Tokį projektą nuo 2021 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d. vykdė Šilalės kultūros cent­ro Atviras jaunimo centras, jį finansavo Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo minis­terijos. Projekto metu buvo sprendžiamos mažiau galimybių turinčių bei mažiau motyvuotų jaunuolių įsitraukimo į profesinio orientavimo, emocinės-psichinės sveikatos, vers­lu­mo, savi­raiš­kos problemos, ugdomi jaunuolių asmeniniai ge­bė­jimai, sveikas gyvenimo būdas bei pan. Buvo mokoma kom­piuterinio raštingumo, vyko fotografijos, vaizdo klipo monta­vimo bei IT kursai, elektroninio sporto turnyras. 

Taisyklingo plaukimo treniruočių Ši­lalės baseine metu jaunuoliai mokėsi plaukti, dalyvavo sveikatingumo veik­lose (baseinas, pirtys, vandens treniruokliai). 

Renginyje „Blaivus piknikas“ šilališkiai turėjo galimybę pamatyti pasaulinio lygio motoakrobatų komandos (Ša­rūnas Kezys ir Nerijus Malinauskas) pasirodymą. Po to vyko jau tradicija tapęs Šilalės rajono visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Aps­kritasis stalas“ renginys „Pokalbiai su (ne)jaunimu“, kurio metu motoakrobatai prisistatė išsamiau.

Šilalės pušyne vyko „Olimpinės žai­dy­­nės – išgyvenimo stovykla“. Į loginio mąs­tymo, bendravimo ir bendradarbiavimo renginį įsitraukė didelis jaunuolių būrys. Užsiėmimų tikslas –

skatinti fizinį aktyvumą, ugdyti loginį mąstymą, komunikacinius įgūdžius.

Siekiant stiprinti emocinę bei psichinę sveikatą, Atviro jaunimo centro darbuotojai surengė praktinius streso valdymo, emocinės būklės gerinimo užsi­ėmimus, kuriuos vedė psichologas Tomas Kelp­ša. Tie­sioginių transliacijų metu „15 min. su psichologu“ buvo kalbama aktualiomis temomis: apie santykius su draugais ir tėvais, kaip pandemija paveikė paauglių psichinę sveikatą, kaip įveikti baimę kreiptis į psichologą bei pan. Transliacijų įrašus galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“ (Atviro jaunimo centro paskyroje).

Projektui įgyvendinti buvo skirti 8735 eurai. Jo informacinis rėmėjas – „Šilalės artojas“.

Vaida JANULEVIČIENĖ

Atviro jaunimo centro socialinio darbo organizatorė

AUTORĖS nuotr.

Ištrauka iš kraštiečio Juozo Stasino spaudai ruošiamos knygos „Gy­venimo pynė“. (Pradžia 2021 m. Nr. 87, 88, 90, 93, 95, 96)                                                                  

Brangus palikimas ir atžalos

Niekas šioje žemėje nėra amžinai gyvenęs, negyvensime ir mes. Ateis diena ir valanda, kai reikės išeiti į amžinąją kelionę. Kyla klausimas: ką po savęs paliksime šioje žemėje? Kokiomis vertybėmis gyvenime vadovausis mūsų pa­likuonys? Gal jiems rūpės tik tėvų sukaupti turtai? Bet jį išgrobstys akimirksniu, išnešios po daiktelį, ir jis išnyks taip greitai, kaip išgaruoja kamparas. Tai kas gi lieka?

Apie tai dažnai pamąstau, kai į rankas paimu tėvų paliktą šeimos archyvą. Mano tėvai buvo žemdirbiai, paprasti kaimo žmonės, gyvenimą nugyvenę dorai, išauginę būrį vaikų ir nesukaupę jokių turtų. Tačiau jie paliko skaitlingą būrį palikuonių ir kuklų, bet labai vertingą šeimos archyvą. Jame aš dažnai pasikapstau ir ne vien dėl to, kad to ar kito pageltusio popierėlio reikėtų artimo žmogaus gimimo bei mirties datai prisiminti ar kokiam nors gyvenimo faktui išsiaiškinti, bet ir iš nostalgiško smalsumo šeimos, giminės praeičiai, jos istorijai. 

Kartoninėje dėžutėje saugau brangiausias tėvų paliktas šeimos relikvijas: atkurtos Lietuvos valstybės žemės perleidimo aktą, tėvų ir senelių pasus, gimimo bei mirties liudijimus, Bytautų bajorystės dokumentus, sovietinių laikų pagyrimo raštus už gerą ir sąžiningą darbą, įvairiausius proginius medalius, tarp kurių guli įspūdingas vienintelis skambiu pavadinimu „Mo­ti­nys­tės I laipsnio šlovės ordinas“, keliantis pasididžiavimą mūsų gausia šeima. Apdovanojimas buvo skirtas mano mamai už pagimdytus ir išaugintus devynis vaikus: šešias dukras ir tris sūnus. Žinoma, tėvo nuopelnai buvo ne ką menkesni, tik valdžia nenorėjo jų pastebėti, nors prie ordino pridėta nemaža suma červonsų greičiausiai buvo skirta abiem gimdytojams. 

Tarp šeimos relikvijų dėžutėje puikuojasi ir tė­vo pypkė, kuria jis retkarčiais užtraukdavo dūmą iš

paties užsiauginto ir kluono pastogėje išdžiovinto tabako. Dabar mūsų sūnus Jonas, penkiasdešimtmetis vyras, ta pačia pypke retsykiais padūmina, prisikimšęs kubietiško tabako, ir tai jis daro ne tiek iš poreikio rūkyti, kiek, ma­tyt, iš pagarbos seneliui. 

Dar daug įvairių kitokių atminimo ženklų randu šeimos archyve, kurie man yra brangūs ne pinigine, bet dvasine prasme. Su dideliu jauduliu į rankas imu senelių Marcijanos ir Kazio Sta­sinų nuo laiko pageltusius, aptrupė­ju­siais šonais pasus. Imu atsargiai, kad dar labiau jų nepažeisčiau. Žvelgiu į nuotraukas, įsižiūriu į senelių veidų bruožus, akis, lūpas, tyrinėju jų apsirengimą, norėdamas geriau pažinti savo protėvius, išsiaiškinti jų gyventą laikmetį. Šį norą skatina dar ir tai, jog aš ne dėl savo kaltės pavėlavau ateiti į pasaulį, kai jie dar buvo gyvi – matyt, likimo man nebuvo lemta pasėdėti ant senelio kelių, prisiglausti prie jo vyriškos šiltos krūtinės, pajusti švelnių močiutės rankų, glostančių mano vaikišką galvelę.

Nebesugrąžinsi praėjusio laiko, nebeatsuksi jo atgal, tačiau seneliai išliko tėvų bei vyresniųjų sesių prisiminimuose, mano vaizdiniuose, fotografijose, ir reikia tik džiaugtis, kad tai kaip brangiausias turtas išsaugotas šeimos archyve.

Vartau ilgaamžio senelio Kazio pasą, išduotą Lietuvos valstybės 1920 m. lapkričio 1 d.: skaitau, kad jis gimė 1830 m., buvo vidutinio ūgio, tyro veido, mėlynų akių, turėjo baltus plaukus. Vadinasi, jis Lietuvos valstybės atkūrimo sulaukė būdamas beveik 90 metų. Ir dar sužinau, jog jis buvo beraštis, o pasą jam išdavė „Sulig Ober osto pasu Nr. 25252“. Taigi juk ne taip jau mažai ir sužinau.

Pavartęs senelės Marcijanos Narbu­tai­­tės-Stasinienės asmens dokumentą, išduotą 1916 m. „Vokiečių valdžios srityje vyriausiojo vado rytuose“, susierzinu dėl iškraipytos pavardės, gimimo vietos. Asmens dokumente vokiečių-lietu­vių kalbomis bei lenkiškais rašmenimis pažymėta, kad senelė yra „Sta­sinis-Nor­butis“, o gimimo vieta nurodyta „Rodwicie“, aps­kritis – Wiezajcie ir t. t. Prisime­nu, kaip sovietinė valdžia panašiai elgėsi iš paskutiniųjų stengdamasi iškraipyti gražius lietuviškų kaimų pavadinimus, o ir pavardės buvo rusinamos, pavyzdžiui, Juozas Juozo tapdavo „Josifu Josifovičiu“, Antanas Prano – „Antonu Pranovičiu“, Kau­nas – „Kowno, Vilnius – „Wilno“ ir pan. 

Reikia pasidžiaugti, jog, nepaisant vi­­sų laikų okupacinių valdžių pastangų iškraipyti pavardes, vardus, pakeisti miestų bei miestelių, kaimų pavadinimus, nutautinti žmones, jiems tai nepavyko. Lietuviai iki šiol išsaugojo savo tapatybę, savo šaknis, kultūrą ir kalbą. Tik ar ilgam? 

Įsidėmėkime, kad tapatybės išsaugojimas yra tautos išlikimo sąlyga ir ji iš esmės priklauso nuo mūsų pačių, nuo kiekvieno lietuvio. Todėl stenkimės ska­­tinti savo atžalas labiau domėtis Lie­­tuvos istorija, saugoti kalbą, pažinti gi­minės šaknis, stiprinti šeimą, nelikti abe­jingiems pavardžių iškraipymui, pri­­sidengiant įvai­riais motyvais. Lie­tu­­vos valstybė sto­vės ant tvirtų pamatų tik tuomet, jei visi sutartinai stip­rinsime šeimą. Man su žmona Gra­­žina šią šventą pareigą atlikti padeda abiejų šeimų palikti brangūs archyvai, moraliniai priesakai ir giminės šaknų puoselėjimas. Atžalos seka iš paskos per daug neatsilikdamos. 

Juozas STASINAS

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)

Pirmieji šauliai atkurtoje Lietuvoje veiklą pradėjo ypatingomis sąlygomis. Istoriniais duomenimis apie šį laikotarpį dalijosi ir į Šilalę atvykę tuometiniai kuopos steigėjai, va­dai. Prisiminta, jog tuomet nuotaikos nebuvo džiugios, o šauliai rengėsi karui. Tai buvo ir pagrindinė žinutė jau­niesiems šauliams, kurie šią svarbią dieną prisiekė Tė­vy­nei.

Minėjimas tradiciškai prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių visi susibūrė Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) patalpose, kuriose yra ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Šilalės Sta­sio Gi­rėno 703 kuopos būstinė. Kuo­pos vadas Rimas Vai­­čia­kaus­kas brolius, seses šaulius bei kitus svečius pasveikino su svarbiu jubiliejumi – at­kurtos LŠS Šilalės kuopos 30-me­čiu. 

Šaulė Dalia Jakš­tie­nė trumpai apžvel­gė LŠS istoriją. Oficialiai LŠS atkurta 1989 m. birželio 1 d. Kaune vy­­kusiame tremtinio klubo ir demokra­tų partijos mitinge. Tų pa­čių metų rugsėjo 20 d. LŠS atkūri­mo iniciatyvinės gru­pės nariai da­vė pir­mą­ją priesaiką Kel­mė­je, prie LŠS įkū­­rė­jo ir ideologo Vla­­do Putvinskio ka­po. Bū­tent ši data laikoma LŠS atkūrimu. 1990 m. vasario 15 d. įvyko atkuriamoji konferencija, liepą pradėtas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, vėliau tapęs mėnesiniu žurnalu. Šauliai ėmė aktyviai dalyvauti tvarkant parti­zanų kapus, statant pamink­lus, kuriant Sąjūdį, buvo priešakinėse gretose per Sausio 13-osios įvykius. 

Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Šilalėje susibūrė grupė žmonių, turinčių bendrų idėjų – 1992 m. sausio 11 d. Šilalėje įvy­ko steigiamasis susirinkimas, LŠS nariais pareiškė norą tapti vos penki asmenys. Būrio va­du tapo tuometinis SKAT (dabar – KASP) kuopos vadas Zig­­mas Gulbinas. Rugpjūčio 23 d.

Upynos bažnyčioje Tėvynei prisiekė pirmieji šauliai Pranas Žiauberis, Petras Briedis, Vla­dislovas Ryla, Mečislovas Šiau­dinis, Pranas Ged­montas, Sta­sys Murauskas, Eval­das Jab­lons­kis, Algirdas Pet­ro­šius. 1993 m. LŠS Šilalės va­du tapo V. Ry­la. Į devintą dešim­tį įkopęs šaulys dalyvavo ir 30-mečio iškilmėse.

„Deja, iš pradžių tarp mūsų buvo ir tokių, kurie užsiiminė­jo šnipinėjimu. Aišku, einant laikui, juos „išfiltravome“. Bu­vo sun­kūs laikai: neturėjome kur pri­siglausti, dirbome, kaip iš­ma­nė­me: vienas stalą, kitas suolą padarė, trečias vėliavą pasiuvo. Ne tik pinigų veiklai niekas neskir­davo, bet nestigo ir patyčių, dar­be skųsdavo. Kai priėmėme prie­saiką, mus vadino ir kamikadzėmis, ir patriotais-savižudžiais. Ir iš tiesų, į mano gyvybę kėsintasi du kartus, buvau atleistas iš darbo“, – prisiminė V. Ryla. 

1994 m. lapkričio 1 d. Šilalės šauliai tapo Klaipėdos jūros rinktinės kuopa. 1996 m. jai priklausė 57 šauliai. Tuometinis Klai­pėdos rinktinės vadas buvo L. Ston­kus. Jubiliejaus proga jis taip pat prisiminė anų laikų istorijos momentus.

„LŠS yra vienintelė visuomeninė organizacija, turinti savo įstatymą. Tiesa, 1990–1991 m. jo nebuvo, į šaulius visuomenėje neretai buvo žiūrima kreivai. Klaipėdoje po pirmos šaulių eisenos per miestą buvo platinami lapeliai su įspėjimu, jog atgimsta rudasis maras, tėvai, motinos raginami sergėti duk­ras bei sūnus“, – pasakojo L. Ston­kus.

Pirmasis kuopos vadas Z. Gul­binas tikino, kad būtent tie pirmieji penki šauliai sudarė pirmąjį atkurtos kuopos būrį.

„Su manimi tada buvo P. Ged­montas, P. Žiauberis, Juozas Pet­kus ir Kęstutis Lebrikas. Dabar matau daug jaunimo, mokinių, su kuriais mokyklose aktyviai dirbama. Tada mokinių į savo gretas nepriėmėme, nes ruošėmės karui. Šalyje buvo dislokuo­ta svetima kariuomenė, todėl bu­vo ir planai, kaip turėtume jai pasipriešinti. Jie išlikę ma­no gal­­voje, popieriniai sunai­kin­­ti. Bu­vo kaupiami ir gink­lai – apie tai puikiai ži­no tuome­ti­nis Kri­minalinės po­licijos viršininkas, dabar rajo­no meras Al­girdas Meiženis. Ne­bu­vome itin pagei­daujami – nestigo provokacijų, kritikos, į šaulius nepatik­liai žiūrinčių šilališ­kių. Bene vieninte­lis, kurio palaikymo su­laukda­vome, buvo tuometis savivaldybės vykdomosios valdžios valdytojas Juo­zas Rau­do­nius – jis skyrė porą kabinetų, automobilį“, – pri­siminė pirmasis šaulių kuopos vadas.

Aktyviau nei Šilalėje šau­lių veikla virė Kvė­dar­noje. Jos iniciatorius – visuomeniškas ir mylintis savo kraš­tą šaulys Eugenijus Iva­nauskas – būrį pradėjo steigti 1989 m.: įtraukė abiturientus ir sudarė 20 šaulių būrį. 1991 m. mokyk­loje jis įkūrė jaunojo kario būrelį, kuris gyvavo net 10 metų. 

„1989 m. Šilalėje dar tebebuvo KGB, organizuoti šaulišką veiklą buvo sunku. Ką ji reiškia? Tai – nuoseklus darbas, atkuriant istorinę atmintį, kad žmonės suprastų, kas mes esame. 1989 m. balandžio 8 d. surengiau ąžuolų sodinimo šventę – pasodinome 2200 medelių, bet išliko vos 200, nes po savaitės juos išrovė tie, kuriems bulvių laukas pasirodė esanti didesnė vertybė. Kita vertus, toji akcija anuomet labai daug kam patiko, manau, kad ją būtina tęsti. 1989-aisiais atstatėme Vytauto Didžiojo paminklą ir pradėjome LŠS atkūrimą. Neturėjome nei aprangos, nei batų, nei kepurių, todėl pirkome iš tarnavusiųjų Afganistane jų parsigabentą uniformą, o mano uošvė pasiuvo kepures. Taip aprengėme maždaug 10–12 žmonių. Kai iš Šilalės gavome šaulių uniformos ženklus, jau atrodėme panašūs į šaulius“, – prisiminė E. Iva­nauskas.

Šaulius jų įsikūrimo jubiliejaus proga sveikino Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Antanas Ra­­šinskas, Seimo narys Jonas Gu­dauskas (prieš kelerius metus ir pats tapęs šios organizacijos nariu), rajono meras A. Mei­ženis, Jurbarko bei Tau­ra­gės šaulių kuopų atstovai.

Politikai į šventę atskubėjo ne tuščiomis – su dovano­mis ir padėkomis labiausiai pa­­si­žy­mė­ju­siems, nusipelniusiems LŠS Ši­lalės Stasio Girėno 703 kuopos šauliams. Tarp apdovano­tųjų buvo kuopos vadas R. Vaičiakauskas, jaunųjų šaulių Kvė­darnoje vadovas Val­de­ma­ras Voras, šauliai E. Iva­naus­kas, Jo­nas Lin­kevičius, Justinas Pet­ravičius, V. Ryla. Lietuvos lais­vės armijos apdovanojimai įteikti Egidijui Danisevičiui, R. Vai­čiakauskui, Irmantui Rup­šiui. Tre­čio laipsnio medaliu už nuopelnus LŠS apdovanoti Ni­jo­lė Liatukienė ir Šilalės po­li­ci­­jos komisariato viršininkas Aud­rius Lukošius, padėkos už šauliškų vertybių puoselėjimą atiteko Orestui Aš­montui, Pau­liui Goštautui, Do­natui Ša­raus­kui, Ja­ninai Se­rei­čikienei, Aud­riui Vait­kui, I. Rup­šiui ir Arūnui Zo­bėlai.

Renginio pabaigoje Tėvynei pri­siekė būrelis jaunųjų šaulių, o vyresnieji broliai ir sesės jiems priminė, jog kiekvienas šaulys, net ir nevilkėdamas uniformos, reprezentuoja visą LŠS.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia mėgautis pasakų magija ne tik kalėdiniu laikotarpiu, bet ir likusį 2021–2022 m. sezono pusmetį. Jame operos gurmanai turės unikalią galimybę pamatyti tik tarpukariu Lietuvoje statytą Antoníno Dvořáko operą „Undinė“. Simfoninės, kamerinės muzikos ir modernaus šokio mėgėjus intriguos teminiai koncertai bei kasmet atnaujinama choreografinių miniatiūrų programa „Dėmesio – baletas!”. O moksleivių, senjorų ar tiesiog skubančių lauks sutrumpintos žinomų spektaklių edukacinės versijos.

„Undinė“: pasaka iš vandenų gelmės

2022 m. vasario 25, 26 ir 27 dienomis Žvejų rūmų uždanga atsivers paskutinei sezono premjerai – Antoníno Dvořáko operai „Undinė“. Opera „Undinė“ („Rusalka“) – vienas žinomiausių čekų kompozitoriaus kūrinių (1901 m.) – Lietuvoje buvo statyta tik kartą, 1937 m. Kauno Valstybės teatre (dirigavo Juozas Tallat-Kelpša, režisierius Petras Oleka, dailininkas Mstislavas Dobužinskis). Operos libretą įkvėpė Čekijoje, o ir visoje Vidurio Europoje paplitusi pasaka apie undinėlę, kurios versijų yra užrašę XIX a. čekų folkloristai Karelas Jaromíras Erbenas ir Božena Němcová. Žinomiausia Undinės arija – „Měsíčku na nebi hlubokém“ – atpažįstama net ir niekada negirdėjusiems visos A. Dvořáko operos. Ji dažnai skamba koncertuose bei kino filmuose.

Šios operos pastatymo Klaipėdoje imasi muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas ir choreografė Aušra Krasauskaitė.

Žinomiausių spektaklių edukacinės versijos

Viena iš svarbių šio sezono repertuaro krypčių – edukaciniai spektakliai, tad antrąjį pusmetį jų išvysime dar daugiau. Žinomų spektaklių edukacinėse versijose laukiami sutrumpintais spektakliais ir jų pristatymais besidomintys jaunieji muzikinio teatro gerbėjai ir senjorai. Sausio 28 dieną 12 val. Žvejų rūmuose pristatoma G. Donizetti komiškos operos „Pulko duktė“ edukacinė versija, o tos pačios dienos vakare – visa opera. Ją bus galima išvysti ir sausio 29 d. Prie dirigento pulto operos muzikos vadovą Martyną Staškų pakeis bei debiutuos teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Vasario 4 d. pirmą kartą pristatoma šokio spektaklio „Stabat Mater” edukacinė versija. Vasario 5-ąją Žvejų rūmų sceną užlies ne tik šokis, bet ir vanduo daug publikos ir kritikų dėmesio sulaukusiame šokio spektaklių diptike – Giovanni Battista Pergolesi „Stabat Mater” ir Igorio Stravinskio „Šventajame pavasaryje”. Vienas žymiausių Europos choreografų Edwardas Clugas muzikinę partitūrą perteikė taip laisvai, organiškai ir išradingai, kad „Šventojo pavasario” pagrindiniu veikėju tapo vanduo, kuris nuo seno siejamas su aukojimo ir apsivalymo ritualais. Nuogąstavimai, kad sceną užpilančio vandens nepavyks perkelti į sceną, kad šis sumanymas galimas tik lauke, nepasitvirtino. Išradingųjų Pastatymų tarnybos specialistų dėka spektaklis sėkmingai „įsikūrė“ įprastos scenos „rėmuose“.

Kovo 9-ąją pristatomas nepranokto W. A. Mozarto muzikos šedevro – operos „Don Žuanas“ (ją publika turės galimybę vienintelį kartą šį sezoną išvysti kovo 10 d. vakare) – edukacinė versija. Kovo 19-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje „švartuosis“ edukacinė orkestro programa „Linksmasis orkestro laivas“ su dirigentu Giedriumi Vazniu. Balandžio 13-ąją bus pristatyta daugybę apdovanojimų pelniusio Martyno Rimeikio šokio spektaklio pagal Eduardo Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“ edukacinė versija, o gegužės 12-ąją – Jacques'o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“ sutrumpinta versija su fortepijono pritarimu.

Publikos numylėtiniai

2022 m. į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuarą sugrįš populiarusis Jerry Bocko miuziklas „Smuikininkas ant stogo“ (balandžio 23 d.) ir nemažiau gerbėjų turintis šokio spektaklis „Altorių šešėlyje“ (sausio 14 d. ir kovo 12 d.), sukurtas to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino romano motyvais. Taip pat bus galima išgirsti populiarųjį Viačeslavo Ganelino miuziklą „Velnio nuotaka“ (sausio 20 d.) bei komišką istoriją iš vienuolių gyvenimo Dano Goggino miuzikle „Šounuolynas“ (sausio 30 d. ir balandžio 10 d.).

Vasario 9-ąją sceną užlies jausmai: mėgausimės kontroversiškų reakcijų sukėlusiu ir dėl to dar labiau publikos susidomėjimą kurstančiu Sergejaus Prokofjevo baletu „Romeo ir Džuljeta“. Kovo 24 ir 25 d. Žvejų rūmuose vėl rodomas šokio spektaklis „Faustas“ (pagal J. W. Goethe eiliuotą dramą) suvirpins jūsų ir mylimiausių žmonių širdis!

Istorijos, pasakos ir operos mažiesiems

Bus pamaloninti ir mažieji teatro žiūrovai: kovo 27 ir gegužės 15 dienomis Žvejų rūmuose rodomas choreografės Aušros Krasauskaitės ir kompozitoriaus Kristijono Lučinsko šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“. Ji vaikams atveria duris į Saulės sistemos pažinimą, supažindina su simpatiškais (ir visais nebaisiais) dinozaurais bei atskleidžia tikrąją jų išnykimo priežastį.

Sausio 16 dieną ir kovo 13 dienomis Žvejų rūmuose mažųjų žiūrovų lauks jų pamėgti personažai iš „Bulvinės pasakos“ – pirmosios vaikų pamėgtos kompozitoriaus Antano Kučinsko ir rašytojos Daivos Čepauskaitės operų vaikams trilogijos dalies, o gegužės 29-ąją bus rodoma trečioji trilogijos dalis „Žvaigždžių opera“. Vasario 20-ąją, balandžio 3-iąją ir gegužės 8-ąją – penki dainingi personažai seks kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, režisierės Eglės Miškinytės ir libreto autoriaus Virginijaus Pupšio sukurtą muzikinę istoriją „Pasaka be pavadinimo“.

Išskirtinės koncertinės programos ir proginiai renginiai

2022-ieji tradiciškai prasidės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncertu. Pagal vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio batutos mostą sausio 15 d. Žvejų rūmų Didžiosios salės scenoje atgis jo vadovaujamo orkestro sekamos „Marių pasakos” – ryškiausių programinės muzikos kūrinių programa.

Balandžio 2-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto koncertų salėje gėrėsimės koncertu „Tautų muzika“. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šiuo metu yra vienas iš labiausiai tarptautiškų šalies kolektyvų, nes jungia iš daugybės pasaulio šalių atvykusius muzikus, baleto ir choro artistus. Koncerte prisistatys menininkai, atvykę iš Venesuelos, Irano, Italijos, Ukrainos ir Rusijos. Tikimės, publika bus maloniai nustebinta!

Balandžio 29-ąją į Klaipėdą sugrįš publikos pamėgtas, unikalus mūsų teatro projektas – „Dėmesio – baletas! 2022“. Tai choreografinių miniatiūrų programa, su didžiuliu pasisekimu Klaipėdoje įgyvendintas 2020 ir 2021 m. Šalies publiką žavi scenoje laukiantis netikėtumas: jaunieji baleto trupės nariai šiame projekte atsiskleidžia ne tik netikėtomis choreografinėmis vizijomis, bet ir pačių jėgomis kurtomis ar pritaikytomis dekoracijomis, kostiumais, muzika. Šio projekto dėka jaunieji artistai išbando save naujose veiklose, kurios galbūt po daugelio metų lems jų tolesnio profesinio kelio pasirinkimą.

Du pusmečio spektakliai skiriami daug teatrui nusipelniusioms asmenybėms. Vasario 26 d. antroji A. Dvořáko operos „Undinė“ premjera skiriama šios operos režisieriaus Gyčio Padegimo jubiliejui. Nuo 2008 m. su KVMT bendradarbiaujantis režisierius 2019 m. čia pastatė Eduardo Balsio operą „Kelionė į Tilžę“, kurios siužetas taip pat fatališkai susijęs su vandens stichija.

Kovo 26 d. Žvejų rūmuose rodoma Zigmaro Liepinio opera-melodrama „Paryžiaus katedra“ skiriama 31 metus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbančio dirigento Dmitrijaus Zlotniko 60-mečiui.

KVMT informacija

Tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritaria, kad Galimybių pasas (GP) būtų taikomas vaikams nuo 12 metų. Net 63 proc. apklaustųjų tam nepritaria. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas*. Jis atskleidžia kritišką gyventojų požiūrį į GP taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir jo taikymo vaikams atžvilgiu.

Padaugėjo abejojančiųjų GP

Pusė respondentų (49,9 proc.) mano, kad dėl to Prezidentas Gitanas Nausėda turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, tuo tarpu nepritariančiųjų tokiam valstybės vadovo žingsniui būtų mažuma – penktadalis savo nuomonę išsakiusiųjų (21,1 proc.). Tyrimas taip pat parodė, jog vos 28,2 proc. apklaustųjų pritaria GP siejimui su trečiąja vakcinos doze (nepritaria 53,7 proc.). GP, kaip koronaviruso pandemijos valdymo instrumentą, apklausos dalyviai vertina skirtingai: jam nepritaria 45,7 proc., pritaria 43 proc. apklaustųjų.

Palyginti su 2021 m. rugsėjo 9–16 d. vykdyto tyrimo duomenimis, pritariančiųjų GP dalis nepakito (42,3 proc. rugsėjį ir 43 proc. gruodį), tačiau padaugėjo juo abejojančiųjų (nuo 8 proc. rugsėjį iki 11,3 proc. gruodį).

Sociologės dr. Živilės Advilonienės teigimu, tokie duomenys leidžia teigti, kad visuomenė nemato realių teigiamų GP įtakos pandemijos valdymui rezultatų, todėl palankiai jį vertinančiųjų dalis nedidėja, o abejojančiųjų procentas nežymiai auga.

Iš „Vilmorus“ 2021 m. gruodžio 10–18 d. atliktos apklausos duomenų matyti, jog GP dažniau pritaria gyventojai nuo 40 iki 49 m. (44,8 proc.) ir 70 m. bei vyresni (52,5 proc.). Asmenų nuo 18 m. iki 29 m. pritariančių bei nepritariančių GP skaičius panašus – po 46,3 proc., o likusiose amžiaus grupėse GP nepritariama žymiai dažniau, ir ši pozicija ypač ryški 30–39 m. ir 50–59 m. amžiaus grupėse (jose GP nepritaria po 50 proc. apklaustųjų) bei tarp 60–69 m. amžiaus žmonių (47,1 proc.). Tuo tarpu pritariančiųjų GP procentas šiose amžiaus grupėse yra žymiai mažesnis ir svyruoja nuo 37,6 proc. (tarp 50–59 m.) iki 40,7 proc. (tarp 60–69 m.).

„Rugsėjį atliktame tyrime GP įvedimo, sprendžiant pandemijos valdymo klausimus, labiausiai nepalaikė to paties amžiaus gyventojų grupės – darbingo amžiaus asmenys nuo 30 iki 39 m. (62,8 proc.) ir nuo 50 iki 59 m. (60,1 proc.). Tikėtina, tai žmonės, kurie daugiau ar mažiau tiesiogiai susiduria su GP reikalavimais ir ribojimais bei ne iki galo aiškiais praktiniais ribojimų taikymais darbo sferoje“, – aiškina dr. Ž. Advilonienė.

GP vaikams dažniausiai nepritaria asmenys nuo 30 iki 59 m.

Kalbant apie GP taikymą vaikams nuo 12 m., tyrime dalyvavusiųjų išsakytose pozicijose matoma dar ryškesnė nuomonių takoskyra: GP vaikams įvedimui nepritaria arba juo abejoja aiški dauguma gyventojų – 81,2 proc.: beveik du trečdaliai (63,4 proc.) tam nepritaria, dar mažiau nei penktadalis neturi nuomonės (17,8 proc.). Pritariančiųjų GP vaikams nuo 12 m. yra aiški mažuma – 18,8 proc.

Dr. Ž. Advilonienė atkreipia dėmesį, jog GP vaikams taikymui dažniausiai nepritaria, tikėtina, panašaus amžiaus vaikus auginantys tėvai, globėjai, įtėviai, seneliai – asmenys nuo 30 iki 59 m.

„Kalbant apie GP taikymą vaikams nuo 12 m., negatyvus tokio naujo pandemijos valdymo įrankio vertinimas gerokai viršija rugsėjo duomenis apie požiūrį į galimybių pasą apskritai: tarp turinčiųjų nebaigtą vidurinį išsimokslinimą neigiamai tokį Vyriausybės sprendimą vertina net 75,8 proc., tarp asmenų su aukštuoju išsimokslinimu – 53,4 proc.“, – teigia sociologė.

Pasak Ž. Advilonienės, gauti duomenys rodo, kad nepriklausomai nuo daugelio sociodemografinių rodiklių, didžioji visuomenės dalis negatyviai vertina vaikų nuo 12 m. galimybių ribojimą, pasitelkiant GP jiems įvedimą.

Apklaustieji kritiški pastiprinamojo skiepo susiejimui su GP

Atsakant į klausimą „Ar pritariate, kad GP galiojimas būtų siejamas su trečiąja skiepo nuo COVID-19 doze?“, išryškėjo aiški tendencija, jog pagal visus be išimties demografinius kriterijus (lytį, amžių, išsimokslinimą, socialinę padėtį, pajamas vienam šeimos nariui, gyvenamąją vietą) nepritarimas GP susiejimui su sustiprinančiąja skiepo nuo COVID-19 doze yra žymiai didesnis, nei pritarimas jam.

Dr. Ž. Advilonienės teigimu, tikėtina, jog tokį požiūrį nulėmė įvairūs veiksniai: apviltas lūkestis, kai viešojoje komunikacijoje buvo skleidžiama žinia apie viruso plitimo ir pandemijos įveikimą dviem (ar viena, skiepijantis „Janssen“ vakcina) vakcinos dozėmis; nepakankamai aiškiai visuomenei iškomunikuota žinia apie laukiančius GP galiojimo pokyčius; dalies gyventojų asmeninės abejonės pastiprinamosios skiepo dozės veiksmingumu ar nenoras ja skiepytis; jau patirtas neigiamų skiepų šalutinis poveikis; menkesnis vakcinų efektyvumas nei žadėta ir t. t.

Tikėtina, jog apklausos dalyvių atsakymus lėmė ir tai, kad tiek paskiepytieji pagal pilną vakcinacijos planą (ne tik dviem, bet ir trimis dozėmis), tiek neskiepytieji gali ir užkrėsti, ir užsikrėsti COVID-19, susirgti (taip pat ir sunkiai) ar mirti.

Palaikytų Prezidento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl GP taikymo vaikams

Apklausos dalyviams buvo pateiktas ir dar vienas klausimas: „Ar pritariate, kad Prezidentas turėtų pateikti skundą Konstituciniam Teismui dėl GP taikymo vaikams nuo 12 m.?“

Pusė tiriamųjų (49,9 proc.) pritaria, jog Prezidentas turėtų pateikti skundą Konstituciniam Teismui dėl GP taikymo vaikams nuo 12 m., o nepritariančiųjų yra mažuma – penktadalis savo nuomonę išsakiusiųjų (21,1 proc.).

Panašiai, kaip ir vertinant GP vaikams nuo 12 m. taikymą, tokiam galimam Prezidento žingsniui didžioji tyrime dalyvavusiųjų dalis pritaria, nepriklausomai nuo sociodemografinių požymių.

* 2021 m. gruodžio 10–18 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. požiūrio tyrimą (N=1000, atrinkti taikant tikimybinę atranką pagal tokių sociodemografinių kriterijų kaip amžius, lytis, gyvenamoji vieta proporcijas. Tyrimas atliktas 25 miestuose ir daugiau kaip 50 kaimų, taikytas mišrus interviu – akivaizdinis ir telefoninis).

Tyrime pateikti keturi klausimai, susiję su aktualiais šiuo metu Lietuvoje taikomais bei nuo gruodžio 28 d. naujai įsigaliosiančiais COVID-19 pandemijos valdymo būdais.

Tyrime teirautasi gyventojų požiūrio į Galimybių pasą ir nuo gruodžio 28 d. įsigaliosiantį Galimybių pasą vaikams nuo 12 metų, taip pat Galimybių paso susiejimą su pastiprinamąja (trečiąja arba antrąja, jei skiepytasi „Janssen“ vakcina) vakcinos doze, jei nuo iki šiol galiojusio pilno vakcinacijos plano (dviejų „Pfizer“, „Moderna“ ar „Vaxzevria“ arba vienos „Janssen“ vakcinos dozės) praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Taip pat teirautasi, ar pritariama dėl galimo Prezidento skundo Konstituciniam Teismui dėl Galimybių paso vaikams nuo 12 m. taikymo.

Skaitmeninė atskirtis tarp miesto ir kaimo netrukus dar labiau sumažės – kaimo vietovių gyventojai turės galimybę prisijungti prie itin spartaus interneto. Tačiau tam, kad reikalinga infrastruktūra būtų sukurta, žmonės turi nedelsti ir iki metų pabaigos informuoti apie savo norus seniūnijas, žemės ūkio skyrius ar Žemės ūkio ministeriją.

Plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūra Lietuvos kaimo vietovėse kuriama jau dešimtmetį. Europos Są­jun­gos lėšomis finansuojami bend­ri Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijų plačiajuosčio interneto plėtros (RAIN, PRIP), naujos kartos prieigos (NKP) projektai. Juos įgyvendinant, nutiesta 11 425 kilometrai op­tinių linijų – plačiajuosčio in­terneto ryšį turi beveik 1,5 mln. namų ūkių. 

Nors šio interneto ryšio padengiamumo rodikliai Lie­tu­vo­je yra neblogi, Europos Ko­mi­si­ja siekia namų ūkiams suteikti jo paslaugas 100 mb/s sparta. Pagal šį rodiklį Lietuva ES mastu yra vidutiniokė, o imant tik kaimo vietoves – mes dar atsiliekame.

Todėl Žemės ūkio ir Susi­sie­­kimo ministerijos kartu su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ parengė naują infrastruktū­ros plėtros kaimo vietovėse projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“. Europos Ko­mi­si­­ja ir jam skyrė reikalingą finansavimą.

Tačiau siekiant tinkamai įgyvendinti šį projektą turi bū­ti atliktas rinkos tyrimas – nu­statyti namų ūkiai, kurie nori prisijungti prie itin spar­taus ryšio infrastruktūros. Ob­jektų, įtrauktų į projek­tą, prijungimas bus finansuojamas projekto lėšomis, o ob­jektų val­dytojai galės patys rink­tis konk­rečias interneto pas­lau­gas ir jas teikiantį operatorių.

Žemės ūkio ministerija paprašė savivaldybių žemės ūkio skyrių, seniūnijų pateikti informaciją apie objektus, kuriems reikalinga itin spartaus ryšio infrastruktūra.

Kadangi laiko liko labai nedaug – informaciją reikia pateikti iki gruodžio 30 d. – ūkininkai, žemės ūkio bendrovės turėtų kuo sku­­biau kreiptis į seniūnijas ar žemės ūkio skyrius, kurie padėtų už­pildyti pateikimo formą apie objektą, į kurį pageidaujama atves­ti šviesolaidinę infrastruktūrą. Tačiau šią nesudėtingą formą (https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/kvietimas-suskubti-norintiems-itin-spartaus-interneto-kaime) galima užpildyti patiems ir atsiųsti ją Žemės ūkio minis­terijai el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Tel. pasiteirauti – (8-5) 2-39-11-88.

Pasakymas, kad sveikata yra brangiausias žmogaus turtas, įgauna vis didesnę prasmę. Jei anksčiau ja susirūpindavome tik tuomet, kai imdavo kaustyti skausmai, tai dabar vis labiau suprantame, jog, norėdami išlikti darbingi, negalime laukti, kol įsisirgsime. Pagalbą savijautai gerinti ryžosi siūlyti ir Šilalės ligoninė – teigiama, kad neva čia bus galima gauti tokias pat ar net geresnes paslaugas, kaip bet kurioje sanatorijoje. 

Reabilitacija – ne tik šilališkiams

Šį rudenį Šilalės ligoninės Fi­zinės medicinos ir reabilitaci­jos skyriaus patalpos bei jose bu­vusi įranga pasikeitė iš esmės, o pacientus sutinka jaunas ir draugiškas personalas. Gy­dy­­to­­jas Rytis Butkus sako per die­ną priimantis ir fizioterapijos procedūras paskiriantis kelioms dešimtims žmonių, todėl pacientų šiame skyriuje netrūksta. Daugėja ir atvykstančiųjų su ambulatorinės reabilitacijos paskyrimais – šiemet sveikatos atstatymui po traumų ir sunkių ligų Šilalės ligoninę pasirinko apie 200 žmonių. Paslaugomis, pasak ligoninės atstovų, naudojasi ir pacientai iš kaimyninių Šilutės, Rietavo, Ra­seinių savivaldybių, pasitaiko netgi kėdainiškių ar uteniškių.

„Priimame visus, turinčius nukreipimą ambulatorinei reabilitacijai, dar paraginame, kad atsivežtų savo tėvus, senelius, papasakotų iš užsienio grįžusiems giminaičiams. Kam priklauso Teritorinių ligonių kasų apmokamos paslaugos, mokėti už procedūras nereikia, kiti gali susimokėti – ligoninė nėra pelno siekianti bendrovė, kainos pas mus žmoniškos, visiems įkandamos“, – tikina gydytojas R. Butkus. 

Atvykusiems iš tolimesnių šalies vietų siūloma išsipirkti vienvietę palatą, o norintiems – ir ligoninės maitinimą. Paslaugų dienai kaina yra tik apie 11 eurų.

Investavo daugiau nei pusę milijono 

Antri metai kartu su Rusijos federacijos Kaliningrado srities Baltijsko miesto ligonine Šilalės medikai įgyvendina medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo programą. Šilalės ligoninei iš jos skirta 650 tūkst. Eur – 90 proc. šios sumos finansuoja Europos Są­jungos struktūriniai fondai, todėl rajono savivaldybei užteko prisidėti tik 65 tūkst. Eur.  

Šilalės ligoninės ūkio administratorius Alfonsas Motuzas teigia, jog didžioji dalis lėšų – apie 450 tūkst. Eur – išleista ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus patalpų remon­tui bei vertikalių vonių įrengimui. Su­remontuota ir dalis Palaikomojo gydymo bei slaugos skyriaus patalpų, kuriose įkurti keturi nauji masažo kabinetai, perkelti parafino aplikacijų kabinetai. Pakeista ir elektros instaliacija, įrengta vėdinimo bei šildymo sistema. Pagaliau sutvarkyti įėjimo į ligoninę laiptai, kurie iškloti neslidžiomis akmens masės trinkelėmis, įrengta neįgaliųjų įvažiavimo rampa. 

Dabar Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius ligoninėje užima net 618 kv. m. Iki projekto pradžios čia veikė druskų kambarys, buvo daromos parafino aplikacijos, kineziterapija, tačiau skirtas finansavimas sudarė galimybę nupirkti dar daugiau naujos įrangos ir praplėsti vandens pro­ce­dūras. Iš projekto naujai įrangai įsigyti skirta 100 tūkst. Eur.

„Ligoninės įranga nebeatitiko reikalavimų, nes neturėjo ES CE sertifikato, todėl jau bene pusantrų metų negalėjome naudoti daugybės prietaisų“, – pripažįsta A. Motuzas.  

Pasak jo, iki birželio pradžios planuojama suremontuoti kelią nuo Pri­ėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus iki atskiro įėjimo į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių. Tam yra numatyta 29 tūkst. Eur. Bet greičiausiai pinigų pritrūks, todėl teks jų ieškoti arba ligoninės, arba savivaldybės biudžete. 

Reabilitacijos skyrių atnaujino ir Bal­tijsko miesto ligoninė. Tik jos administ­racija didžiąją dalį lėšų buvo suplanavusi aplinkai tvarkyti – tiesė kelius ir klojo šaligatvius, kad medikams bei pacientams nereikėtų bristi purvo. 

Prie jūros geriau važiuoti pasveikus 

Fizinės medicinos gydytojas R. But­kus džiaugiasi atnaujintu skyriumi – ja­me sumontuoti tokie šiuolaikiški prietaisai, kuriuos, jo teigimu, iki šiol turėjo tik Kauno sveikatos mokslų universiteto klinikos. Lazerinė stimuliacija ir smūginės bangos 2–3 kartus pa­grei­ti­na ląstelių atsinaujini­mą bei paskati­na skaudamų sąnarių, raumenų, nervų, sausgyslių, žaizdų gijimą. Lazerinis prie­­­tai­sas naudojamas gydant tuos žmo­nes, ku­riems įprastos procedūros ne­pa­­de­da. Kvan­­ti­nės medicinos įranga su­­dė­tin­ga ir brangi, todėl su ja gali dirbti tik gydytojas.

Pasak R. But­kaus, ypač džiugina ir įrengtas liftas – atsirado galimybė ne­įgaliesiems ant­rame ligoninės aukšte teikti parafino, masažo, kineziterapijos, elektros stimuliacijos procedūras. 

Kompiuteri­zuo­ta stuburo tempimo įranga, nauji magneto žiedai, ultragar­so, šviesos terapijos aparatai, daug prie­monių gydomajai mankštai – iš vi­so nupirkta net 68 vienetai medicininės įrangos. Kol kas nedaugelis šalies li­goninių turi ir pasyvaus judesio kine­tikos aparatą, judinantį sustingusias žmo­gaus galūnes. Jis taip pat brangus, kainavo 10 tūkst. Eur – jei ne projektas, gydytojo manymu, ligoninei tokia aparatūra būtų buvusi per brangi. 

Nauji aparatai nupirkti ir peties, rankų, kelio bei čiurnos sąnarių judrumui atstatyti. Gydytojo teigimu, projekto biudžetas leido išsirinkti Vokietijoje ir Ja­ponijoje pagamintus medicininius prietaisus. 

Bet kone didžiausias stebuklas – ne­įgaliesiems pritaikytas baseinas su vertikalia stuburo tempimo įranga, vandens masažo sienelėmis. Vienu metu ja­me gali būti mankštinami 3–4 žmonės. Yra ir keltuvas neįgaliesiems.

„Tokias vertikalias vonias turi ne kiek­viena sanatorija. Miesteliui, kuria­me tė­ra vos 4 tūkst. gyventojų, toks skyrius yra prabanga. Užsimojome plačiai, kad nenusileistume nei Drus­ki­nin­kams, nei Pa­langai. Galiu garantuo­ti, jog ligoninėje kiekvienas pacientas, atvykęs ambula­torinei reabilitacijai, gaus daugiau procedū­rų nei bet kurioje sanatorijoje, ir jos bus pigesnės. Ši­lalėje nėra tik jū­ros, bet prie jos nuvažiuo­ti yra smagiau pasveikus“, – šypsosi gydytojas.

Gydo geriau už tabletes

Medikai pripa­žįsta, jog rasti pa­cientų, kurie nesiskųstų įvairiausiais neurologiniais skausmais, galūnių tirpimu ar kraujotakos sutrikimais, nėra paprasta. Ligos jaunėja, daugėja ir problemų dėl stuburo, skausmą sukeliančių judamojo aparato sutrikimų, jauni žmonės patiria aktyvaus laisvalaikio pramogų sukeltų traumų, kurios negydomos vėliau primena apie save skausmais. 

„Žmonės dažniausiai nori pagyti išgėrę tabletę, bet fizioterapija ir reabilitacija turi tokį poveikį, kokio cheminiais preparatais nepasieksi“, – tvirtina fizinės medicinos gydytojas R. Butkus.

Pasak jo, sveikatinimo procedūros gelbsti net ir po sunkių COVID-19 ligos komplikacijų – tą turėtų žinoti vidutine ir sunkia forma persirgę gyventojai, dažniausiai dar ilgai patiriantys liekamuosius reiškinius: kosulį, dusulį, silp­numą, galvos skausmus. 

Ar bus Šilalėje kam dirbti su pačia moderniausia aparatūra? R. Butkus tikina, jog specialistų, galinčių teikti sveikatinimo paslaugas, ligoninėje nepritrūks. Įsteigus du naujus etatus, dabar skyriuje dirba 16 darbuotojų. Yra numatytas ir rezervas ambulatorinei rea­bilitacijai sustiprinti – gydytojas bet kada gali pasikviesti į pagalbą tris slaugytojas iš Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus. 

„Ar stiprinti sveikatą laiko ras patys žmonės, priklauso tik nuo jų požiūrio. Bet neabejoju, jog norint, viskas yra įmanoma“, – tvirtina gydytojas. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Esame tarpukalėdyje – lai­kotarpyje tarp šv. Kalėdų ir Trijų Karalių. Tos dvi sa­vai­tės – pusiau šventės, o va­karai – šventvakariai. Že­mai­tijoje šis laikas vadi­namas bernelių laikotarpiu, Mažosios Lietuvos laukininkai laiką nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vadino at­šven­tėmis, o Rytų Lietuvoje Naujųjų metų išvakarių vakarienė buvo vadinama Kūčialėmis. Tarpukalėdžio dienomis jaunimas, su­si­rin­­kęs į vienus namus, dai­nuo­davo, rengdavo vaka­ruš­­kas, išsidūkdavo už vi­­sus metus. Ypač linksmai šį laiką leisdavo aukštaičiai, pa­sa­koja viena mokslinė interneto svetainė.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

„Mano laikas ribotas, aš pasi­rin­­kau meną ir grožį“, – rašė Jonas Mekas. Nepaisant to, kad dar vie­nus metus gyvenome kiek ki­taip, nei įprasta – kurį lai­ką ne­ga­lė­jome lankytis meno erd­vėse, renginiuose, o vėliau į juos ėjo­me dėvėdami kaukes ir tik tu­rė­da­mi už tikrą pasą svarbesniu ta­pu­sį Galimybių pasą, vis tik ga­li­me džiaugtis dvasiškumu turtingais 2021-aisiais. Pasirinkusieji gy­­venti su menu ir grožiu juos už­baig­ti praėjusią savaitę galėjo Lie­tu­vos miestuose vykusiuose kalė­di­niuo­se renginiuose bei mugėse.

Dvigubai gerų naujienų iš praėjusios savaitės turi Kaunas – baigėsi beveik metus trukęs „Kaunas – Europos kul­tūros sostinė 2022“ žingsnių iššūkis. Pra­nešama, jog 11 mėnesių kartu su kultūra žingsniavę miesto bei rajono gyventojai yra pasiruošę netrukus atidaryti didžiausia scena Europoje tampantį Kauną. Iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ metu buvo kviečiama nužingsniuoti vieną iš ypatingų Europos kultūros sostinės titulo atidarymo datų – 2022 01 22. Dalyvių žingsnius skaičiavo speciali prog­ramėlė, o iššūkis įveiktas vos per dvi savaites. Paskelbta, kad planuotas atstumas nueitas beveik 124 kartus, iš vi­so – beveik 2,5 milijardo žingsnių.

Antroji Kauno dovanota gera naujie­na – „Kaunas 2022” bendruomenių prog­ramos „Fluxus labas“ projektas „Kultūra į kiemus“ – buvo įvertintas užsienio šalyse. Projektas inicijuotas tam, jog sugrąžintų žmonėms tiesioginį ryšį ir dalinimąsi džiaugsmu su aplinkiniais bei atvežtų kultūrą tiesiai po langais. Projektas gyventojus kvietė stebėti teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos atlikėjų pasirodymus tiesiai iš savo „ložių“ – namų balkonų. 2020 m. šis projektas buvo tarp dešimties geriausių su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o šiemet išrinktas unikaliausiu muzikos projektu pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

Ypatinga žinia ir iš Tauragės. Tauragės krašto muzie­jus „Santaka“, gavęs finansavimą iš Lie­tu­vos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės, restauruoja italų kronikininko Aleksandro Gvanjinio kroniką (1611 m.). Pasak muziejaus specialistų, A. Gvan­jinio kronika – seniausia muziejuje esanti knyga ir vienas vertingiausių eks­ponatų. Ši knyga pirmiausiai išleista lotynų kalba (1578 m.), o 1611 m. – lenkų, joje pateikiami mišraus pobūdžio istoriniai bei geografiniai aprašymai apie Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos istoriją nuo legendinių laikų iki XVI a. „Kro­nika“ greitai grįš iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių. Eks­ponatą nuolat bus galima pamatyti Istorijos ekspozicijoje.

Kultūros ministerija kartu su partneriais tęsia Skaitymo skatinimo programą. Praėjusią savaitę patvirtintas jos įgyvendinimo 2022–2024 m. veiksmų planas. Kaip skelbiama ministerijos pranešime, pagrindiniai programos tikslai – kurti ir palaikyti skaitymą skatinančią aplinką bei užtikrinti jos prieinamumą, stiprinti mokinių skaitymo gebėjimus, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą bei pan. Projekto tikslą skatinti skaityti nuo pat mažų dienų atspindi šūkis „Su kiek­viena knyga – ūgteli karta!“

Kotryna PETRAITYTĖ

Nuo gruodžio 28 d. šalies gyventojams, pasiskiepijusiems pagal pilną vakcinacijos planą prieš daugiau nei 7 mėn., Galimybių pasas arba jam alternatyvūs dokumentai nebegalios. Atsižvelgiant į planuojamus pokyčius, gyventojams, kuriems jau atėjo laikas skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze, rekomenduojama registruotis vakcinai ir pasiskiepyti.

Galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai galios 16 m. ir vyresniems:

vakcinuotiems asmenims:

· Ribotą laiką – kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 vakcinų:

- praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;

-praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;

-praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo. Po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą praėjus ne daugiau kaip 210 dienų;

-praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;

-praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai.

·Neribotą laiką – kai asmuo:

-pasiskiepijęs sustiprinančiąja „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos doze (įsigalioja tą pačią pasiskiepijimo sustiprinančiąja doze dieną). Skiepijimas sustiprinančiąja doze iki 18 m. amžiaus vaikams nevykdomas;

-pasiskiepijęs pagal pilną schemą, jei jis yra 16 - 18 m. amžiaus asmuo (įskaitant persirgusius, jei liga patvirtinta PGR tyrimu ir pasiskiepijusius nepilna schema asmenis).

-persirgęs COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir paskiepytas pagal pilną schemą.

Persirgusiems asmenims:

·kai asmuo persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).

Tyrimus atlikusiems asmenims:

·kai asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Atkreipiame dėmesį, kad mobiliuose punktuose atliekami greitieji serologiniai testai Galimybių pasui nėra tinkami. Šalies gyventojai gali atlikti kiekybinį ir pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir po persirgimo, ir po pilnos vakcinacijos schemos.

·atlikusiems mokamą PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą – ne anksčiau nei prieš 72 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento).

Nuo gruodžio 28 d. Galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai bus privalomi ir vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių iki 16 metų amžiaus. Galimybių pasas ir jam alternatyvūs dokumentai bus išduodami pasiskiepijusiems, persirgusiems ar tyrimus atlikusiems vaikams:

·ne anksčiau kaip prieš 7 dienas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atliktas PGR tyrimas arba nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių tyrimas PGR metodu ugdymo įstaigoje ir nustatytas neigiamas rezultatas;

·neribotą laiką išduodamas pasiskiepijus pagal pilną schemą arba persirgus (kai liga patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir pasiskiepijus bent viena vakcinos doze. Šiuo metu sustiprinančiąja doze vaikai nėra vakcinuojami;

·persirgus, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);

·prieš mažiau nei 60 dienų gavus teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją COVID-19 vakcinos dozę gyventojai gali registruodamiesi internetu Koronastop.lt arba telefonu 1808. Pasiskiepyti taip pat galima kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, šalies gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.

Ko svarbu nepamiršti asmenims, turintiems Galimybių pasą?

·Siekiant išvengti COVID-19 plitimo, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, labai svarbu likti namuose ir registruotis COVID-19 tyrimui skambinant į Kartąją liniją 1808 arba internetu 1808.lt. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) naujausiose rekomendacijose nurodo, kad dažniausi COVID-19 simptomai yra kosulys, karščiavimas, dusulys ir staigus skonio bei kvapo netekimas. Rečiau pasireiškiantys simptomai gali būti gerklės skausmas, sloga, nosies užgulimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, nuovargis, vėmimas ir (arba) viduriavimas, svaigulys.

·Asmuo, pajutęs COVID-19 ligos simptomus, gali atlikti ir savikontrolės testą, tačiau pasireiškus simptomams, rekomenduojama likti namuose ir į vaistinę nevykti. Nepaisant savikontrolės tyrimo atsakymo, svarbu užsiregistruoti patvirtinančiam PGR tyrimo atlikimui šalies mobiliuose punktuose.

·Taip pat svarbu vengti nebūtinų kontaktų su kitais asmenimis – nedalyvauti renginiuose, nesibūriuoti viešose vietose, prekybos centruose. Griežtai rekomenduojama vengti nebūtinų kelionių.

·Jei nustatyta COVID-19 liga, asmuo privalo izoliuotis, užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketą, kurią galite rasti čia, ir joje nurodyti visus sąlytį turėjusius asmenis bei lankytas vietas.

SAM Spaudos tarnyba