Baigiantis metams būrin suėję geriausi rajono ūkininkai spaudė vieni kitiems rankas ir džiaugėsi susitikimais, tačiau nenoriai dalijosi mintimis apie sėkmę, nes ji kasmet pagaunama vis sunkiau. Šiemet ūkininkams sėkmės negarantavo net ir pilni aruodai – per javapjūtę nukritusios grūdų kainos daugelio darbą pavertė beprasmiu. Tačiau net ir sunkiausiais metais žemę dirbantys žmonės nepraranda vilties – ją palaiko laukuose žaliuojantys ir naują derlių pranašaujantys žiemkenčiai. 

Daiva BARTKIENĖ

Pašnekovų asmeninio albumo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 99

Žvelgiu pro langą į rausvėjantį dangų. 

Tuoj patekės saulė. 

Norisi tikėti, kad naujaisiais 2026 metais ji tekės taip pat iškilmingai ir žaviai taikiame danguje. 

Bet viduje vis tiek kirba mintis, kad gal tame amžiname pasaulio ir gamtos rate 

nauji metai atneš permainų, kurios, žinoma, bus tik į gera. 

Norisi ištrinti tai, kas nereikalinga, nemalonu, negera.

Ir pradėti dar kartą iš naujo. Toje naujoje pradžioje svarbu nepamesti savęs, 

drįsti gyventi taip, kaip norisi, o ne taip, kaip diktuoja pasaulio mada. 

Nejučia imu planuoti (darbus, keliones, susitikimus, žodžiu – būsimą gyvenimą).  

Ir tada pasiveja Jono Meko mintis: „Negyvenu pagal planus, nes tokių neturiu, ir bet kas, 

kas nutinka savaime, dažniausiai yra gerokai įdomiau ir geriau. Jau senokai pastebėjau, 

jog sprendimai, kurie gimsta natūraliai, yra daug geresni nei suplanuoti“. 

Žiūriu į patekėjusią balzganą saulę ir nieko nebeplanuoju. 

Smagu taip žiūrėti ir viltingai sveikinti Naujuosius.

Rima PETRAITIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Besibaigiantys 2025-ieji vėl bu­vo paženklinti nesibaigiančiu Rusi­jos karu prieš Ukrainą. Ši trage­di­ja tarsi uždėjo antspaudą ant visų Eu­ropos ir ne tik tautų likimo. Šio laikmečio antiherojumi tapo Putinas, kuris, kaip daugelis politologų prognozuoja, galų gale vis tiek sulauks tokio pat likimo kaip Napoleonas ar Hitleris.

Antrąją Šv. Kalėdų dieną internetinėje Maskvos kino teatro „Okko“ versijoje pasirodė naujametė smagaus rusų multiplikacinio filmo „Rūgpienių kaimas“ („Prostokvašino“) serija, kurioje pasirodo... Putinas. Taip taip, kai katinas Matroskinas ir šuo Šarikas ateina į Raudonąją aikštę, prie jų priartėja Putinas ir sako: „O, Prostokvašino, žinau, myliu. Ten puiki žvejyba...“

Nežinia, kaip rusai reaguos į tokį Putino personažą ir koks likimas laukia jį įgarsinusio aktoriaus Dmitrijaus Gračiovo, garsėjančio prezidento parodijomis. Tikėtina, jog tam yra išduotas Kremliaus leidimas, nes toks filmukas, kaip rašo portalas Meduza.io, Maskvai yra kaip „minkštoji jėga“ jos agresyvioje politikoje ir rusų kultūros grįžimui į pasaulinę rinką.

Kodėl apie tai rašau? Ketvirtuosius karo prieš Ukrainą metus Putinas siekia paversti atrakcija, verčiančia pasaulį linksmai nusijuokti arba bent atlaidžiau nusišypsoti. Rusijos žmonių mentalitetą jis puikiai žino, o štai Amerikai reikia pasiūlyti tai, ką mėgsta Donaldas Trumpas – lengvas derybinis šou, žodžių žaismas, atsakomybės stoka, jėgos išaukštinimas, pajuoka iš silp­nesnio... Įsivaizduokime: katinas, šuo ir laiškanešys Pečkinas su Putinu kvatoja, kai jau ketvirtus metus niokojama Ukraina ir broliška slavų tauta.

***

Pasak astrologų, netrukus nuo klastingosios Gyvatės peršoksime ant eikliojo Arklio. Tiesa, šis perėjimas pagal kinų kalendorių įvyks tik vasario 14-ąją. O artėjant 1405-ąjai Rusijos karo prieš Ukrainą dienai, vėl žybtelėjo vilties kibirkštėlė. 

Volodymyras Zelenskis pranešė, kad „artimiausiomis dienomis“, tai yra iki Naujųjų metų, jis susitiks su D. Trumpu. Paskui buvo patikslinta – sekmadienį JAV prezidento rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridos valstijoje. Ir vėl sukirbėjo viltis, gal ir šį kartą bergždžia...

Galbūt horoskopinis veržlaus Arklio simbolis reiškia, jog pagaliau atėjo laikas pasirašyti iškankintą taikos susitarimą? Rašau riebų klaustuką, nes parodijinis Putinas iš „Prostokvašino“ neketina jo net peržiūrėti. Sako, viso teksto mes dar negavome, ir vietoj siūlomų paliaubų per Šv. Kalėdas (jas šventė ir stačiatikių bažnyčia) ukrainiečiams siuntė mirtį nešančias raketas. 

Paprastai prabėgančius metus vertiname pagal paskutinį jų laikotarpį. Antai, praėjusią savaitę iš užmaršties prikeltas dar vienas dokumentas, atskleidęs senus Putino kėslus. Prie George‘o Washingtono universiteto veikianti organizacija „Nacionalinio saugumo archyvas“ išslaptino tris pirmos Putino kadencijos laikų šifruotes. Vienoje jų paaiškėja, kad dar 2001 m. pokalbyje su prezidentu George‘u W. Bushu Putinas sakė, jog Ukraina neturi ateities, nes buvusi sukurta dirbtinai, kaip ir šimtmečiais Rusijai priklausantis Kazachstanas bei Kaukazas. Po metų į Vilnių atvykęs G. W. Bushas apie tai neužsiminė nė žodžiu ir nuo Vilniaus Rotušės laiptų Lietuvai žadėjo visokeriopą paramą.

Kitaip sakant, gerą ketvirtį amžiaus, o gal ir nuo partizaninio pokario laikų, ant Amerikos krito tiek vilties, tiek ir nepasitikėjimo šešėlis. Amerikos ir Rusijos (Sovietų sąjungos) suokalbių šleifas, savo tamsią spalvą įgavęs dar 1939 m., tvyrojo ir šiais 2025-aisiais. Negana to, jų pradžioje į Baltuosius rūmus sugrįžęs D. Trumpas jam dar suteikė ir nenuspėjamų, tirštų groteskinių spalvų.

***

Paradoksas, bet Putino karas privertė Europą susirūpinti savo gynyba. Prie šios „prievartos“ prisidėjo ir naujoji JAV administracija. Lietuva – ne išimtis, greičiau – favoritas. 2025-ųjų svarbiausias ekonominis pokytis – rekordinis gynybos finansavimas. Ekonomistai išskyrė du ekonominius įvykius. Be jau minėtų 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai kitais metais imtasi antros pakopos pensijų kaupimo reformos. Dar vienas neeilinis reiškinys: gynybos finansavimui pritarė kone visos politinės jėgos. Žinoma, netrūko ir aršių diskusijų, visokio erzelio bei skandaliukų. Beliko užtikrinti ir kontroliuoti, jog šios lėšos būtų panaudojamos tikslingai ir pagal paskirtį. Kita vertus, augančios išlaidos kariniams tikslams gerokai apkarpys kitus biudžetus, tačiau svarbu pasiekti, kad jos nepakenktų žmonių socialinėms reikmėms. Ekonomistai tikina, jog ekonomikos perspektyva gera: au­ga investicijos (kuriasi ga­lingos įmonės, auga part­nerių pasitikėjimas), plečia­si karinė infrastruktūra (nau­ji poligonai, vokiečių brigados pri­ėmimas), didėja energetinis saugumas ir kt.

Ar to pakanka, kad žmogus jaustųsi saugiai? Žinoma, ne. Yra begalė trukdžių, biurokratinių kliuvinių, partijų nesutarimų, valdžios nepasirengimo, vidinių ir išorinių veiksnių, kurie paverčia niekais mūsų užmojus ir planus. 

***

Nei verkti, nei juoktis! Tokiu dramatiniu posakiu galima apibūdinti šiuos naujosios koalicijos valdomus metus. Suprantama, jog geopolitine prasme jos sukelti skandaliukai neverti nė grašio ir tėra lyg aštrūs nuobodaus visuomeninio gyvenimo prieskoniai. Bet gaila, kad tiek parako išdeginta dėl vienos chuliganiško charakterio asmenybės, kad senoji, daugiau kaip prieš 100 metų sukurta kairioji social­demokratų jėga prarado savo veidą, kad išrinktoji valdžia mus nuvylė labiau negu ankstesnioji, kad... 

Bet kažkaip laikomės. Bliūkšta hibridinio kaimyno siunčiami balionai, retėja per sieną lipančios migrantų voros, gresiantis karas verčia bene geriausiai iš visų Europoje stiprinti gynybą. Tolstame nuo nuodingosios Gyvatės, šokame ant eikliojo Žirgo. Štai todėl kyla asociacija su Vyčiu, kuriam tinka ir anas astrologinis, nors ir iš kinų skolintas 2026-ųjų simbolis. 

***

Vakar paskelbta, jog po derybų Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir JAV prezidentas D. Trumpas surengė bendrą spaudos konferenciją. Abu prezidentai kalbėjo apie derybose padarytą didelę pažangą, tačiau taip pat minėjo, kad dar liko ne­iš­spręstų klausimų. D. Trumpas keliskart pakartojo tikįs, kad Putinas esąs nusiteikęs siekti taikos ir neva nori, jog Ukrainai sektųsi.

V. Zelenskis dėkojo JAV prezidentui, ir tikino, jog dėl 20 punktų taikos plano sutarta 90 proc. 

„Sutarėme, kad saugumo garantijos – pagrindinis dalykas, siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką. Ir mūsų komandos toliau tęs darbą ties visais jų aspektais“, – cituoja Ukrainos prezidentą dienraščiai.

O žurnalistams paklausus, kiek laiko derybų etapas galėtų trukti, D. Trumpas atsakė: „Jei viskas vyks labai sklandžiai, galbūt ke­lias savaites. Jei prastai – ilgiau. Jei labai prastai – nieko nebus. Tai būtų apmaudu. Yra galimybė, kad derybos nepavyks. Po kelių savaičių žinosime“.

Taigi, ir vėl po kelių savaičių...

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalės bažnyčia tapo traukos centru – į pamaldas čia atvažiuoja jaunos šeimos iš kitų miestų, ateina vyrai, kurie bažnyčioje nesilankė gal 30 metų, ir per pamokslą nubraukia ašarą. Kas juos visus čia taip traukia? Vienas iš galimų at­sa­kymų, matyt, būtų toks – ga­limy­bė pasiklausyti klebono kun. Virgilijaus Poškaus pamokslų.

Aiškios dikcijos, puikios iškalbos ir malonaus balso tembro klebonas visada kalba ramiu tonu. Kartais žemaitiškai pajuokauja, dažnai primena apie būtinybę džiaugtis kiekviena gyvenimo diena ir nuolat kartoja: turime būti atlaidūs ne tik kitiems, bet ir sau.

Daiva VAITKEVIČIŪTĖ

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Nors Kaltinėnai yra vadinami vienu iš didesnių rajono miestelių, vis tik vietos gyventojams patogumo čia nėra itin daug. O bene labiausiai žmonės skundžiasi dėl apleistos pagrindinės gatvės, vedančios pro kapines, todėl gana judrios ir pavojingos. Gyventojai jau ne vienerius metus prašo ją sutvarkyti, tačiau bent jau kol kas į tai niekas nereaguoja.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Posakis „Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj“ praėjusią savaitę tapo labai populiarus. Gruodžio 9-ąją Europos lyderiai nusprendė Ukrainai dvejiems metams iš bendrųjų Europos Sąjungos fondų skirti 90 mlrd. eurų kreditą su nulinėmis palūkanomis. Jį Ukraina turės gražinti, kai gaus reparacijas (atlyginimą už padarytus nuostolius) iš Rusijos. 

Tačiau buvo vaikytasi „brie­džio“ – Kyjivas tikėjosi iš įšaldytų Rusijos aktyvų ir turto vietoj reparacijų gauti apie 210 mlrd. Eur. Tam labiausiai pasipriešino Belgija, kurios kompanijoje „Euroclear“ saugoma maždaug 185 mlrd. Eur vertės Rusijos centrinio banko aktyvų, įšaldytų prasidėjus karui prieš Ukrainą. Iš viso užsienyje jų yra apie 300 mlrd. Eur. Briuselis tvirtina, kad jis negavo ES garantijų, jog šios lėšos kada nors bus gražintos. Bet laikraštis „The Guardian“ teigia, kad belgai išsigando Maskvos gra­sinimų teisiniais būdais iš „Euroclear“ susigrąžinti apie 230 mlrd. Tokių grasinimų esą gavusi kompanijos vadovė Valérie Urbain. Ar Belgija jų išsigando, ar nugalėjo racionalumą reiškiantis posakis „ramus kaip belgas“, dabar jau nesvarbu. Iš žadamų 90 mlrd. Kyjivas jau nuo vasario 15 d., kaip praneša Bloomberg, dukart per metus gaus 5 mlrd. Eur vien tik palūkanų, o didžiąją dalį lėšų iš dar šiemet gautų 3 mlrd. nukreips Ukrainos kariuomenės reik­mėms.

Tačiau minėtą sprendimą ES vadovų tarybai (EVT) priimti buvo nelengva. Naktiniame posėdyje jam pasipriešino Vengrija, Slovakija ir Čekija, nors balsuojant jos jau nusileido. Jų lyderiai tvirtino, jog kreditai Ukrainai mažoms Rytų Europos ekonomikoms smogs skaudesnį smūgį negu, pavyzdžiui, Prancūzijos, Vokietijos ar Didžiosios Britanijos, kuri, nepriklausanti ES, valdo 27 mlrd. Eur užšaldytų Rusijos aktyvų. Kai vadovai sutiko su jų reikalavimais, sprendimas buvo priimtas lengviau...

Ukrainos ištekliai yra ant ribos. Jie būtų galėję išsekti jau balandį. ES paskola ir Ukrainos rėmėjus, ir Pasaulio banką, ir Tarptautinį valiutos fondą motyvuos teikti paskolas šiai šaliai, be to jos skolinimosi reitingai nesmuks. Žinoma, tiesioginis Ru­sijos turto panaudojimas bū­tų išsprendęs daug prob­le­mų, nors tokiu atveju prie trijų valstybių, nepritarusių 90 mlrd. Eur paskolai, galėjo prisijungti ir daugiau, pavyzdžiui, Lenkija. Čia reikia atiduoti duoklę Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuri naktiniame EVT vadovų pasitarime pasakė, jog niekas iš lyderių nepaliks pastato, kol nebus rastas būdas Ukrainai finansuoti. 

Ir vis dėl to silpnas ES pozicijas liudija tikroji padėtis Europoje. Net ir kreditavimui pritarusias 24 bend­rijos šalis kankina abejonės, kad Rusija kada nors sutiks su reparacijomis Ukrainai. Praėjusią savaitę Hagoje 46 Europos Tarybos (ET) narių sprendimu buvo įsteigta Tarptautinė reikalavimų komisija (jos steigimą dar turi ratifikuoti 25 valstybės), kuri skaičiuos Rusijos karo prieš Ukrainą padarytą žalą, kad būtų galima Kyjivui išmokėti kompensacijas. ET registre jau dabar yra 85 tūkst. paraiškų kompensacijoms gauti.

Skepsio iš tiesų daug. Daugelis pritarė Vengrijos premjero Viktoro Orbano žodžiams, kad nėra vilties, jog Rusija kompensuos padarytą žalą, nes esą „karas yra karas“, o jame dalyvauja dvi pusės. Jis gąsdino, kad „už šį sprendimą galiausiai sumokės europiečiai“. O jo cinizmo kupina frazė, kad „nėra iki galo aišku, kas ką užpuolė“, Europoje sukėlė tikrą pasipiktinimą...

Europos vadovai sutartinai gyrė savo sprendimą. Optimizmo netrūko ir Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos pasisakyme.

„Šiandieninis sprendimas tikrai išsprendžia visus klausimus, kurie yra susiję su Uk­rainos reikmėmis“, – po posėdžio Briuselyje sakė mūsų šalies vadovas. 

Jis mano, jog prie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo bus galima grįžti ateityje, jei Maskva nesutiks mokėti reparacijų. Apžvalginin­kai tvirtina, kad šis argumentas gali būti panaudotas derybose su Putinu, tačiau jis tėra tik papildomas stimulas priversti jį sėsti už taikos derybų stalo.

Tiesa, tiek Putino spaudos konferencija, tiek derybininkų savaitgalio susitikimas Ma­jamyje daugiau aiškumo dėl karo baigties Ukraino­je nedavė. Atvirkščiai: Putinas sklaidėsi jam įprastais grasinimais ir Europos politikus vadino „poparšiais“ („podsvinji“ – rusų nenorminėje, Peterburgo pavartė­se girdimoje kalboje reikštų niekinantį apibūdinimą), o Donaldas Trumpas, Floridoje priėmęs Ukrainos, JAV, Rusijos ir Europos šalių atstovus, kartojo Maskvos retoriką, grasinimus Kyjivui ir vėl gyrėsi savo pasiekimais. 

Kitaip sakant, pastarojo me­to vienintelis optimisti­nis ženklas – ES šalių prover­žis realiai remti Ukrainą. Kas iš to išeis – netrukus įsitikinsime. Bet aišku, jog bent jau „žvirbliukas“ rankoje, o „briedžio“ teks palaukti...

Česlovas IŠKAUSKAS

Advento ramybė leidžia pajusti, kas svarbu mums visiems, trokštantiems gyventi prasmingai, būti reikalingiems ne tik savo šeimai, bet ir visuomenei. Suteikti tokią galimybę silpniausiems bendruomenės nariams jau antri metai stengiasi Šilalės socialinių paslaugų namų darbuotojai – socialinėse dirbtuvėse gaminami rankdarbiai gali papuošti bet kuriuos namus ir tapti pačiomis prasmingiausiomis kalėdinėmis dovanomis.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

Pandemijos laikotarpis, kai pacientų srautai gydymo įstaigose buvo griežtai reguliuojami, atpratino nuo „gy­vų“ eilių. Tačiau Šilalės savivaldybės sveikatos cent­ro Kon­sultaciniame skyriuje besilankantys šilališkiai ti­ki­na, kad gydytojai dažnai vėluoja atvykti į darbą, dėl to jų konsultacijų tenka laukti po kelias valandas. Tuo tarpu Sveikatos centro direktorius pataria apsišarvuoti kantrybe ir džiaugtis, kad iš viso turime gydytojų – net 90 proc. konsultuojančių specialistų Šilalėje negyvena.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 97