Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras spalio 22 ir 23 dienomis pirmą kartą Žvejų rūmų scenoje, po didelio publikos susidomėjimo sulaukusių pasirodymų elinge, pristatys du vienaveiksmius šokio spektaklius - „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Abu spektakliai publiką užburia išraiškingu šokiu, gilia dramaturgija, tačiau „Stabat Mater“ publikos pojūčius sustiprina KVMT orkestro styginių grupės atliekama muzika ir solisčių balsais, o „Šventasis pavasaris“ išskirtinis tarsi iš dangaus pasipilančiu vandeniu.

Kad scena netaptų baseinu

Kaip Muzikinis teatras ruošiasi išskirtiniam spektakliui, kokio Žvejų rūmų scenoje dar nėra buvę, pasakoja Pastatymų tarnybos vadovas Aivaras Tarvydas. „Pastatymų tarnybai šių dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių perkėlimas iš Klaipėdos festivalio scenos Elinge į Klaipėdos Žvejų rūmus – lyg antra premjera. Skiriasi scenos išmatavimai, skiriasi techninės galimybės kabinant apšvietimą, scenos audinius, specialiuosius efektus. Kaip žinia, spektaklio „Šventasis pavasaris“ scenografijoje yra naudojamas didžiulis kiekis vandens. Kai spektaklis buvo pristatomas elinge, vandens kiekis buvo reguliuojamas atsižvelgiant tik į norimą efektą, o šiuo atveju tenka viską nuodugniau apgalvoti, apskaičiuoti. Reikia mąstyti ne  tik kaip pasiekti reikiamą vizualumą, bet ir vandeniu neužtvindyti patalpų. Svarbu, kad po šio spektaklio parodymo scena netaptų nauju, visuomenei prieinamu, baseinu“,- juokauja A. Tarvydas.

Suplanuota ir apskaičiuota

Anot pastatymų profesionalo, tokio pobūdžio spektaklis, kai didžiulis kiekis vandens kriokliais krenta iš viršaus ant scenoje šokančių baleto artistų, scenai tarsi pirmas „krikštas“. „Jau esame suplanavę kaip vandenį sulaikyti scenoje, kad nei menkiausias lašelis nepatektų ant naujai išklotų grindų! Vizualiai žiūrovai matys tik įprastą sceną, o techniškai tai bus tarsi vandenį sulaikantis baseinas. Kad sėkmingai ir laiku išpiltume vandenį ant šokėjų, pritaikysime aukštalipių naudojamą virvių sistemą. Atlikus bandymus, tai puikiai pasiteisino“,- tikina Pastatymų tarnybos vadovas.

Spektaklio „Šventasis pavasaris“ metu planuojama „išpilti“ apie trečdalį kubo šilto vandens, kuris bus pašildomas iki šokėjams komfortiškos šilumos, taip saugant baleto artistų sveikatą. Po pasirodymo vanduo bus susiurbiamas pramoniniais siurbliais.

„Didelius iššūkius keliantys spektakliai tarsi Muzikinio teatro perpetuum mobile: visas kolektyvas susikaupia ir užtikrintai juda pirmyn tobulėjimo, sėkmių ir pamokų keliu. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalimi, nes tai teatras neturintis savo „namų“, kuris drąsiai priima ir puikiai susitvarko su didelius iššūkius keliančiais pastatymais“,- sako A.Tarvydas.

Palinkėkime sėkmingo debiuto!

Spektakliuose šoka KVMT baleto solistai: Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Iryna Suslo, Illia Temchenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko ir visa baleto trupė.

Gyvenimiškos tiesos publikai atskleidžiamos ne vien šokio kalba. Baleto artistams talkina G. B. Pergolesi „Stabat Mater“ muziką atliekanti KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Dirigentas - KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Vargonais groja Narine Stepanyan.

Spalio 22-ąją „Stabat Mater“ debiutuoja KVMT baleto trupėje šokančios amerikietės - Anaka Mae Weiss ir Liliana Watson, o „Šventajame pavasaryje“ - Anna Chekmarova ir Kirstin Zahradnick. Spalio 23 d., kaip spektaklio „Šventasis  pavasaris“ solistė debiutuos – Ksenija Jermakova. Palinkėkime sėkmingo debiuto!

Pirmas pastatymas Lietuvoje

Du vienaveiksmius baletus jungia moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia labiau būdinga moterims: „Stabat mater“ atveju moteris nuolankiai priima nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Kūrėjai šokio kalba pasakoja apie susitaikymą, viltį ir viską nuplaunantį vandenį. Per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos. 

Šokio spektaklius KVMT sukūrė tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda, vadovaujama vieno ryškiausių Europoje šiuolaikinio šokio choreografų, Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovo Edwardo Clugo. „Stabat Mater“ statė choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Publikos pripažinimą savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba bei netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis pelniusiam E.Clugui Klaipėda tapo pirmu kūrybiniu uostu Lietuvoje.

Žaneta SKERSYTĖ

Martyno ALEKSOS nuotr.

Medvėgalio papėdėje, Ka­rūžiškės dvaro prieigose, rugsėjo pabaigoje buvo ne tik paminėtas Lietuvos lais­vės armijos 80-metis, bet ir prisimintas Lietuvos par­tizanų Žemaičių apy­gar­dos vadas Vladas Mont­­vy­das-Žemaitis, ku­rio 110-ąsias gi­mimo metines šie­met mini­me. Ta intencija pa­šven­tin­tas at­kur­tas apygardos vado bunkeris-vadavietė, Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, iškilmėse dalyvavo V. Montvydo-Žemaičio dukra Irena Montvydaitė-Giedraitienė. 

Varnių regioninio parko teritorijoje atstatyti Žemaičių apygardos vado vadavietę iniciatyvos ėmėsi Lietuvos laisvės armijos karių rėmėjų sąjungos vadovas šilališkis Antanas Rašinskas. Pasak jo, ši konkreti vieta pasirinkta po ilgų diskusijų bei paieškų, nes vieniems sprendimams nepritarė žemės savininkai, kitiems – rajono valdžia. Todėl kai Karūžiškės dvaro savininkai davė leidimą savo žemėje įkurti istorinį objektą, palengvėjo visiems. Pasak A. Rašinsko, visi formalumai yra sutvarkyti, todėl ir pasikeitus kokioms nors aplinkybėms, neturėtų kilti problemų. 

Atveriant lankytojams partizanų vadavietę, A. Rašinskas dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šio kilnaus darbo.

Atstatytoje Žemaičių apygardos vadavietėje išlaikytas autentiškumas, tiesa, yra ir šiuolaikiniam gyvenimui pritaikytų elementų: padarytas patogus įėjimas, atvesta elektra, kad lankytojams būtų saugiau ją apžiūrėti, o vadavietės vietą ženklina specialus akmuo.

Dar vienas svarbus laukiantis darbas, anot A. Rašinsko, – surasti V. Montvydo palaikus, mat iki šiol nėra žinoma, kur jie galėjo būti užkasti.

* * *

V. Montvydas gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. Gatautiškės kaime. Baigęs Požerės pradžios mokyklą, išmoko staliaus amato. 

Vėliau tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo Šaulių sąjun­gos narys, būrio vadas.  

Artėjant antrajai rusų okupacijai, 1944 m. pradžioje, V. Montvydas Varnių apylin­kė­se pradėjo organizuoti Liet­u­vos laisvės armijos Va­na­gų gru­pę, V. Montvydo žemėje bu­vo įrengtos trys partizanų slėptuvės-bunkeriai. 1944 m. Kūčių vakarą nuo okupantų rankos V. Montvydo ūkis virto pele­nais. Žmona ir penki vaikai liko be pastogės. 1951 m. jo žmona buvo suimta ir įkalinta Kazachijoje, Džeskazgane, mažamečiai vaikai turėjo slapstytis pas gerus žmones.

1947 m. pabaigoje Žemaičių apygarda buvo smarkiai nukentėjusi po KGB agentų provokacijų, neturėjo vado. Jonas Žemaitis-Vytautas 1948 m. pra­džioje juo paskyrė Šatrijos rinktinės vadą V. Montvydą. Jis buvo vienas ilgiausiai apygardai vadovavusių vadų, žuvo išduotas 1953 m. rugpjūčio 23 d. 

1999 m. gegužės 19 d. Pre­zidento dekretu V. Mont­vydas buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties). Jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. (Lie­­tu­vos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inform.)

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vyksta šimtmečio remontas – pirmąkart nuo šventovės pastatymo keičiamos grindys. Pasak parapijos klebono, darbais ir kitokia pagalba prisideda, kas tik gali – nuo parapijiečių, aukojančių kiek kuris įstengia, iki savivaldybės, ski­rian­čios finansinę paramą. 

Bažnyčios remontą 2019-ųjų rugpjūtį pradėjęs dekanas kun. Saulius Katkus sako, kad rajono savivaldybės administra­ci­ja prie darbų finansavimo prisideda kiekvienais metais. Ad­ministracijos direktoriaus Ta­do Bartkaus skaičiavimu, kasmet bažnyčios remonto darbams biudžete numatoma 20 tūkst. eurų. Tikimasi, jog lėšų šventovės gerbūviui tvarkyti atsiras ir kitų metų biudžete. 

„Gyventojų mažėja, dėl pandemijos bažnyčioje jų taip pat lankosi mažiau, tad ir aukos kuklesnės. Be to, juk remiame ne kleboną, kuris užsimojo dideliems darbams, bet savo maldos namus, kuriuos lankė mūsų protėviai, lankome mes ir lankys ateities kartos. Tad tos kelios dešimtys tūkstančių, manau, yra labiau simbolinė rajono biudžeto parama“, – sako administracijos vadovas.

Parapijos klebonas kun. S. Kat­kus skaičiuoja, kad pirmam remonto darbų etapui užteko maždaug 60 tūkst. Eur, antrasis kainuos kiek daugiau, bet reikėtų dar ir kitų investicijų. 

„Gerai, kad granito, kuriuo klojame naująsias grindis, kai­ną buvome suderėję dar 2019 m., tad akmuo nepabrango. O kadangi viskas dabar kainuoja brangiau, sunku progno­zuoti, kokia bus galutinė remonto darbų sąmata. Prieš po­rą metų tik išplėšėme senąsias grindis, kurios atvėrė daug staigmenų. Vėliau jas išbetonavome, įrengėme šildymo sistemą, šiuo metu yra pradėti kloti granito ornamentai. Kai kurie akmens luitai yra taisyklingos formos, o kai kuriems ornamentams išgauti reikia ypatingo kruopštumo bei meistriškumo. Tad kol kas nesiryžtu pasakyti, kada darbus baigsime. Jeigu spėtume iki metų galo, būtų ypatinga šventė“, – pripažįsta parapijos klebonas.

Šildomos bažnyčios granito grindys yra dvispalvės: pilkos su raudonais ornamentais. Vieni, kurie jau matė išklotą jų dalį, nustebo, jog danga nėra vienspalvė, kiti džiaugiasi ypatingomis permainomis. Pasak dekano kun. S. Katkaus, grindų ornamentus bei spalvas sugalvojo tas pats architektas, kuris bažnyčios prieigose suprojektavo Lurdą, rengė Padievaičio piliakalnio sutvarkymo planą ir t. t. Tikimasi, jog tikrasis mal­dos namų grožis atsiskleis išklojus visas grindis. Žinoma, anot klebono, dar reikėtų pakeisti ir bažnyčios duris, kurios nebėra tokios sandarios, kaip norėtųsi. Beje, kun. S. Katkus nenorėjo atskleisti, ar dažnai yra tekę tarnauti parapijose, kur reikia būti ir dvasiniu vadovu, ir užsiimti ūkiškais darbais tiesiogine to žodžio pras­me. 

„Kunigo vaidmuo čia pats mažiausias – kiekviena bažnyčia reikalauja vienokio ar kitokio remonto. Kur kas svarbesni yra parapijos žmonės, jų nuoširdumas, noras puošti bei prižiūrėti savo bažnyčią, kad ji išliktų patraukli dar ilgus metus. Štai todėl visada džiaugiuosi, kad į talką mums žmonės atskuba, net jeigu jų specialiai nekviečiame ir neraginame. O gražių pavyzdžių tikrai yra. Pa­vyzdžiui, UAB „Šilalės vandenys“ buvo atsiuntusi technikos, darbuotojų ir net medžiagų skyrė – įrengėme šventoriuje lietaus nuotekų sistemą, į pagalbą atskuba ir greta esančios „Gedminos“ atstovai, ir pavieniai parapijiečiai“, – džiaugiasi Šilalės Šv. Pranciškaus Asy­žiečio parapijos klebonas kun. S. Katkus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Spalio 14–17 d. Šilalės kultūros centre rengiamas Teatrų festivalis, kuriame pristatomi Jurbarko, Tauragės, Telšių teatrų spektakliai, o Klaipėdos „Taško“ teatro aktorės surengs jaunimui kūrybines dirbtuves Atvirajame jaunimo centre, kur bus galima susipažinti su įvairiais teatro meno aspektais: viešuoju kalbėjimu, scenos judesiu, ritmika, improvizacija, socialine drama, forumo teatru.

Teatro meno veikla Šilalėje dar neturi gilių tradicijų, tačiau veikla vyko. 2000 m. prie Kultūros centro buvo įkurtas Šilalės rajono savivaldybės teat­ras (vadovas ir režisierius Vytautas Jankauskas). Tuo laikotarpiu pastatyti spektakliai: R. Narečionio „Operacija VAM“, B. Nušičiaus pjesė „Įtartina asmenybė“, J. Mackonio „Ledi Makbet iš Akmenės“, S. Kapnio „Plutelė ir pelės“. 

2008 m. Šilalės kultūros centre pastatytas muzikinis spektaklis „Brėmeno muzikantai“ (muz. G. Gladkovo, rež. As­tutė Noreikienė), 2009-aisiais – muzi­ki­­nis spektaklis „Spragtukas“ (muz. P. Čai­­kovskio), 2012 m. – Regimanto Kaš­kaus­ko ko­medija „Būk vyras, Džordžai“ (rež. Džiul­jeta Kareivienė), 2019 m. – miu­zik­las „Eliza“ (pagal G. B. Shaw „Pig­ma­lionas“, muz. F. Loewe, rež. Antanas Kaz­lauskas).

Šiame festivalyje Ši­­la­lės krašto žiūrovams norime pristatyti kaimyninių mies­tų mėgėjų teatrų aktualiausius spek­­tak­lius.

Spalio 14 d., 19 val., – Šilalės kultūros centro didžiojoje salėje – festivalio atidarymas ir Tauragės liaudies teatro spektak­lis – K. Čiplio-Vijūno komedija „Bobutės susipyko“ (rež. Genovaitė Urmonaitė).

Spalio 15 d., 12 val., – Telšių Žemaitės teatro vaikiškas muzikinis spektaklis „Voro galybė“ (pagal V. Kupšio pjesę, rež. Donatas Žilinskas). Spektaklis nemokamas, rodomas Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos pradinių klasių mokiniams. 

19 val. – Telšių Žemaitės teatro tragikomedija „Šventųjų gyvenimas“ (pagal P. Cvirkos romaną „Frank Kruk“, rež. D. Ži­linskas).

Spalio 16 d., 19 val., – Jurbarko K. Glins­kio teatro spektaklis, H. Kun­čiaus groteskas „Jonas Sobieskis“ (rež. Al­ber­tas Vidžiūnas, rež. asist. Danutė Bud­rytė-Samienė).

Spalio 17 d., 14 val., – festivalio uždarymas ir Šilalės kultūros centro muzikinis spektaklis „Čardašo karalienė“ (pagal E. Kalmano operetę).

Kviečiame Šilalės miesto ir krašto žiūrovus pasinaudoti galimybe ir keturias dienas paskirti teatro menui. Bilietas į visus keturis spektak­lius – vienas (galima įsigyti Kultūros cent­ro kasoje darbo dienomis, 12–14 val. ir 16–18 val., bei valandą prieš spektak­lį).

Antanas KAZLAUSKAS

Šilalės kultūros centro direktoriaus pavaduotojas

Praėjusią savaitę Lietuvos ir už­­sienio kultūros pasaulyje vėl ne­trū­ko įdomių renginių, paskelb­ti svar­bių kultūros apdovanojimų laureatai. 

Vienas tokių – paaiškėjęs 2021 m. No­belio literatūros premijos laureatas, kuriuo šiemet tapo rašytojas Ab­dul­razakas Gurnahas. Autoriaus iš Tanzanijos pergalė vadinama viso Afrikos žemyno pergale, nes A. Gur­naho darbuose ypač ryški kolonializmo tema. 

Kultūros ministerijos apdovanojimai – garbės ženk­lai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – įteikti šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims: Da­liai Adelei Augunai, Birutei Mar, Vio­letai Podolskaitei, Linai Puo­džiu­kai­tei-Lanauskienei, Zitai Sin­ke­vi­čienei ir Sigitui Šamborskiui. Šis ženklas skiriamas Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiams už dešimties pastarųjų metų veiklą kultūros ir meno srityje.

Tęsiasi sakrali­nės muzikos festivalis. Tarptautinio Šv. Jo­kūbo festivalio renginiai aidi Vilniuje, Alytuje, Molėtuose, Panvėžyje, Kaišiadoryse. Vilniuje pra­ėjusį penktadienį nustebino viena iš festivalio kulminacijų – Estijos filharmonijos kamerinio choro koncertas. Šis choras – vienas geriausių pasaulyje, įvertintas daugybe tarptautinių apdovanojimų ir pelnęs dvi „Grammy“ statulėles. Pasimėgauti įspūdingais koncertais dar bus galima iki mėnesio galo, o festivalio programa ir bilietai – chorasvilnius.lt.

Klaipėdoje praėjusią savaitę vyko jau šeštą kartą rengiamas festivalis „Jėga/Cool!“, organizuojamas tarptautinės Teat­rų vaikams ir jaunimui asociacijos „Asitežas“. Joje – daugiau nei 30 Lietuvos teatrų, kurie festivalyje ir dalyvauja. Šiemet pasirodė ir keturios trupės iš užsienio. Festivalio metu rengiami spektakliai skirti ir patiems mažiausiems, ir paaugliams, o seminarai tėvams bei pedagogams – apie meninį ugdymą bei jo dar labiau padidėjusią svarbą pandeminiu laikotarpiu.

Spalio 14 d. prasidės kasmet laukiamas dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, vyksiantis iki mėnesio pabaigos. Jo programoje – itin aukštos kokybės filmai, kalbantys apie aktualias, nepatogias žmonijos problemas (klimato atšilimas, skurdas, diskriminacija, socialinė, lyčių nelygybė ir kt.). Taip pat bus rengiami susitikimai, diskusijos su kino kūrėjais, filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais. Filmai bus rodomi Lietuvos kino teatruose, virtualioje kino salėje www.nepatoguskinas.lt ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. 

Spalio 15 d. sostinėje prasidės tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „Art­Vilnius“. Joje – net 55 galerijos iš 12 pasaulio šalių. „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje mugėje lankytojai galės susipažinti su pasaulinio garso menininkų parodomis, muziejų bei meno fondų kolekcijomis, institucijų ekspozicijomis. Susipažinti su festivalio programa ir bilietus įsigyti galima artvilnius.lt.

Nestinga kultūrinių renginių ir mū­sų regione. Štai ateinantį šeštadienį (spalio 16 d., 14.30 val.) Norkaičių (Tau­ra­gės r.) tradicinių amatų ir etnokultū­ros cent­re muzikos mylėtojų lauks res­pub­likinė tradicinių kapelų šventė „Mil­dos gegužinė“ (įėjimas – nemokamas), o šilališkiai jau nuo ketvirtadienio (spalio 14 d.) galės mėgautis pirmą kartą Šilalėje vyksiančiu Lietuvos teat­rų festivaliu, kurio išsamią programą galima rasti www.silalesartojas.lt.

Kotryna PETRAITYTĖ

Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio mi­nisterija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos ga­min­tojams bei pienininkams. 

„Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu ki­tiems ir tai lėmė, kad Lie­tuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių augalų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro mažesnę vertę nei Europos Sąjungos šalys.

Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. prog­ramą (KPP) gerokai didesnė parama investicijoms bus skir­ta tikslingai tiems sekto­riams, kurie kuria didesnę pri­dėtinę vertę ir anksčiau bu­vo finansuojami nepakanka­mai, ir kuriuos strategiškai siekiame plėtoti“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Investicijoms į valdas – beveik 228 mln. Eur

Per šiuos dvejus metus pagal KPP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bus paskirstyta iš viso 227,6 mln. Eur paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lie­tuvos valstybės biudžeto. Skai­čiuojama, jog vidutiniškai per metus bus paskirstyta beveik dvigubai daugiau paramos investicijoms negu iki šiol. 

Norėdami gauti KPP paramą, patys ūkininkai turės investuoti ne mažiau kaip pusę visų investicijoms reikalingų lėšų. Šiuos pinigus reikės išleisti iki 2025 m. birželio, tad tikimasi, kad į naują įrangą, ūkinius statinius, gamybos plėtrą, geresnes sąlygas gyvūnams, taršos mažinimą iš viso bus investuota iki 0,5 mlrd. Eur. 

Numatoma 45 proc. visos KPP priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramos lėšų skirti pienininkystei. Iki šiol šiam sektoriui teko apie treč­dalį visos paramos, jo plėt­ra svarbi dėl stip­rių Lietuvos perdirbėjų, ku­riems trūksta vietinės žaliavos pieno produktams pagaminti. 

Gerokai išaugs parama sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, kuriai atseikėta 18 proc. paramos, bei investicijoms į šiltnamius (8 proc.). 

Beveik ketvirtadalis visos pa­­ramos investicijoms per pu­sę atiteks kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams, kuriuos pastaraisiais metais kamuoja globalūs išbandymai. 

Kam teikiami prioritetai

Žemės ūkio ministerija įvardija ir prioritetus, kurie bus svarbūs vertinant paraiškas KPP pa­ramai investicijoms į valdas gauti. Prioritetai bus teikiami gamybos skatinimui, kooperacijai, aukš­tesnės kokybės ir pridėtinės vertės kūrimui, skaitmeninėms technologijoms. Taip pat skatinamos investicijos į ekologinį ūkininkavimą, trąšų ir pesticidų naudojimo mažinimą, mažesnes amoniako bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 

„Per pastaruosius du dešimt­mečius investicijoms į žemės ūkio valdas buvo skirta daugiau kaip milijardas eurų ir apie 40 proc. šios sumos nukeliavo grūdų sektoriui. Dabar per dvejus

metus paskirstysime ketvirtį milijardo eurų tiems sektoriams, kurių plėtra šalyje nėra pa­kan­kama ir kurie kuria didesnę pridėtinę vertę bei atitinka valstybės tikslus ir gyventojų lūkesčius – valgyti sveikus lietuviškus produktus, pagamintus tausojant aplinką“, – sako K. Na­vic­kas. 

Šiuo metu Lietuva pati visiškai neapsirūpina ir importuoja maždaug pusę vaisių, daržovių bei kiaulienos. Tačiau Lietuvoje pagaminama maždaug tris kartus daugiau, nei reikia, grūdų, galvijienos bei avienos. Šalies per­dirbėjams vietos rinkoje taip pat stinga pieno.

Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas

2021 10 08

Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės.

Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir su tuo susijusius asmenis pranešęs portalas šiuo Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), kurį valdžios įstaigos vis labiau naudoja kaip pretekstą riboti informacijos kiekį ar apskritai atsisakyti teikti informaciją. Šiuo ir vėlesniais administracinių teismų sprendimais, mūsų nuomone, iš esmės keičiamos demokratijos normos, visuomenės teisės į informaciją ir žurnalistų teisės tiksliai bei teisingai informuoti veikimo praktika Lietuvoje. Esame įsitikinę, kad itin uolus ir perteklinis viešų asmenų privatumo saugojimas neturi atimti iš visuomenės teisės į informaciją apie neskaidrią valdžios įstaigų ir su jais susijusių asmenų veiklą, galimą korupciją ir nepotizmą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir visuomenės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą. Teismas taip pat pažymėjo informacijos laisvės, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį. Esame įsitikinę, kad naujai suformuota administracinių teismų praktika prieštarauja šioms Konstitucinio Teismo suformuotoms vertybėms ir užkerta kelią žiniasklaidai prisidėti prie demokratinės santvarkos puoselėjimo ir išsaugojimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir kai kurie atskirų teismų sprendimai dėl ydingo BDAR taikymo kuria pavojingą tendenciją, kuomet jau anksčiau suformuoti visuomenės teisės į informaciją ir žodžio laisvės principai ne apginami, o iš esmės paneigiami. 

Pasirašo:

Asociacijos „Nacionalinė spauda“ pirmininkė Ineta Stravinskaitė

Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Vilija Butkuvienė

Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos direktorius Liudas Ramanauskas

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius

Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Jolanta Beniušytė

VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Naujienų agentūros BNS vardu direktoriaus pavaduotojas Saulius Jakučionis

Naujienų agentūros ELTA vyr. redaktorė Eleonora Budzinauskienė

„Verslo žinių“ vyr. redaktorius Rolandas Barysas

Delfi.lt vardu l.e.p. vyr. redaktorius Kęstutis Cemnolonskis

15min.lt vardu vyr. redaktorius Vaidotas Beniušis

TV3 vardu Sigitas Babilius

LNK ir INFO TV naujienų laidų vadovas Rolandas Agintas

Laisvės TV direktorė Gabija Milašiūtė

UAB “Lietuvos rytas” grupės valdybos pirmininkė Rasa Karmazaitė

Lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas

Lietuvos ryto televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius

Žurnalo IQ ir naujienų portalo Alfa.lt vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius

Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ vadovas Šarūnas Černiauskas

UAB „Diena Media News“ direktorius Tadas Širvinskas

LRT Tyrimų skyriaus žurnalistai Rūta Juknevičiūtė, Jurga Tvaskienė, Mindaugas Aušra, Jurgita Čeponytė ir Indrė Makaraitytė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktorė Ramunė Ramanauskienė

Laikraščių „Lazdijų žvaigždė” ir “Lazdijų reklama” redaktorius Kęstutis Matulevičius

Savaitraščio „Savaitės ekspresas“ ir žurnalo „Vakarai“ redaktorė Edita Gudavičė

Laikraščio „Šilalės artojas“ redaktorė Angelė Bartaševičienė

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė

Alytausgidas.lt vardu Ramūnas Bielevičius

Laikraščio „Pajūrio naujienos“ žurnalistės Irena Šeškevičienė, Audronė Griežienė ir Livija Grajauskienė

Mažeikių FM radijo stoties vardu Jurgita Jokubauskienė ir Robertas Jokubauskas

Žurnalistės Rita Miliūtė, Vilma Danauskienė

Miškininkai antrą kartą šiais metais gali pretenduoti į paramą miškui įveisti ir taip pa­naudoti turimas nenašias, dirvonuojančias ar sunkiai dirbamas žemes. Pinigų dar yra, tad kviečiame iki lapkričio 12 d. teikti pa­raiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros prie­mo­nės (KPP) „Investicijos į miško plotų plėt­rą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veik­los sritį „Miško veisimas“.

Paramos miškams gavėjai

Ūkininkai, miškininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys), taip pat ir savivaldybės, turintys nenašių, dirvonuojančių ar sunkiai dirbamų žemių, kviečiami iki lapkričio 12 d. teikti paraiškas paramai gauti žemei apželdinti mišku. 

Į paramą pretenduojantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų. Taip pat pretenduojantys į paramą turi būti savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą. Tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims žemė, kurią planuojama apželdinti mišku, turi priklausyti nuosavybės teise. O pretenduojančios šalies savivaldybės tokią žemę turi valdyti patikėjimo teise.

Remiama veikla ir reikalavimai

Plečiant Lietuvos miškų plo­tus, parama skiriama miškui veisti. Priklausomai nuo veisiamų želdinių 

rūšinės sudėties, t. y. nuo to, kokie medžiai sodinami, vienkartinė miško įveisimo kompensacinė išmoka sudaro 1246–3651 eurą už hektarą. Bū­tina užsodinti ne mažesnį kaip 0,5 ha vientisą veisiamo miško plotą, sodinant tik vietinės kilmės medžių rūšis. Norint gauti paramą, reikia parengti miško želdinimo bei žėlimo projektą, atitinkantį įgyvendinimo tai­syk-

lėse numatytas nuostatas. Jis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių, ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų, parengtas vienai miško želdinių rūšinei sudėčiai bei kt.

Parama neteikiama, jei sodi­nami trumpos rotacijos želdiniai, kurių kirtimų trukmė – iki 15 metų, taip pat kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Neremiamas antrą kartą tame pačiame plote veisiamas miškas.

Jei ketinama atsodinti jau įveistą, bet pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistą mišką, tuomet teikiama miško įveisimo išmokos dalis, proporcinga atsodintų sod­menų kiekiui plote, kuriame miško želdiniai ir (arba) žėliniai žuvę per ekstremalia situacija pripažintą ir paskelbtą įvykį.  

Jau įveistam miškui prižiūrėti, saugoti ir ugdyti 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka nuo 163 iki 433 Eur už ha, priklausomai nuo auginamų medžių rūšies.

Svarbus medžių pasirinkimas  

Miškas auga kelis dešimt­me­­čius, tad ir pelnas galimas tik tuomet. Pavyzdžiui, ąžuolų gi­raitė ar eglynas – ilgalaikė, net 70 ar 100 metų, investicija, nors ir parama jai dosniausia. No­rintys greitesnės grąžos ren­kasi greičiau augančius medžius.

Jau beveik du dešimtmečius veikiančią miškininkystės įmo­nę Kelmės rajone valdantis Egi­dijus Puidokas, vienas pirmųjų pasinaudojęs parama miškui veisti, kolegas miškininkus nustebino savo pasirinkimu, ta­čiau dabar nesigaili apsodinęs daug nederlingos žemės.

„Hibridinė drebulė, kurią mes sodinome, anksčiau buvo nelabai populiari ir vertinama miškininkų požiūriu, bet tai buvo naujovė. Manau, tai buvo teisinga, nes šiandien drebulės kaina panaši kaip ir spygliuočių, jei užsodinta gera, kokybiška drebulė. Ją gali kirsti jau po 25–30 metų ir paskui dar tris kartus kas 20 metų. Ji užaugina nemažą tūrį ir iš tų pačių šaknų vėl atželia nauja aug­mena“, – sako dar savo amžiuje spėsiąs pasinaudoti pasodintu mišku E. Puidokas.     

Šia parama miškams veisti siekiama paskatinti aplinkos išsaugojimą ir tvarią miškų ūkio plėtrą Lietuvoje, taip pat sušvelninti klimato kaitą. Todėl šiemet miškams veisti šalyje planuojama išdalinti apie 8 mln. Eur. Kol kas gautos 23 paraiškos ir paskirstyti 330 tūkst. Eur. Tad planuojantiems plėsti miškus pinigų užteks. 

Paraiškos paramai priimamos tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema www.zumis.lt.

Rajono gyventojams būtinų sprendimų priėmimą užgožė interesų sukeltas politikavimas. Toks įspūdis susidarė, stebint pirmadienį posėdžiavusių tarybos narių diskusijas dėl savivaldybės administracijos vadovų atstatydinimo. Politikai šviesiai tiesiai rėžė, jog kovą dėl postų sukėlė siekis bet kokiais būdais į savivaldybės administracijos vado­vus sugrąžinti Valdemarą Jasevičių, kuriam prieš du mėnesius buvo pareikštas ne­pasitikėjimas. Tikslui pasiekti kliudo tik rajono mero Algirdo Meiženio principingumas.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Gyvename valstybėje, ku­rioje rengiami trankūs Šei­mos gynimo maršai, prielankumo šeimai užrašai regimi įvairiose akcijose. Tačiau tuo pačiu metu jau kurį laiką esa­me lyderiai pagal skyry­bas, daug vaikų gimsta for­maliais saitais nesusijusio­se sąjungose, smurtas ar­­ti­­moje aplinkoje išlieka lė­ti­niu „virusu“. Negali nejaudinti ir de­mografinės ten­dencijos: vi­suomenė spar­čiai sensta, ir jei nedidės gims­tamumas, su­nyksime kaip tauta.

Andrius NAVICKAS

Seimo narys, filosofas, rašytojas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77