Kovo 15 d., 17 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ skambės Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“, pastatyta Panevėžio muzikiniame teatre. „Lietuvos masto įvykis“,- taip šį spektaklį įvardino gerbėjai.

Lyg dalyvautum sakraliame rituale

Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilias poetines žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos grožį ir tautos istorijos svarbą.

„„Strazdas – žalias paukštis“ yra reikšmingas repertuarinis ir meninis šuolis Panevėžio muzikiniam teatrui, atlikėjams, publikai. Sujaudino atlikėjų pasišventimas, sklindantis nuo scenos. Tarytum dalyvautų sakraliame rituale. Kutavičiaus muzika turi tą galią. Ir po jo mirties, regis, ji dar labiau stiprėja. Režisierius Vaitkus viename interviu tai pavadino daug paprasčiau – Kutavičiaus „jautrumu žmogui“. Tas jautrumas per atlikėjus pasiekia klausytoją“,- apie šį spektaklį rašė muzikologė, kultūros veikėja Jūratė Katinaitė.

„Premjera bemaž po 40 metų! Tada ribotais atlikimo pajėgumais Kauno dramoje buvo pastatęs Jonas Vaitkus. Ir ką? – Jis dar gyvas. „Strazdas“ parskridęs gyvas, koks galingas! Kiek jame dar negirdėtos Atgimimo muzikos! Anuomet aktoriai veikiau skaitė Sigito Gedos eiles, žiūrovą stulbino Dalios Mataitienės scenografija. Bundančio milžino judesiai. „Vardą man duokite amžiną!“ Regis, tada nebuvo kam visko dainuoti, nebuvo orkestro. Dabar yra. Ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus. Ir Panevėžys, kuris vėl ateina gyventi ne vien kaip Miltinio legenda. Lietuvos masto įvykis. O ar Lietuva pamatys?“,- po premjeros rašė muzikologas, profesorius Vytautas Landsbergis.

Pagoniškas avangardizmas

Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Strazdo-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės režisieriaus Jono Vaitkaus kuriamame spektaklyje transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą. Spektaklyje kalbama apie vyro ir moters suartėjimą, dvasios gelmes, ribas tarp gamtos ir žmogaus, būties prasmę. Opera-poema skamba gyvai, be garso įrašų. Muzikos vadovas – talentingas jaunosios kartos dirigentas Imantas Jonas Šimkus.

Broniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Tai liudija ir KVMT pastatyta B.Kutavičiaus opera „Lokys“, sulaukianti didžiulio publikos susidomėjimo bei gastrolių į įvairias šalis.

Sigitas Geda modernizavo lietuvių poeziją, Bronius Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą, kurį būtina išvysti kiekvienam.

KVMT inform.

Vasario 24–oji. Tik prieš ketve­rius metus – ketvirtadienis. Pame­nu, pabudau miestiečiui neįprastai anksti, prieš 6 valandą. Dar tamsu. Nekantraudamas įsijungiau radiją ir po Lietuvos himno išgirdau: Rusija pradėjo vadinamą „specialiąją kari­nę operaciją“ prieš Ukrainą. Invazijos laikas – 5.30 val. 

Kažkoks vidinis savisaugos mechanizmas įjungė raudoną lemputę: Putino pradėtas karas gali pasiekti ir mus... Žmona jautresnė. Klausydama neramių žinių, ji iškart puolė kurti planus: atsargų kaupimas, atsitraukimas į kaimą, anūkų likimas... Po kelių dienų atitokome: Putinas, žadėjęs per tris dienas užgrobti Kyjivą, klimpsta savo paties avantiūroje, kuri, tiesą sakant, iš tikrųjų beprotiška. 

Išvakarėse jis pasakė kokio nors Kremliaus ideologinio menestrelio Dugino parašytą ilgoką kalbą apie būtinybę sunaikinti „nacistinę“ Ukrainą, kuri esą grasina plačiajai Rusijai. Pasipylė grasinimai ir Vakarams: jeigu jie padės Ukrainai, susidurs „su istorijoje nematytais padariniais“. 

„Nenumatyti“ – tai reiškia branduolinio karo padariniai? Putinas, kaip kažkada ir Hitleris, klydo: lengvo pasivaikščiojimo svetima žeme nebus. Ano meto fiureriui po ketverių metų karo savo kariauną teko sukti atgal, užsidaryti bunkeryje ir vos 56-erių metų gyvenimą baigti toli gražu ne didvyriška mirtimi. Gi šių laikų 73-ejų fiureriukas taip pat nesitiki sulaukti galutinės pergalės. Juk jis netikėtai susidūrė ne tik su didžiuliu ukrainiečių pasipriešinimu, bet ir juokdariu laikytu komiku iš televizijos šou Volodymyru Zelenskiu, kurį britų „The Guardian“ pavadino „šiuolaikiniu Churchillio atitikmeniu“. Beje, didysis britų politikas 1953 m. už memuarus apie Antrąjį pasaulinį karą gavo ne Nobelio taikos, bet literatūros premiją, kuriai buvo nominuotas 21 kartą. Jeigu šiemet bus pasiektos nors menkos paliaubos Ukrainoje, V. Zelenskis tikrai bus vertas išskirtinio pagerbimo Osle, tik jau ne Donaldas Trumpas ar Putinas...

Karas, kuris iš tikrųjų prasidėjo 2014 m. Krymo aneksija ir dviejų Ukrainos sričių atplėšimu, staiga peraugo į „karštojo“ karo fazę. Tiesa, tas „staiga“ ne visai tikslus: Europa jau buvo patyrusi Rusijos agresiją, kai 2008 m. rugpjūtį po Kaukaze vykusių karinių pratybų uzurpavo Abchaziją ir Pietų Osetiją. Tačiau dabartinė Sakartvelo valdžia iš to, atrodo, nepasimokė...

Ukrainos užpuolimo planas Mask­voje buvo pridengtas tariamomis pratybomis pasienyje, o Putinas vis tvirtindavo: savo teritorijoje mes darome, ką norime. Pasirodė, jog tai buvo melas, kuris primena anų laikų Hitlerio brolišką draugystę su Stalinu...

Karo išvakarėse V. Zelenskio taktika buvo akivaizdi: nebauginti ukrainiečių numatomu rusų įsiveržimu, kad nekiltų panikos. Nors JAV žvalgyba prikišamai nurodė, kokius planus puoselėja Putinas. Dabar sunku teisti, kas buvo teisus. Kažin kokį sprendimą, iškilus grėsmei, priimtų Lietuvos politikai? Manau, ir čia kiltų erzelynė bei chaosas.

Per šiuos ketverius metus, susumavus visus „už“ ir „prieš“, Putinas prašovė. Pirma, jis taip ir nepasiekė savo tikslų ir, atrodo, tuoj tuoj sutiks su kompromisine Kyjivo taikos pozicija – įšaldyti karo veiksmus ties dabartine fronto linija. Nes Putinas negali nematyti, kad Rusija jau prarado daugiau kaip 1,2 mln. kareivių – daugiau negu JAV kariuomenė per Antrąjį pasaulinį karą. Tai daugiausia darbingi vyrai, tad šalyje trūksta darbo rankų. Kita vertus, Rusijos ekonomika rieda žemyn ir dėl Vakarų sankcijų, ir dėl didžiulių išlaidų karui.

Antra, Rusijos agresija sustiprino Vakarų šalių karinį potencialą, kuris taikos sąlygomis vargu ar siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Žinoma, nei Baltijos, nei kitų NATO šalių karinės išlaidos nebūtų pakankamos, jei Rusija staiga pamėgintų patikrinti jų gynybos tvirtumą. Bet juk Putinas žino: silpstanti Rusija negali varžytis su Aljansu.

Tačiau Putinas ir laimi. Kaip tvirtino jo ideologai, Vakarai pavargsta nuo neaiškios padėties Ukrainos fronte, didžiulių išlaidų, Kinijos ir kitų Maskvos satelitų paramos. Amžinas rusų priešas JAV, atėjus į valdžią D. Trumpui, tik sujaukė ir taip vangius europiečių veiksmus remiant Ukrainą. Joe Bidenas, nors ir buvo dosnesnis, tačiau labai jau neryžtingas, o tai užaugino Putino apetitą. 

Kas dabar, po 1461 dienos karo?

Sakoma, jog rusai gali daug iškęsti. Jie didžiuojasi Leningrado blokadininkų ištverme, Stalingrado pergale, pergalingu žygiu į Berlyną. Tačiau štai JAV generolas, buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) direktorius Davidas Petraeusas mano, kad nei vien tik Ukrainos derybininkai, nei didvyriškas ukrainiečių pasipriešinimas, nei Vakarų parama bent jau iki JAV prezidento kadencijos vidurio rinkimų lapkričio pradžioje Putino nesustabdys. Pamažu jį atsikvošėti privers tik vidinis pasipriešinimas karui pačioje Rusijoje: kai rusai neleis savo sūnų į karą, kai, negavęs pajamų, išseks jos iždas, kai visiškai nusens ir taip jau gerokai pagyvenę Kremliaus marazmatikai... 

Bet tai bus negreitai.

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilališkiai juokauja gyvenantys tarsi apkasuose – per sniego kalnus daug kur net neįmanoma išbristi. Vilties suteikė Šilalės miesto seniūnijos iniciatyva išvežti sniegą iš miesto gatvių, tačiau netrukus paaiškėjo, kad valdininkai pirmiausia pasirūpino savimi – sniego kalnų nebeliko tik miesto seniūnijos prieigose, tiesa, dar šiek tiek „atlaisvintas“ turgelis.

Daiva BARTKIENĖ

Skaitytojų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Kalnėnuose, istorinių Žemaitijos vietų apsuptyje, kartu su žmona Lina ūkininkaujantis Robertas Durša buvo pripažintas geriausiu praėjusių metų paskutinio ketvirčio ekologiško pieno gamintoju. Tai įvertinimas, atspindintis ne tik skaičius ataskaitose, bet ir kasdienį nuoseklų darbą, atsakomybę bei požiūrį į ūkininkavimą kaip gyvenimo būdą.

Algirdas DAČKEVIČIUS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Kaimynų santykiai neretai primena šeimos gyvenimą – abi pusės jaučiasi teisios, kiekviena akcentuoja sau palankias aplinkybes ir nutyli tai, kas galėtų sustiprinti kitos argumentus. Taip nutiko ir viename Kaltinėnų seniūnijos kaime, kur toje pačioje gatvelėje gyvenantys kaimynai įsivėlė į ginčą dėl sniego... Nors, ko gero, šiuokart jis tėra tik formali priežastis daug senesnių nesutarimų, apie kuriuos nė viena pusė per daug neatvirauja.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Ketvirtadienį Šilalės savivaldybės taryba įveikė didžiausią me­tų darbą – patvirtino sprendimą dėl 2026 m. rajono biudžeto paskirstymo. Tai trečias šios kadencijos tarybos biu­džetas. Nors numatomų pajamų paskirstymo planą sudaro meras su savivaldybės administ­racija, pirmą kartą ir taryba išdrįso parodyti „stubu­rą“ – savo nuožiū­ra perskirstė beveik pusę milijono eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Šeštadienį Bijotuose netrūko nei variklių gausmo, nei adrenalino – čia pirmą kartą surengtas keturračių ledo slalomas „Bijotai 2026“. Ant užšalusio vandens telkinio Norberto Paškevičiaus parke vykęs renginys sulaukė gausaus būrio žiūrovų ne tik iš Bijotų, bet ir iš kitų miestų bei miestelių.

Renginio organizatoriai neslėpė – susidomėjimas pranoko lūkesčius, o dalyvių registraciją teko nutraukti, dar gerokai iki renginio pradžios, netgi buvo papildomai sudarytas laukiančiųjų sąrašas. Į Bijotus atvyko keturračių entuziastai iš Šilutės, Tauragės, Šilalės, Šiaulių, Klaipėdos ir kitų miestų. 

Tačiau pirmosios tokios varžybos mūsų rajone nepraėjo be iššūkių – renginio išvakarėse organizatoriai susidūrė su rimtu išbandymu, kuris galėjo net priversti atšaukti varžybas. Pasirodo, jau paruoštoje trasoje anksti rytą, matyt, iš nežinojimo, poledinės žūklės mėgėjai prigręžiojo skylių ir vienas ruožas atsidūrė po vandeniu. Bet, atsakingai įvertinus le­do storį, buvo priimtas sprendimas varžybas organizuoti.

Kaip vėliau sakė patys jų dalyviai, ši netikėta situacija suteikė dar daugiau adrenalino – maišėsi greitis, azartas, ledas, sniegas ir vanduo. Apie 400 metrų ilgio trasoje reikėjo įveikti po penkis ratus. Vienu metu startavo po du sportininkus, o rezultatai buvo fiksuojami pagal bend­rą laiką. 

Varžybos vyko dviejose keturračių kategorijose – iki 500 ir nuo 500 kubinių centimetrų darbinio variklio tūrio. Geriausiai kategorijoje iki 500 kub. cm sekėsi Kostui Zubrickui iš Girdiškės, antras buvo bijotiškis Dovydas Šeputis, trečioje vietoje liko Aurelijus Pūdžiavelis iš Šakviečio.

Kategorijoje nuo 500 kub. cm pirmą vietą užėmė Kornelijus Žukas iš Šilutės, antroji atiteko Bijotams atstovavusiam Pauliui Latožai, trečioji – tauragiškiui Daivarui Nėjui.

Beje, ypatingas dėmesys buvo skiriamas žiūrovų saugumui, todėl pastarieji ant ledo nebuvo leidžiami, teritorija buvo aptverta, budėjo savanoriai. 

Kadangi pirmasis toks renginys pa­prastai tik vasarą atgyjančiuose Bi­jo­tuose išties pavyko, o įspūdžių nestigo visiems jį stebėjusiems ir dalyvavusiems, organizatoriai tiki tokio susibūrimo ateitimi. Žinoma, iš dalies tai priklausys ir nuo orų – ne kasmet pasitaiko tokios idealios žiemos, kaip šiųmetė. 

„Jaučiamės pavargę, bet labai pakylėti ir laimingi. Nors teko nemažai paplušėti, viską atperka žiūrovų emocijos ir dalyvių azartas. Turėjome iššūkių, ruošiant trasą, bet su gamta nepakovosi. Nuoširdžiai dėkoju bičiuliams Lukui Kaspučiui ir Ernestui Bosui už trasos paruošimą. Bijotuose susirinko labai draugiška keturračių bend­ruomenė“, –neslėpė emocijų organizatorius Žydrūnas Valauskas.

Pirmasis keturračių ledo slalomas Bijotuose tapo ne tik sportiniu renginiu, bet ir bendruomeniškumo švente. Tam pritaria ir Bijotų seniūnė Irmina Zvick. 

„Nuoširdžiausia padėka renginio sa­vanoriams bei organizatoriams. Tokios, galima sakyti, šventės sėkmė – Žyd­rūno ir jo bičiulių idėjų ir darbo rezultatas. Pasirodo, Bijotai ir žiemos metu gali būti patrauklūs. Puikus žiemiškas oras ir intriguojanti renginio idėja subūrė bijotiškius, todėl labai tikiu, jog ir kitais metais tokia atrakcija visus vėl sukvies į Bijotus“, – džiaugėsi Bijotų seniūnė.

Renginio metu netrūko ir papildomų veiklų – susirinkusieji galėjo apžiūrėti išrikiuotus įvairių modelių keturračius, sušalusius šildė bijotiškių verdama košė, karšti gėrimai ir netgi laužai.

Valdas LATOŽA

AUTORIAUS nuotr.

Šiomis dienomis kultūrinį gyveni­mą nuspalvins ne tik pavasario nuojauta, bet ir susikaupimas. Vasario 24-oji žymi ketverių metų sukak­tį nuo plataus masto karo prieš Uk­rai­ną pradžios, todėl gyventojai kvie­čiami susiburti ir pagerbti už lais­vę kovojančius didvyrius. 

Tauragėje šiandien, prie kultūros rūmų, bus eksponuojama meninė instaliacija „Karo fone“, o 18 val. Švč. Trejybės bažnyčioje vyks maldos vakaras už taiką – tai bus dar vienas priminimas, kokios brangios mums visiems yra laisvė ir vienybė.

Atminties ir tapatybės temos kovo 2 d. persikels į Tauragės kultūros centrą, kur vyks nemokama Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo „Zitai“ peržiūra. Ši biografinė juosta apie nepamirštamą Zitą Kelmickaitę nukelia į dainuojančios revoliucijos laikus ir atskleidžia, kaip liaudies daina tapo dvasiniu ginklu kelyje į Nepriklausomybę.  

„Litexpo“ centre Vilniuje prasideda Knygų mugė. Šių metų tema „Žodis ieš­ko žmogaus“ skatina atsitraukti nuo informacinio triukšmo ir per literatūrą ieškoti gilesnio ryšio su savimi. Lankytojų laukia daugiau nei 300 renginių su Lietuvos ir užsienio autoriais, leidyklų atstovais, visuomenininkais bei muzikantais. Knygų mugės programa – vilniausknygumuge.lt.

Praėjusią savaitę paskelbti net trijų konkursų nugalėtojai, kurie bus apdovanoti Knygų mugės metu: Jurgos Ivanauskaitės premija ir simbolinis drambliukas iš rašytojos kolekcijos atiteks poetei Vitalijai Maksvytei už rinkinį „Ne kraujo, ne pieno“, Rašytojų kampe Vilniaus klubo premija už 2025 m. išleistą knygą „Mano Fabijoniškės“ bus įteikta iš Varšuvos atvykstančiam autoriui Romualdui Mieczkowskiui, o už knygos estetikos puoselėjimą bus ap­dovanoti 34-ojo knygos meno konkurso laureatai (pag­rindinė premija skirta dailininkui Jurgiui Griškevičiui už knygą „Kosminis choras“, tarp pripažintų meist­rų taip pat yra Elona Marija Ložytė, Nerijus Rimkus bei Linas Spurga jaunesnysis). 

Knygos šventė neaplenks ir pajūrio – vasario 18 d. Klaipėdos Imanuelio Kanto viešoji biblioteka paskelbė „Klaipėdos knyga“ pradžią, o bibliotekos languose sušvito 48 konkurse dalyvaujančios knygos.

Gimtosios kalbos dienos išvakarėse, minimos vasario 21 d., jau aštuonioliktą kartą Lietuvoje išrinkti ir gražiausi lietuviškų įmonių pavadinimai. Valstybinė kalbos inspekcija nurodo, jog šiemet rinko iš daugiau kaip 14 tūkst. mažųjų bendrijų ir uždarųjų akcinių bend­rovių pavadinimų, pirmenybę teikiant originaliems, skambiems, keliantiems teigiamas emocijas vardams, atspindintiems įmonės veiklą bei vertybes. Šių metų nugalėtojais tapo „Ateities istorijos“, „Debesyje“, „Kylam kartu“, „Sesių sodas“, „Švari lentyna“, „Žavesio dulkės“, „Žinių tiltas“ iš Vilniaus, „Kavavirė“, „Medis senolis“, „Ošia tyla“, „Pagaliau“, „Ugningai“, „Žygiuok“ iš Kauno, „Miltai ore“, „Miško sapno žirgai“ iš Kauno rajono, „Baltukas“ iš Panevėžio, „Ežio mintys“ iš Šiaulių, „Pajūrio smilga“ iš Palangos, „Popieriaus magija“ iš Vilniaus rajono ir „Rojaus obuoliukai“ iš Birštono.

Kotryna PETRAITYTĖ

Nors Valentino diena ir praėjo, ekspertai įspėja – romantinis sukčiavimas išlieka vienu pavojingiausių Lietuvoje, o sukčiams imituojant dėmesį, pavyksta išvilioti tūkstančius eurų.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 14

Šiandien – lygiai ketveri metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Ir visą tą laiką šalis kasdien patiria žiaurias atakas – bombarduojama energetikos infrastruktūra, ligoninės, mokyklos, griaunami kaimai ir miesteliai, kasdien žūna visiškai nekalti žmonės, tarp kurių – ir vaikai... Tačiau ukrainiečiai nepasiduoda ir kaunasi toliau, nes žadamos taikos derybos kol kas be jokių rezultatų. 

Ukrainos sostinę Kyjivą Rusijos dronai dabar terorizuoja kasdien, neretai į atakas įsijungia ir raketos. Mero Vitalijaus Klyčko teigimu, sostinė yra arti katastrofos slenksčio – priešas sugriovė tris šilumines elektrines, šaltį nekūrenamuose namuose kenčia daugiau kaip pusė iš 3,5 milijono gyventojų.

Viena labiausiai sostinėje šąlančių Kyjive yra Kauno gatvė Dniprovsko mikrorajone, netoli Darnicos šiluminės elekt­rinės, kurią okupantai subombardavo vasario pradžioje. Elektrinė tiekė šilumą visam Dniprovsko mikrorajonui, tačiau dabar radiatoriai butuose šalti, nes elekt­rinės remontas užsitęs mažiausiai du mėnesius. 

Netekę šilumos, Kauno gatvės gyventojai puolė jungti elektrinius šildytuvus, bet, neatlaikiusios tokios apkrovos, sugedo elektros pastotės, butuose ir laiptinėse elektra dingo ilgam. Namai šioje gatvėje pastatyti prieš pusšimtį metų, elektros instaliacijos neremontuotos, tad viskas išėjo iš rikiuotės. Kauno gat­vės gyventojai dabar namus mė­gina pašildyti įjungę dujines virykles, bet temperatūra pakyla vos iki 4-5 laipsnių. Rusams susprogdinus tris elektrines, taip dabar gyvena daugybė kyjiviečių. Blogiausiai tiems, kurių butuose dujinės viryklės yra pakeistos į elektrines, o visiškai nešildomuose butuose temperatūra nukrenta žemiau nulio, kai kur net pakibo varvekliai...

Šąla visi – veikiančiame Nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovai salėje sėdi su paltais, nes pastatas beveik nekūrenamas. Negana to, praėjusį penktadienį, operos „Sevilijos kirpėjas“ metu, du kartus buvo paskelbtas oro pavojus, visiems teko bėgti slėptis į požemius, dėl to renginys užsitęsė dviem valandomis... Tačiau žiūrovai nesinervino – žmonės prie to jau priprato. O pakalbinti dauguma sakė: „Išgyvensim ir šaltį, ir sprogimus, svarbu, kad Vakarai nenustotų remti mūsų didvyriškų karių“.

Prisistačius, jog esu iš Lietuvos, pašnekovai dėkojo mūsų šaliai už paramą. Ir, deja, kiekvienas paliudijo, kad kažkas iš giminaičių ar draugų kovoja fronte, buvo sužeisti ar žuvo.

„Rusija pasitikėti negalima: Maskva skelbia, jog civilinių objektų Ukrainoje nebombarduoja, tačiau  civiliai žūna kasdien. Bogoduhive neseniai raketa pražudė vyrą su trim vaikučiais“, – baisėjosi šalia sėdėjusi moteris. 

Ši tragedija ukrainiečius sukrėtė savotišku fatališkumu, mat, ieškodama saugesnės vietos, šeima išvyko gyventi toliau nuo fronto, tačiau jau pirmą naktį naujame name į jį pataikė žudikiška raketa. Nova Vodolaga kaimelyje Charkivo regione gyvenę 34-erių Grigorijus Šikula su metais vyresne žmona Olga augino tris lopšelinukus ir laukė netrukus gimsiančio ketvirto kūdikio. Šeimos tėvas buvo karo veteranas, prieš metus fronte praradęs koją. Vyras baiminosi dažnėjančių Rusijos apšaudymų, todėl pasiūlė žmonai ieškoti būsto tolėliau nuo fronto esančiame rajono centre Bogoduchive. Išsinuomavo namą netoli ligoninės, kad Grigorijui būtų arčiau vaikščioti į reabilitacijos procedūras, o žmonai nereikėtų toli vykti gimdyti. Pirmą naktį visi nusprendė miegoti viename kambaryje, tačiau Olga po keliolikos minučių išėjo į kitą, kad geriau pailsėtų... Grigorijus liko miegamajame su metukų dukrele Miroslava ir dvimečiais dvynukais Vania ir Vladu. Raketa visus juos pražudė akimirksniu... Olga stebuklingu būdu išgyveno, nors sprogimo banga moterį išsviedė iš kambario ant šalia esančio namo stogo. Medikai viliasi, jog kūdikis gims sveikas, tačiau nerimauja dėl Olgos būsenos. Sutuoktinį ir tris vaikus praradusi moteris atsidūrė ties bedug­nės riba...

Praėjusią savaitę per rusų atakas dar du vaikai žuvo Zaporižėje, vienas – Dnipre. Žuvo ir ke­liolika suaugusiųjų. Gedėdami aukų Bo­go­duchive, ukrainiečiai minėjo ir did­vyrišką, bet tragiš­kai pasibaigusį 40-metės Tetjanos Gladkovos poelgį. Dviejų vaikų mama dirbo degalinės kasininke Ternivkos miestelyje Donecko regione ir tapo liudininke, kaip priešo dronas trenkė į pravažiuojantį autobusą. Juo po darbo šachtoje namo buvo vežami angliakasiai. Pamačiusi liepsnojantį autobusą, Tetjana sušuko kitiems dviem degalinės darbuotojams skubiai kviesti pagalbą, o pati griebė gesintuvą ir nubėgo gelbėti sužeistųjų.

Kartu su ja nubėgo ir keli degalinėje buvę vyriškiai. Po akimirkos dar vienas rusų dronas smogė į autobusą, pražudydamas dvylika angliakasių bei jiems mėginusią padėti Tetjaną ir kartu su ja atbėgusius vyrus...

Tetjanos mama Svitlana žurnalistams pasakojo, jog su dukra telefonu kalbėjosi būtent tuo momentu, kai sprogo pirmasis dronas. Dukrai pasakius, kad turi nutraukti pokalbį ir bėgti gelbėti iš degančio autobuso žmones, Svitlana prašė jos nerizikuoti, bet ši sušuko, jog privalo, nes jie yra sužeisti... Dukros gedinti Svitlana žurnalistų pro ašaras klausė: kodėl karas žudo tauriausius žmones, o ne jo sukėlėjus?

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija