaukes?

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kaukės, respiratoriai ir kitos panaudotos asmens apsaugos priemonės, turėję sąlytį su virusu, turi būti utilizuojamos taip, kad antriniam viruso plitimui aplinkoje būtų užkirstas kelias. Rekomenduojama panaudotą kaukę ar respiratorių sandariai „supakuoti“ į dvigubą plastikinį maišelį ir tik saugiai jį užrišus, išmesti į buitinių atliekų konteinerį kaip atlieką.

Namuose saugiai išmesti asmens apsaugos priemones gali kiekvienas – reikėtų skatinti vieniems kitus tai daryti ir vengti šių atliekų atsikratyti viešose vietose. Akivaizdu, kad saugiai utilizuojant panaudotas asmens apsaugos priemones suvartojamo plastiko kiekiai trigubinami, tačiau netinkamai šias atliekas tvarkant ir išmetant viešose vietose – jos „skraido“ ore, nugula gatvėse, pievose ir parkuose, patenka į vandens telkinius.

„Nei Lietuvoje, nei kitose šalyse kol kas nėra įrengtų panaudotoms asmens apsaugos priemonėms skirtų specialių konteinerių ar talpų, kur būtų galima jas saugiai išmesti ir surinkti. Pandemija nesibaigs rytoj, tad galvoti apie tai šalies mastu turėjome jau vakar, nes tik tokiu atveju galima užtikrinti, kad šias atliekas tvarkantys žmonės, dirbdami savo darbą, bus saugūs, o šalia prekybos centrų ir miestų gatvėse nebematysime „skraidančių“ veido kaukių ar guminių pirštinių. Nieko nedarant ir neieškant sprendimų dabar, tik pandemijai atsitraukus, pamatysime tikrąjį problemos mastą – tiesiog turėsime dar vieną ekologinę katastrofą, su kurios pasekmėmis tvarkytis teks dešimtmečius“, – kalbėjo V. Sapožnikovas.

Kaukių naudojimas tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų pasaulio šalių yra privalomas, vienkartines priemones rekomenduojama keisti kas kelias valandas. Vienas žmogus per dieną šių priemonių gali panaudoti bent kelias, todėl suskaičiuoti realius išmetamus kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio pakuočių kiekius labai sudėtinga – tikėtina, kad jie yra milžiniški ir pasauliniu mastu siekia tūkstančius tonų per dieną.

Trūksta valdžios dėmesio

Pasak „Žalvario“ direktoriaus, kaskart atsikratydami panaudotu ar nereikalingu daiktu, turime atkreipti dėmesį į tai, kur jis nuguls ir kas su juo bus daroma. „Žalvario“ vadovas ragina vartoti atsakingai – jei tik įmanoma, rinktis daugkartines pakuotes, tinkamai rūšiuoti atliekas, kurias vėliau būtų galima perdirbti.

Jis įsitikinęs, kad apie pandemijos pasekmes ėmus diskutuoti vis garsiau, drauge su valstybės institucijomis įmanoma parengti konkretų efektyvių veiksmų planą. Lietuvoje yra įgyvendinta sėkmingų atliekų tvarkymo projektų, kaip, pavyzdžiui, taromatų sistema, tad V. Sapožnikovo įsitikinimu, labai svarbu neuždelsti ir nepalikti koronaviruso sukeliamų aplinkosaugos problemų nuošalyje – sukuriant saugią šių atliekų surinkimo sistemą, naudojant informacines-edukacines priemones, ugdant visuomenės sąmoningumą apie tai, kaip tvarkyti pavojingąsias pandemines atliekas, galima laiku sustabdyti problemos plitimą.

UAB „Žalvaris“ yra didžiausia pavojingųjų atliekų tvarkytoja Lietuvoje, kasmet surenkanti ir sutvarkanti per 30 tūkst. tonų atliekų. 1965-ais metais veiklą pradėjusi įmonė šiuo metu tvarko daugiau kaip 180 skirtingų rūšių atliekų, kurių didžiausią dalį sudaro pramonės bei automobilių techninės priežiūros ir remonto įmonių veikloje susidarančios pavojingosios atliekos. Įmonėje dirba per 50 įvairių sričių specialistų, iš kurių 11 teikia aplinkosauginės dokumentacijos rengimo, atliekų apskaitos bei konsultavimo paslaugas.

Eglė BERENTIENĖ

Marketingo ir komunikacijos vadovė

2020-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Tautodailės metais. Lap­­kričio 13 d. jie paminėti Tauragės krašto muziejuje „Santa­ka“, kur buvo su­rengta keturioliktoji regioninė (Tauragės apskrities) paro­da „Aukso vai­nikas“. 

Parodoje dalyvavo liaudies meistrai, tautodailininkai iš Tau­ragės, Jurbarko ir Šilalės rajonų – iš viso 22. Komisija, sudaryta iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistų bei Tauragės rajono dailės žinovų, atrinko geriausius kūrinius respublikiniam turui. Sa­vo darbus pristatė Šilalės miesto bei rajono tautodailininkai ir meistrai Al­fonsas Maulius, Rita Urbonaitė, Bi­ru­tė Overlingienė, Jonas Gerkė, Daiva Kau­nienė, Benisė Gir­kon­tienė, Alvydas Po­cius, Danutė Son­gai­lienė ir Vladas Jana­vičius. 

Liaudies taikomosios dailės srityje, pri­stačiusi savo megztus delmonus (tai puošni kišenė, austine juostele lietuvių moterų rišta prie juosmens), ant­­rąją vietą pelnė šilališkė B. Gir­kon­tie­nė. Už kryželiu siuvinėtus paveikslus specialiuoju diplomu apdovanotas V. Janavičius. 

Pirmąsias vietas užėmė ir į respublikinį turą pateko šilališkiai A. Maulius (medžio skulptūra) ir kryždirbys A. Po­cius bei tauragiškė Raimonda Debec­kienė, eksponavusi pintus darbus. 

Respublikinis turas bei laureatų apdovanojimas tradiciškai vyks sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną. Lin­kime mū­sų liaudies meistrams kuo didžiausios sėkmės. 

Ilona RAUDONIENĖ

Šilalės kultūros centro scenos režisierė (etnografijai) 

Renatos JANČIAUSKIENĖS nuotr.

Rūpindamasis klientų saugumu, mobiliojo ryšio ope­ra­torius „Tele2“ ragina savo pri­va­čius ir verslo klientus reikalingas prekes bei paslaugas užsisakyti elektroninėje parduotuvėje www.tele2.lt. 

„Rekomenduojame kuo daugiau kasdienių reikalų ir darbų atlikti nuotoliniu būdu. Patogiai planuotis savo pir­kinius bei juos įsigyti galite „Tele2“ internetinėje par­duotuvėje bei savitarnoje“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius. 

Paslaugos nuotoliniu būdu ir nemokamas pristatymas

Internetinėje parduotuvėje arba savitarnoje galima įsigyti operatoriaus siūlomų prekių bei paslaugų: telefonų, kompiuterių, iš­maniųjų įrenginių, modemų arba pokalbių bei interneto planų. Už­sa­kytos prekės bus pristatytos nemokamai.

Privatiems „Tele2“ klientams in­formacija teikiama nuo 7 val. iki 23 val. Skambinti galima trum­puoju numeriu 117 (skam­bi­nant tik iš „Tele2“ tinklo, nemokamai) arba (+370-684) 0-01-17 (skambinant iš užsienio ar kito operatoriaus, kaina – pagal mokėjimo pla­no tarifus).

Reikalinga informacija – savitarnos svetainėje arba programėlėje

Klientų patogumui „Tele2“ siūlo išbandyti savitarnos svetainę mano.tele2.lt. Joje galima pasi­tikrinti duomenų likučius, apmo­kėti sąskaitas, užsisakyti naujus pokalbių ar interneto planus bei papildomų paslaugų, pratęsti sutartis, pasikeisti kredito limito dy­dį, atstatyti užblokuotą telefono PIN kodą.

„Tele2“ savitarnos svetainė sukurta, atsižvelgiant į klientų poreikius – čia nereikia laukti, o rasti atsakymus į iškilusius klausimus ar atlikti pakeitimus ypač paprasta. Prie savitarnos jungiantis pirmą kartą, prireiks tik jūsų telefono numerio – tuomet SMS žinute gausite laikiną slaptažodį, kurį vėliau galėsite pakeisti. 

Pasitikrinti duomenų likučius, apmokėti sąskaitas, stebėti vartojimo statistiką bei užsisakyti paslaugas galite ir „Mano Tele2“ programėlėje. Ją nemokamai parsisiųskite iš  „Google Play“ ir „App Store“.

Telefonų remonto paslaugos – neišeinant iš namų

„Tele2“ priklausantis išma­nių­jų įrenginių servisas „Smart Mas­ter“ visiems klientams šiuo metu siūlo telefonus remontui atiduoti ir iš jo pasi­imti net neišėjus iš namų. Nu­rodytais adresais įrenginius paims bei juos grąžins kurjeris. Įrangos pristatymas ir grąžinimas visoje Lietuvoje – nemokamas.

Visų operatorių klientai sa­vo užklausas gali registruoti tel. (8-617) 1-88-88 arba internetu www.smart­master.lt.

Išmaniųjų įrenginių servise nuo­toliniu būdu taisomi visi įren­gi­­niai, taip pat garantiniai ir draus­ti išmanieji. Įvedę užsakymo numerį serviso internetinėje svetainėje, galėsite greitai pasi­tik­rinti savo įrenginio taisymo eigą. 

Sprendimus verslui gaukite per atstumą

„Tele2“ verslo klientai gali valdyti, keisti ar užsisakyti nau­jas paslaugas savitarnos svetainėje arba susisiekę su savo asmeniniu verslo vadybininku. 

Išleisti mažiau ir uždirbti daugiau įmanoma. Iš­ban­dy­kite šiuo metu verslui ypač aktualias paslaugas – išmanų skambučių valdymą efekty­viam klientų aptarnavimo pro­cesui, „Tasker“ sprendimą verslo procesų optimizavi­mui ar „Han­na CRM“ įrankį sklan­džiam ryšių su klientais valdymui. 

Su naujais ar esamais verslo klientais, išsirinkusiais bet kurią paslaugą www.tele2.lt/vers­lui svetainėje ir palikusiais savo kontaktus, susisieks „Tele2“ konsultantas ir pateiks geriausią pasiūlymą verslui. 

„Tele2“ verslo klientams informacija teikiama nuo 7 val. iki 23 val. Skambinti galima trumpuoju numeriu 1575 (nemokamas) arba (8-684) 0-00-75 (kaina – pagal mokėjimo plano tarifus).

Jovita JARUTIENĖ