2025 m. gruodžio 20, 22 d., 19.00 val.

gruodžio 28 d., 16.00 val.

2026 m. sausio 6 d., 19.00 val.

Šilalės kultūros centre

ŠILALĖS MUZIKINIS TEATRAS

Imrės Kalmano (Emmerich Kálmán)

operetė

CIRKO PRINCESĖ (Misteris X)

(„Die Zirkusprinzessin“)

Trijų veiksmų, dviejų dalių operetė

Tekstas – Ramutės Skučaitės

Režisierius

ANTANAS KAZLAUSKAS

Trukmė 2 val., pertrauka 15 min.

Bilieto kaina 10,60-15,60 Eur.

Visas Paryžius kalba apie jį. Jis – cirko žvaigždė, paslaptingasis Misteris X. Jokio vardo. Tik kaukė. Tik akrobatiniai triukai. Kiekvieną vakarą – pavojus. Kiekvieną vakarą – tyla apie tai, kas jis iš tiesų.

Tą vakarą cirke pasirodo ji – Fedora Verdjė. Išdidi ir vieniša. Jos žvilgsnis – šaltas ledas, bet širdyje rusena nerimas. Ji atėjo pamatyti triuko. Išėjo suglumusi. Kas jis? Kodėl jo akys primena kažką iš praeities?

Tuo metu jos atstumtasis gerbėjas – baronas Gastonas de Ristūni ir jo sekretorius Puasonas – kuria planą. Pavydas, pažeminimas ir puikybė susijungia į klastą: Misteris X turi tapti suvaidintu princu, pavergti Fedorą ir vėliau – ją demaskuoti. Tikslas – išjuokti. Išgąsdinti. Nubausti už paniekintą širdį.

Bet netikėta: Misteris X ne žaidžia, o myli. Jis – ne aktorius, o žmogus su praeitimi, kurią Fedora kažkada savo žvilgsniu sugriovė. Kuo ilgesnis žaidimas, tuo didesnė rizika: Fedoros širdis pavergta. O Misteris X – tiki, kad ši meilė gali būti tikra neatskleidžiant tiesos.

Vestuvių diena. Svečiai. Šampanas. Divertismentas. Ir… demaskavimas. Akimirksniu. Vienas sakinys – ir iš kilmingojo grafo Anri de Šatonjė lieka tik „cirko artistas“. Juokas. Pašaipa. Fedora – sutrypta. O Misteris X? Jis tik norėjo būti su ja. Nuoširdžiai. Be klastos. Bet per vėlu...

Jie išsiskiria. Vienas – su kauke rankose. Kita – su sudaužyta širdimi.

Bet meilė visada balansuoja ant ribos. O jei nepavyksta vieną kartą – gali pasisekti kitą… Jie vėl susitinka sename restorane „Žalioji papūga“…

VEIKĖJAI

MISTERIS X – jis ir Etjenas Verdjė, ir grafas Anri de Šatonjė

ANDRIUS APŠEGA

FEDORA VERDJĖ – turtinga našlė

SONETA BŪDVYTIENĖ

BARONAS GASTONAS DE RISTŪNI – husarų pulkininkas, kryžiuočių palikuonis, ristūnų arklidžių savininkas

VIRGINIJUS NOREIKA

PUASONAS – barono sekretorius

ALGIRDAS ŠAULYS

TONIS BONVILIS – studentas

JUOZAS SUTKAITIS

MARI LETUŠ – cirko akrobatė

EDITA TUTLIŪTĖ

RENARAS – cirko direktorius

MANTAS TOLEIKIS

PELIKANAS – restorano „Žalioji papūga“ metrdotelis

ALVYDAS RUDYS

KAROLINA – restorano „Žalioji papūga“ savininkė, Tonio motina

ASTA MERKELIENĖ

CIRKO ARTISTAI, ŽIŪROVAI, BALIAUS DALYVIAI

ŠOKIŲ KOLEKTYVAS „MAINYTINIS“

(vad. Laima Andrejauskienė)

MUZIKINIO TEATRO CHORAS

(vad. Soneta Būdvytienė)

ŠAKIŲ CIRKO MOKYKLOS AKROBATAI

(vad. Itana Januševičienė)

Choreografė

LAIMA ANDREJAUSKIENĖ

Kostiumų dailininkė

GABIJA ŽYMANČIŪTĖ

Garso režisierius

DARIUS VASILIAUSKAS

Šviesų dailininkė

ASTA VASILIAUSKIENĖ

Dailininkas

VIDMANTAS DARGIS

Scenos technikai

TOMAS BUDRECKAS

ALFONSAS MAULIUS

VIDAS UNDARAVIČIUS

ZIGMAS GRIGALIS

Šilalės muzikinis teatras – Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos narys nuo 2025 m.

Teatro vadovas

ALGIRDAS ŠAULYS

Finansuoja Šilalės rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjas restoranas „Meldai“

Informacinis rėmėjas rajono laikraštis „Šilalės artojas“

Organizatorius Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 5 proc. pasaulio populiacijos kasdien susiduria su klausos negalia. Ligonių kasos specialistai primena, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojami klausos aparatai gali pagerinti žmonių su klausos negalia gyvenimo kokybę.

Valstybinės ligonių kasos inform.

Asociatyvi nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Kasmet susirinkti į Šilalės verslininkų sąjungos organizuojamus apdovanojimus ir bendrame būryje aptarti besibaigiančių metų rezultatus, bendruomenės įvykius, įvertinti ryškiausius verslo pasiekimus bei iššūkius šilališkiams verslininkams jau tapo gražia tradicija – pasak dešimtmetį sąjungai vadovaujančio Singaro Vytarto, išimtimi tapo tik pandeminiai metai, kai visi susitikimai buvo ribojami.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Ko gero, visi esame girdėję pa­ta­rimą, kad su žurnalistais geriau nesipykti. Dar ne taip seniai jie buvo laikomi ketvirtąja arba netgi antrąja valdžia. Kai kurios žiniasklaidos pik­tavališkas poveikis visuomenei ge­rai žinomas, tačiau dar kartą pa­klauskime savęs: ar be jos mes išgyventume, ar išliktų visavertė tauta, jeigu staiga nutrūktų žinių srautas, baigtųsi diskusijos, liktu­me be saviraiškos priemonių ir pra­mogų?

Šiuos naivius klausimus užduodu kaip vis dar aktyvus žurnalistas, kuris dalyvauja žiniasklaidoje – radijo, televizijos, spaudos, elektroninėje – nuo 1976 m., taigi, beveik 50 metų. Normaliu laikmečiu ji funkcionuoja be didesnių iššūkių, tačiau ne šiandien.

Kai prieš metus Seimo rinkimus laimėjo kairysis centras, niekas nesitikėjo, kad tokį gležnumą pademonstruos viena stabiliausių ir seniausių Socialde­mokratų partija, dabar lyderiaujanti koalicinėje daugumoje. Ji nusileidžia „Nemuno aušrai“ pagal principą „kas įžūlesnis, tas viršesnis“. Kalėjimo principas... 

Chuliganiškas Remigijaus Žemaitaičio elgesys jau apima ne tik užsienio politiką, santykius su brutaliais kaimynais, tarptautines organizacijas, netgi koalicijos partnerius, bet ir žinia­sklaidą, tai yra Lietuvos radiją ir televiziją, vadinamą nacionaliniu transliuotoju. Taip, LRT nėra indiška „šventa karvė“. Pamenu, dar nuo sovietinių laikų, kai šiai įstaigai vadovavo griežtasis Jonas Januitis, o paskui stojo Sąjūdžio metas, masiniuose susirinkimuose vanodavome TVR (taip tuomet buvo trumpinamas komiteto pavadinimas) vadovus, jo valdymo organus, sustabarėjusias programas. Radijuje ir televizijoje įsikūrė Sąjūdžio grupė (vadovavo puikus radijo žurnalistas Benas Rupeika), techniniame centre – taip pat (vadovas veiklusis inžinierius Eduardas Potašinskas, vėliau įkūręs bendrovę „Verslo inkubatorius“). Į šią persitvarkymo bangą įsiliejo kone visi – netgi buvę komunistai. Tiesa, kai kurie jų sausio dienomis pasuko su M. Burokevičiumi...

Bet kas pasidarė dabar? Politikų išpuolis prieš LRT tampa lyg šio švento žygio paniekinimas. Jų noras kontroliuoti nacionalinį transliuotoją – senas kaip ir pats 1926 m. birželį įkurtas Lietuvos radijas. Kitąmet jam bus 100 metų. Ar ne ta proga valdantieji ketina sukaktį „pažymėti“ sovietinio tipo represijomis, man kažkodėl primenančias aną sausį?

Audito užsakymai, reikalavimai pateikti ataskaitas, priekaištai dėl dalyvavimo programose, supriešinimas su LRT taryba, išpuoliai prieš generalinę direktorę – tai dar ne visas arsenalas priemonių, kuriomis valdantieji skaldo ne tik šį kolektyvą, bet ir visuomenę. R. Žemaitaitis aiškiai naudojasi ne tik dalies LRT kritikų, dažnai ypač įtakingų, paslaugomis, bet ir visuomenėje susiformavusiu priešiškumu šiai įstaigai ir jos vadovams. Žibalo į ugnį papylė naujos Valstybės audito išvados, kuriose fiksuotos kai kurios spragos LRT veikloje. Būtent spragos, o ne nusikalstama veikla, kuria nacionalinį transliuotoją kaltina kai kurie „Nemuno aušros“ gerbėjai. Įstaigos administracija ir taryba įsipareigojo jas šalinti. Bet Seimo dauguma nieko nelaukė ir trinktelėjo kaip vėzdu: nusprendė palengvinti generalinės direktorės atleidimą. Tarsi visa problema sueitų tik į šį postą. Toks spaudimas perša mintį, jog gal „aušriečiai“ jau turi savo kandidatų? Gal ne be reikalo žiniasklaidoje galima rasti ir jų pavardes?

Ir čia pat – lyg žaibas iš giedro dangaus: R. Žemaitaitis pripažintas kaltu dėl neapykantos kursty­mo žydų tautos atžvilgiu. Žinoma, tai jau kito komentaro tema, nors šių eilučių autorius, kaip buvęs liudytojas toje garsioje byloje, sąsajų irgi įžvelgtų: ar perėmęs LRT kontrolę politikas nepaskatins šiurkštaus antisemitizmo?

Ar užvaldyti LRT nėra valdančiųjų, savo užantyje glaudžiančių „piktąją“, tikslas? Nuo senų laikų agresorius pirmiausia siekia užimti geležinkelį, paštą ir radiją. Todėl „paimti“ LRT tampa saldžia svajone, o gal ir strateginiu tikslu. Jau turime įrodymų, kaip aršiai „Nemuno aušra“ atakuoja užsienio politiką, reikalaudama bičiuliautis su Lukašenkos ir Putino režimais, atsiprašyti ir pulti į glėbį Kinijos mandarinams. Talžomas ministras Kęstutis Budrys, kurį, Prezidento siūlymu, pasirinko patys socialdemok­ratai. Tačiau pastarieji politikos „išdykėliui“ leidžia ir šitą „išdaigą“...

Kitaip sakant, LRT gali tapti tarpine stotele į faktinį visuomenės užvaldymą, vadinamą totalitarizmu. Ir tik metus valdžioje esantys skandalų purtomi socialdemokratai leidžia veikti radikalams, kurie net nejausdami valo kelią būsimoms agresijoms. 

Kai skaitytojas paims į rankas šį laikraštį ar atsidarys jo svetainę, Vilniuje, prie Seimo, šurmuliuos didžiulė žmonių minia, reikalaujanti nutraukti nežabotą politinių chunveibinų išpuolį prieš laisvą žodį. Ateiti į mitingą ar ne – kiekvieno pasirinkimas, kaip ir į „kultūrininkų“ sueigas. Tačiau, rašant šias eilutes, peršasi Sausio 13-osios prisiminimas: atsilaikėme, nusimetėme įžūlų agresorių, bet, regis, šiandien jis pasirodo kitomis formomis. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalės savivaldybės politikai pritarė socialinių paslaugų kainų didinimui. Jos įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. ir pirmiausia pašokdins vargingiausius socialinių paslaugų gavėjus – globos įstaigų gyventojus bei pagalbą namuose gaunančius vienišus ir ligotus asmenis.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Savaitgalį Šilalės „Lūšies“ krepšininkai namų arenoje nutraukė nenugalima vadintos Gargždų ekipos pergalių seriją, o sostinėje nepaliko galimybių laimėti „Rytas-MRU“ komandos krepšininkams.

Laukiant penktadienio susi­tikimo nuomonių būta įvairiausių – netrūko skeptikų, ne­tikėjusių šilališkių pergale, nes be pralaimėjimų šiame sezone žaidžianti Gargždų sporto centro komanda tokių galimybių dar nebuvo suteikusi niekam. Tačiau „Lūšis“ pademonstravo tikrą kovinę dva­sią – susitikimas baigėsi šilališkių pergale 84:70. Per pirmus du kėlinius mūsiškiai susikrovė 22 taškų pranašumą ir kaustė gargždiškių judėjimą aikštėje visomis prasmėmis. 

Pasibaigus rungtynėms, ypa­tingai dėkota Šilalės sirgaliams, kurie pateisino šeštojo žaidėjo vardą. 

Lemiamas šįkart buvo Justo Košio žaidimas, kuris vertinamas vienu įspūdingiausių sezone: jis pelnė 41 naudingumo balą, surinko 29 taškus, atkovojo 12 kamuolių. 

Kad pergalė nebuvo atsitiktinė, šilališkiai įrodė ir kitos dienos rungtynėse Vilniuje, re­zultatu 81:78 įveikę „Rytas-MRU“ komandą. Šiai ekipai pra­laimėjimas buvo jau 12-as iš eilės, o „Lūšį“ į pergalę vedė Gvidas Kačiušis (22 taškai), J. Košys (16 taškų), Tomas Ze­lenskij (14 taškų ir 4 rezultatyvūs perdavimai). 

Šilalės „Lūšis“ jau yra sužaidusi 13 rungtynių, kuriose 9 kartus šventė pergalę. Šiuo metu A divizione vis dar pirmauja Gargždai, antra yra LCC Tarptautinio universiteto komanda, trečia – Birštono „Milasta“, o po jos – Šilalės „Lūšis“. 

Šį savaitgalį Šilalės sporto centro salėje laukia susitiki­mas su Prienų „Tikodenta“, gruodžio 19 d. „Lūšis“ Kazlų Rūdos sporto centre žais su vietos „Ataka-Danilus“, o gruodžio 20 d. namuose priims Tauragės krepšininkus.

„Šilalės artojo“ inform.

Emilijos ŠMITAITĖS-KERINIENĖS nuotr.

Praėjusią savaitę Šilalės rajone apsilankę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) frakcijos Seime nariai Arvydas Pocius, Audrius Petrošius, Jurgis Razma, Mindaugas Lingė ir Kazys Starkevičius bendravo su kariais, policininkais ir vers­lininkais, šauliais, kurie politikams išsakė savo rūpesčius.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 94

Rudenį Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra kvietė Lietuvos vaikus ir jaunimą dalyvauti nacionalinia­me piešinių konkurse „Pagarba – tavo kalbos spalva“. Mano paskatinti šilališkiai mokiniai taip pat prisijungė prie šio konkurso ir nupiešė tikrai puikių darbų, kuriuose kalba virto spalvomis, o pagarba neįgaliesiems išreikšta jausmu. 

Konkurso organizatoriai kvietė pažvelgti į žodžius kūrybiškai – pamatyti, kaip jie keičia aplinką, santykius ir padeda suprasti vieniems kitus. Taip pat piešiniais kurti pasaulį, kuriame visi jaučiamės saugiai. Konkurso tikslas buvo atkreipti dėmesį į tai, kokius žodžius vartojame kalbėdami apie šalia esančius žmones su negalia, paskatinti jaunimą apmąstyti, kaip jie formuoja požiūrį į šiuos žmones, ir kaip pagarbi kalba prisideda prie įtraukesnės visuomenės kūrimo. 

Konkursui iš visos Lietu­vos buvo atsiųsta beveik 500 piešinių, kuriuose atsispindėjo vaikų matymas, patirtys ir supratimas apie pagarbą bei empatiją. Gruodžio 3-iąją, minint Tarptautinę asmenų su negalia dieną, konkurso laureatai bei geriausių piešinių autoriai su mokytojais ir tėveliais buvo pakviesti į Prezidentūrą, kur vyko oficialus pa­rodos atidarymas bei laimėtojų apdovanojimai. Susirinkusiuosius pasveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, socialinės apsaugos ir darbo minist­rė Jūratė Zailskienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė, išgirdome vaikų ir mokytojų patirtis apie kūrybos procesą, vyko forumas „Žodžiai, vaizdai ir veiksmai – kelias pagarbios visuomenės link“.

Ypatingai džiaugiamės, jog pirmosios vietos parkeliavo į Šilalę – Prezidentas I-osios vietos diplomą ir dovanas įteikė Šilalės meno mokyklos mokiniui Bernardui Matvejevui, II-osios – Neli Chakimovai. Geriausių piešinių autorėmis komisija paskelbė Vestą Sakalauskaitę bei Kamilę Šimutytę iš Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos. Mergaitėms taip pat įteiktos dovanos. 

Šiuo metu geriausi mokinių piešiniai eksponuojami Prezidentūroje, o Prezidentas G. Nausėda dėkoja vaikams už sielos, atjautos ir stiprybės spalvas.

Ilona VENCKIENĖ

Šilalės meno mokyklos ir Šilalės Dariaus bei Girėno progimnazijos dailės mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Nors dienos vis trumpėja  ir tamsėja, bet visur jaučiamas šventės laukimas. Jau­čiamas jis ir Šilalės meno mokyklos jaunųjų dailininkų kūrybinių darbų parodoje ,,Sidabru žvilgantis šventės laukimas“, eksponuojamoje Šilalės viešosios bibliotekos vai­kų skyriuje. 

Į parodos atidarymą atskubėję jaunieji dailininkai ir jų tėveliai buvo maloniai nustebinti melodingomis dainomis, atliekamomis Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos muzikos mokytojos Laimos Saročkienės auklėtinių, susirinkusiuosius sveikino bibliotekininkės Ona Bajorinienė ir Dalė Goštautienė, pasidžiaugusios jaunųjų dailininkų plastilino tapyba atliktais darbais, kuriuose spalvingi nameliai žiemos sidabro pusnyse alsuoja šventės laukimu. Moky­toja Laimutė Rupšytė papasakojo, kaip kilo idėja kurti šventės laukiantį miestą, kaip sekėsi mažiesiems prisijaukinti tapybą plastilinu ir sukurti įspūdingą, sidabro žvilgesiu spindinčią nuotaiką. Jaunieji kūrėjai iš pradžių nedrąsiai rodė savo darbelius, tačiau puikus įvertinimas tikrai padėjo jiems įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Tuo labiau, jog ir bibliotekininkės kvietė mažuosius kūrėjus kuo dažniau apsilankyti bibliotekoje, pakviesti savo draugus aplankyti parodą, kuri vyks iki kitų metų sausio 9 d.

Laimutė RUPŠYTĖ, Šilalės meno mokyklos dailės mokytoja ekspertė

Aistės MONKIENĖS nuotr.