Lietuva dar turi stiprią kortą
Karaliaučius (Kaliningradas) vėl tampa didžiule problema visam regionui. Šis Rusijos iš sovietinių laikų paveldėtas eksklavas dabar naudojamas NATO šalių šantažui. Jis yra svarbi Putino agresijos prieš Ukrainą ir Vakarus atrama. Grėsminga retorika tik dar labiau sustiprino baimes, kad karo katilas gali užvirti prie pat Lietuvos, pavyzdžiui, per Suvalkų koridorių.
Jau daugiau kaip 80 metų po Karaliaučiaus krašto priskyrimo Sovietų sąjungai ši maždaug 15 tūkst. kv. km baltų žemė yra tarsi opa Europos centre. Daug kas godoja, kad sovietinės Lietuvos vadovas Antanas Sniečkus be reikalo pabūgo net svarstyti Stalino siūlymo priskirti bent dalį šio krašto Lietuvai, tačiau tai ir liko tik viliojantis prisiminimas.
Galima ginčytis, nuo ko visa įtampa prasidėjo. Galbūt nuo diplomato Lino Linkevičiaus iššūkio Maskvai, kai jis, Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, Baltijos jūrą pavadino Aljanso vidine jūra. Vadinasi, rusų laivai negalės laisvai naudotis regione esančiais uostais ir bus kontroliuojamas jų šešėlinis laivynas.
O gal užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio karingas pareiškimas, jog NATO „turi priemonių“ prireikus sunaikinti Rusijos oro gynybos ir raketų bazes Kaliningrado srityje. Gegužę ir Prezidentas, ir tuometinė Premjerė suskubo kritiškai komentuoti K. Budrio pastabas, aiškiai pabrėždami, kad jis nekalba nei valstybės, nei Vyriausybės vardu. Bet Maskvoje tai sukėlė didžiulį drebulį... Kremliaus propagandistai puolė į isteriją, iškreipdami K. Budrio perspėjimą. Jie teigė, esą Vilnius kviečia NATO ne tik izoliuoti Rusijos eksklavą, bet ir nedelsiant jį atakuoti.
Apie tai, kad Kaliningradas karinio konflikto su NATO atveju būtų eliminuotas, yra sakęs ir buvęs JAV armijos Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas.
Bene skaudžiausią smūgį Maskva patyrė, kai Seimas nutarė panaikinti Lietuvos nebranduolinį statusą ir pasisakė už draudimo šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus panaikinimą. Lietuva taptų septintąja JAV branduolinio ginklo saugotoja Europoje po Vokietijos, Belgijos, Italijos, Turkijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės. Rusija Kaliningrado srityje jį jau seniai turi. Branduolinės sistemos taip pat dislokuotos Baltarusijoje, iš kurių atstumas į Kaliningrado sritį per Suvalkų koridorių nesiekia ir 100 km.
Visa ši ir kita retorika, paaštrinta Maskvos propagandiniais prieskoniais apie augančią grėsmę Rusijos valstybingumui, buvo sutelkta į Putino grasinimą Valdajuje, primenantį jo agresyvius pareiškimus Miuncheno saugumo konferencijoje 2007 m. vasarį. 23-iajame Klubo posėdyje jis pareiškė, kad jei bus puolama Rusija ar Kaliningradas, visa turima ginkluotė, įskaitant branduolinį ginklą, bus panaudota „neišvengiamai ir tučtuojau“. Jo raminimas, jog Rusija nesirengia nieko pulti nei po kelerių metų, nei 2050-aisiais, buvo užgožtas karingos kalbos apie „atsakomąjį smūgį“ NATO. Putinas piktinosi „viena po kitos rengiamomis karinėmis pratybomis Baltijos jūroje“ ir „bandymais perimti“ Rusijos laivus.
„Visa tai yra eskalacija“, – pareiškė jis.
Ekspertai abejoja, ar Putinas ryšis pradėti dar vieną karinę kampaniją, kai puspenktų metų vyksta karas prieš Ukrainą. Jis Maskvai nėra sėkmingas. Labiausiai Kremlius bijo ekonominės izoliacijos, nes Putino Rusija ir taip kenčia nuo didžiulių nepriteklių. Ir šiuo požiūriu didelį vaidmenį vaidina Lietuva, turinti galingą, nors kažin, ar kada išmestiną kortą – krovinių tranzitą.
Iki karo Ukrainoje, 2021 m. Rusijos pateiktais duomenimis, į Kaliningradą per Lietuvą geležinkeliu buvo pervežta apie 10,5 mln. tonų krovinių arba 69 proc. viso prekių srauto į sritį. 2025 m.
jis sumažėjo daugiau kaip tris kartus – iki 3,4 mln. tonų arba iki 36 proc. visų pervežimų. Daugiausiai į sritį buvo gabenama anglies bei jos produktų, metalo ir plieno gaminių, medienos, cemento ir t.t.
Kita svarbi Rusijai tranzito trasa – jūrų keliai. Pagrindinis maršrutas iš Ust-Lugo į Baltijską, kuriuo pernai keliavo apie 52 proc. visų jūra pervežamų krovinių. Dabar pasvarstykime: kai NATO narėmis yra visos trys Skandinavijos valstybės ir Baltijos jūrą supančios šalys, ir ji tapo „vidine Aljanso jūra“, Putinas ne juokais susirūpino vakarinio Rusijos flango stabilumu. Kas jam belieka? Grasinti Vakarams branduoliniu ginklu.
Kad Lietuva iki šiol nepasinaudojo tranzito korta, tik laiko klausimas. Sunku pasakyti, kieno stalčiuje ji guli. Vos prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuva uždraudė geležinkelių transportu gabenti prekes į eksklavą, tarp jų trąšas, kurioms taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Šiandien niekas mūsų neprašo – nei Briuselis, nei Vašingtonas – atverti pilną prekybą su Maskva, tad visos galimybės tranzito draudimą naudoti kaip atsvarą Putino grasinimams tebėra Vilniaus rankose. Tik kažin, ar tuo pasinaudosime. Juk vis dar krūpčiojame nuo kiekvieno Putino žodžio.
Česlovas IŠKAUSKAS