Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, apibendrinus gyventojų pajamų deklaravimo rezultatus, paaiškėjo, jog šiemet gyventojų skirta pajamų mokesčio (GPM) dalis pasieks apie 23,6 tūkst. gavėjų. Paramos ir labdaros fondams, viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir pan. iš viso bus pervesta 27,5 mln. eurų, 1,9 mln. Eur atiteks politinėms organizacijoms, beveik 1,67 mln. Eur – profesinėms sąjungoms ar susivienijimams, o dar maždaug 314 tūkst. Eur pasieks paramos gavėjų statusą turinčius menininkus.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 58

Uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos priklauso savivaldybei, turėtų uždirbti pelną ir duoti bent simbolinę grąžą rajono biudžetui, tačiau yra atvirkščiai – Šilalės savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais gelbėja įmones nuo finansinių sunkumų. Liepos pabaigoje taryba priėmė sprendimą investuoti į Šilalės autobusų parką beveik 200 tūkst. eurų ir net nesvarstė, ar didžiulė investicija kada nors atsipirks.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 58

Šilalės savivaldybė praėjusį antradienį pagaliau surengė ilgai slėptą miesto viešųjų erdvių tvarkymo projekto pristatymą. „Šilalės artojuje“ savo skaitytojams jau buvome pateikę šio milijoninės vertės projekto vizijas, kurios labiau panašios į utopinius planus, o dabar belieka patvirtinti, jog nesuklydome – po oficialaus projekto pristatymo jį stebėję šilališkiai neabejoja, kad valdžios sumanymai ne tik ambicingi, bet ir sunkiai įgyvendinami. O už daug gražių paveiksliukų, sukurtų kompiuterine programa ir skambiais žodžiais bei „rafinuota“ kalba pristatytų šilališkiams, iš biudžeto sumokėta 14,5 tūkst. eurų. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Daiva BARTKIENĖ

Projekto vizualizacijos

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 58

Apsikeitimas kaliniais tarp Vakarų ir Rusijos (Maskvai grąžinta 10 as­menų, Vokietijai – 13, trys – JAV) nė­ra lygiavertis, bet jis tiek Putinui, tiek Joe Bidenui atneša nemažų di­videndų. Tiesa, Maskva saviems nu­sikaltėliams ruošia valstybinius apdovanojimus, o Donaldas Trum­pas neištveria ir vis tiek randa kaip įkąsti demokratams...

Bet šį kartą ne apie tai. Išlaisvinti Rusijos opozicijos aktyvistai puolė kritikuoti Vakarus už sankcijas Rusijai. Vienas nuožmiausių Putino oponentų Vladimiras Kara-Murza per spaudos konferenciją Bonoje teigė: „Sankcijos nukreiptos ne prieš Putino režimą ir jo aplinkos nusikaltėlius, o prieš visą šalį. Tai nesąžininga ir duoda priešingą rezultatą“. 

Jis tvirtino, kad esą milijonai rusų yra prieš karą Ukrainoje, todėl jų skriausti nevalia. Kita vertus, sankcijos formuoja rusų priešišką nuomonę apie Vakarus ir jų paramą Ukrainai. V. Kara-Murza priminė nužudyto opozicionieriaus Boriso Nemcovo žodžius: „Šalies nelieskite – bauskite niekšus“. 

Vos Aleksejaus Navalno likimo nesulaukęs 2019 m. Vilniuje viešėjęs žurnalistas ir nuožmus Putino kritikas šiltai atsiliepia apie rusų tautą...

Kaip tik šiomis dienomis į akiratį pateko žurnalisto ir politologo Vladimiro Laučiaus opusas, kuriame atvirai pašiepiamos ekonominės sankcijos Rusijai, esą nei sustabdžiusios jos agresiją, nei pakenkusios Rusijos režimui, nei liudijančios Europos vienybę.

„Vakarų kvailumas, deja, nepagydomas“, – kirto politologas.

Ar iš tikrųjų taip? Pamušalu į viršų išversti sankcijų tikslai demonstruoja jų vertintojų susitaikymą su esama padėtimi principu „yra kaip yra“ arba „stip­resnis visada teisus“, bet nesiūlo jokių priemonių, kaip užkirsti kelią Maskvos agresijai, kuri nežabojama gali atslinkti ir į mūsų kraštus.

Pernai metų pabaigoje kilusi vadinamoji „kiaušinių krizė“, kai jų kainos pasiekė rusams sunkiai įkandamų kainų aukštumas (per metus kiaušiniai pabrango 42 proc.), mus vertė tik nusišypsoti. Bet štai šiemet sankcijos ir atskirų valstybių atsisakymai turėti kokių nors prekybinių ryšių su Rusija virto rimta grėsme. Antai, net patys patriotiniai Kremliaus portalai neslepia, kad valdžia jau riboja benzino pardavimus į užsienį, nes jo neužtenka pačios karo ekonomikos apimtos Rusijos gyventojams, o be saiko branginti kurą Kremliui būtų kaip virvės užsinėrimas ant kaklo sau pačiam. 

Sankt Peterburgo prekių biržos duomenimis, per du pastaruosius mėnesius benzino kainos pakilo 10–30 proc. Štai populiariausio AI-95 markės benzino tonos kaina išaugo 29 proc. ir liepos pabaigoje kainavo beveik 73 tūkst. rublių. Dabar jo eksporto draudimas pratęstas rugsėjį ir spalį. 

Maskva negali nuslėpti, jog naftos produktų eksportas per metus susitraukė 33 proc.: vienos šalys atsisakė arba apribojo dujų ir naftos importą, kitos pakluso Europos Sąjungos sankcijoms ir rado naujus šaltinius. Wikipedia.org rašo, kad jei 2021 m. Rusijos pajamos iš naftos sudarė 45 proc. valstybės biudžeto, tai iki 2022 m. gruodžio jos susitraukė 17 proc.

Nauji Putino dekretai ypač gąsdina šalies pensininkus. Dar suprantama, jog režimas taiko represines priemones Rusijoje gyvenantiems užsienio pensinio amžiaus žmonėms: nuo rugpjūčio pensijų negaus užsieniečiai be pilietybės ir nedeklaravę gyvenamosios vietos. 

Pagal kitą įsaką pensininkai, kurie gauna didesnę kaip 35 tūkst. rublių pensiją (apie 420 eurų), negali tikėtis jokių kitokių valstybės išmokų. Turint galvoje, kad Rusijos moterų pensinis amžius yra nuo 56,5, o vyrų – nuo 61,5 metų, ši armija tikrai gausi. Tuo tarpu darbo rinka traukiasi, pačiame jėgų žydėjime vyrai siunčiami į frontą, o pigi imigrantų darbo jėga tremiama iš šalies... 

Šiaip jau ekonominės sankcijos yra sena priemonė kovoti su agresyviais režimais. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) svetainė Imf.org primena prieškario istoriją, kai Tautų lyga ėmėsi sankcijų prieš fašistinį Italijos režimą, ir 1935 m. spalį – 1936 m. birželį Italijos pramonės gamybos apimtys susitraukė 21,2 proc., o eksportas krito net 47 proc. Ar tai sumažino B. Mussolinio ryžtą bičiuliautis su nacistiniu Hitlerio režimu – klausimas retorinis... Atsakymą žinome.

Toks pat atsakymas galėtų būti ir apie Rusijos ekonomiką. Ne, Vakarų sankcijos nėra efektyviausias būdas atšaldyti Maskvos aistrą kariauti prieš suverenias šalis, jau nekalbant apie absoliučią Vakarų vienybę. Juo labiau, kad Putinas ieško ir randa bičiulių, kurie menkina tų sankcijų reikšmę, o visokie prekybiniai suvaržymai kenkia ir juos įvedančioms ekonomikoms.

Tačiau abejoti jų reikalingumu, menkinti pagrindinį tikslą – susilpninti Rusijos ekonominę bazę, verkšlenti dėl „paprastų“ rusų patiriamų nepriteklių, tarsi ne jie renka Kremliaus vadeivas, tolygu paraginti Putiną: kariauk toliau, grobk naujas teritorijas, galų gale ateik pas mus... 

Ar tuomet save galime laikyti Vakarų pasaulio atstovais?   

Česlovas IŠKAUSKAS

Lietuvoje nebelieka 3G ryšio – operatorius „Tele2“ tęsia atsisveikinimą su nebeaktualia technologija. Dr. Evaldo Stankevičiaus, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovo, teigimu, išankstinio mokėjimo korteles naudojantiems klientams ypač svarbu kuo greičiau atsinaujinti senus telefonus. Juos šalyje vis dar naudoja tūkstančiai žmonių.

Ragina atsinaujinti įrenginius

„Lietuvoje vis dar yra tūkstančiai išankstinio mokėjimo paslaugų klientų, kurie naudojasi įrenginiais, nepalaikančiais 4G ir naujesnės ryšio technologijos. Tai reiškia, kad išjungus 3G ryšį, šiems naudotojams gerokai suprastės skambučių ir interneto kokybė, o kai kuriais atvejais ryšys apskritai bus nepasiekiamas. Šis pokytis vyksta visame pasaulyje, nes 3G yra pasenusi, nebeefektyvi technologija“, – pabrėžia dr. E. Stankevičius.

Anot jo, vien išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ tinkle yra apie 17 tūkst. žmonių, kuriuos gali paliesti 3G išjungimas. Dalis klientų naudoja senus mygtukinius telefonus, kurie jungiasi tik prie 3G ar 2G ryšio. Gyventojai vis dar neatsisako net ir dešimtmečius skaičiuojančių įrenginių, pavyzdžiui, „Nokia100“, „Nokia 1616“, „Blackberry“ ar „iPhone 3“.

„Šie įrenginiai yra nesuderinami su moderniomis ryšio technologijomis. Pasenusią įrangą atsinaujinti galima ir nekeičiant įpročių – asortimente gausu šiuolaikinių mygtukinių telefonų, kurie palaiko 4G ir net 5G ryšį“, – tikina dr. E. Stankevičius.

Tiems, kas senokai nėra atnaujinę savo įrenginių ar neprisimena, kada paskutinį kartą keitė SIM kortelę, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas pataria apsilankyti artimiausiame salone arba susisiekti su savo operatoriumi. Atsinaujinti SIM korteles gyventojai operatoriaus salonuose gali nemokamai.

Gyventojams suteiks naujų galimybių

Tūkstantmečių sandūroje atsiradęs 3G ryšys po truputį praranda savo aktualumą – senosios kartos 3G ryšio jau visiškai atsisakė arba tinklų išjungimą įgyvendina daugybė pasaulio šalių. Tarp jų – Čekija, Vokietija, Danija, Vengrija, Singapūras, Malaizija, Australija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Graikija, Japonija.

„Tam, kad naujos technologijos veiktų efektyviai ir kokybiškai, o resursų užtektų visiems, reikalingi specialūs dažniai. Išjungus senas technologijas, jose naudojami dažniai gali būti dar efektyviau panaudoti 4G ir 5G tinkluose. Paprastai tariant, išjungus jau beveik ir taip nebenaudojamą 3G ryšį, geriau veiks labiausiai naudojamas 4G ir 5G ryšys“, – sako dr. E. Stankevičius.

Pasak jo, 3G ryšio tinklo išjungimas suteiks klientams galimybių dar patogiau naudotis tokiomis pažangiomis balso perdavimo technologijomis, kaip „VoLTE“, kuria naudojasi vis daugiau žmonių. Ji balsą perduoda ne įprastu mobiliojo ryšio signalu, o per mobilius duomenis. Todėl balso perdavimo kokybė tampa nepalyginamai aiškesnė, sumažėja vėlavimas ir pagerėja bendra naudotojo patirtis balso skambučių metu.

IV tarptautinį Klaipėdos festivalį, iki pat rugpjūčio 14-osios kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, pradėjo pasaulinė vienaveiksmių šiuolaikinių baletų diptiko premjera „Reverb‘as“, kurią sukūrė choreografai Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija). Vakaro žarų nutviekstame elinge Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publika sugužėjusi ne tik iš Lietuvos, bet ir aplinkinių šalių, išvydo Gajaus Žmavco „Garso elipsė“ (Audio Unit) ir Douglaso Lee „Kalista“ (Callisto).

Garbūs svečiai iš Lietuvos nacionalinių ir valstybinių teatrų, koncertinių organizacijų, kultūros įstaigų, verslo, teatro rėmėjai, kritikai, šokio profesionalai ir gerbėjai po premjeros mielai dalinosi savo pastebėjimais apie visus sužavėjusį „Reverb‘ą“.

Naujas choreografinis veidas

Baletmeisteris Petras Skirmantas: „Pirmajame šokio spektaklyje „Garso elipsė“ choreografas Gajus Žmavcas atskleidžia visos trupės gebėjimą šokti sinchroniškai, robotiškai, pagal nusistovėjusius klasikinio kordebaleto kanonus. Šokėjų individualumui nelieka vietos. Viso pasirodymo metu kolektyvas alsuoja kaip vientisas organizmas. Antrajame spektaklyje „Kalista“ (choreografas Douglasas Lee) situacija kitokia: statytojas suteikia šokėjams galimybę atlikti pas de deux, pas de trois, kurdamas įmantrų choreografinį piešinį. Šokėjai parodo savo plastinius, techninius gebėjimus. Malonu stebėti, kad KVMT baleto trupė ieško ir sėkmingai atranda tik jai būdingą choreografinį veidą. Negaliu nepaminėti nepriekaištingai atliktą Alexanden Ekman šokio spektaklį „Cacti“ (Kaktusai). Kartelė užkelta labai aukštai, belieka tą lygį išlaikyti“.

„Sveikinimai visai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro bendruomenei su šokio spektaklių diptiko „Reverb‘as“ premjera! Išskirtinėje erdvėje - Klaipėdos elinge - parodyti šokio spektakliai pritraukė dėmesį ir paliko puikų įspūdį. Abu choreografai Gajus Žmavcas ir Douglasas Lee atskleidė didžiulį baleto trupės potencialą! Sėkmingo likusio Klaipėdos festivalio ir iki kitų kartų!“,- sveikino Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus vadovas, buvęs LNOBT baleto trupės vedantysis solistas Eligijus Butkus.

Primena žinomą lietuvišką pasaką

„Eidama į spektaklį įsivaizdavau, kad pamatysiu šviesų ir garso fiestą, o šokėjai ją tik paįvairins. Bet likau maloniai nustebinta – garsas bei šviesa tapo fonu, apie ką byloja ir pats žodis „reverbas“, o pirmajame plane atsidūrė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė. Sunku buvo patikėti, kad šoka mūsiškiai. Fizinė ištverme ir judesių koordinacija jie parodė aukščiausią klasę. Pirmoje diptiko dalyje „Garso elipsė“  baleto trupė, susidedanti iš 22 narių, pasirodė kaip nedalomas vienis. Choreografui Gajui Žmavcui pavyko sukurti dirbtinio intelekto ir robotų amžiaus dvasią, kurią tarsi kompiuteriu užprogramuotu tikslumu meistriškai perteikė šokėjai. Antroji diptiko dalis „Kalista“  žalios spalvos ir žalčių simbolikos fone pateikė žiūrovams XXI a. „Eglės žalčių karalienės“ interpretaciją. Gal Douglasas Lee kūrė šį spektaklį, nežinodamas šios lietuviškos pasakos, gal norėjo tik pavaizduoti jūros gelmes, tačiau choreografinė kompozicija, skirta 9 šokėjams, man asocijavosi su povandenine Žilvino karalyste. Ir vėl tikslumas, darna... Manyčiau, kad su šiuo diptiku klaipėdiečiai drąsiai galėtų pasirodyti Lietuvos bei užsienio scenose“,- akcentavo muzikologė, muzikos kritikė Danutė Petrauskaitė.

Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė sako, kad Klaipėdos festivalį pradėjęs vienaveiksmių baletų diptikas „Reverb‘as“  į publiką prabilo visiškai nauja, dar neregėta, šiuolaikinio šokio sujungiančio ir kitų choreografinių žanrų elementus, kalba. „Garso elipsė“ (choreografija, muzika, kostiumai: Gajus Žmavcas/Slovėnija-Lietuva), atliekamas visos teatro baleto trupės, savo neapsakomu veržlumu, sinchroniško judesio tikslumu, tiesiog prikaustė dėmesį, beveik hipnotizavo. Stebino ir žavėjo tobula baleto trupės (tarsi klasikinio kordebaleto), kaip vieningo organizmo energetika, perteikiama per itin sudėtingų (o kartais vos pastebimų, net minimalistinių virpčiojimų) šokio judesių griežtumą, kampuotumą, sinchronišką tikslumą, gretinamą su išskirtiniu plastikos lankstumu. Veržlus, monotoniškas, nenutrūkstamas muzikos ritmo „kalimas“, susiliejęs ir „suaugęs“ su šokio jėga, įvedė vos ne į transo būseną. Su „robotišku“ sceninio veiksmo tikslumu idealiai derėjo paties autoriaus sukurti kostiumai (triko) – vienodi vyrams ir moterims.  

Naujas baleto trupės etapas

Anot D. Kšanienės, „Kalista“ devyniems šokėjams (choreografija ir kostiumai Douglasas Lee/Jungtinė Karalystė) perkėlė žiūrovus į romantiškesnę, elingo erdvei artimą atmosferą. (Kalista – graikų mitologijos gamtos deivė ir Jupiterio palydovas). Žalia, tarsi jūros gelmių spalvos triko aprengti baleto artistai kūrė mįslingą reginį, įkvėptą fantastiškos gamtos stebuklų, vandenų, jūros platybių, keistų vizijų, svajonių... Šokio kalba šiuolaikiškai plastiška, stulbinamai lanksti, nors nestokojanti pačių sudėtingiausių, netgi akrobatinių, judesių. Puikūs šokėjų duetai, įspūdingos didesnės ar mažesnės grupinės scenos dvelkia nežemiškomis apeigomis, burtais, svajonėmis paslaptingose jūros gelmėse. Muzikos garso takelis su pulsuojančio, minimalizmui būdingu ritmo pasikartojimu, pasitelkus dideles sintezatoriaus garsines galimybes, nerealius skambesius, susiliejęs su scenos veiksmu, sukūrė mistišką, nežemišką meninį pojūtį. Ypatingai reikėtų išskirti įspūdingą scenos apšvietimą (šviesų dailininkas Andrius Stasiulis), apgalvotai, taikliai ir jautriai atliepiantį baletų stilistiką ir nuotaiką.

„Labai sustiprėjusi Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė (vyr .choreografas ir baleto tarnybos vadovas Aurelijus Liškauskas), pajėgi statyti sudėtingiausius įvairių žanrų baleto spektaklius, įžengė į naują etapą, pasiekdama dar aukštesnio profesionalumo laipsnio“,- sako muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė.

Žiūrovui leidžiama rinktis

Kompozitorė Loreta Narvilaitė sako, kad šis spektaklis ją sužavėjo ypatingai moderniu požiūriu, išbaigta choreografijos, muzikos ir scenos vaizdo visuma. Visa tai organiškai įsikomponavo į natūralią elingo erdvę. „Jungiamasis diptiko elementas – išraiškos priemonių minimalizmas – pasireiškė šokėjų judesiuose, kostiumuose, apšvietime ir aštriais skambesiais bei ritmais prisodrintoje muzikoje. Ji buvo transliuojama labai garsiai, ypač antroji – elektroninė dalis (jos garso takelį sukūrė  Nicolasas Sávva). Kartais priartėdama prie šokių muzikos ji leido patirti net fizinį žemų tonų dažnių poveikį. Įdomu, kad pats choreografas G. Žmavcas, KVMT baleto trupės meno vadovas, taip pat yra pirmosios spektaklio dalies kostiumų bei garso takelio klavesinui, styginiams ir mušamiesiems autorius. Manau, kad „Reverba‘as“ turėtų tapti sėkmingu KVMT repertuaro spektakliu, kurį pamatyti ypač veržtųsi jaunesnio amžiaus publika“,- linkėjo L. Narvilaitė.

Anot kultūros žurnalistės Ninos Puteikienės, Gajaus  Žmavco „Garso elipsė“  kuria it nedidelį totalitarinės visuomenės portretą. Uniforma, mechaniškai judesiai, pulsuojantis muzikinio takelio ritmas, šokio trupė judanti it kolektyvinis gyvūnas, esantis įtampoje, pasirengęs šuoliui, bauginantis savo suspausta energija, nužmogintas, negelbėjantis, tik stebintis. „Abstraktus šokis tik pasiūlo žiūrovui temą. Visa kitą kuria žiūrovo patirtis. Tačiau tą kūrybinę inspiraciją įžiebia šokio galia - absoliutus sinchronas hipnotizuoja ir kiek svaigina, taip pakviesdamas į kelionę, kurią parengė choreografas su trupe. Net neįsivaizduoju, kaip sutalpinama mažiausiame trupės judesyje tokia energija, kuri it elektros srovė pasiekia tave ir įtraukia būti vienam, atrodo, kvėpavimo takte. Meistrystė. Trupės ir spektaklio kūrėjų. Toks pat stiprus jausmas lydi ir antrąją dalį - Douglaso Lee „Kalista“. Jeigu ,,Garso elipsė" traukė savo bauginančia energija, tai „Kalista“ tiesiog užburia, kurdama jau visai kitokią atmosferą - fantastinės vandens gelmės ir jos gyvenimo kažkur, po tolimo kosminio kūno ledo sluoksniu, esančiame vandenyne. Jeigu „Garso elipsė“ įtampos suteikia ir raudonos šviesos kontrastingas apšvietimas, tai „Kalista“ pulsuoja raminanti žalia, šviesos pagalba modeliuojami skirtingi scenos vaizdai. Ji gali būti mechaniška, kaip kažkokios, mums nepažįstamos žalios kosminės širdies pulsavimas, gali būti krentanti, kaip paslaptingos saulės spindulių kolonos ar raibuliuojanti sidabro ledo paviršiumi. Mechanišką „Garso elipsėje“ šokį keičia vandens gyvybių plastika. Atrodo, jauti pačią vandenyno širdį. „Kalistą“ perskaičiau, kaip dedikaciją Klaipėdai - vandens miestui. Juolab, kad Klaipėdos festivalio scena ant marių kranto ir sujungia savy du pasaulius: žemės ir vandens. Tokio lygio šiuolaikinio šokio trupės, kaip Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Lietuvoje kitos nėra. O teatro gebėjimas pakviesti dirbti į Klaipėdą tokius choreografus, kaip Gajus Žmavcas ir Douglasas Lee - rodo paties teatro brandą ir kūrybinį potencialą. Dabar svarbiausia, kad žiūrovai tai pamatytų ir įvertintų“,- sako N. Puteikienė.

Atstato širdies ritmą

„Klaipėdos elingas, jūros kvapas ir oranžinis saulėlydis, į tamsią sceną vienas po kito sinchroniškai žengia šokėjai/astronautai/androidai – „Reverb‘as“ prasideda. „Garso elipsė“ ir „Kalista“: du talentingi autoriai, dvi dalys tarp kurių yra pauzė atstatyti širdies ritmą ir persikelti į kitą lygį. Jos skirtingos, bet turinčios kažką neapčiuopiamai jungiančio: širdies ritmą reguliuojančią muzikinę temą, kurioje tobuli atlikėjų kūnai ir kolektyvinio judesio susiklausymas pagauna žiūrovą ir nepaleidžia iki galo. Kosminį ilgesį ir įspūdį sustiprina organiškai pritaikytos vaizdo projekcijos ir apšvietimas…“,- dalinasi įspūdžiais šv. Pranciškaus vilties miesto projektų vadovė, muziejininkė Vilija Jonušaitytė-Brosse.

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, „Reverb‘o“ premjera elinge  - meno šedevras, kuris sugebėjo sujungti šokį, muziką ir aplinkos unikalumą į vientisą harmoningą visumą. „Tai buvo ne tik meninės raiškos šventė, bet ir puikus pavyzdys, kaip menas gali sujungti žmones įvairiose erdvėse. Rekomenduoju visiems nepraleisti progos pamatyti šį šokio spektaklį“,- tikina R. Savickienė.

„Klaipėdos festivaliui premjeros vakarą pakluso visi jūrų, vėjų ir lietaus dievai padėję sukurti ypatingą atmosferą istoriniame laivų statyklos elinge. Modernūs skambesiai, juvelyriškai nušlifuoti baleto artistų judesiai užburia. Slovėnų choreografas Gajus Žmavcas prieš premjerą žadėjo parodyti trupę kaip vientisą organizmą ir tai jam puikiai pavyko. Tai tarsi šveicariško laikrodžio mechanizmas nuo kurio negali atitraukti akių“,- akcentavo portalo „15min“ aktualijų žurnalistė Aurelija Jašinskienė.

Teatrologę Jūratę Grigaitienę „Reverb‘o“ premjera nustebino išaugusiu KVMT baleto trupės profesiniu meistriškumu, susiklausymu, ansambliškumu, sinchroniška ir tikslia modernaus šokio plastine raiška, originalia ir dinamiška masinių scenų ir solinių numerių kaita, įdomiu ir labai išraiškingu choreografiniu reljefu. „„Garso elipsė“ pasikartojantis, smegenis „gręžiantis“ garsas, sinchroniški, net kiek robotiški šokėjų judesiai išryškino šiuolaikinio gyvenimo pulsą, kuriame vyrauja automatizmas, rutina, individualybės unifikacija, dirbtinio intelekto invazijos pavojus ir kt. Tiesa, šią iš esmės griežtą ir tikslią choreografinę struktūrą raudonų prožektorių šviesoje siekė suardyti keli įspūdingai atlikti soliniai šokėjų numeriai. Antrojoje dalyje „Kalista“ iš esmės keičiasi muzika, atmosfera, nuotaika, spalvinė gama. Ši vienaveiksmė miniatiūra iškilo kaip savotiška atsvara ir kontrastas „Garso elipsė“. Šokėjų judesiai jau daug minkštesni, aptakūs, ne tokie aštrūs ir kampuoti, atkartojantys vandens vilnijimą ir takumą. Žalia spalva įnešė gyvybės, šilumos, o patys žaliais triko vilkintys šokėjai priminė paslaptingus augalus ar gyvius, plastiškai judančius vandens stichijos ritmu. Griežtai sustyguotą masinį pirmosios dalies judėjimą keičia duetu ar individualiai atlikti šokėjų solo numeriai. Vakarėjantis uostamiesčio dangus, besileidžianti saulė, pajūrio vėjas, modernus šokis ir muzika sukūrė įstabų meninį reginį, kuris įstrigo ir išliks atmintyje ilgam“,- sako J.Grigaitienė.

KVMT inform. 

Iškėlus vaikus iš Pajūrio globos namų į bendruomeni­nius namus, atsirado naujas tikslas – visiems vyresniems nei 10 metų ir neįgaliems vaikams surasti nuolatinius globotojus. Nuo liepos 1 d. pasikeitus Socialinių paslaugų įstatymui, pasiryžusiems priimti į savo šeimą globotinį, bus mokamas 2 minimalios mėnesinės algos dydžio atlyginimas.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 57

Savaitgalį Šilalėje tradiciškai šurmuliuos mugė. UAB „Mugių centras“, kuriam šios miesto šventės metu patikėta ją organizuoti, tikina, kad pre­kiauti užsiregistravo 80 dalyvių. Bet prekiautojai nepatenkinti. Pasak redakcijai laišką parašiusių prekybininkų, kainos už prekybos vietas išaugo šimtus kartų, todėl jiems teks branginti atsivežtas prekes. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 57