Per keletą metų tauragiškiai jau buvo įpratę, kad paskutinėmis birželio dienomis Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėdavo pirmieji festivalio „Džiazo dienos Tauragėje“ akordai, paskelbdami kasmetinio džiazo festivalio pradžią. Šiemet nutarta, kad festivalis ir kalendorinė vasara prasidės tą pačią dieną. Taigi jau birželio 1 d. tauragiškiai visus džiazo mylėtojus kviečia į savo miestą.

„Įsiklausėme į savivaldybės prašymą, deriname festivalio atidarymą prie „Tauragė – kultūros sostinė“ ir miesto šventės renginių. Tačiau festivalio struktūra ir schema išlieka tokios, kaip ir anksčiau: tai bus viso vasaros sezono renginys, kurio dauguma koncertų – nemokami. Didžioji dalis jų vyks Tauragėje, tačiau tradiciškai bus ir keletas išvažiuojamųjų koncertų Lauksargiuose, Smalininkuose ir Panemunės pilyje. Tauragėje klausytojai bus kviečiami ne tik į tradicines erdves – Pilies kiemelį ar „Bangos“ parką, bus pasiūlyta ir naujovių: vienas koncertas turėtų vykti Kartų parke prie Zumpės, o rugpjūčio pabaigoje muzikantus nukelsime į salą Jūros upėje prie užtvankos. Tiesa, žiūrovams į vandenį bristi nereikės, jie galės ilsėtis ir klausyti muzikos būdami krante“,– sako džiazo festivalio organizatorius VšĮ „Šou imperija“ vadovas Valdas Latoža.

Pasak festivalio organizatoriaus, festivalis – tai ne tik vasaros koncertai. Renginiai vyksta ištisus metus. Ir šiemet jau atlikta nemažai darbų.

„Dar vasario mėnesį vyko savotiškas „apšilimas“, įvadinis koncertas muzikos klube „Rūsys“. Tuomet džiazo muzikos gerbėjai galėjo pasiklausyti svečių iš JAV – Victor Mendoza ir Neff Irizarry – muzikavimo. Balandžio mėnesį tradiciniu „Džiazo ant pagalvėlių“ koncertu Kauno kolegijos Tauragės skyriuje paminėjome tarptautinę UNESCO džiazo dieną. Nuolatiniai mūsų renginių lankytojai ir naujieji klausytojai, kurių ratas vis plečiasi, su malonumu klausėsi „Trio Neda/Labutis/Banys“. Be to, vykdome aktyvią edukacinę veiklą – ugdome savo klausytojus: organizavome meistriškumo pamokas Tauragės kultūros centro jaunimo džiazo orkestrui su Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos dėstytoju, saksofonistu, džiazo virtuozu Laimiu Urbiku, „Šaltinio“ progimnazijos ir „Versmės“ gimnazijos moksleivius grojimo būgnais paslapčių „Kaip ištirpti ritme?“ pamokose mokė muzikantas, kompozitorius, perkusininkas ir vienas talentingiausių Lietuvos būgnininkų Gintautas Gascevičius (Ginc). Birželio mėnesį jauniesiems muzikantams nusimato dar viena meistriškumo pamoka su garsiuoju Jievaru Jasinsku – muzikantu, kompozitoriumi, dirigentu. Manau, tokios pamokos, tokia patirtis mokiniams labai praverčia – praplečia akiratį ir parodo, koks tas džiazo muzikos stilius yra platus, o kartu ir toks melodingas, ir kartu žavus.

Gegužės 23-iąją Seime buvo atidaryta Juozo Petkevičiaus ir Giedriaus Žvirblio fotografijų paroda „Tauragė džiazo ritmu“, praėjusį rudenį eksponuota Tauragės krašto „Santakos“ muziejaus Fotografijų galerijoje. Šiame parodos atidaryme grojo ir Tauragės jaunieji džiazmenai, vadovaujami Tomo Altaravičiaus.

O birželio 1-ąją džiazo muzikos gerbėjus ir ne tik juos organizatoriai kviečia į „Džiazo dienos Tauragėje“ tarptautinio festivalio atidarymą Pilies kiemelyje. Koncertuosiantys tą dieną atlikėjai tik patvirtins, kad Tauragės džiazo festivalis – tarptautinis. Kartu su žymiuoju Kauno bigbendu pasirodys užburiančio aksominio balso savininkė, vokalistė iš Ukrainos Anastasia Bukina. Ir tai nėra perdėti pagyrimai atlikėjai – jos charizma ir balsas sužavėjo tūkstančius žiūrovų pernykščiuose koncertuose įvairiose Lietuvos vietose. Pasirodys ir jaunasis Tauragės talentas Viltė Kirstukaitė, kuri šiuo metu intensyviai repetuoja būtent šiam festivaliui.

Taip pat festivalio atidarymo proga vyks gyvos tapybos performansas „Improvizacijos ant drobės“, prie festivalio veiklų jungiasi ir krašto menininkės Sigita Flaksienė, Areta Didžionienė, Jūratė Bytautė, Rita Kaniušaitė-Grikšienė. Klausant džiazo garsų, bus tapoma čia ir dabar. Galbūt nusimato dar viena – džiazo tapybos paroda? Tiesa, neatsisakyta ir vėl fiksuoti festivalio akimirkas fototechnika, todėl rudenį, ko gero, ir vėl lauks fotografijų paroda.

Birželio 9-ąją klausytojai kviečiami susitikti su tarptautinio pripažinimo sulaukusiu kompozitoriumi, pedagogu, režisieriumi, garso ir vaizdo instaliacijų kūrėju, perkusininku Vladimiru Tarasovu. Pilies kiemelyje bus pristatyta jo knyga „Būgnininko dienoraščiai“, o kiek vėliau tą patį vakarą į muzikos pasaulį nukels žymusis V. Tarasovo kvartetas.

Birželio 10-ąją Pilies kiemelio scena bus užleista jauniesiems džiazo atlikėjams: koncerte „Džiazo Jūra 2023“ šiemet išgirsime Jurbarko kultūros centro jaunimo bigbendą „Jada“ (vad. Gytis Gvozdas), klaipėdiškių kvartetą „Moon in the sand” ir Tauragės kultūros centro džiazo orkestrą (vad. Tomas Altaravičius).

Birželio 30 d. džiazo festivalis sugrįš į Lauksargius, kur evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertuos lietuvių grupė „CinAmono“. Smagus vakaras su lengva, tarsi jūros ošimas, kerinčia muzika – garantuojamas.

Liepos mėnesį numatyti trys koncertai. Vienas jų vyks viename gražiausių tarpukario pastatų – Tauragės geležinkelio stoties keleivių salėje, kur koncertuos Sherman, Jutas, Nick Trio.

Kartų parke pasirodys itin linksma čekų diksilendo atlikėjų grupė „The Dixie Hot Licks“. Į koncertą kviečiami visi gero džiazo, skambėjusio praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Naujajame Orleane, gerbėjai, mylėtojai, garbintojai. Tad universalios pasaulio kalbos – muzikos – gerbėjai laukiami Kartų parke liepos 15-ąją.

Po pusantros savaitės, liepos 26-ąją, vasarišką savaitės vidurio tvankumą Pilies kiemelyje praskaidrins pašėlęs, išskirtinis mambo muzikos bigbendas „Orkestra Mendoza“. Tie, kas yra matę ir girdėję šių atlikėjų pasirodymą prieš porą metų Lietuvoje, gali patvirtinti, kad JAV ir Meksikai atstovaujantis kolektyvas yra viena įdomiausių šiandienos lotynų grupių, kuri apjungia mambo, cumbia, bliuzą ir viską paskanina sodriais psichodeliniais atspalviais. Sutikite, jog ten, kur skamba Lotynų Amerikos muzikos garsai, liūdna nebūna.

Rugpjūčio antrąją savaitę džiazo festivalis plečia savo arealą ir keliasi į Jurbarko rajoną. Rugpjūčio 9-ąją muzika vėl skambės Smalininkų senajame uoste – pasirodymą čia surengs puikiai džiazo gerbėjams  pažįstamas Kauno diksilendas „DixXband“ ir lindy-hop‘o šokių studija „Swing Daiva“. Pašėlusios muzikos ir šokio gerbėjai kviečiami prisijungti ir emociškai „išsitaškyti“ lindy-hopo ritmu.

Rugpjūčio 10-ąją iš Smalininkų festivalis kils Nemunu aukštyn ir įsikurs Panemunės pilyje. Šį kartą – festivalio „vyšnaitė ant torto“ taps pasaulinio garso džiazo atlikėja Gaby Moreno iš JAV ir Gvatemalos su savo instrumentine grupe. Galima būtų aprašinėti vokalistės balsą, kūrybą, pasiekimus, bet visa tai neatstos gyvo garso „Latin Grammy“ nominantės koncerto. Sutikite, ne bet ką nominuoja „Grammy“ apdovanojimams.

„Džiazo dienų Tauragėje festivalio vasaros maratonas turėtų užsibaigti latvių „Big Al& The Jokers“ pasirodymu Jūros saloje, prie užtvankos, rugpjūčio 30 d. Prieš dešimtmetį Rygoje susibūrusi grupė atlieka tradicinį rokenrolą, žavingi ir smagūs vyrukai sukuria gerą atmosferą, todėl yra laukiami festivaliuose ir koncertų scenose visoje Europoje. Profesionalūs grupės muzikantai, turintys išlavintą savitą muzikinį stilių, meistriškai atrenka ir suranda tinkamiausią programų miksą kiekvienam kūriniui.

Kaip žinia, šiemet Tauragė – kultūros sostinė, todėl koncertas seks koncertą, renginys – renginį, o „Džiazo dienos Tauragėje“ kartu su kitais tauragiškių organizuojamas tradiciniais festivaliais bus tarsi banginiai, ant kurių laikosi miesto kultūros pasaulis. Tad ateikite ne tik paklausyti geros muzikos, paplukdyti savo dvasios pasaulį tais kultūriniais banginiais, bet ir pailsėti nuo milžinišku greičiu skriejančios planetos“,– kviečia džiazo festivalio organizatorius VšĮ „Šou imperija“ vadovas V. Latoža.

Irina SADAUSKIENĖ

Pastarosiomis savaitėmis dvyliktokai su savo mokyklomis atsisveikina visoje Lietuvoje, o Šilalės rajone pirmieji tai padarė kvėdarniškiai. Kazimiero Jauniaus gimnazija šiemet į gyvenimą išleidžia dvidešimt šešis abiturientus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Teigiama, jog vieni iš labiausiai pastebimų že­maičių charakterio bruožų yra už­darumas, maža­kal­bys­­tė, gyvenimas pagal posakį „de­­vynis kartus matuoja, dešimtą kerpa“. Tačiau į Kvėdarnos kraštą iš Že­maitijos sostinės Telšių ati­te­­kė­ju­siai Re­gi­­nai Viršilienei, jos ma­ny­mu, šie bruo­žai visai netin­ka. Mo­te­ris sa­ko esanti linkusi bend­rauti, greitai randanti kalbą su ne­pa­žįs­tamais žmo­nė­mis. Ir gyveni­me jai daž­nai pasitaiko, jog pirma kažką pa­daro, o paskui gal­voja, ką su tuo da­ryti toliau. Tad ir veik­lų jos gy­ve­nime būta pačių įvai­riau­sių. Štai ne­ per seniausiai Ši­lalės Vlado Stat­­ke­vičiaus muzie­juje veikė jos rankdarbių paroda „Visko po tru­putį“, apie kurią buvo rašyta ir „Ši­la­lės ar­tojuje“.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Vyresnieji prisimena sausas ir baisiai nuobodžias marksizmo-leninizmo teorijas. Gerai, kad šiuolaikinis jaunimas jomis nebekankinamas. Tačiau viena marksistų tezė tinka ir šiandienai. Leninas prieš daugiau kaip šimtą metų pasisavino Karlo Marxo formuluotę revoliucinei si­tua­cijai apibūdinti: apačios nebe­no­ri, o viršūnės nebegali. Lietuvai ją pritaikė garsus bolševikinis vei­kė­jas Vincas Mickevičius-Kap­su­kas savo veikale „Pirmoji Lie­tuvos proletarinė revoliucija ir tarybų val­džia“ (antras leidimas, Vil­nius, 1968). Beje, Marxui pri­klauso ir gar­sus „Komunistų par­tijos manifes­te“ paskelbtas per­spėjimas: šmėk­la klaidžioja po Euro­pą – komu­nizmo šmėkla.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Praėjus „Poezijos pavasariui“, vie­nas po kito prasideda kiti įdomūs vasariški festivaliai, kviečiantys ge­rai laiką praleisti su muzika bei me­nu. Ypatingai didelis renginys jau tuoj prasidės Tauragėje. Svarbu ir tai, kad šią savaitę Lietuva ruošiasi minėti 35-ąsias Sąjūdžio metines. 

Ypač daug Lietuvos Sąjūdžio metinių renginių planuojama Šiauliuose. Čia birželio 2 d., 17 val., Vilniaus g. bulva­ro amfiteatre vyks renginys, kuriame dalyvaus Šiaulių pučiamųjų orkestras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, „Lauros studija“, atlikėja Sigutė Laugalė. Miestiečiai ir svečiai taip pat bus kviečiami nemokamai lankyti parodas. Visa Lietuvos Sąjūdžio 35-ųjų metinių renginių programa – Šiaulių kultūros cent­ro tinklalapyje.

„Tauragė – Lietuvos kultūros sostinė 2023“ nuo birželio 1-osios kviečia į didžiulį festivalį, kuris suburs net 1400 atlikėjų iš visos Lietuvos. Festivalis startuos su Monikos Dirsytės ir operos solistės Agnės Sabulytės performansu „Ašies kodas“. Tauragėje taip pat įsikurs Lie­tuvos dėmesį prikausčiusi Jolitos Vait­ku­tės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“, parodoje „Metalo alchemija“ nutūps Ed­mundo Frėjaus skulptūros „Ne­skrai­dančios paukštės“, Pilies lankytojus stebins net 3 metrų aukščio Aglaja Ray instaliacija „Technoteologija“, šiuolaikinio meno erdvė „Menės2“, o birželio 10-ąją Tau­ragės vasaros estradoje koncertuos po­puliariausia kaimynų lat­vių grupė „BrainStorm“. Detalią „Tauro dienų“ renginių programą galima rasti www.taurage2023.lt.

Sekmadienį baigiamuoju vakaru Vil­niaus rotušėje uždarytas šių metų tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. 59-ojo festivalio ir Maironio premijos laureatu tapo poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras už eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“. Nuo „Poezijos pavasario“ atidarymo gegužės 14-ąją iki sekmadienio surengti 132 renginiai Lietuvoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, JAV, Vengrijoje, o virtualūs tiltai suteikė galimybę susitikti su poetais, gyvenančiais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Danijoje, Meksikoje, Vokietijoje. Vyko su­sitikimai su įvairių kartų poetais, eilėraščių skaitymai, pokalbiai apie literatūrą, poezijos ir muzikos vakarai, sakralinės poezijos valandos, ekskursijos, pa­rodos, dainuojamosios poezijos va­karai ir kt. Lietuvių literatūros klasikai –

Sigitas Geda, Anzelmas Matutis, Bro­nė Liniauskienė, Stasys Jo­naus­kas, Vla­­dislovas Sirokomlė, Hen­ri­kas Ra­daus­kas, Liūnė Sutema, Hen­rikas Na­gys – pagerbti jų tėviškėse, memorialinėse sodybose, muziejuose Prienų, Aly­taus, Skuo­­do, Kaišiadorių, Kauno, Rad­viliškio, Šiau­lių, Vilkaviškio bei kituose rajonuose.

Klaipėdoje vyko tradicija tapęs festivalis „Tautinių kultūrų diena“, pilnas įvairių tautinių mažumų kultūros ir paveldo akcentų, įvairiaspalvių kostiumų, tradicinių gardumynų bei kitokių įdomybių. Senojo turgaus aikštėje šimtus klaipėdiečių subūrė Fanfarinis orkestras iš Pabradės. Jam grojant, susirinkusieji turėjo galimybę išvysti ir keletą šokių numerių, kuriuos atliko grupė „Gelmė“. Nuo Senojo turgaus aikštės vyko festivalio dalyvių eisena, į kurią buvo kviečiami klaipėdiečiai ir visi tautinių bendrijų atstovai bei svečiai iš Pabradės, Lenkijos, Latvijos. Kadangi šiemet festivalis skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti, šventėje netrūko ir Klaipėdos krašto akcentų – vyko įvairios edukacijos, skambėjo Klaipėdos krašto dainos.

Kotryna PETRAITYTĖ

Lietuvą ir anksčiau buvo galima vadinti viena iš šalių lyderių, budriai reaguojančių į Kremliaus propagandos pastangas prasibrauti į jų informacinę erdvę. Po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo atvirą karą prieš Ukrainą, Maskvai tapo dar sunkiau įgyvendinti savo informacines operacijas mūsų šalyje. Dalis propagandos šaltinių, kurie anksčiau buvo stebimi, bet savotiškai „toleruojami“, galiausiai buvo užblokuoti, o prieiga prie jų iš Lietuvos teritorijos apribota. Sumažėjo ir rusiškų kanalų kabelinės televizijos tinkluose – palikti tik labiausiai neutralūs pagal savo turinį bei nekenksmingi.

Kita vertus, Kremliaus propagandos mašina nesustoja, jo atstovai nepraranda vilties pralįsti su vienais ar kitais naratyvais į lietuvišką informacinę erdvę. Tiesa, dabar jiems tam tenka ieškoti aplinkkelių. Mūsų laimei, šie bandymai nėra itin sėkmingi. 

Ieškojo tarpininko

Galima teigti, kad Kremliaus propagandos bandymus patekti į Lietuvos informacinę erd­vę be kitų veiksnių stabdo ir žurnalistinis budrumas. Ge­gu­žės pabaigoje kokybiško ir liberalaus rusakalbio naujienų

portalo Baltijos šalyse „No­vaya Gazeta – Baltija“ (pagal frančizę leidinys yra susijęs su Ru­sijoje dar tebeleidžia­ma „No­vaya Gazeta“, kurios vyriau­sias redaktorius Dmit­ri­jus Mu­ratovas 2021 m. gavo No­be­lio taikos premiją už žodžio laisvės puoselėjimą) vyriausioji redaktorė Jana Liaškovič socialiniuose tinkluose pasidalino ją papiktinusiu atveju. Pasirodo, su žurnaliste per „Telegram“ platformą susisiekė mergina iš Rusijos, kuri ieškojo tarpininko, galinčio padėti „publikuoti straipsnį Lietuvos žiniasklaidoje“. Kaip rašo J. Liaškovič, vien iš profesinio intereso ji paprašė pažiūrėti tekstą, kurį mergina norėjo prastumti į lietuvišką žiniasklaidą. Tekstas, kurį gavo J. Liaškovič, buvo ang­lų kalba, jame buvo rašoma apie rusų stačiatikių bažnyčios funk-­

cionavimą Lietuvoje ir Lat­­vi­joje. Verta paminėti, jog šita tema Maskvai yra gana skaus­minga. Rusų stačiatikių bažnyčios hierarchai oficialiai palaikė karą prieš Ukrainą, kas paskatino procesą Baltijos šaly­se, susijusį su siekiu išvesti vie­tines rusų stačiatikių baž­nyčios bendruomenes iš Mask­­vos pavaldumo. Gana dideles galias šiame procese turi Kons­tantinopolio patriarchas Var­folomejus. 

Straipsnis, kurį Lietuvos žiniasklaidoje norėjo publikuo­ti mergina iš Rusijos, akivaizdžiai gynė Maskvos patriar­cha­to interesus bei puolė Kons­tan­tinopolio patriarchą. Kaip liudija J. Liaškovič, tolesnis susirašinėjimas su mergina atskleidė ir daugiau įdomių aspektų. Paaiškėjo, jog mergina norėjo, kad straipsnis pasirodytų „Delfi“ portale ar „Verslo žiniose“. Tekstą buvo siūloma publikuoti už pinigus, bet pageidaujama, jog tas faktas nebūtų nurodomas prie publikacijos. Pati mergina, kaip tapo aišku iš jos profilio socialinėje medijoje, dirba Rusijoje veikiančioje „Nacionalinėje platinimo agentūroje“, bendradarbiaujančioje su skirtingomis Rusijos žiniasklaidos priemonėmis, kurių didžioji dauguma aptarnauja Kremliaus interesus.  

Kiek mergina, o greičiau – jos atstovaujama agentūra, būtų pa­siryžusi sumokėti už publikaciją, J. Liaškovič taip ir nesužinojo, nes galiausiai parašė, jog „nedirba su propaganda“. Tuo bendravimas ir baigėsi. 

Tačiau šioje istorijoje yra nemažai vertingų ir įdomių detalių, pradedant tuo, kad Kremliaus propagandos atstovės pasiūlymas iš esmės yra teisiškai abejotinas (užsakytos ir apmokėtos medžiagos publikavimas privalo būti aiškiai žymimas), ir baigiant įsitikinimu, jog tai gali pavykti. Įdomu ir tai, kad naratyvas, kurį buvo siekiama prastumti, tiesiogiai nekoreliavo su tradiciniais Kremliaus pasakojimais, naudojamais prieš Lietuvą ar Baltijos šalis, bet aiškiai reprezentavo Maskvos interesus. 

Ne pirmas kartas

Bandymas tokiu būdu prastumti į Lietuvos informacinę erdvę Kremliui palankius pasakojimus nėra unikalus. Ga­lima prisiminti mažų mažiausiai dar vieną, kai dar 2015 m. į  „Tauragės kurjerio“ redakciją kreipėsi Kaliningrado gyventojas, prisistatęs Viktoru Avra­menka. Jis siūlė laikraščiui kelis tekstus bei žadėjo apmokėti jų publikavimą. Vėlgi pikantiška detalė buvo ta, jog buvo prašoma neišrašinėti sąskaitų faktūrų, o atlygį priimti neoficialiai, grynaisiais pinigais. Pranešama, kad anuomet kalba ėjo apie šimtus eurų už vieną straipsnį.    

Pirmas V. Avramenkos laik­raščiui atsiųstas tekstas kritikavo Lietuvą dėl pernelyg aršios reakcijos į Krymo aneksiją bei kitus tada jau prasidėjusios netiesioginės Rusijos agresijos prieš Ukrainą aspektus, ragino plėtoti pragmatinį bendradarbiavimą su Kaliningrado sritimi bei pan. 

Redakcija atsisakė imti pinigus ir publikuoti prokremliškos propagandos požymių turinčius tekstus. Be to, laikraštis paviešino visą šią istoriją, medžiaga taip pat buvo perduota Valstybės saugumo departamentui, kuris patvirtino, jog V. Avramenkos „Tauragės kurjeriui“ atsiųstame tekste yra propagandos pėdsakų. 

Regis, anuomet paviešinta istorija ir jos aplinkybės turėjo atbaidyti Kremliaus propagandos platintojus nuo bandymų tokiu būdu patekti į Lietuvos informacinę erdvę. Bet šio straipsnio pradžioje papasako­ta istorija rodo, jog minėtos taktikos nėra atsisakyta. 

Bando laimę

Kremliaus propagandos agen­tų tikslus nesunku perprasti. Straipsnis, publikuotas lietuviškoje žiniasklaidoje, net bud­riems skaitytojams atrody­tų patikimesnis, nei tekstas, paskelbtas kokioje nors su Krem­liumi siejamoje pseudožiniask­laidos priemonėje. Su­pran­ta­mas ir siekis, kad tai atrodytų kaip pačios medijos pozicija – tokiu būdu tikras informacijos šaltinis liktų paslėptas, o pati publikacija atrodytų kaip originali. 

Maskva taip pat tikisi atrasti silpnų grandžių (pavyzdžiui, vieno ar kito leidinio godumą) Lietuvos žiniasklaidoje, kurios leistų įgyvendinti tokią intervenciją į mūsų šalies informacinę erdvę. Panašu, jog bent kol kas rezultato šioje srityje Kremliaus propagandos platintojams pasiekti nepavyko (o jeigu kas ir susigundė Maskvos pinigais, tai kokio nors pastebimo efekto tai neturėjo). Galima konstatuoti, kad Lietuvoje Krem­liaus propagandos iššūkis yra neblogai žinomas, tad ir į įtartinus pasiūlymus reaguojama budriai ir jautriai. 

Peršasi ir dar viena išvada – atrodo, Kremliaus propagandos platintojai nelabai išmano lietuvišką informacinę rinką bei jos funkcionavimo principus. Sunku įsivaizduoti, kad tokie leidiniai kaip „Delfi“ ar „Verslo žinios“ susigundytų panašiu abejotinu pasiūlymu, o pats propagandinis tekstas praeitų vadinamąjį redakcinį filtrą. Bandymas rasti tarpininką savo informacinei „operacijai“ per „Novaya gazeta – Bal­tija“, proeuropietišką, aiškią vertybinę poziciją turintį leidinį, irgi atrodo gana keistai. Ko gero, tai buvo savotiškas „šūvis užmerktomis akimis“, tikintis laimės aklai pataikyti į taikinį (t. y. pasiekti savų tikslų).

Viktor DENISENKO    

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas 

Praėjo daugiau nei metai, kai Šilalę supurtė niekingo žmogystos niekingi darbai: žaliojoje zonoje tarp dau­gia­bučio ir vaikų ugdymo įstaigos sąmoningai buvo pražudyti niekam netrukdantys medžiai. Daugiabučio gyventojai tikina žinantys, kad tai jų kaimyno darbas, tačiau viešai įvardinti niokotoją bijo – esą šis gali keršyti. Ir nors policija buvo pradėjusi tyrimą, atsakomybės niekadėjas išvengė. Neskuba nužudytų medžių atsodinti ir tai žadėjusi pada­ryti seniūnija.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 40