Ar dažnas pagalvojame apie tai, kas yra adventas šiuolaikiniame moderniame pa­saulyje? Šventės tapo savotišku bėgimo maratonu, visi skubame, lekiame su sąrašu rankose: išpuošti namus, nupirkti dovanas, apgalvoti stalo patiekalus ir t.t. Ir viską atlikti tobulai, nes dar reikia per facebook parodyti, kad ir mano namai papuošti ne prasčiau nei kitų... 

Taip niekur ir nespėji, diena per trumpa, o dar močiutė prašo, kad užbėgtum pasikalbėti. Įleki kaip vijurkas ir greitakalbe klausi: „Kas yra? Ar skauda kas? Ko nupirkti? Ką atnešti?” Net nesėdi, prašai greitai pasakyti, ko reikia. Tačiau močiutė ramiai, nors ir su priekaištu akyse, siūlo prisėsti prie stalo, ant kurio pūpso kuklus advento vainikas su keturiomis žvakėmis, pastūmusi kėdę, užkaičia virdulį, tyliai primindama, jog švenčių reikia laukti susikaupus, be streso, be skubos, ramiai apgalvojant pasiruošimą Kristaus atėjimui į šį pasaulį. 

„Adventus“ lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą. Mūsų senoliai per adventą dainuodavo tam skirtas dainas, vakarodavo bendrystėje kiekvieną vakarą vis pas kitą kaimyną, dainuodami ir ką nors dirbdami, žaisdavo advento žaidimus, eidavo ratelius... 

Prisimindama senolių tradicijas, Laukuvos biblioteka pakvietė bočius į muzikinę impresiją „Advento keliu“. Renginį vedė Nemakščių seniūnijos kaimų bend­ruomenių jungtinio mišraus ansamblio vadovas Remigijus Laugalis ir programos režisierė Lina Andriulienė. Tradicinės giesmės trumpam visus nukėlė į šiltus jaunystės laikus, pabudino kiekvieno širdyje atsiminimus apie tėvų puoselėtas tradicijas, priminė, jog adventas yra puiki proga apgalvoti, kokie laikini esame šioje žemėje. Po renginio visi pakviesti prie kuklių vaišių. Rankose nebuvo telefonų, bendravome gyvai, draugiškai, su garuojančiu puodeliu kavos ir dvasine ramybe, linkėdami vienas kitam sulaukti pačių gražiausių žiemos švenčių.  

Renginys finansuojamas Šilalės rajono savi­valdybės etninės kultūros plėtros programos lėšomis, jį organizavo Laukuvos bibliotekos bibliotekininkė Jolanta Kairienė.

Jolanta KAIRIENĖ

Laukuvos bibliotekos bibliotekininkė

AUTORĖS nuotr.

Gimnazijos MEPA komanda turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti „Euroscola“ renginyje Strasbūre – vietoje, kur kasdien priimami sprendimai, lemiantys visų europiečių gyvenimą. Šių metų renginio tema „Saugesnis internetas stipresnei Europai: ES įsipareigojimas kibernetiniam saugumui“ atspindėjo vieną aktualiausių šių laikų iššūkių.

Europos Parlamento pirmininkei Ro­­bertai Metsoli pasveikinus dalyvius, sekė interviu su viceprezidente Katarina Barley, mokiniai iš įvairių Europos šalių galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus. Viena įsimintiniausių akimirkų buvo Parlamento darbo simuliacija – imitavome tikrus debatus, svarstėme pasiūlymus ir ieškojome bendrų sprendimų.

Pasak MEPA ambasadorės Andrėjos Grikšaitės (Ig kl.), „Euroscola“ buvo įkvepianti patirtis, leidusi iš arti pamatyti europarlamentarų darbą, padiskutuoti su jaunimu iš įvairių šalių ir pajusti tikrą europietišką atmosferą.

Enrika Beržinytė (8 kl.), viešai išreiškusi savo nuomonę „Euroscola“ renginyje, teigė, kad ši neįtikėtina patirtis parodė, jog Europai esame svarbūs visi, o sėdėti salėje, kurioje dirba visos Bendrijos reikalus svarstantys žmonės, suteikė platesnį požiūrį į ES.

Sandrai Vanagaitei (Ig kl.) „Euroscola“ taip pat paliko labai pozityvų įspūdį: buvo smagu dalyvauti diskusijose, susipažinti su jaunimu iš kitų šalių ir pajusti Europos Parlamento darbo rit­mą. 

Melita Mikašauskaitė džiaugėsi, jog kelionėje patyrė daug įspūdžių, o susitikimas Strasbūre parodė, koks svarbus yra jaunųjų europiečių balsas.

Irma KAZLAUSKYTĖ ir Edilija NAGYTĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunesniosios MEPA ambasadorės, 

IV g klasės mokinės 

AUTORIŲ nuotr.

Pajūrio seniūnijoje yra Žvingių, Pajūrio, Jomantų ir Visdžiaugų seniūnaitijos. Apie seniūnijos gyventojų džiaugsmus ir rūpesčius su „Šilalės artojo“ skaitytojais šįkart pasidalijo Visdžiaugų bendruomenės pirmininkė Virgilija Jakienė ir seniūnaitė Kristina Maslauskienė, Jomantų bendruomenės pirmininkė Jurgita Kumžienė bei Pajūrio seniūnaitė ir bendruomenės pirmininkė Laima Tubutienė. Moterys neslėpė, kad anaiptol ne kiekvienas žino, jog jos dirba visuomeniniais pagrindais, pasirodo, yra galvojančių, kad seniūnaičiai gauna solidų atlygį.

„Esame tarpininkai tarp žmogaus ir valdžios“, – sako Visdžiaugų seniūnaitė K. Maslauskienė.

O jai antrina ir L. Tubutienė, kuri labiau save tapatina su bendruomenių steigėja, mat seniūnaitijai atstovauja nepilnus metus.

„Gyventojams iškart sakiau, jog nesu ta, kuri aktyviai lenda į žmonių gyvenimą ir ieško problemų. Tačiau, kai reikia pagalbos ir kažkas į mane kreipiasi, visada stengiuosi padėti. Žinoma, ne viską gali išspręsti seniūnaitis, tad, ištikus problemai, visada kreipiuosi į seniūnę Romą Veščiūnienę ir bandome drauge rasti sprendimą“, – sako Laima.

K. Maslauskienę visdžiaugiškiai vadina seniūnaite, einančia socialinio darbuotojo pareigas. Pasirodo, moteris apsiėmė globoti gyvenimo kelyje kiek slystelėjusį vyrą, vienišo žmogaus patiklumu ėmė naudotis „draugai“, kurie į sodybą prisistatydavo, vos šis gaudavo pensiją.

„Tuo metu dirbau parduotuvėje, ėmiau pastebėti, kad tam tikromis dienomis „stebuklingai“ praturtėja kai kurie asocialūs kaimo gyventojai, o netrukus tapo žinomas ir pajamų šaltinis – prieš kelias dienas pinigų gavęs dabartinis globotinis ateidavo prašyti maisto į skolą. Susisiekiau su jo dukra ir susitarėme tėvą gelbėti – nuo to laiko grynųjų jis nebeturi, bet gyvena tvarkingai ir sočiai“, – džiaugiasi Kristina.

Pasak Visdžiaugų bendruomenės pirmininkės V. Jakienės, kaime yra apie šimtas gyventojų, bendruomenės narių – 32, nes žmonės visur tokie pat – arba nebijo bendruomeninio darbo, arba jiems nieko nereikia.

„Deja, tokių, apie kuriuos pasakojo Kristina, tik daugėja: darbo kaime nebeliko, susisiekimas yra tragiškas, tad mūsų krašte vyksta sodybų tuštėjimo metas. Tai yra ir tarp priežasčių, dėl ko mūsų bendruomenei priklauso nedaug gyventojų: daug kas liko deklaravę gyvenamąją vietą, bet realiai gyvena miestuose ar užsienyje“, – apgailestauja Virgilija.

Apie kelio Jomantai – Pajūralis per Visdžiaugus būklę kalbama dešimtmečius, bet situacija negerėja. Todėl vietiniams apmaudu, kad dėl prasto susisiekimo gyvenvietė tuštėja, nors turistų srautai, priešingai – auga.

„Tuo keliu važiuojama į tris ar keturias kaimo turizmo sodybas, o prasidėjus baidarių sezonui, srautai išauga keliagubai. Todėl dulkių kamuoliai ore tvyro nuo ryto ligi vėlaus vakaro: nei lango praverti, nei skalbinių padžiauti. Dar apmaudžiau, kad asfaltavimo galimybės „išseko“, belikus sutvarkyti vos 5 kilometrus kelio“, – neslepia apmaudo Visdžiaugų atstovės.

L. Tubutienė pastebi, jog įvairių „skaudulių“ turi kiekviena seniūnaitija, ne išimtis – ir Pajūris.

„Visdžiauguose – kelias, Pajūryje – kultūros namai: seniūnijos centras turi bažnyčią ir gimnaziją, bet kultūros namų ar bent salės, kur būtų galima rinktis visuomenei, nėra. Netgi įspūdingas muziejus veikia, kuriuo didžiuojamės“,  – sako Pajūrio bendruomenės pirmininkė bei seniūnaitė. Pajūrio bendruomenė susiėjimus rengia kavinėje, o į juos susirenka gana nemažai pajūriškių.

Laima skaičiuoja, kad bendruomenė vienija 99 gyventojus, tiesa, miestelyje jų gyvena dvigubai daugiau.

Jomantuose, anot bendruomenės pirmininkės J. Kumžienės, – lygiai tokia pat padėtis: iš maždaug 100 gyventojų bendruomenei priklauso apie 50.

„Tačiau mes džiaugiamės – esame labai veikli organizacija, pasisekė antrą kartą seniūnaičiu išrinkti itin aktyvų bendruomenės narį Giedrių Stanišauskį, kuris dar yra ir aktyvus sporto renginių rėmėjas, tad jo iniciatyvos sulaukia ypatingo dėmesio. Žinoma, visiems neįtiksi, ką bedarysi, tad jau išmokome tiesiog nekreipti dėmesio, o niurzgliams sakome, kad jei nori kritikuoti, prisidėk prie bendro darbo“, – juokiasi Jurgita.

Visos šios moterys ne tik stačia galva yra pasinėrusios į visuomeninę veiklą, bet randa laiko ir rankdarbiams, ir šeimininkavimui. Laima šypsosi, jog per šventes susirenka 18 šeimos narių, todėl vienu prisėdimu sausainių kepa bent iš poros kilogramų tešlos. Šiuo metu sako jau yra iškepusi ir išdekoravusi 15 meduolinių eglaičių ir kalnus kalėdinių žvaigždžių.

Visdžiaugų bendruomenės vadovė Virgilija prisipažįsta neturinti daug laisvo laiko – augina mažamečius vaikus, dirba, ūkininkauja, bet vis tiek naktimis ar radusi laisvą pusvalandį mėgsta gaminti – ypač kepti pyragus ir kurti gėlių puokštes. O štai Kristina visus stebina lankstiniais iš popieriaus – tobulai įvaldžiusi origami techniką, ji šiemet Kalėdoms pagamino net 250 didžiulių popierinių kamuolių, kurie puošia Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos bažnyčią, kur šiuo metu tarnystę atlieka kraštiečiai kunigai Viktoras Ačas bei Romualdas Vėlavičius.

Bet bene labiausiai pajūriškius, anot bendruomenės ir seniūnaitijų atstovių, vienija Pajūrio bendruomenės muziejus ir L. Tubutienės sumanyta suvenyrų gamyba bei edukacijos. Čia Laimai nuolat talkina nepailstanti bendruomenės tarybos narė Rasa Griškienė.

„Esu bibliotekininkė, man nesunku svečiams parodyti muziejaus eksponatus, papasakoti savo krašto istoriją. Pajūryje gimusi ir užaugusi, daugumą vietinių pažįstu nuo vaikystės, žinau jų šeimų istorijas, kartu su bendraamžiais ne kartą lankiausi jau nugriautame Powstanskių dvare, mat vaikai būdami ten ieškodavome lobių“, – šypsosi Rasa.

Pajūrio bendruomenės muziejus išties turi daug unikalių eksponatų, dar nesusitemintų gyventojų prisiminimų, todėl R. Griškienė ir L. Tubutienė yra įsitikinusios, jog visus faktus būtina užrašyti – moterys netgi svajoja išleisti knygą.

„Bendruomenė mažėja, trobos miestelyje tuštėja. Žinoma, gali būti, kad išvykusieji kažkada grįš į tėviškę ne tik atostogauti, bet ateičiai negalima patikėti visko, kas kelių kartų šimtmečiais puoselėta, išsaugota ir sukaupta tik technologijoms – manau, kad užrašyta istorija išlieka ilgiau, nes knygos išliks ir po mūsų“, – įsitikinusi L. Tubutienė.

R. Griškienė sako ačiū likimui, kad Pajūris turi žmonių, kurie stengiasi išlaikyti krašto istoriją: trys jaunos moterys įkūrė asociaciją „Vieno dvaro istorija“, socialiniuose tinkluose dalijasi pasakojimais apie Pajūrį ir jo žmones, todėl bendruomenė tiki, jog auganti karta žinos savo šaknis.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija

Žiemos pasaka Šilalės meno mokykloje

Šventinė kompozicija žavi žie­miška ramybe. Žali spyg­liuočiai ir baltos detalės su pelėdžiukais ant rogučių kuria tikrą miško pasakos nuotaiką.

Kalėdų senelis su pasakų veikėjais meškučiais ir palėdomis, jaukiai įsitaisę prie eglutės ir didelio laikrodžio, primenančio šių metų nuostabiausias aki­mirkas. Visa kompozicija tar­si kviečia mokyklos bend­ruomenę ir svečius į magišką, šiltų emocijų kupiną Kalėdų pasaulį.

Ilona VENCKIENĖ ir Sonata DARGIENĖ 

Šilalės meno mokyklos mokytojos

AUTORIŲ nuotr.

Dauguma Kyjive kalbintų ukrainiečių tvirtina, kad tiek Šv. Kalėdų, tiek Naujųjų metų šventės šiemet bus bene liūdniausios per ketverius karo metus. Rusijai kelis pastaruosius mėnesius kasdien sprogdinant elektros stotis, trūksta energijos, šviesa per parą įjungiama vos kelioms valandoms, daugybėje gyvenviečių po kelias paras nėra ne tik elektros, bet ir vandens, centrinio šildymo. Taip Maskva siekia palaužti ukrainiečių valią kovoti, nori, kad negandų prispausti žmonės imtų protestuoti ir reikalautų karą užbaigti Rusijai palankiomis sąlygomis.

Žinios iš fronto dažniausiai irgi prastos, svarbiuose kovų ruožuose okupantai kasdien po ke­lis šimtus metrų pasistumia į priekį. Ukrainiečių gynybą apsunkina ne tik mažesnis karių bei technikos kiekis, bet ir tai, jog Maskva Rytų Ukrainoje sprogdina geležinkelių linijas, stotis, traukinius, taip apsunkindama ne tik karių bei technikos siuntimą į frontą, bet ir civilių pasitraukimą iš pavojingų vietų.

Nesant elektros ir neveikiant liftams sunkiausia yra mamų su mažais vaikais bei senyvų žmonių padėtis. Pafrontės gyvenvietėse pasilikę būtent pensininkai, kurie teigia, jog neturi giminių, pas kuriuos galėtų išvykti. Dalis gal ir turėtų kur pabėgti, tačiau geriausiai jaučiasi savo namuose, todėl atsiduoda likimui. Tokiems užsispyrėliams padeda savanoriai, kurie atveža maisto, vaistų.

Bene optimistiškiausios Kalėdų sutiktuvės buvo 2022-aisiais. Tada ukrainiečių kariai buvo pe­rėję į sėkmingą kontrpuolimą, išvadavo beveik visą Charkivo regioną ir strategiškai svar­bų Chersono miestą. Dauguma vylėsi, jog kontrpuolimas sėkmingai tęsis, bus išvaduotos visos teritorijos, o kitas Kalėdas jau bus galima švęsti atkovotuose Krymo pusiasalio kurortuose. Tačiau taip nenutiko: Maskva mobilizavo daugiau karių, ėmė labiau užminuoti už­grobtas žemes, apsunkindama jų atsikovojimą, o Vakarai atsisakė duoti ukrainiečiams reikalingų ginklų, Kyjivui ėmė trūkti karių. 

Per 2024 m. sutiktuves uk­rainiečiai optimistiškai vylė­si, kad Vakarai įvykdys pažadus suteikti daugiau ginklų ir kariuomenė vėl pereis į kontrpuolimą. 

2025-uosius daug kas irgi pasitiko viltingai – vylėsi, jog JAV prezidento rinkimus laimės karą nutraukti žadantis Donaldas Trumpas. Deja, taip vis dar nenutiko, todėl, pasitikdami 2026-uosius, ukrainiečiai neslepia sumišimo dėl taikos derybų ir baimės, kad sausį gali tekti maistą gamintis ant laužų, nes butuose nebus nei elektros, nei dujų...

Šiemetinė prieškalėdinė savaitė yra pati tamsiausia per karo metus, nes valdžia įsakė sumažinti elektros tiekimą įmonėms, gatvių apšvietimui, išjungti reklamas – taip stengiamasi taupyti. Pernai pagrindinė Kyjivo eglė spindėjo Sofijos aikštės centre, šiemet kukliai stovi aikštės kampe. Kyjivo merija paragino per šventes nesibūriuoti prie jos, mat pastaruosius metus gana saugiai gyvenusi sostinė jau patiria kombinuotas raketų bei dronų atakas, nuo kurių nepajėgia apsiginti, todėl jas lydi gausios civilių žūtys...

Prie Kyjivo eglutės kalbinami žmonės vylėsi, jog karas baigsis, įsivyraus taika. Tačiau kada tai bus – neaišku, ukrainiečiai nebepasitiki nei JAV, nei Rusijos prezidentais. 

Maidano aikštėje, prie memorialo žuvusiems kariams sutikta Natalia Oleško puošė miniatiūrinę eglutę prie kare žuvusio sūnaus Olego ir jo bend­ražygių nuotraukų.  

„Lietuvoje eglutes puošiate namuose ir miestų aikštėse, o mes – žuvusiems kariams. Šį angeliuką užkabinsiu ant viršūnės, nes sūnus ir jo bendražygiai virto angelais. Olegas su tėvu kovoti išėjo pirmosiomis karo dienomis, vėliau prisijungė ir antras sūnus. Vyrą demobilizavo, kai jam suėjo 60, o vos 30-ies Olegas žuvo prie Bachmuto. Pražilau iš skausmo, veržiausi į frontą, norėjau keršyti, bet nepaėmė. Nepakėlęs skausmo, netrukus mirė vyras, po kelių mėnesių ir mama, kilo minčių žudytis, bet susiėmiau, ėmiau puošti brigados atminimo vietą, rinkti paramą frontui. Smerkiu tuos, kurie slapstosi nuo kariuomenės”, – prisipažino kare artimiausių žmonių netekusi moteris.

Natalia užaugo Sibire, ten uk­rainiečių geriausi draugai buvo lietuviai, latviai ir estai.

„Mus tada vienijo panašus likimas, tad ir dabar jūs geriausiai mus suprantat ir labiausiai padedat. Lenkiu galvą prieš lie­tuvius ir viliuosi, kad ir kitąmet nesustosit teikti paramą, padėsit užsitikrinti, kad taikos sąlygos būtų kuo palankesnės”, – vylėsi ji.  

Charkivo kapinių Didvyrių alėjoje sutikta 37-erių Marina Poligalova yra rūbų modeliuotoja. Moteris buvo atnešusi žvakutę bei gėlių ant sutuoktinio, internetinio saugumo eksperto Grigorijaus kapo.

„Linkėčiau lietuviams karo grėsmę vertinti labai rimtai ir būti jam pasiruošus. Tauta turi būti vieninga, kad atsilaikytų prieš priešą. Jei šito nebus ir jei žmonės netikės savo pergale, šalis pralaimės ir bus sunaikinta. Karas nepasigailės nei vaikų, nei moterų, nei vyrų, nei senolių. Nieko. Geriau jo išvengti. Todėl, turint grėsmingą kaimynę, manyti, kad karas yra istorinė atgyvena ir jam nereikia ruoštis – negalima”, – įspėjo ukrainietė. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Piliakalnių gausa, turtinga istorija, poilsiui tinkami vandens telkiniai ir mieste ošiantis pušynas – Šilalė turi viską, ko reikia tapti turistų traukos centru. Todėl formuojant mūsų krašto ateities viziją ir planuojant investicijas, vis dažniau akcentuojama turizmo plėtros svarba. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu reikšmingi pokyčiai bus pastebimi ir kitose srityse.

„Tam turime tvirtą pagrindą, kurį sudaro savivaldybės ir Europos Sąjungos investicijos“, – sako Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus. Jis atkreipia dėmesį į keturias regiono savivaldybes – Tauragės, Šilalės, Pagėgių ir Jurbarko – kurios sudaro funkcinę zoną „Tauragė+“. Šis formatas leido identifikuoti bendras, pasikartojančias problemas ir kartu rasti jų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, regione turistai gali nevaržomai keliauti ir patirti įvairių įspūdžių, nes čia gausu išskirtinių gamtos objektų ir įspūdingų lankytinų vietų.

Tačiau gražiausios vietos turi būti geriau pritaikytos lankymui – būtina sutvarkyti aplinką, privažiavimus ir įrengti stovėjimo aikšteles.

Istorijų lobynas taps ryškesnis

Pokyčiai jau vyksta. Pajūrio miestelyje bus įrengtas pėsčiųjų tiltas per Jūros upę, Požerės kaime Paršežerio pakrantėje nusidrieks pažintinis takas, o kelias Padievaičio piliakalnio link jau išklotas asfalto danga. Vietos gyventojai ir svečiai galės patogiau pasiekti ir Pakisio piliakalnį, taip pat lengviau atrasti legendinę Sietuvos kūlgrindą, kuria XIII–XIV amžiuje naudojosi žemaičiai, kovodami su priešais. Šilalės kraštas gali didžiuotis – ši kūlgrinda yra vienintelė Lietuvoje, kuri tinkama naudoti.

„Pirmą kartą mūsų krašte viešintys svečiai dažnai pastebi, kad kur tik pasisuksi – ten istorijos, legendos ir padavimai. Vien piliakalnių turime 34. Tad tikiu, kad turime puikias galimybes plačiau skleisti ir pasakoti savo krašto istorijas ne tik regiono, bet ir visos šalies mastu“, – sako T. Bartkus.

Pasak mero, labai svarbu, kad ta pačia kryptimi juda ir kitos savivaldybės. „Veikdami išvien galėsime turistams pasiūlyti dar įvairesnę patirtį, o augantys svečių srautai suteiks daugiau galimybių vietos verslams“, – teigia pašnekovas.

Sutvarkyta aplinka skatins sveikesnį gyvenimą

Tauragės regiono plėtros tarybos duomenimis, šiuo metu beveik 80 proc. 2022–2030 m. laikotarpiui suplanuotų projektų regione jau paskirtas finansavimas ir jie pradėti įgyvendinti. Kadangi Tauragės regiono savivaldybės yra nedidelės, kuriant ilgalaikius investicijų planus labai svarbu bendradarbiauti, dalytis žiniomis, patarimais ir idėjomis.

Meras pažymi, kad sutvarkyta aplinka svarbi ne tik turizmui. „Pirmiausia, mums patiems maloniau, kai galime išeiti pasivaikščioti po sutvarkytą parką, maudytis švariame vandenyje bei turime daugiau erdvių judėti ir sportuoti“, – sako T. Bartkus. Jis taip pat džiaugiasi, kad šią vasarą Šilalės rajono savivaldybės administracija ir Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį, davusią startą projektui, kurio siekiama lankymui pritaikyti Šilalės tvenkinio ir Šilalės pušyno bei aplinkines teritorijas. Šio projekto vertė – daugiau kaip 4,4 mln. eurų, o jo įgyvendinimo pabaiga numatoma 2028 m. antroje pusėje.

Projekto tikslas – kad Šilalės tvenkinys ir Šilalės pušynas kartu su aplinkinėmis teritorijomis taptų moderniu traukos centru tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstantiems turistams. Projekte numatyta sutvarkyti Ašučio upelio slėnį įrengiant poilsio erdvę, naują tiltelį bei pėsčiųjų takus, Šilalės pušyne įrengti sporto aikšteles, mažąją architektūrą. Šilalės miesto parko palei tvenkinį teritorijoje bus atnaujintas parkas ir pakrantė, įrengtos naujos poilsio ir laisvalaikio erdvės – paplūdimiai, pavėsinės, sporto aikštynai, pėsčiųjų ir dviračių takai bei vaikų žaidimo erdvės.

Panašūs pokyčiai vyksta ir Kvėdarnoje, kur kitas ES investicijų projektas numato miestelyje tyvuliuojančio tvenkinio pritaikymą lankymui. Iki 2027 m. pabaigos čia bus įrengti pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų ir treniruoklių aikštelės, apšvietimas, tiltelis ir lieptelis, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė.

Pokyčiai apims ir socialinę sritį

T. Bartkus įsitikinęs, kad pokyčiai nustebins ilgiau gimtinėje nesilankiusį šilališkį. „Sukursime dar daugiau priežasčių žmonėms grįžti į gimtąjį kraštą ir mėgautis kokybiška aplinka“, – sako savivaldybės vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ES investicijų dėka bus galima geriau pasirūpinti labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis. Pavyzdžiui, pagal įgyvendinamą apsaugoto būsto paslaugų plėtros projektą šeši asmenys su negalia bus aprūpinti būstu. Trys naujai įsigyti ir įrengti butai taps alternatyva institucinei globai, o gyventojams bus suteikta daugiau savarankiškumo ir orumo.

Senjorams ir vaikams Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau organizuoja stovyklas, specialius užsiėmimus ir kitas prevencines veiklas, skirtas stiprinti visuomenės sveikatą bei psichologinę gerovę.

Bijotuose planuojama atgaivinti seniai nenaudotas buvusios mokyklos patalpas, jas pritaikant senyvo amžiaus žmonių globai. Įgyvendinus projektą, čia galės apsigyventi daugiau nei 30 vyresnio amžiaus gyventojų. Projektu numatyta ne tik atnaujinti patalpas ir sutvarkyti jų aplinką, bet ir įsigyti būtiną įrangą bei baldus, taip pat transporto priemonę, kad būtų užtikrintas sklandus ir kokybiškas paslaugų teikimas.

Šilalės mieste, Kovo 11-osios gatvėje, planuojama statyti naują 30 butų daugiabutį. Pastato pirmajame aukšte būtų įrengtos socialinės dirbtuvės ir vaikų dienos centras, o antrame–ketvirtame aukštuose – socialiniai būstai. Iš viso numatyta 10 butų gausioms šeimoms ir 20 butų žmonėms su negalia bei jų šeimoms. Daugelį metų šios šeimos laukė galimybės turėti būstą – naujas daugiabutis leis išspręsti šią problemą, o gyventojai galės gyventi patogiai ir oriai.

Visos dienos mokykla – daugiau galimybių tėvams derinti šeimą ir darbą

Kaip ir kitose regiono savivaldybėse, Šilalėje per artimiausius kelerius metus bus įgyvendinami projektai, kurie padės tėvams lengviau įsilieti į darbo rinką. Pirmiausia tai pasireikš ugdymo įstaigose kuriamomis visos dienos mokyklomis – vietomis, kur vaikai galės saugiai ir turiningai leisti laiką po pamokų. Tai leis tėvams patogiau derinti šeimą ir darbą. Visos dienos mokyklos erdvės bus sukurtos ir pritaikytos Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje, taip pat Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje.

Siekiant, užtikrinti kad tiek moksleiviai, tiek visi kiti rajono gyventojai galėtų greičiau ir patogiau judėti, Šilalės rajono savivaldybė kartu su kitomis Tauragės regiono savivaldybėmis nuosekliai didina viešojo transporto paslaugų prieinamumą. Visame Tauragės regione iki 2029 metų pabaigos bus atnaujinamos stotelės, įrengiamos stoginės, suoliukai, informaciniai ženklai ir švieslentės. Tad ES investicijos padės įvairiapusiškai pagerinti gyvenamąją aplinką mūsų krašte. 

Mario Draghi raportas tik patvirtino, kad viena pagrindinių Europos Sąjungos (ES) problemų yra perteklinė administracinė našta. Kitos priežastys pakertančios pramonės galimybes žinoma yra aukštos energijos kainos (dėl ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio Rusijos kuro), per mažos investicijos į inovacijas, bei švietimo sistemos spragos. Visas šias skyles reikia kamšyti, tačiau ką galime greitai ES lygiu spręsti tai mažinti administracinę naštą verslui. Daugiau nei 60 proc. ES įmonių nurodo būtent perteklinį reguliavimą, kaip investicijų stabdį. Daugiau nei 55 proc. smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) administracinę naštą įvardina savo pagrindiniu iššūkiu. Kita svarbi sritis, kur ES reikia plėtros ir greičio, yra gynyba. Europos Komisija (EK) jau pateikė paprastinimo paketus, taip vadinamus „omnibusus”, svarbiausiose srityse. Europos Parlamente (EP) stengiamės, kad jie būtų kuo greičiau priimti. Europos Liaudies Partija (ELP) visada siekia reguliavimo palankaus verslui, o ypač SVĮ. 

Naštos verslui mažinimas

Lapkričio 13 dieną EP pri­ėmė savo poziciją dėl „Omnibus I” paketo, lengvinančio naš­­tą smulkiam ir vidutiniam verslui. Tai tik pirmasis iš didesnio paprastinimo paketo. 

EP priėmė savo poziciją dėl tvarumo reikalavimų verslui supaprastinimo, o toliau vyks derybos su ES Taryba. EP siūlo, kad tvarumo ataskaitas turėtų teikti įmonės, turinčios daugiau nei 1750 darbuotojų ir 450 mln. eurų metinę apyvartą. Pareiga tikrinti tiekimo grandinių ir verslo partnerių veiklos tvarumą numatyta dar maždaug tris kartus didesnės įmonėms.

ES yra daugiau nei 26 milijonai SVĮ kuriančių beveik 52 proc. visos ekonomikos vertės. Paprastinimas yra viena svarbiausių priemonių ir skatinant inovacijas. 

Pastaraisiais metais ES intensyviai rengė daugybę žaliojo kurso teisėkūros. Dabar turime įvertinti ar šios taisyklės iš tikrųjų stiprina ekonomiką ir ką galime patobulinti. „Omnibus“ reglamentas nesusilp­nins klimato kaitos atskaitomybės, bet sumažins naštą ir leis įmonėms sutelkti dėmesį į tai, kas yra finansiškai ar aplinkosaugos požiūriu reikšminga. Geriausia, ką galime padaryti dėl klimato, tai sudaryti sąlygas, kurios leistų įmonėms pačioms augti, diegti inovacijas ir skatinti žaliąją pertvarką.

Gynybos pramonė

Europos gynybos pramonė yra fragmentuota, joje mažai bendradarbiaujama investuo­jant ar vykdant viešuosius pir­kimus. Tai kenkia efektyvumui ir konkurencingumui. Turime sutelkti dėmesį į „Bendros sau­gumo ir gynybos pramonės rinkos“ kūrimą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama paprastam reglamentavimui, bend­riems viešiesiems pirkimams ir tarpvalstybinei pramonės integracijai. Pilnai integruota ES gynybos rinka būtų viena didžiausių pasaulyje.

Todėl Komisija pateikė Gynybos parengties omnibuso supaprastinimo pasiūlymą, dėl kurio šiuo metu deramasi Parlamente. Pasiūlymu siekiama pašalinti procedūrinius trukdžius investuoti į gynybą iki 800 mlrd. EUR pagal „Rearm Europe“ planą, paprastinant vie­šųjų pirkimų taisykles ir peržiūrint finansines priemones.

Pakete nustatomos supapras­tintos Europos gynybos fondo (EGF) administracinės procedūros ir greitesnis dotacijų teikimas. Viešųjų pirkimų srityje paprastinami perkančiųjų organizacijų procesai, įskaitant paskatas bent trims valstybėms narėms vykdyti bendrus viešuosius pirkimus. Gynybos produktų perdavimas ES viduje, kuris dažnai vėluoja iki metų, bus paspartintas supaprastinant leidimų išdavimo procesus – tai ypač svarbu EGF remiamiems projektams.

Be gynybai skirtos sistemos, „Omnibus“ pakete siūloma pa­greitinta leidimų išdavimo tvarka gynybos infrastruktūrai, nu­matant dviejų mėnesių patvir­tinimo laikotarpį ir vieną kontaktinį punktą kiekvienoje vals­tybėje narėje. Finansų srityje paketu koreguojamas „InvestEU“ tinkamumas ir pateikiamos gairės, kaip suderinti gynybos pasirengimą su tvaraus finansavimo principais, užtikrinant teisinį tik­rumą mobilizuojant „Rearm Europe“ plano lėšas.

Rezultatas pasiektas: mažiname raportavimo naštą finansų sektoriuje

Praeitoje plenarinėje EP sesijoje buvo priimtas ES reglamentas, kurio pranešėju nuo EP teko atsakomybė būti man. 

Vadinamasis Geresnio daliji­mosi duomenimis reglamentas yra svarbus žingsnis, siekiant mažinti administracinę naštą, efektyvinti raportavimą finansų sektoriuje, bei sukurti pažangesne priežiūra ir didesniu pasitikėjimu grįstą finansų sistemą.

Finansų įstaigos ir kiti finansų rinkose veikiantys subjektai privalo teikti įvairią informaciją, kad ES ir nacionalinės finansų sistemą prižiūrinčios institucijos galėtų stebėti riziką, užtikrinti finansinį stabilumą bei apsaugoti investuotojus ir vartotojus Sąjungoje. Paprastai raportavimo kaštus atsveria jų teikiama nauda, tačiau ir gali sukurti neproporcingą naštą finansų sektoriui, todėl procesas turi būti racionalizuotas.

Derybose dalyvavusios institucijos sutarė dėl „pranešti vieną kartą“ principo, kad informacija iš finansinių įstaigų ar kitų atskaitingų subjektų vienai iš šių institucijų būtų teikiama tik vieną kartą. Institucijos dalintųsi šia informacija ir ją pakartotinai naudotų, užtikrindamos duomenų apsaugą, profesines paslaptis ir intelektinę nuosavybę. Supaprastindami ataskaitų teikimą, klojame pamatus moderniai, skaitmeninei ES finansinių duo­menų erdvei.

Tolimesni paprastinimo sprendimai

Pagal savo darbo planą, Komisija planuoja 51 naują iniciatyvą, kur iš 18 teisėkūros pasiūlymų net 11 yra susiję su administracinės naštos mažinimu. Planuojama 37 ankstesnius pasiūlymus atsiimti. Nors tiesiogiai darbo plane nepaminėtas, tačiau laukiamas ir Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (EU Carbon Border Adjustment Mechanism (CBAM)) pakeitimas. Iš viso bus pateikti trys „omnibusų“ paketai. 

Privalome gražinti Europos Sąjungai konkurencingumą įga­lindami savo ekonomikos varik­lius lengviau kvėpuoti, kartu siunčiant signalą pasaulio investitoriams – mes vieninga, tačiau atvira ir patrauk­li rinka. 

Paulius SAUDARGAS

Europos Parlamento narys

Paprastai ir institucija, ir kiekvie­nas žmogus įvaizdį pirmiausia kuria sa­vo veikla bei darbais. Ta­čiau, pasirodo, jį galima formuoti ir spal­vin­gais, nežinia kokią prasmę tu­rinčiais lipdukais. Ir, matyt, kuo jų dau­giau, tuo tas įvaizdis solidesnis. Bent jau taip atrodo, stebint Šilalės savi­valdybės vadovų veiksmus – po rajoną zujantys tarnybiniai automobiliai tiesiog mirga nuo įvairiaspalvių paveiksliukų, o savivaldybės vadovai įrodinėja, kad tai esą šiuolaikiški, aiškiai atpažįstami identiteto ženklai, kurie neva prisideda prie „skaidru­mo, atvirumo ir profesionalumo prin­cipų įgyvendinimo“... O kad jau „šiuo­lai­kiški ir modernūs“, tai ir kaina atitinkama.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Savi marškiniai arčiau kūno. Šis senas posakis reikštų, kad reikėtų rašyti sau jautresne tema – apie politinį LRT užvaldymą, galbūt net gresiančią naują „kasperviziją“. Todėl šią savaitę prie Seimo vėl degs protestuotojų laužai. Tačiau Ukrai­nos karo laužas – gerokai kaitresnis, nes ir agresorius nuožmesnis. 

Šį sekmadienį ir pirmadienį Berlyne Volodymyras Zelenskis susitiko su specialiuoju JAV pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir didžiųjų Europos šalių lyderiais. Gruodžio 18 d. yra numatytas Europos Sąjungos (ES) vadovų tarybos susitikimas. Prieš tai vyko Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos lyderių pokalbis telefonu su Donaldu Trumpu. Teigiama, jog jis buvo gana griežtas, jame skambėjo ir šiurkštesnė leksika...

D. Trumpas piktas. Su šiomis taikos derybomis jam nesiseka. Jis skuba. Jis norėtų Šv. Kalėdas sutikti švęsdamas aštuntą ar devintą taikos susitarimą, o kitų metų gruodžio 10-ąją vykti į Oslą atsiimti Nobelio taikos premiją. Deja. Putinas jį paveda. 

Sergėjus Lavrovas jau neslepia, kad D. Trumpas pritaria Rusijos reikalavimams, nes dėl jų buvo susitarta Ankoridže. Ministras tvirtino, jog Amerikos vadovas supranta pirmines karo prieš Ukrainą priežastis, kurias esą „reikia panaikinti“. Kaip panaikinti? Ogi likviduoti Ukrainos valstybę...

Kitaip sakant, jokio nei 28, nei 20-ies punktų plano nebus. D. Trumpas mąsto kaip vertelga: jam reikia garbės, Nobelio taikos premijos ir Rusijos išteklių, ypač glūdinčių Arktyje. Kuo čia dėta Ukrainos valstybė! Bet galima sutikti, kad Kyjivas atiduos Rusijai Donbasą, įkuriant čia teritorinę fikciją – „laisvąją ekonominę zoną“, o Ukraina iki 2027 m. galės pradėti stojimo į ES procesą. Apie saugumo garantijas D. Trumpas kalba sukandęs dantis, nes žino, kad Putinas bus prieš. Nors Maskvai tai taptų kompromisu vietoj Ukrainos integracijos į NATO. Juk ji puikiai mato, kokia amorfiška ir neryžtinga ta ES...

V. Zelenskis irgi ne pėsčias. Jis puikiai išnaudojo D. Trumpo reikalavimą surengti Ukrainoje rinkimus.

„Gerai, mes pakeisime konstituciją, rinkimų įstatymą ir karo metu surengsime rinkimus bei kokį nors referendumą“, – sako V. Zelenskis.

Jis jaučia (sociologiniai tyrimai tai patvirtina), kad kol kas dauguma būsimų rinkėjų – tiek šalies viduje, tiek užsienyje – pasisakys už jo kandidatūrą ir už jo „karo partiją“. Čia Putinas, reikalaujantis legitimuoti prezidentą, aiškiai pralošia. Jis netenka vieno stip­riausių derybinių argumentų. Klausi­mas tik toks: ar šį Putinui nepatogų pasiūlymą pateikęs D. Trumpas tai darė sąmoningai, ar, kaip paprastai, emocijos pagautas?

Pasigirsta Z-blogerių (taip vadinami Rusijos interneto propagandistai) balsai esą gaila, jog Ukraina rinkimų nerengs užgrobtose Donbaso teritorijose. Ir reikalauja, kad būtų įsteigti atskiri balsavimo punktai rusakalbiams Ukrainos gyventojams arba pastatytos balsavimo urnos Odesoje ar Nikolajive, nes neva iki rinkimų šie miestai jau būsią rusų... 

D. Trumpas vėl kartoja Kremliaus sentenciją: „Rusija kare turi pranašumą, nes ji didžiulė, o didžiosios šalys visada nugali“. Putinui tai patinka, tačiau juk lakiais posakiais karo nelaimėsi. Net Putino pažadas per tris dienas užimti Kyjivą virto pajuokos objektu.

Jeigu naujas taikos planas bus įgyvendintas toks, koks yra dabar, Ukraina sutiks su praradimais, bet nebus nugalėta, o tai reiškia, jog Rusijai ši šalis išliks patikimu barjeru žygiui į Europą.

Nuolat vanodami ES dėl jos pasyvu­mo, galėtume ir pagirti: naudodamasi specialia procedūra, skirta nepaprastosioms ekonominėms situacijoms, Bendrija neribotam laikui įšaldė Ru­sijos aktyvus Europoje, kol ji nenutrauks agresyvaus karo prieš Ukrainą ir nekompensuos jos patirtų nuostolių. Po šio sprendimo seks kitas žingsnis – finansinių Ukrainos poreikių tenkinimas 2026–2027 m. Šį sprendimą tvirtins ES aukščiausio lygio susitikimas gruodžio 18–19 d. Taip bus apei­tas Vengrijos ir Slovakijos veto. Dabar reikia įtikinti tokias šalis kaip Belgija, kurios depozitoriume „Euroclear“ sukaupta daugiau kaip 190 mlrd. eurų Rusijos banko aktyvų iš visų 200 mlrd., esančių Europoje, kad Ukrainai dalį lėšų būtų galima duoti kaip paskolą. 

O kol kas šviesulių nedaug. Žibalo į ugnį įpylė D. Trumpo administracijos paskelbta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje reiškiama aštri kritika Europai. Tai džiugina Putiną ir sukelia nepasitenkinimą Briuselyje. Šis nedrįsta rodyti viduriniojo piršto Vašingtonui. Atvirkščiai: pataikauja jam ir vis kartoja, jog be Amerikos Europa yra silpna. Genealogijos specialistai juokauja: gal iš tikrųjų čia veikia genai, nes gi didžioji dauguma amerikiečių – išeiviai iš Europos...

Česlovas IŠKAUSKAS