Kovo pradžia. Stojo ka­len­dorinis pavasaris, ir be­veik ištirpęs sniegas rodo, kad gamta iš tikrųjų bunda. Ka­­­ziu­ko šventė šiemet bus virtuali, Knygų mugė – taip pat, greičiausiai – ir Ne­pri­klausomybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji. Tuo ge­riau, nes dabar tas šventes mes galėsime iš­jausti sa­vo širdyje, o ne tik var­gi­nan­čiame gatvės šur­mu­lyje bei piniginei pavojingo­se mu­gėse. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Nors, staiga atšilus, tirpstantis sniegas didelių polaidžių nesukėlė, rajono ūkininkai pa­vasarį pasitinka su nerimu. Žinant, jog didelė dalis rajone esančių melioracijos įren­ginių veikia prastai, galima nujausti, kad daug kur laukai bus neįvažiuojami kone iki vasaros vidurio. Dėl avarijų valstybei priklausančiose melioracijos sistemose užmirksta pasėliai, niekais eina pievos, neturi kur ganytis gyvuliai. Nieko gero ūkininkams šiemet nežada ir valdžia: avarinėms situacijoms likviduoti iš Žemės ūkio ministerijos gautų pinigų neliko, o savivaldybė iš biudžeto žada tik trupi­nius. Tad skęstančius laukus norintiems gelbėti ūkininkams gali tekti patiems pakratyti kišenes.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba skelbia, kad pernai trečdaliu su­mažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Tačiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sulaukta 22 proc. daugiau nei 2019 m. Tau­ragės apskrityje to­kių iškvietimų taip pat daugėjo.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, palyginti su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Bet gali būti, jog dėl karantino praradus svarbius informacijos šaltinius (ugdymo ar gydymo įstaigos, dienos centrai), vaiko teisių gy­nėjai ne visada galėjo sužinoti apie skriaudžiamus vaikus.

Greta BLIUTAITĖ

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15

Nors karantinas pratęstas ir Šilalėje vis dar fiksuojama naujų užsi­krė­timo koronavi­rusu atvejų, visgi atrodo, jog rajono gyventojai jau baigia pamiršti praėjusių metų pa­baigoje ūžtelėjusią COVID-19 bangą. Medikai pripažįsta, kad skiepų atsisako kas tre­čias pakviestas skiepytis. Tačiau gali būti, jog jie patys iš dalies prie to ir prisideda – žmonės skundžiasi, kad jiems trūksta profesionalios informacijos apie sudarytas eiles, ne­aiškinama, kaip kuri vakcina veikia, kokių negalavimų ji gali sukelti ir pan.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) šią savaitę įspėjo apie galimus dides­nius nei įprasta potvynius. Šilalės rajonas atsidūrė tarp tų vienuolikos savivaldybių, kurioms kyla ši grėsmė, o didžiausią pavojų keliančia upe įvardijama Jūra. Tačiau vietos gyventojai netiki, kad ledonešis sukels nepatogumų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15

Kuo kvepia pavasaris? Pirma žaluma, vėjo gaivumu, pra­žydusiais krokais ir saulutėmis. Tokią gaivą namuose bet kada gali sukurti kvapiųjų aliejų mišiniai. Jie ne tik valo, dezinfekuoja orą, bet ir gali apsaugoti nuo virusų, pagerinti nuotaiką bei sustiprinti organizmo imunitetą. Aro­materapija – vienas seniausių gydymo bū­dų, paremtas liaudies medicina ir mokslo atradimais. Jau prieš 5 tūkstančius metų egiptiečiai kedrų aliejų naudojo miru­sių didžiūnų balzamavimui. 

Uoslė yra vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, per kurį suvokiame aplinkinį pasaulį. Ga­lime būti nevalgę, negėrę, bet nustoti kvėpuoti negalime nė vienas. Seniai pastebėta, jog ką užuodžiame, taip ir jaučiamės. 

„Augalų kvapai yra tokia pat gydomoji priemonė, kaip ir vais­tažolių arbatos. Niekas neabejoja, jog peršalus reikia gerti daug šiltų arbatų – efektyviai veikia pušų spyglių, čiob­re­lių, liepžiedžių, aviečių stiebų nuovirai. Pasitelkdami aromaterapiją, taip pat sėkmingai galime padėti sau kovoti su dep­resija, peršalimu, emociniais bei fiziniais negalavimais. Tokie sveikatos gerinimo būdai nepadeda, kai reikia gelbėti gyvybę, tačiau pažinti gydomųjų savybių turinčius augalus ir mokėti pasinaudoti jų stebuklingomis savybėmis kasdieniame gyvenime tikrai verta“, – tikina aromaterapeutė Aistra Kaz­lauskienė.  

Kvapų poveikiu ji susidomė­jo studijuodama chemiją ir bio­chemiją. Tuo metu Lie­tu­vo­je aromaterapija dar buvo nauja sritis, todėl žinių teko ieškoti klausantis Kanados, Jung­­tinių Amerikos Valstijų lek­to­rių nuo­tolinių paskaitų, moky­tis Eu­­ro­poje įsikūrusiuose aro­materapijos institutuose. Ži­nias pritaikydama praktiškai, A. Kaz­­laus­kienė geba gaminti aromaterapijos produktus, natūralią ir mineralinę dekoratyvinę kosmetiką, derinti kvapiąsias kompozicijas, kurti kve­palus, todėl dabar paskaitose mo­ko moteris naudotis neap­rėpiamais gamtos turtais.

Pajutusi namuose tvyrant slogią nuotaiką, pagarina cit­rusinių vaisių eterinio aliejaus, peršalimui gydyti naudoja eukaliptų, čiobrelių, pušų eterinių aliejų tepalus, smulkių nudegimų, nubrozdinimų vietas tepa alavijų arba levandų eteriniais aliejais arba hid­rolatais (vanduo, surenkamas iš augalų distiliuojant eterinius aliejus). 

Hidrolatai labiausiai tinka ir norint atgaivinti, tonizuoti odą. Tai ypač svarbu dabar, nes nuo­lat būnant patalpoje veido ar kūno oda smarkiai išsausėja, pradeda niežėti, raukšlėtis.  Hidrolatai  atgaivina ir nudegintą saulės, po skutimosi sudirgusią odą. 

Didžiausią efektą sukuria ete­riniai aliejai. Juos galima tepti ant odos, naudoti aromaterapijai įkvepiant arba įlašinant į veikiantį garintuvą. Garin­tu­vuose naudojami gryni eteriniai aliejai, o ne jų mišiniai su augaliniais aliejais. 

A. Kazlauskienė pataria prieš perkant apsispręsti, kam konk­rečiai norėsite naudoti aromaterapinę priemonę, ir įsitikinti, kad perkate kokybiš­ką produktą. Dažnai būna, kad eterinis aliejus įvardijamas kaip natūralus, o pažvelgęs į jo sudėtį, pamatai, jog yra tik kelios medžiagos iš gamtos. 

„Renkantis gaminius, labai pasitarnauja programėlės, kuriomis naudodamiesi galime nag­rinėti įvairius ingredientus. Ke­­­lis kartus paskaičius apie ats­kirus ingredientus, įvairias priemones atsirinkti bus leng­viau, nes žinosite, ką jie suteikia ir koks gali būti priemonės poveikis“, – sa­ko A. Kaz­lauskienė. 

Lietuvos aromaterapeutų aso­ciacijos vadovė, mokslų dak­tarė Rūta Aldonytė pripažįsta, jog rinkoje yra labai daug ne­kokybiškų eterinių aliejų. Aro­­ma­terapijoje didžiausią pavo­jų kelia pakeisti, padirbti ga­miniai. Di­džiausia apgaulė, kai etiketėje nurodoma visai ne tai, kas supilta buteliuke. Sie­kiant imituoti brangius ir retus aliejus, supilamas padirbtas, kvapais papildytas augalinis aliejus. 

Yra produktų, kurių etiketėse parašyta, jog tai terapinės klasės aliejus. Tačiau eterinių aliejų klasės nėra, niekas nenustatė jos kriterijų, ir nėra priežiūros institucijų, kurios kontroliuotų tokių gaminių kokybę. Tai tiekėjų sugalvota rinkodarinė priemonė, todėl net jie patys negali pasakyti, kuo skiriasi terapinės klasės eteriniai aliejai nuo kitų tiekėjų atvežamų neterapinių aliejų. 

Pasitaiko ir labai blogos kokybės aliejų, pagamintų iš prastai surinktų, netinkamoje vietoje augusių augalų, todėl pirmiausia įtarimų turėtų sukelti maža eterinių aliejų kaina. Natūralūs aliejai niekada nebus pigūs, nes jų pagaminimas yra labai brangus. Vienam šaukšteliui rožių aliejaus pagaminti reikia penkių tūkstančių žiedų, 1 gramas jazminų aliejaus išgaunamas iš kilogramo žiedlapių, 1 laše­lis pipirmėčių eteri­nio aliejaus savo savybėmis pri­lygsta 27 puo­deliams pipirmėčių arbatos. 

„Geras produktas kainuoja daug, bet jo užteks ilgam: eteriniai aliejai yra labai koncent­ruoti. Prieš perkant verta pasidomėti kainomis plačiau ir pasirinkti vidutinę arba aukštesnę, bet tikrai ne žemiausią“, – pataria dr. R. Aldonytė. 

Pasak aromaterapeutės, saugiausia eterinius aliejus pirkti firminėse gamintojų parduotuvėse, nes ten apie produktą galima sužinoti daug informacijos. Teikiantiems pirmenybę lietuviškai produkcijai, R. Al­­do­nytė siūlo nepirkti eterinių aliejų prekybos centruose. 

„Lietuviškų augalų eterinių aliejų bei kitų aromaterapinių me­džiagų pagaminama labai mažai. Mūsų augalai tiesiog ne­­sukaupia aromatinių mo­le­ku­lių – tam reikia kaitros, saulės, specialaus dirvožemio. Lie­tu­vo­je kvapiosioms priemonėms gaminti naudojami spyg­liuočiai, keletas kitų augalų. Ga­lime auginti levandas ar rozmarinus, bet jų eterinių aliejų kokybė bus menka“, – tvirtina mokslininkė. 

Didesnę naudą duoda eteriniai aliejai, pagaminti Vi­­­dur­­­­­žemio jūros pakran­tėje esan­čiose ša­­ly­se: Pie­­tų Pran­cū­zi­joje, Ispa­ni­­joje, Ita­­lijoje, Tu­ni­se, Maro­ke, Egip­te, salų valstybėse, Vi­durio Rytų šalyse. Ko­ky­biš­ka pro­dukcija tiekiama ir iš Bra­­zi­lijos, Meksikos, Ma­dagaskaro bei In­di­jos, Aust­ra­lijos.

Dr. R. Aldonytė namų vais­ti­nėlėje rekomenduoja turėti levandų, bent vienos rūšies ramunėlių, čiobrelių, pu­šų, kelių rūšių arbatmedžių eterinių aliejų. Jie efektyviai saugo nuo paviršinių ir gilesnių infekcijų, tinka valyti žaizdas, gydyti spuogus, naikinti pleiskanas, tepti skausmingas vietas, kvėpinti kambariams ir net plauti grindis. 

Aromaterapeutė pataria būtinai turėti kurios nors dervos – miros arba frankinsenso eterinio aliejaus odai, burnos ertmei prižiūrėti, nuotaikai pagerinti. Neatskiriama ko­lekcijos dalis turėtų būti cit­ru­sų kvapai – jie gerina nuotaiką, išvaiko depresiją, slopina pyktį. 

Imunitetui stiprinti labiausiai tinka eukaliptų ravintsarų, cinamonų eteriniai aliejais. Visus ete­rinius aliejus reikėtų naudoti atsargiai, nes tai yra koncent­ruoti ir didelio poveikio produktai. 

* * *

Pirmi žingsniai į aromaterapijos pasaulį

• Įsigykite mandarinų eterinio aliejaus. Pakvėpinkite juo drabužius, užlašinkite ant audeklo gabalėlio ir padėkite jį ant radiatoriaus.
• Vakarais masažuokite padus keliais lašeliais gryno arbatmedžio arba jo giminaičių eteriniu aliejumi – tai patikimas būdas imunitetui sustiprinti. 
• Pasigaminkite masažinio aliejaus: į pusę stiklinės bekvapio arba malonaus kvapo aliejaus įlašinkite 25 lašus levandų, palmarozų, pelargonijų, laurų eterinio aliejaus. 
• Įgavę patirties, maišykite lygiomis dalimis skirtingų rūšių, pamėgtus eterinius aliejus. Užlašinkite lašelį tokio mišinio ant jogos kilimėlio, rankšluosčio, drabužių. Smagu pakvėpinti ir užrašų knygas ar sąsiuvinius, kad dirbant džiugintų mėgstamas kvapas. 
• Įspėjimas: kvėpindami daiktus, parinkite vietas, kurių nebus matyti – eteriniai aliejai gali palikti dėmių. 

Kvapų mišinys peršalimo prevencijai

20 lašų eukaliptų (spindulinių), 20 lašų ravintsarų, 20 lašų arbatmedžio (pražangialapio mirtenio) eterinių aliejų.

Eterinių aliejų kiekis nurodytas ilgo naudojimo mišiniui (~ 2 ml), kurį galima pasigaminti į 5 ml buteliuką. Jei gaminame vienkartinį mišinį, naudojame tiek lašų, kokio dydžio yra garintuvas. Jeigu jam reikia 6 lašų eterinių aliejų, įlašiname po 2 lašus kiekvieno. Inhaliacijoms užteks ir po lašelį kiekvieno eterinio aliejaus.

Pagalba saulės nudegintai odai

50 ml mišinio pasigaminti reikia:  2 valg. šaukštų levandų hidrolato, 2 valg. šaukštų alavijo gelio, pusės arbat. šaukštelio pantenolio. 

Viską sumaišome, suplakame ir supilame į buteliuką su purkštuvu. Kiekvieną kartą purškiant buteliuką reikia suplakti. Norint gaminti didesnį kiekį priemonės ir naudoti ilgiau nei savaitę, reikia naudoti ir konservantą.

Gaivus vonios kambario valiklis

1 puodelis sodos, 1/4 puodelio citrinos rūgšties, 5 lašai levandų, 5 lašai arbatmedžio, 5 lašai bergamočių eterinių aliejų. Galima derinti ir greipfrutų, citrinų, eukaliptų, rozmarinų, pipirmėčių eterinius aliejus. Visus ingredientus sumaišome. 

Šis valiklis gali būti naudojamas kaip vonios ar dušo pagrindo bei praustuvų paviršių valymo priemonė. Vos kelis šaukštelius priemonės įmetus į unitazą ar vonios kambario šiukšlių dėžę, džiugins švaros bei eterinių aliejų skleidžiamų kvapų ir gaivos pojūtis.

Išvalius valiklio likučius reikia nuplauti. Ne­galima pil­ti grynų, neskiestų eterinių aliejų ant vonios kambario paviršių. Naudojant reikia mūvėti pirštines, laikytis saugumo ir naudoti naminį valiklį saikingai. 

Daiva BARTKIENĖ

Skleistis tikram talentui neturėtų trukdyti nei jo gyvenamoji vieta, nei socialinė padėtis. Tokia filosofija vadovaujasi Klaipėdos licėjaus bendruomenė, kuri šiemet kviečia mokslui gabius ir darbščius Lietuvos vaikus nemokamai mokytis pagal prestižinę tarptautinio bakalaureato (IB) programą.

Galimybė studijuoti prestižiniuose universitetuose

Tarptautinio bakalaureato švietimo fondas vienija per 5000 ugdymo įstaigų 156-ose valstybėse ir veikia jau daugiau nei 50 metų. Šiam ugdymo įstaigų tinklui priklauso ir Klaipėdos licėjus, kuriam dar 2019 metais oficialiai suteiktas „IB World Schools“ statusas.

Mokymąsi pagal šią programą itin skatina žymiausi pasaulio universitetai. Mokiniams, kurie mokėsi pagal tarptautinio bakalaureato programą daug lengviau atsiveria Kembridžo, Oksfordo, Stanfordo, Aarhus bei kitų garsių pasaulio aukštųjų mokyklų durys.

Be to, kaip skelbia IB švietimo fondas, visiems stojantiesiems į įvairias aukštąsias mokyklas IB diplomas atveria galimybes gauti dideles nuolaidas mokslui, studijų kreditus, stipendijas ir kitą su stojimu bei aukštuoju mokslu susijusią naudą.

Laukiami III-IV gimnazijos klasių mokiniai

IB diplomo (IB Diploma) programa specialiai studijoms geriausiuose pasaulio aukštojo mokslo įstaigose ruošia III-IV gimnazijos klasių mokinius (mokymasis vyksta tik anglų kalba).

„Ši mokymosi programa skirta ne tik ugdyti vaiko gebėjimus mokslo srityje. Ji taip pat skatina ir asmenybės raidą: čia ugdomos ir socialinės, analitinės bei psichologinės mokinių kompetencijos. Tai leidžia vaikui tapti savarankiškesniu ir atviresniu pasauliui bei jo siūlomoms neribotoms galimybėms“, – teigia Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. Regina Kontautienė.

IB mokymo programą sudaro 6-ių mokymosi dalykų grupės: gimtoji kalba ir literatūra, užsienio kalbos, socialiniai mokslai, gamtos ir taikomieji mokslai, matematika bei pasirenkamieji dalykai.

Nemokamas mokslas vaikams iš regionų

Klaipėdos licėjus nuolat ieško galimybių gabiems vaikams iš regionų įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą. Šiemet pagal tarptautinio bakalaureato programas kviečiami mokytis III-IV gimnazijos klasių mokiniai. „Mūsų ugdymo įstaigos bendruomenė tiki, kad talentingų vaikų išsilavinimo galimybės neturėtų būti apribotos jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Lietuvai labai reikia gabių asmenybių, nes būtent jos kuria geresnį pasaulį ir šviesesnę mūsų ateitį. Siekiame gabiems vaikams suteikti maksimaliai palankias sąlygas įgyti kuo geresnį išsilavinimą“, – mintimi dalijasi Klaipėdos licėjaus vadovė dr. R. Kontautienė.

Gabiausiems kandidatams mokslas Klaipėdos licėjuje bus nemokamas, taip pat ugdymo įstaiga ketina pasirūpinti atrinktų mokinių apgyvendinimu ir maitinimu uostamiestyje.

Į Klaipėdos licėjaus siūlomas nemokamas vietas tarptautinio bakalaureato ugdymo programose gali pretenduoti Kretingos, Gargždų, Palangos, Mažeikių, Skuodo, Plungės, Telšių, Šilutės, Jurbarko, Šilalės, Tauragės ir kitų Vakarų Lietuvos miestų bei miestelių mokiniai.

Šimtatūkstantinės investicijos į mokymo kokybės gerinimą, pedagogų kvalifikaciją

Tam, kad atitiktų tarptautinio bakalaureato programos pedagoginius ir technologinius kriterijus, Klaipėdos licėjus į ugdymo įstaigos modernizavimą investavo beveik 430 tūkst. eurų.

Modernizacijos etapo metu Klaipėdos licėjuje buvo pastatyta mobili biblioteka, įrengta visus tarptautinio bakalaureato programos reikalavimus atitinkanti Gamtos mokslų laboratorija, atnaujintos muzikos, chemijos, robotikos klasės. Taip pat ugdymo įstaiga papildomai įsigijo naujų, šiuolaikiškų informacinių technologijų priemonių: išmaniųjų lentų, kompiuterių ir planšečių. Dalį visų įstaigos modernizavimui skirtų investicijų padengė Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Per šį laikotarpį nemažai buvo investuota ir į specialų pedagogų pasirengimą. Pedagogų paruošimas dirbti pagal tarptautinio bakalaureato programą užtruko trejus metus. Šiuo laikotarpiu Klaipėdos licėjaus pedagogai patirties ir žinių sėmėsi Suomijoje, Švedijoje, Anglijoje, Danijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje bei kitose pasaulio šalyse.

Į pedagogų pasirengimą jau investuota apie 70 tūkst. eurų, pagal tarptautinio bakalaureato programas Klaipėdos licėjuje dirba kelios dešimtys sertifikuotų pedagogų.

Priėmimo sąlygos

Tėvai ar globėjai, kurių vaikai turi išskirtinių gebėjimų mokslo srityje ir yra darbštūs, prašymus dėl mokslo pagal tarptautinio bakalaureato programas kviečiami registruoti iki kovo 15 d. Vėliau vyks atrankiniai etapai, kurių metu mokiniams reikės atlikti pasiekimų diagnostikos testą ir dalyvauti pokalbiuose su Klaipėdos licėjaus specialistais. Dėl priėmimo kreiptis telefonu +370 612 04364 arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. .

Daugiau informacijos http://www.klaipedoslicejus.lt/ .

Klaipėdos licėjus įsteigtas 1995 metais. Mokykla lyderiauja tarp geriausių Lietuvos gimnazijų, ne vienerius metus tvirtai išlaiko aukščiausias pozicijas geriausių Lietuvos mokyklų reitinguose.

Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tikram tikslui įgyvendinti. 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fi­ziologiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.

Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą, auginant keturis vaikus. 

Nuo mažens svarbu turėti dienos planą

Visuomenės sveikatos spe­cia­listė D. Alek­se­jevaitė teigia, jog dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. 

„Žmogaus galvos smegenų pus­rutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi sa­vo specialią vietą, reaguojan­čią į visus aplinkos bei vidaus organų dirginimus. Po tokio dirginimo lieka pėdsakų, o jei dirginimai tuo pačiu laiku kartojasi kelis ar net keliolika kartų, šis signalas galvos smegenų žievėje įsitvirtina ir veiksmai pasidaro beveik automatiški“, – sako specialistė.

Taip ilgainiui susikuria jaudinimo ir slopinimo procesų pusiausvyra, vadinama dina­miniu stereotipu. Todėl galiausiai nebereikia didesnės va­lios naujam veiksmui pradė­ti, greičiau įsitraukiama į nau­ją veiklą ir mažiau pavargs­tama.

Karantino sąlygos pakoregavo laisvalaikį

Tinklaraštininkė I. Arnaus­kie­nė pasakoja, kad anksčiau su šeima turėjo susirašę ir pasikabinę didelį dienos planą, kuriame nurodydavo, kada, kur ir ką veiks, į kokius būrelius važiuos. Ji mano, jog vaikams planas yra reikalingas, nes tuomet jie jaučiasi saugesni, viską žino, o jeigu kas būdavo neaišku – pribėgdavo prie plano ir pasižiūrėdavo. 

Kad ir kaip būtų, karantino sąlygos stipriai pakoregavo visą šeimos laisvalaikio praleidimą.

„Anksčiau būdavo daugiau laisvės, todėl dažniau visur važiuodavome, stengdavomės vis kažką aplankyti, jog vaikai kuo daugiau pamatytų bei pažintų, pakvėpuotų grynu oru. Dabar išeiname pasivaikščioti, tačiau vis vien daugiausiai laiko praleidžiame namie, kur žaidžiame stalo žaidimus, dėliojame kaladėles, skaitome knygas, analizuojame enciklopedijas ir stengiamės ieškoti kažko­kių naujovių“, – sako I. Ar­naus­kienė. 

Taip pat keturių vaikų ma­ma pripažįsta, kad leidžia sa­vo atžaloms pažaisti ir žaidimų konsole, ir papramogauti prie kompiuterio, bet abu su vyru tai kontroliuoja, daro vaikams pertraukas tarp žaidimų ir stengiasi draugiškai paaiškinti, jog tėvai tokiu bū­du rūpinasi jų sveikata. 

Informacinių technologijų poveikis

Anot visuomenės sveika­tos specialistės D. Alek­­se­je­vai­tės, pačios informacinės technologijos nėra blogis. Svarbiau yra tai, ką būtent vaikai ar paaugliai veikia naudodamiesi jomis.

„Rizika, kad vaikai ir paaug­liai pernelyg įsitrauks į elekt­roninių medijų siūlomas veik­las, priklauso nuo vaikų temperamento, ją didina vaiko emocingumas ir elgesio prob­le­mos“, – teigia D. Alek­se­je­vai­tė.

Mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams svarbu ne tik laikas prie ekranų, nes vienareikšmiškai nenustatyta, jog vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamais padariniais, o tai, ar dėl laiko prie ekranų nenukenčia vaikų, paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas bei mokymasis, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sporto užsiėmimų bei pan. 

Chaoso ir dienos režimo suvaldymas

Kad ir kaip būtų keista, dienos režimo suvaldymo taisyk­lės yra bendros tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. 

Pirmiausia svarbu sveikai maitintis, o valgant ir bent valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranus turinčiais prietaisais.

Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną vertėtų užsiimti aktyvia fizine veikla. Pa­prasčiausios bei populiariausios fizinio aktyvumo rūšys lauke: vaikščiojimas ar bėgiojimas, šiaurietiškas ėji­mas, lipimas laiptais, važiavimas dviračiu, ried­lente ar paspirtuku, slidinėjimas ir čiuožinėjimas.

Be viso to, itin svarbu palaikyti miego režimą bei pakankamą jo trukmę – vaikai turėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. 

Taip pat vertėtų riboti laiką prie ekranus turinčių prietaisų, ypač esant galimybei jungtis prie interneto, o po valandos darbo prie kompiuterio daryti 10–15 min. pertraukėles, pasimankštinti, pailsinti akis.

Specialistai atkreipia dėme­sį, jog būtina kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais. Pa­vyzdžiui, tinklaraštininkei, keturių vaikų mamai I. Ar­naus­kienei svarbiausia, kad kiek­vieną dieną visa šeima susėstų kartu vakarieniauti ir pakalbėti, kaip praėjo diena. 

Oksanos BRAŽIŪNIENĖS nuotr.

Vyrauja įsitikinimas, kad smulkus ūkis perspektyvos neturi – tokiame tik sunkiai dirbsi ir dar sunkiau gyvensi. Požerėje įsikūrusi Elenos Mažeikaitės bei Egidijaus Petkaus šeima savo trihektaryje bei keliolikoje hektarų nuomojamos žemės darbo nestokoja ištisus metus. Tačiau nesiskundžia, netgi priešin­gai – yra visiškai patenkinti savo likimu. Užtenka tiek, kiek turi. Nors galėtų įvairiose smulkaus ūkio rėmimo prog­ra­mose dalyvauti, imti iš banko paskolą technikai įsigyti ar pastatams plėsti. Ta­čiau nerizikuoja.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14

Nuo vasario 1 d. Šilalėje jau lyg ir galima teikti paraiškas kompensacijoms už naujai įrengtus buitinius valymo įrenginius. Savivaldybės taryba numatė 1000 eurų paremti tuos, kurie savo lėšomis sodyboje įsirengs nuotekų tvarkymo sistemą. Tačiau tik ten, kur negalimas prisijungimas prie nuotekų trasų, o kompensaciją galės gauti tik tie, kurie turės pinigų sertifikuotiems, visus įstatyme numatytus nuotekų tvarkymo reikalavimus atitinkantiems įrenginiams nusipirkti. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.14