Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvoje kasmet nusinešančių daugiausiai gyvybių, padėtų pag­rindinių jų rizikos veiksnių – aukšto kraujospūdžio ir didelio „blo­gojo“ cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė. Tačiau pa­­di­dėjusio cholesterolio neišduoda jokie simptomai, o ir aukš­tas krau­jospūdis ne visada pasireiškia stipriais negalavimais. Todėl ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogų jau ištinka infarktas ar insultas.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Pilietiškas jaunimas lėtai, bet užtikrintai skinasi kelią į politiką. Šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose aktyviai vykdoma kampanija „Vote16“, kurios tikslas – įteisinti balsavimo teisę nuo 16 metų. Ši idėja vis iškeliama ir Lietuvoje. Tačiau kiekvieną kartą pradėjus apie tai garsiau kalbėti, nuvilnija diskusijos, ar tikrai to reikia. Ar 16-metis yra pakankamai subrendęs priimti svarbius spren­dimus? 

Yra spragų pilietiškumo ugdyme

Vienas dažniausių argumentų prieš rinkėjų amžiaus kartelės mažinimą yra nepakankamos mokinių žinios politiniais klausimais. Tačiau iniciatyvos „Šiemet mokiniai renka“ iniciatorius, Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos, pilietiškumo pagrindų ir ekonomikos mokytojas Antanas Jonušas tokiems skeptikams atkerta, jog lygiai taip pat galima abejoti ir suaugusiųjų kompetencijomis: „Argumentą, kad mokiniai nėra informuoti, galima taikyti ir suaugusiems. Ar renkamės argumentuotai, ar vedami jausmo?“ 

Dabartinėje ugdymo programoje yra integruotas pilietiškumo ugdymas, kurio vienas iš uždavinių – siekti, kad mokiniai aktyviai ir atsakingai dalyvautų mokyklos, vietos bend­ruomenės bei visuomenės gy­venime. Dalyvavimas rinkimuose yra itin svarbi pilietinio gyvenimo atsakomybė, taigi iš idėjos susieti pilietiškumo ugdymo pamokas su rinkimais buvo sukurta iniciatyva „Šie­met mokiniai renka“. Du mėnesius per pilietiškumo pamokas buvo kalbama apie rinkimų procesus, politines partijas ir apie tai, kas jaunajam rinkėjui turėtų būti svarbu. Kaip teigia mokytojas A. Jonušas, mokiniai po tokių pamokų ciklo jautėsi geriau išmanantys demokratiją bei žinantys, už ką balsuotų rinkimuose, jei tik galėtų. Deja, ne visi jie džiaugiasi pilietiškumo ugdymu mokyk­lose. Štai Pajūrio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos dešimto­kė Li­­veta Capaitė teigia, kad apie po­litinius procesus žino tik tiek, kiek išgirsta sau artimoje ap­linkoje.

„Balsuoti eičiau su dideliu jauduliu ir baime“, – prisipažįsta Liveta. 

Ji galvoja, jog taip pat pasielgtų ir jos bendraamžiai, nes dalyvavimas rinkimuose yra pilietinė pareiga, kurią kiekvienas privalo atlikti, taip prisidedant prie demokratijos kūrimo valstybėje.

Mokiniams sukuriama politinė „žaidimų aikštelė“ 

Nors apie balsavimo teisės nuo 16 m. idėją Lietuvoje vis dar kalbama pašnibždomis, jau­nimui yra suteikiama ga­li­my­bių išbandyti balsavimo proce­sus ar iš arčiau susipažinti su politikos subtilybėmis. Šilalėje kasmet vykstantis renginys „Jau­nimas savivaldybėje“ mokiniams leidžia susipažinti su savivaldybės darbuotojų pareigomis, jų darbu. Nors teigiamas tokio ren­ginio poveikis jaučiamas, buvęs savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Bartkus pastebi, kad vienos tokios akcijos yra maža, ir sako manantis, jog reikėtų jaunus žmones labiau įtraukti į darbo grupių, komisijų veiklą.

Šilalės jaunimo reikalų ko­ordinatorė Lina Mas­laus­kie­nė įsitikinusi, kad tokios iniciatyvos turėtų vykti kiek­vienoje savivaldybėje, nes jos padeda suprasti, kas priima sprendimus ir juos vykdo. 

Akcija „Šiemet mokiniai renka“ taip pat kuria sąlygas jaunimui „prisiliesti“ prie politikos. Praėjusiais metais prieš Seimo rinkimus vykusi balsavimo simuliacija pritraukė daugiau nei 300 Lie­tuvos moksleivių. Kaip teigia renginio iniciatorius, buvo tikimasi didesnio aktyvumo, tačiau ne visi norintys ga­lėjo dalyvauti dėl moky­to­jų ar mokyklų abejingumo. Ne­paisant to, šio simuliacinio balsavimo rezultatai beveik nesiskyrė nuo po savaitės vykusių tikrųjų rinkimų rezultatų. 

Kas būtų, jeigu būtų..?

T. Bartkus, paklaustas, kokie pokyčiai galėtų būti pastebimi regioninėje politikoje, sumažinus rinkėjų amžiaus kartelę, įžvelgia galimybę į savivaldybės tarybą patekti jaunesniems žmonėms. Visgi jis siūlo ties savivalda ir apsistoti: „16-mečiams dar nereikėtų leisti rinkti Seimo, europarlamentarų ar Prezidento, bet nieko blogo pradėti nuo artimiausio lygmens – mero ar savivaldybės tarybos rinkimų“.

Tačiau savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė L. Mas­laus­kienė galvoja priešingai.

„Būtų didelė klaida išskirti tik savivaldos rinkimus, nes savivalda yra sudėtinė visos šalies politikos dalis, ir supratimą reikia lavinti apie visos šalies politiką“, – įsitikinusi ji. 

Vilniaus Valdorfo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo ugdymo mokytojas A. Jonušas į galimybę balsuoti nuo 16 m. žvelgia plačiau.

„Neabejoju, jog tai turėtų įtakos Parlamento sudėčiai ir taptų dideliu pokyčiu Lietuvos demokratijai“, – teigia pedagogas.

Mokytojas pastebi, kad tokiu būdu išsiplėstų rinkėjų elektoratas, politikai būtų priversti atkreipti dėmesį į jaunesnius Lietuvos žmones. 

Danijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio duomenys leidžia daryti išvadą, kad jaunimui ypač svarbu kaip įmanoma anksčiau išsiugdyti įprotį balsuoti. Tyrimo rezultatai parodė, kad jei jaunas žmogus nebalsuoja pirmuose rinkimuose, kai gauna tokią teisę, didelė tikimybė, jog jis niekada ir nebalsuos. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip aktyvinti jaunų žmonių įsitraukimą į politiką ir ugdyti pilietiškos visuomenės kartą.

Emilija POCIŪTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos I kurso studentė

„Primušuom svīsta, prīpjuoviem šīna,

Laukūs skambieja: „Myliu Upyna“!

Vykdant etninės kultūrinės veiklos pro­jektą „Profesionalus filmavimas ir vi­deo-klipo montavimas“ pagal dainą „Aš my­liu Upyną“ (autorė – Renata Gu­žaus­kie­nė), Upynoje vyko masinių scenų filmavimas.

Visus, turinčius sąsajų su Upyna, aplankė nepakartojama patirtis ir ypatingas bendravimas, kuris vienijo bei praskaidrino kasdienybę.

Bendruomeniškas ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios veiklos. 

Po studijos „Kodak“ filmavimo sesi­jos drąsiai galime teigti, jog posakis „Am­žino nieko nėra“ – paneigtas.

Renata GUŽAUSKIENĖ

Upynos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė 

Albino Gudlenkio nuotr.

Sakoma, kad gera kaimynystė yra kur kas svarbiau už tolimą giminystę. Tad kaimynai yra vertinami, su jais stengiamasi sutarti. Tiesa, kai kuriems nelabai pavyks­ta.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Po kelių metų pertraukos vėl smarkiai kyla medienos kainos, todėl daugelis gyventojų skuba įsigyti žiemai malkų. Pasiūla dabar nemaža, nes jų gamyba yra pelningas vers­las, o nuosavų miškų mūsų rajone yra užtektinai – per 17 tūkst. hektarų. Tačiau ne visada žiemą šildyti turintis pirkinys džiugina. Štai Zobėlijos gatvėje gyvenantis šilališkis pastebėjo, kad malkų jam atvežė gerokai mažiau nei buvo žadėta.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Nuo birželio pradžios savivaldybėje neslūgsta intriga, kas taps naujuoju vicemeru. Stebint šiuos procesus iš arčiau, akivaizdu, jog susikirto politikų interesai, o vienu iš pretekstų naujai valdančiajai daugumai susikurti ta­po būsimų įstaigų ir įmonių vadovų postų skirstymasis. Ir pagrindo tam yra – jau keli mėnesiai be direktoriaus ir pavaduotojo dirba UAB „Šilalės vandenys“, nuo naujųjų vadovo neturi Šilalės ligoninė, o atranką į UAB „Šilalės šilumos tinklai“ laimėjęs pretendentas paskyrimo laukia antras mėnuo.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48

Penktadienį planuotas antras iš eilės neeilinis tarybos posėdis neįvyko – prisijungus tik septyniems „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos taryboje nariams neužteko kvorumo. O tai reiškia, jog naujos valdžios formavimas įstrigo nepriėjus net pusiaukelės. Keisčiausia, kad pagalius į ratus merui Algirdui Meiženiui kaišioja ne tik opozicija, bet ir jo komandos bičiuliai, pasižadėję kartu dirbti rajono žmo­nių labui.

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47

Nepasakysiu nieko naujo, jog praėjusią savaitę Že­ne­voje įvykęs Rusijos ir JAV vadovų susitikimas buvo svar­biausias įvykis ne tik toms didžiosioms šalims, bet ir mums. Nors jame ne­buvo pasiekta kokių nors reikšmingų susitarimų, ta­čiau pati Amerikos Prezidento Joe Bideno intencija pa­sikalbėti su Vladimiru Pu­tinu milijonams žmonių su­teikia šiokią tokią viltį.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47

Penktadienį Bijotuose Seimo narių Jono Gudaus­ko, Romualdo Vaitkaus, Aušrinės Norkienės ir Ričar­do Juškos iniciatyva vidaus reikalų ministrė Agnė Bi­lotaitė susitiko su aplinkinių rajonų Priešgaisrinių tarnybų ir rajonų savivaldos atstovais. Kalbėta apie sisteminę pertvarką, mat išryškėjo nerimą keliantys skirtumai, kai vieni į gaisrus skuba atnaujinta technika, o kiti – vos judančiais griozdais. Ministrė tvirtina, kad būtinas vienodas aprūpinimas.

Morta MIKUTYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47

Poilsį paplūdimyje ar prie ežero Lietuvos menininkai bei kul­tūros veikėjai kviečia paįvairinti vis gau­siau ir drąsiau vėl organizuoja­mais renginiais.

Dabar miestai ir mies­te­liai ruošiasi švęsti Jonines, o štai Klaipėdoje jau ant­rus metus iš ei­lės planuojama graži ir tu­ri­ninga šven­tė – Botani­kos so­de et­no­kultūros centras mies­tie­čius bei sve­čius kviečia Jonines pra­leisti gamtoje, su muzika ir įdo­miais ren­giniais. Birželio 23 d. čia bus organizuojamos edukacinės programos apie gamtos ir žodžio gydomąją galią, lankytojai galės pasiklausyti etnologų bei žolininkų paskaitų, o tikrą šventę pajusti leis skirtingose Botanikos sodo erdvėse koncertuosiantys ansambliai. Vakare skambės ir elekt­roninė folk­muzika – tai gali būti tikras atradimas norintiems tradicinę muziką pajusti „kitu kampu“.

Vilniuje jau kelias vasaras iš eilės knygų mylėtojai bibliotekas iškeičia į lauko skaityklas. Ir, deja, nors Šilalėje tokių neturime, jei pavyks pasiekti sostinę, Bernardinų sode ir Lukiškių aikštėje veikiančios skaityklos po atviru dangumi laukia visų – čia nuolat vyksta susitikimai su rašytojais bei kultūros veikėjais, pristatančiais naujas knygas bei diskutuojančiais apie aktualias temas. O Klaipėdoje jau kitą savaitę prasidės knygų šventė, kurioje daugybė renginių, susitikimų bei edukacinių programų vyks iki liepos 3-iosios, Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos interaktyvi vasaros skaitykla veiks iki vasaros galo.

Verta paminėti šiuo metu plačiai Lie­tu­voje aptarinėjamą kūrinį, pirmąkart eksponuotą prieš 21-erius metus. Ži­nomas menininkas Dainius Liškevičius dabar teisme yra kaltinamas savo performanso „Kliak­sas/Restartas“ metu išniekinęs Lie­tuvos simbolį – vėliavą. Vaiz­do įraše matyti, kaip menininkas vėlia­va nusišluosto šokoladu išteptą veidą ir pirštus. Šiuolaikinio meno cent­re, Na­cionalinėje dailės galerijoje, Ve­ne­cijos meno bienalėje bei MO muziejuje eksponuotas kūrinys, atrodo, pasiekė žiūrovą – kilęs nesutarimas ne tik dar labiau suaktualino meno kūrinio idėją, bet ir išprovokavo diskusiją apie saviraiškos prasmę, ribas bei laisvę. 

Lie­tuvos valstybinis simfoninis orkest­ras (LVSO) birželio 10 d. Vilniaus paveikslų galerijoje pradėjo jau 12-ąjį va­sa­ros festivalį. Vyriausiojo dirigento ir me­­no vadovo Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas orkestras festivalį atidarė kartu su roko atlikėjais Česlovu Ga­baliu, Povilu Meškėla ir Jeronimu Mi­liu­mi. Įs­pūdingas „Roko baladžių“ projektas po atviru dangumi vyks iki liepos 3-iosios.  

Juodkrantėje, Pa­mario galerijoje, ati­da­ryta tapytojos No­medos Saukienės paveikslų paroda. Vy­riausybės kultūros ir meno premija 2017 m. įvertinta menininkė dalinasi paveikslais, kuriuose dominuoja gėlių, žolynų, pievų motyvai. N. Saukienės kūrybos retrospektyva galerijoje bus eksponuojama iki rugsėjo 19 d.

Paskelbta „Poezijos pavasario“, dėl pandemijos antrus metus iš eilės perkelto į vasarą, laureatė. Maironio premija šiemet atiteks poetei Dovilei Zel­čiūtei už poezijos knygą „Šokiai Vilniaus gatvėje“. Kasmetinis tarptautinis poezijos festivalis  turėtų vykti birželio 27 – liepos 11 d.

Kotryna PETRAITYTĖ