Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristato pirmąją premjerą naujuose rūmuose – pirmajame nepriklausomoje Lietuvoje pastatytame teatre. Šiuo metu naujausio ir moderniausio Europos teatro istorija prasidės nuo pirmojo Philipo Glasso operos „Kelionė“ pastatymo Lietuvoje, kurio premjeros įvyks jau spalio 4, 5, 6 dienomis. 38-as teatro sezonas žada ir daugiau kelionių į pamėgtus ar dar neatrastus spektaklius . Jums belieka planuoti savo laiką ir jomis mėgautis!

Susidraugauti su nauju pastatu

„Turime dvi geras žinias: viena, kad teatras pastatytas, kita – kad reikia susidraugauti su nauju pastatu, išmokti naudotis jo teikiamomis galimybėmis. Būtina sugalvoti tvarkas, režimus kaip visi įrenginiai turi veikti, darbuotojus apmokyti, kaip tuo tinkamai naudotis. Šis procesas vyksta. Dirbame bei turime visas galimybes puikiame, naujai įrengtame teatre pradėti naują, 38-ąjį sezoną“, – džiaugėsi vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas, laikinai einantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė akcentavo, kad teatras šiuo metu išgyvena ypatingą laiką. „Laiką, kuris neabejotinai įeis į Klaipėdos istoriją – nes jau tuoj pat pradėsime pirmąjį sezoną naujajame teatre. Teatre, kuris yra pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje pastatytas teatras, kuris šiuo metu yra naujausias ir moderniausias teatras ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tikrai ne viena šiame teatre dirbusi karta laukė šio įvykio, kūrė vizijas, keliavo jų išsipildymo link, o mūsų komandai teko šita garbė ir didelė atsakomybė tą ilgą laiką puoselėtą viziją paversti apčiuopiama realybe. Naujasis sezonas ypatingas tuo, kad mūsų laukia kur kas daugiau premjerų, negu įprastai, nes beveik kiekvienas spektaklis naujojoje teatro scenoje bus rodomas pirmąjį kartą“, –sakė ji.

Neatrastos legendos

Spalio 4, 5, 6 d. pristatoma Ph. Glasso opera „Kelionė“ – ypatinga premjera, nes tai yra pirmasis šio žinomo kompozitoriaus operos pastatymas Lietuvoje. Tie, kurie neturėsite galimybės atvykti į šias premjeras, esate labai laukiami lapkričio 15, 16 ir ateinančių metų kovo 21, 22 d. Lapkričio 29, 30 ir gruodžio 1 d. KVMT baleto trupė ruošia naujo šokio spektaklio „Legenda“ premjerą. „Choreografiją kuria teatro baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas, muziką – Antanas Jasenka. Šokio spektaklis bus atliekamas su orkestru, kuriam diriguos mūsų teatro dirigentai Tomas Ambrozaitis ir Adrija Čepaitė. Šis šokio spektaklis pratęsia ilgametes KVMT tradicijas, puoselėdamas lietuvių kompozitorių kūrybą ir atlikdamas jų kūrinius. Apie ką gi bylos ši legenda? Visų paslapčių neatskleisiu. Pasakysiu tik tiek, kad spektaklio kūrėjai įkvėpimo semiasi iš legendų apie išnykusias prūsų gentis ir jų vadą, Notangos žemių sūnų Herkų Mantą. Šokio spektaklyje vengsime chronologinio biografinių įvykių atpasakojimo, orientuodamiesi į šį visų baltų tautų didvyrį kaip didvyriškumo, meilės, vilties ir šviesos simbolį“, – sako A. Juozauskaitė.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras labai nori, kad naujuosiuose teatro rūmuose gerai jaustųsi kiekvienas žiūrovas, nepaisant jo amžiaus, pomėgių ir pan. Todėl ateinančiais metais netgi dvi premjeros bus skirtos vaikams, jaunimui ir visai šeimai. Būtent nuo tokios premjeros ir prasidės 2025-ieji. Vasario 14-ąją teatras pasitiks neįprastai – jaunuosius žiūrovus ir jų tėvus pakvies į Timo Minchino miuziklo „Matilda“ premjerą. „Šiuo metu tai yra vienas populiariausių sceninių veikalų, statomas reprezentatyviausiose pasaulio scenose. Jo kūrėjai pelnė 7 Olivier ir 5 „Tony“ apdovanojimus. Labai tikimės, kad miuziklą pamėgs ir mūsų publika. Šią premjerą statys mūsų teatro komanda – dirigentas Vytautas Valys, kuris taip pat vadovauja Klaipėdos vaikų operos studijai ir yra parengęs nemažai konkursų laureatų, režisierė Rūta Bunikytė, choreografas Taurūnas Baužas“, – pasakojo teatro vadovo pavaduotoja menui.

Beje, šiame miuzikle greta suaugusių profesionalių solistų vaidmenis atlieka ir vaikai. Todėl teatro rengiamoje perklausoje labai laukiama dainuojančių Vakarų Lietuvos regiono jaunuolių. „Esame paskelbę informaciją apie perklausą pagrindiniams Matildos ir Briuso vaidmenims atlikti. Perklausa vyks spalio 29 d. Klaipėdoje, o smulkesnę informaciją apie ją galite rasti teatro facebook paskyroje ir teatro tinklalapyje“, – sako A. Juozauskaitė.

Dedikuos M.K. Čiurlioniui

Įprastai kasmet Tarptautinei šokio dienai skiriamas projektas, kuriame savo kūrybines jėgas išbando KVMT baleto trupės šokėjai. Ateinančiais metais, švenčiant kompozitoriaus M. K Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, tradicinis projektas „Dėmesio! Baletas“ vėl pakeis pavadinimą ir taps „Dedikacija M. K. Čiurlioniui“. Šiai progai kompozitorius Arvydas Malcys kuria muziką vienaveiksmiam baletui, o antrojoje dalyje jaunieji baleto artistai išbandys jėgas kurdami choreografines miniatiūras pagal M. K. Čiurlionio paveikslus bei jo ir amžininkų sukurtą muziką. Premjera bus rodoma balandžio 26 dieną.

38-ą sezoną vainikuos paskutinioji sezono premjera: gegužės 23 d. publika išvys austrų kompozitoriaus Franzo von Suppe‘s operetę „Lengvoji kavalerija“. Kompozitorius nėra taip plačiai žinomas kaip Franzas Leháras, Imrė Kálmanás ar Johannas Straussas. Nepaisant to, būtent F. von Suppe yra klasikinės Vienos operetės pradininkas. Šią operetę statys vienas žinomiausių Austrijos operečių ir miuziklų režisierių ir choreografų  Leonardas Prinsloo.

Atgims naujai

Publikos laukia daug mažųjų premjerų, t. y. į naujas scenas perkeliami jau pastatyti spektakliai. Tai tikras iššūkis visam kolektyvui: technikai turi pritaikyti dekoracijas naujai scenai, apšvietėjai – iš naujo suprogramuoti šviesas, o meniniai kolektyvai – ne tik naujai surepetuoti išsidėstymą naujoje scenoje, bet ir prisijaukinti naują akustinį pojūtį, kai orkestras ir dirigentas yra ne šalia, kaip būdavo Žvejų rūmuose, o apačioje, orkestro ložėje.

Spalio 11, 12 d. naujoje teatro scenoje parodysime turbūt patį lietuviškiausią KVMT šokio spektaklį, apdovanotą „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ – Martyno Rimeikio pastatytą Eduardo Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“. „Pagal lietuvišką pasaką sukurtas kūrinys tiesiog alsuoja tautiškumu ir kiekvieno lietuvio širdžiai artimais naratyvais. Spalio mėnesį scenoje išvysite ir kitus ryškiausius mūsų šokio spektaklius – Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano „Sapnus ir kaktusus“, taip pat efektingąjį Edwardo Clugo šokio spektaklių diptiką, kuriame savo muzikine ir choreografine gelme kerintis Giovanni Battista Pergolesi šedevras „Stabat Mater“ susijungia su efektinguoju Igorio Stravinskio „Šventuoju pavasariu“, užliejančiu sceną vandens ir šokio kaskadomis. Į naująją teatro sceną sugrįžta ir Gyčio Padegimo režisuota romantiškoji Antoníno Dvořáko opera-pasaka „Undinė“ bei Jono Vaitkaus sukurta Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ interpretacija. Lapkričio 8 d. po kelių metų pertraukos vėl galėsime pasinerti į režisieriaus Gyčio Padegimo pastatytos E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ muziką. Klaipėdos krašto žmogui ši opera turėtų būti itin brangi, ypatinga, nes Hermanno Sudermanno novelė, kurios pagrindu sukurta opera, pasakoja apie pamario krašto istoriją“, – džiaugėsi A. Juozauskaitė. Išvysime ir komiškąją Gaetano Donizetti operą „Pulko duktė“, jau ne vienerius metus publikos itin mėgstamą Jerry Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“ ir Dano Goggino miuziklą „Šounuolynas“.

Staigmenos vaikams ir suaugusiems

Jaunųjų žiūrovų lauks Antano Kučinsko operos vaikams – „Žvaigždžių opera“ ir „Bulvinė pasaka“, pirmoji lietuviška opera vaikams Jurgio Gaižausko „Buratinas“, šokio spektaklis „Tikroji dinozaurų istorija“ ir „Pasaka be pavadinimo“. Jaunimą kviesime į G. Donizetti operos „Meilės eliksyras“ spektaklius pasimėgauti ryškiomis spalvomis ir pamąstyti, ar tikrai reikia tariamo meilės gėrimo, kad išdrįstume būti savimi. Beje, jauniesiems žiūrovams paruošėme staigmeną: jau spalio 25 d. bures kels „Linksmasis orkestro laivas“, kuris kvies smalsią publiką į muzikinę kelionę po įvairiausių instrumentų salas. Dirigentas Vytautas Valys garantuoja, kad plaukdami šiuo laivu tikrai nenuobodžiausite ir patirsite pačius geriausius įspūdžius.

Viena iš 38-ojo sezono naujovių – teatro atlikėjų kameriniai koncertai. Tai bus du tiek savo forma, tiek atlikėjų sudėtimi neįprasti vakarai. Juose pasirodys tie, kurie atskirai, kaip solistai, įprastai teatro scenoje nėra matomi. Koncerte „Tolimosios žemės ilgesys“ spalio 30 d. kamerinius solinius kūrinius atliks KVMT simfoninio orkestro muzikantai. O lapkričio 23 d. koncerte „Moterų dainos“ klausytojų lauks choro artistės su unikalia, retai atliekama programa, kurioje skambės išskirtinai moterų kompozitorių sukurtos dainos.

„Kviesdami šventes pasitikti kartu, labai rekomenduojame darganotus klaipėdietiško gruodžio vakarus praskaidrinti, klausantis teatralizuoto miuziklų koncerto „Sapnai apie Brodvėjų“, kurį kuria Rūta Bunikytė ir Vladimiras Konstantinovas. Na, o metų sandūroje jus džiugins Jacques‘o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“ su siautulinguoju kankanu. Labai visų lauksime!“, – sako pavaduotoja menui A. Juozauskaitė.

Pirmo karto leitmotyvas

Anot A. Juozauskaitės, žodis „pirmas” šiuo metu KVMT skamba ypač dažnai, tad tampa tarsi simbolišku 38-ojo sezono leitmotyvu: „Pirmojo nepriklausomoje Lietuvoje pastatyto Teatro atidarymas yra ypatingas įvykis visos Lietuvos muzikiniame gyvenime, tad pirmojo sezono šiame teatre pirmajai premjerai norėjome rasti spektaklį, kuris būtų toks pat svarus, išskirtinis, ypatingas ir žymintis naujo etapo pradžią. Kas gali geriau atitikti šiuos kriterijus, negu Ph. Glassas, vertai tituluojamas vienu įtakingiausių mūsų laikų kompozitoriumi? Kompozitorius sukūrė apie 30 operų, tačiau iki šiol nė viena iš jų Lietuvoje nebuvo atlikta. Todėl šia ypatinga, etapine premjera bus atvertas ne tik naujasis sezonas naujoje muzikinio teatro erdvėje Klaipėdoje, bet ir Ph. Glasso sceninių kūrinių epocha visoje Lietuvoje“.

Šios operos kūrybinei komandai atrinkti buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, į kurį buvo atsiųstos net 43 paraiškos iš 19 šalių. Pastatymu domėjosi ir didžiųjų Europos valstybių – Italijos, Vokietijos, D. Britanijos, Prancūzijos ir kt. režisieriai, taip pat kūrėjai iš Meksikos, Argentinos ir tolimosios Australijos. Vyko du konkurso turai, galiausiai nugalėtojais buvo pripažinta komanda, vadovaujama italų režisierės Chiara‘os Osella‘os.

Šios operos pagrindas yra ne biografinis veikalas apie Kristupą Kolumbą. Kompozitoriaus žodžiais tariant, operos siužetas pasakoja „apie atradimus ir atradėjus – tuos bebaimius žmones, kurie nuo pat žmonijos istorijos pradžios savo noru ir net be jokio apgailestavimo palikdavo jiems pažįstamą saugų pasaulį, beatodairiškai nerdami nežinomybėn pasitikti savo ateities. Šis kelionės naratyvas, kuris tapo operos pagrindu, puikiai atliepia ir mūsų teatro istoriją. Muzikinis teatras Klaipėdoje gyvuoja daugiau kaip 200 metų, ieškodamas savo tapatybės, keisdamas pavadinimus ir gyvavimo formas, įsikurdamas įvairiose erdvėse, ir dažną kartą veikdamas tik idėjos vedinų žmonių dėka. Tų žmonių, kurie metai iš metų, tolimame horizonte nepaliovė matyti vizijos apie atsinaujinusį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Tos vizijos, kuri šiandien yra tapusi tikrove. Todėl Ph. Glasso opera „Kelionė” yra veikalas, vertai galintis atvesti KVMT į naująjį kelionės etapą – visavertį gyvavimą naujuose teatro rūmuose“, – akcentuoja A. Juozauskaitė.

Visa apimanti „Kelionė“

Operą „Kelionė“ Klaipėdoje stato italų režisierė Chiara Osella, režisierius ir choreografas Carlo Massari, scenografė Eleonora Peronetti, kostiumų dizainerė Emilia Zagnoli. Vadovauti muzikinei pastatymo daliai buvo specialiai pakviestas ne vieną P. Glasso sceninį veikalą anksčiau dirigavęs ir lygiai prieš tris dešimtmečius Klaipėdoje G. Verdi „Traviatą“ pastatęs muzikos vadovas Dante Santiago Anzolini. Diriguojant antrą ir trečią premjeras iš jo batutos estafetę perims naujoji KVMT dirigentė Adrija Čepaitė (spalio 5 d.) ir vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis (spalio 6 d.). Prie italų kūrybinės grupės taip pat prisijungė nuolatiniai KVMT spektaklių įvaizdintojai – vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Režisierė C. Osella prisipažįsta su malonumu priėmusi KVMT kvietimą dalyvauti tarptautiniame konkurse šios operos pastatymui Klaipėdoje, tačiau jos suburtos italų menininkų komandos laukė ir tam tikri iššūkiai: „Visų pirma tai naujas teatras. Mums, čia atvykusiems pirmą kartą, tenka jį atrasti ir įveiklinti, suprasti, kokios scenos galimybės ir kaip jas išnaudoti, pajausti, kaip naujoje salėje skamba teatro orkestras. Kitas iššūkis – teatro pasirinktas Ph. Glasso kūrinys, kurio tema puikiai siejasi su naujais Muzikinio teatro rūmais ir čia statoma pirma premjera.“

C. Massari pasakojo, kad jo ir C. Osella bendruose pastatymuose šokis darniai įsilieja į operą. „Statydami operą „Kelionė“ dėliojome vientisą judesio dramaturgiją, apimančią visą spektaklį – nuo prologo iki epilogo. Visą operos trukmę šokėjai dalyvauja veiksme, suteikdami subtilų, bet stiprų fiziškumo pojūtį, sustiprinantį ir mūsų meninę išraišką. Tokius pat uždavinius keliame ir operos „Kelionė“ solistams. Jie turi sau atsakyti į klausimą: kas jie – solistai ar atlikėjai? Tad solistai ne tik dainuoja, bet ir aktyviai dalyvauja operos veiksme nuo pradžios iki pabaigos. Ph. Glasso muzika labai ryški ir kupina įtraukiančių momentų. Šokiu publikai norime atskleisti operos muzikoje slypinčią dramaturgiją. Mums, kūrėjams, nėra lengva šią visumą valdyti, bet tame ir slypi operos, pasakojančios, kas yra žmoniškumas, buvimas žmogumi, grožis. Man, kaip choreografui, labai gera matyti, kaip vyksta ši visus transformuojanti kelionė, vedanti į premjerą“, – sako kūrėjas.

Atrasti save

Operos „Kelionė“ muzikos vadovas ir dirigentas Dante Santiago Anzolini į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą atvyksta nebe pirmą kartą. 1994 m. lapkritį amerikiečių dirigentas Dennisas Russellas Daviesas po apsilankymo Vilniuje, kur atliko Ph. Glasso simfoninio paveikslo „Itaipu“ europinę premjerą, rekomendavo savo asistentą – jauną Bonos operos teatro korepetitorių D. Anzolini tuometei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laisvei Dautartaitei kaip G. Verdi operos „Traviata“ pastatymo muzikos vadovą. Paskutinį 1994-ųjų vakarą įvykusi spektaklio premjera sulaukė pusvalandį trukusių audringų ovacijų, o tarp uostamiesčio muzikų jaunasis dirigentas tapo gyvąja legenda ir buvo dar ne sykį kviečiamas sugrįžti į Klaipėdą diriguoti koncertams. Tas pats D. R. Daviesas supažindino D. Anzolini ir su P. Glassu, su kuriuo užsimezgė iki šiol besitęsiantis kūrybinis bendradarbiavimas. D. Anzolini dirigavo jo operos „Baltasis varnas“ pasaulinę premjerą 1998 m. parodoje Expo’98 Lisabonoje (Portugalija), Linco Brucknerio orkestro užsakymu sukurtos Simfonijos Nr. 8 (2005) europinę premjerą, 2008 m. debiutavo Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre vadovaudamas operos „Satjagraha“ pastatymui, 2015 m. dirigavo operos „Appomattox“ antrosios versijos premjerą Vašingtono nacionaliniame operos teatre, taip pat yra dirigavęs operos „Echnatonas“ pastatymams Europoje (Strasbūro „Opéra national du Rhin“, 2002; Turino „Teatro Regio“, 2015), dirigavęs koncertuose ir parengęs įrašams Simfoniją Nr. 5 „Requiem, Bardo, Nirmanakaja“ (Nonesuch, 2000).

„Opera „Kelionė“ išsiskiria iš kitų P. Glasso operų. Nesu jos anksčiau dirigavęs – man tai buvo naujiena. Nuodugniai išstudijavau šį kūrinį, daug skaičiau apie jį. Lyginant, sakykime, su opera apie Mahatmą Gandį („Satjagraha“ – red. past.) arba apie Egipto faraoną Echnatoną, jaučiu, kad tai visiškai kitokia, keista kelionė. Ši istorija yra apie žymiąją Kolumbo kelionę, įvykusią prieš pusę tūkstančio metų ir pasibaigusią tariamu Amerikos „atradimu“. „Kelionė“ pasakoja apie savęs atradimą pasibaigus didžiajai gyvenimo kelionei“, – sako D. Anzolini.

KVMT inform.

Prokadras.lt nuotr.

Rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena. Šiemet, minint šią istorinę 80-mečio datą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) surengė Tuskulėnų aukų pagerbimo popietę, kuri vyko Tuskulėnų koplyčioje – kolumbariume.

Tuskulėnų aukų atminimo dienos minėjime dalyvavo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narė Paulė Kuzmickienė, krašto apsaugos ministro patarėjas Arūnas Šileris, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, istorikas, buvęs Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Tuskulėnų aukų artimieji ir kiti garbūs svečiai.

Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras ir titulinis Sinos vyskupas Arūnas Poniškaitis pakvietė sukalbėti maldą už Tuskulėnų aukas bei už visus žuvusius ar nužudytus laisvės kovotojus, aukų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Garbės sargybos kariai žuvusiųjų atminimą pagerbė gėlėmis.

Tuskulėnų rimties parkas mena skaudžius istorijos įvykius, kai sovietų okupacijos metais šioje teritorijoje buvo slepiami represinių struktūrų nusikaltimai. Prieš 80 metų, rugsėjo 28-ąją, NKGB vidaus kalėjime Vilniuje budeliai pradėjo vykdyti mirties bausmes, per kurias nuo 1944 m. iki 1947 m. nužudė 767 asmenis. Juos priglaudė bendros duobės Tuskulėnuose. Dauguma žmonių nužudyti už savo politinius įsitikinimus ir tikėjimą laisvės idėja. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Tuskulėnų paslaptys buvo atskleistos – masinės kapavietės buvo aptiktos ir ištirtos. Dabar tai – atminties vieta, įamžinanti ir pagerbianti Tuskulėnų aukas, kovojusias vardan laisvos tėvynės.

„Šiandien, minėdami jų atminimo dieną, susirinkome pagerbti aukas ir pasimokyti iš jų to, ką tragiškomis akimirkomis jie išsaugojo giliai savyje – negęstančios meilės tėvynei, tikėjimo, pagarbos žmogaus gyvybei, neįveikiamos ištikimybės savo įsitikinimams ir vertybėms“, – sakė LGGRTC vadovas dr. A. Bubnys.

Aukų atminimas liudija skausmingą Lietuvos laisvės kovos istoriją ir ragina mus visus jos nepamiršti – šios ir kitos mintys buvo išsakytos svečių pasisakymuose. Pasak renginio organizatorių iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro:Lietuva atmena ir vertina. Atmena kovotojus ir nepamiršta jų. Tai priesakas mums visiems, kaip reikia branginti laisvę, gyvybę ir tiesą. Istorinė tiesa teišlieka mūsų visų pagarba žmogiškumui. Tad pasisemkime besąlyginio ir tikro jausmo tėvynei iš tų, kurie jai atidavė gyvenimą ir pasidalinkime su tais, kurie tokio jausmo dar ieško.

Tuskulėnų aukų atminimui buvo pristatyta unikali ir jautri vokalinio meno tinklo muzikinė kompozicija „ritUAlas“ ir „Solenga“, sujungianti du kūrinius į vieną harmoningą patirtį, simbolizuojančią vienybę, tautos dvasinę tvirtybę ir neblėstančią viltį. Šiame pasirodyme susipynė turtingos ir dvasingos lietuvių bei ukrainiečių liaudies dainų tradicijos su nežemiškomis „Solengos“ harmonijomis – amerikiečių kompozitoriaus Roberto Morano specialiai šiam ansambliui sukurtu kūriniu. Pavadinimas „Solenga“ – žodžių „sol“ (saulė) ir „angelas“ (angelas) junginys – atspindi šviesos ir palydėjimo, atsisveikinimo temas. Integruota kompozicija „ritUAlas ir Solenga“ sukuria jautrią ir gilią harmoniją. Lietuviškas ir ukrainietiškas muzikinis paveldas sklandžiai susilieja su „Solengos“ paveikia ir jautria muzikine kelione, kuri  kuria tiltą tarp praeities ir dabarties, liudijantį neblėstančią mūsų tautos dvasios stiprybę ir vienybę. Šis vientisas pasirodymas yra paminklas Tuskulėnų aukoms atminti ir duoklė neišblėstančiai bendro žmogiškumo dvasiai.

Atlikėjai: Ilona Pliavgo, Ieva Marmienė, Viktorija Šedbaraitė, Kristina Jurė, Roberta Daugėlaitė, Vaidas Bartušas, Alfredas Miniotas.

Aldona JAKAVONIENĖ,

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus

vyresnioji patarėja

Dariaus JANČIAUSKO nuotr.

Spalio 1 dieną Valdovų rūmuose surengtos „Didžiosios muzikų šventės“ metu Lietuvos muzikų sąjunga apdovanojo 2024 m. „Auksinio disko“ laureatus, tarp kurių – ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistę Ritą Petrauskaitę.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė R. Petrauskaitė savo balsu ir kūryba jau tris dešimtmečius džiugina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Lietuvos klausytojus bei yra pagrįstai laikoma viena ryškiausių šio teatro primadonų, kuriai atitenka pagrindinės soprano partijos operose, operetėse, miuzikluose ir simfoniniuose koncertuose. Visą savo kūrybinį kelią, nuo studijų baigimo iki dabar, solistė sieja su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru. Klaipėdoje pradėjusi savo profesinę karjerą, čia pasiekė ir savo kūrybos viršūnę. Statytojų pasitikėjimą R. Petrauskaitė pelnė vokalinės formos stabilumu, taip pat darbštumu, gebėjimu greitai perprasti naują muzikinę medžiagą ir, žinoma, neeiliniais aktoriniais gebėjimais.

R. Petrauskaitė dainuoja ne tik Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, bet ir reprezentuoja profesionaliają operos ir uostamiesčio muzikinę kultūrą visoje Lietuvoje. Ji taip pat  dalyvauja įvairiuose Klaipėdoje ir kitų šalies miestų rengiamuose koncertuose bei menininkų kūrybiniuose projektuose, kartu su KVMT  gastroliuoja užsienyje.

Savo kūrybiniame kelyje rengdama operų vaidmenis bei koncertines programas solistė bendradarbiavo su dirigentais: Johannes Wildner (Austrija), Cyril Diederich (Prancūzija), Pierre Vallet (Prancūzija), Frederic Deloche (Prancūzija), Ilmars Harijs Lapinš (Latvija), Normunds Vaicis (Latvija), Martin Lutz (Vokietija), Nikolaj Makarevič (Baltarusija), Juozu Domarku (Lietuva), Martynu Staškumi (Lietuva), Robertu Šerveniku (Lietuva), Stanislavu Domarku (Lietuva), Dainiumi Pavilioniu (Lietuva), Modestu Barkausku (Lietuva). Su dirigentu I. H. Lapiniu įrašė kompaktinę plokštelę „Baltic in Sound".

2008 m. pelnė Klaipėdos miesto apdovanojimą „Padėkos kaukė“ (Metų aktorės nominacija) už Deizės vaidmenį P. Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“ ir kitus ryškius personažus operose, operetėse, spektakliuose vaikams. Vėlesniais metais sulaukė dar keturių „Padėkos kaukės“ nominacijų už Kunigundos vaidmenį L. Bernsteino operetėje „Kandidas“ (2019), Indrės vaidmenį E. Balsio operoje „Kelionė į Tilžę“ bei Donos Anos vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“ (2020), Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2022) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2023).

Pelnė tris Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apdovanojimus „Pagauk bangą“ (nominacija „Metų operos solistė“) už Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (2021) ir Undinės vaidmenį A. Dvořáko operoje „Undinė“ (2022), solistės vaidmenį videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ ir Ėtmės Simonait vaidmenį istorijų operoje „Klaipėda“ (2023).

Šiemet Lietuvos muzikų sąjungos teikiamo „Auksinio disko“ lauretais tapo R. Petrauskaitė (sopranas), Paulius Anderssonas (fortepijonas), Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita) ir Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“, vadovas dr. Imantas Jonas Šimkus. Pirmą kartą prizas už viso gyvenimo nuopelnus įteiktas džiazo pianistui Povilui Jaraminui. Nuo 2001 m. Lietuvos muzikų sąjungos įsteigtas apdovanojimas kiekvienais metais skiriamas keturiems skirtingų žanrų ar sričių muzikos atstovams. Tarp „Auksinio disko“ laureatų – Violeta Urmana, Davidas Geringas, šviesios atminties Virgilijus Noreika, Antanas Smolskus, Saulius Sondeckis, Petras Bingelis ir kt.

KVMT inform.

Jau kelis dešimtmečius, savo neišsenkančia kūryba puošiantis Lietuvos muzikinę padangę, dainininkas Paulius Stalionis atvyks ir į Jūsų miestą!

Tūkstančius klausytojų pavergęs turiningomis, jautriomis ir įsimintinomis dainomis, charizmatiškasis atlikėjas vėl sugrįžta su nauja programa ir maksimaliai pozityvia nuotaika!

Širdis ir sielas virpinančiame koncerte, klausytojai išgirs laikui nepavaldžius šlagerius „Vakarai ilgi”, „Jeigu tavęs nebūtų”, „Man nereik į Airiją”, „Saulės laikrodžiai”, „Jei nemylėsi”, „Lietus nenuplaus”, bei daugelį populiarėjančių kūrinių, kurie, neabejotinai privers suklusti, nusijuokti arba tyliai nubraukti ašarą.

Ne vienerius metus nominuotas prestižiniuose Lietuvos muzikiniuose apdovanojimuose kaip atlikėjas bei dainų tekstų autorius, kuriantis dainas ryškiausioms mūsų šalies estrados žvaigždėms, Paulius Stalionis įrodė, kad didžiojoje scenoje nėra atsitiktinai!

Pasiilgote nuoširdumo? Pavargote nuo kasdienės rutinos? O gal nežinote kokią dovaną padovanoti savo brangiausiems artimiesiems? Atsakymas paprastas: durys į Pauliaus Stalionio koncertų sales yra atviros visiems, kurie vertina lietuvišką žodį, autorinę kūrybą, prasmę dainose, bei nesumeluotą atlikėjo atsidavimą scenai ir klausytojams!

Laukiame Jūsų spalio 16 d., 19 val., Šilalės kultūros centre. Bilietus platina kultūros centro kasa ir ticketmarket.lt 

Naujausias ir moderniausias Europoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publikai suteiks unikalią galimybę pasimėgauti vieno ryškiausių ir žymiausių šių laikų kompozitorių Philipo Glasso muzikos jėga ir grožiu. Spalio 4, 5, 6 d. pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyta Ph. Glasso opera „Kelionė“. Klaipėdoje šią operą stato italų režisierė Chiara Osella ir choreografas bei režisierius Carlo Massari. Tai unikalus reginys, kurio negalima praleisti!

Opera drąsiems

Režisierė Chiara Osella prisipažįsta su malonumu priėmusi KVMT kvietimą dalyvauti tarptautiniame konkurse šios operos pastatymui Klaipėdoje, tačiau jos suburtos italų menininkų komandos laukė ir tam tikri iššūkiai: „Visų pirma tai naujas teatras. Mums, čia atvykusiems pirmą kartą, tenka jį atrasti ir įveiklinti, suprasti, kokios scenos galimybės ir kaip jas išnaudoti, pajausti, kaip naujoje salėje skamba teatro orkestras. Kitas iššūkis – teatro pasirinktas Ph. Glasso kūrinys. Galiu pasakyti, kad operos „Kelionė“ premjera skirta drąsiems: tiek teatrui, tiek statytojams, tiek publikai. Kita vertus, šios operos tema puikiai siejasi su naujais Muzikinio teatro rūmais ir čia statoma pirma premjera. Mes, šio pastatymo kūrėjai, labai tikime kultūros galia ir lyg „Kelionės“ herojai veržiamės į tai, kas dar nepažinta, neatrasta. Kolumbas turėjo savo viziją, o mūsų siekis – kultūriniai atradimai. Operoje „Kelionė“ vienodai svarbūs ir unikalūs visi dalyviai – solistai, choras, baleto artistai, orkestras. Šiame kūrinyje bus momentų, kur savo meistrystę galės pademonstruoti solistai, tačiau bus vietų, kur ypač sužibės choro balsai. Didžiulėse, epiškose operos scenose išvysite daugybę „Kelionės“ dalyvių.“

Pirmojo operos pastatymo premjera „Metropolitan Opera“ teatre Niujorke įvyko 1992 m. spalio 12-ąją, pirmadienį – tikslią Amerikos atradimo 500-ųjų metinių dieną. Tačiau kompozitorius Ph. Glassas ir pagal jo sukurtą pasakojimą libretą sukūręs Davidas Henry‘is Hwangas nutarė joje pasakoti ne vien apie Kristupo Kolumbo atradimus, bet apie visą žmoniją. „Ryškūs operos personažai mums atskleidžia, kas iš esmės yra žmonės ir jų būties prasmė. Pasakojamoje istorijoje matome ryškias paraleles tarp Kolumbo ir karalienės Izabelės. Tai du lyderiai, vizionieriai, kurie drąsiai žengia pirmyn ir keičia pasaulio tvarką. Tarsi veidrodyje išvysime ir ateities žmonijos atspindį – erdvėlaiviu iš tolimos planetos atskriejančią įgulą, kurios kapitonė mėgina užmegzti kontaktą su Žemės gyventojais. Tik nežinia, kuo baigsis šis susitikimas – geruoju ar bloguoju?“ – intriguoja režisierė.

Solistams teks ne tik šokti, bet ir skraidyti

Pasak Ch. Osellos, Ph. Glaso operų populiarumas veikiausiai slypi epiškoje jų prigimtyje: „Opera „Kelionė“ kupina daugybės ryškių ansamblių, didingos muzikos, herojai blaškosi po įvairiausius istorijos laikotarpius ir vietas: čia jie vandenyne, čia Ispanijos karalių rūmuose XV a. pabaigoje, čia Žemėje prieš pirmąjį ledynmetį, o galiausiai vėl skrodžia visatą erdvėlaivyje. Ir visam tam parodyti panaudosime vos vienintelį didelį scenografijos elementą, kuris gebės unikaliai ir greitai transformuotis. Operos dramą padės atskleisti ypač estetiški spektaklio kostiumai. Jiems sukurti panaudota daugybė skirtingų medžiagų, padėsiančiančių atskleisti skirtingus žmonių evoliucijos tarpsnius. Taip pabrėšime skirtingus laikotarpius nuo pirmykštės, instinktais besivadovaujančios beždžionžmogių bendruomenės iki technologijomis apsiginklavusios, pirmyn besiveržiančios šių laikų žmonijos. Opera – tarpdisciplininis menas, apimantis ir sujungiantis įvairiausias meno šakas – muziką, vaidybą, dainavimą, šokį, scenografiją, kostiumo dizainą, videomeną. Solistams „Kelionėje“ teks ne tik šokti, bet ir skraidyti, o baleto artistams prireiks ne tik atskleisti operą šokiu, bet ir vaidinti. Vyksta didžiulis darbas, kurio rezultatus išvysime jau netrukus.“

Transformuojanti kelionė, vedanti į premjerą

Nuolatinis režisierės Chiaros Osellos kūrybinis bendražygis, choreografas ir režisierius Carlo Massari pasakoja, kad jų bendruose pastatymuose šokis darniai įsilieja į operą. „Statydami operą „Kelionė“ šokio netraktuojame kaip atskiro elemento, nesistengiame kurti atskirų baletinių scenų. Kuriame vientisą judesio dramaturgiją, apimančią visą spektaklį – nuo prologo iki epilogo. Visą operos trukmę šokėjai dalyvauja veiksme, suteikdami subtilų, bet stiprų fiziškumo pojūtį, sustiprinantį ir mūsų meninę išraišką. Tokius pat uždavinius keliame ir operos „Kelionė“ solistams. Jie turi sau atsakyti į klausimą: kas jie – solistai ar atlikėjai? Tad solistai ne tik dainuoja, bet ir aktyviai dalyvauja operos veiksme nuo pradžios iki pabaigos. Ph. Glasso muzika labai ryški ir kupina įtraukiančių momentų. Šokiu publikai norime atskleisti operos muzikoje slypinčią dramaturgiją. Mums, kūrėjams, nėra lengva šią visumą valdyti, bet tame ir slypi operos, pasakojančios, kas yra žmoniškumas, buvimas žmogumi, grožis. Man, kaip choreografui, labai gera matyti, kaip vyksta ši visus transformuojanti kelionė, vedanti į premjerą“, – sako C. Massari.

Choreografui jau anksčiau teko dirbti Vilniuje, tad tai ne pirmas jo apsilankymas Lietuvoje. „Tačiau aš pirmą kartą prisidedu prie operos „Kelionė“ pastatymo. Esu iš Italijos, kur karaliauja senos, repertuarinės operos tradicijos. Man didelė garbė ir iššūkis užsienio šalyje statyti žinomo šių laikų kompozitoriaus operą. Kuo arčiau premjera, tuo labiau tikiu, kad publikai šis spektaklis patiks. Mes į jį sudėjome visą širdį, maksimalias pastangas, kūrybiškumą ir gebėjimus. „Kelionę“ pavadinčiau visa apimančiu, ypač išraiškingu, daugybę žmonių sujungiančiu reginiu. Aš jau esu įsimylėjęs „Kelionę“, tačiau labai laukiu ir publikos nuomonės. Labai įdomu, kokią jie išvys „Kelionę“ ir kokius apmąstymus ji sukels. Labai tikiuosi ir noriu, kad publika šį spektaklį pamiltų kaip ir aš. Labai kviečiu visus ateiti ir patirti Ph. Glasso muzikos jėgą!“, – akcentuoja kūrėjas.

KVMT inform.

2025 m. vasario 14 dieną Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovus pakvies į visame pasaulyje populiaraus miuziklo „Matilda“, sukurto kompozitoriaus ir dainų tekstų autoriaus Timo Minchino ir libretisto Denniso Kelly pagal to paties pavadinimo Roaldo Dahlio knygą vaikams, premjerą. Dirigento Vytauto Valio ir režisierės Rūtos Bunikytės statomame dviejų veiksmų miuzikle visai šeimai šalia profesionalių atlikėjų pagrindinius vaidmenis atliks ir vaikai. 2024 m. spalio 29 d. teatre bus rengiama vieša perklausa Matildos ir Briuso vaidmenų atlikėjams, kurioje kviečiami dalyvauti gabiausi vaikai ir jaunuoliai iš Vakarų Lietuvos, lavinantys savo balsus meno mokyklose ir dainavimo studijose.

Žurnalas „Time“ Roaldo Dahlio knygą „Matilda“ (1988) įtraukė į geriausių visų laikų knygų vaikams ir jaunimui šimtuką. O pagal šią knygą sukurtas miuziklas vaikams ir visai šeimai „Matilda“ (2010) šiuo metu yra vienas populiariausių sceninių veikalų, statomas reprezentatyviausiose pasaulio scenose. Jo kūrėjai pelnė septynis Olivier apdovanojimus, įskaitant ir apdovanojimą geriausio naujo miuziklo nominacijoje (2012) ir penkis „Tony“ apdovanojimus, įskaitant apdovanojimą už geriausią miuziklo libretą (2013).

„Matilda“ – tai miuziklas, skirtas visai šeimai, o jo veikėjai – vaikai, jų tėvai ir mokytojai – gvildena šiomis dienomis itin aktualias temas apie vaikų auklėjimą, laisves ir teises, lavinimąsi, mokyklą, mokytojus ir mokinius. Visa tai pateikiama šiuolaikine ir šių dienų žmogui lengvai suprantama muzikine kalba.

Miuzikle vaidmenis atliks vaikai ir profesionalūs atlikėjai. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeroje išgirsite jums puikiai pažįstamus teatro solistus. Drauge su jais scenoje išvysite ir Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtinius, kurie jau nesyk pasirodė teatro spektakliuose, tokiuose kaip operos „Pajacai“, „Bohema“, miuziklas „Boni ir Klaidas“, opera vaikams „Buratinas“ ir kt.

Režisierė Rūta Bunikytė pasakoja, jog „Matilda“ – gerai žinomas, populiarus, apdovanojimais įvertintas veikalas, pradedant knyga, vėliau adaptacijomis kine ir muzikiniame teatre. „Miuzikle pasakojama apie ypatingą mergaitę, nepasiduodančią aplinkos nuvertinimui, groteskiškame pasaulyje kovojančią už savo vertybes. Tai istorija apie kiekvieno iš mūsų individualų grožį, kiekvieno viduje gyvenantį ypatingą vaiką, kuris dar turi noro ir vilties pakeisti pasaulį. Miuziklo pagrindiniai veikėjai – vaikai, jaunimas. Miuziklo žanras virtuoziškas, reikalaujantis įvaldyti visas scenos meno užduotis vienu metu. Tai ypatinga galimybė jaunam, augančiam artistui, kuris negali nusileisti suaugusiam scenos partneriui profesionalui. Taigi esame paruošę didelę puokštę sceninių išbandymų kantriam, drąsiam ir talentingam jaunimui. „Matilda” gali tapti puikiu tramplinu į profesinę ateitį!“ – ragina ateiti į atrankas ir išbandyti savo jėgas miuziklo meistrė R. Bunikytė.

Pasak pastatymo muzikos vadovo, dirigento Vytauto Valio, pagrindinės miuziklo herojės Matildos vaidmuo reikalauja gero muzikinio parengimo, bet sykiu atveria labai daug galimybių pritaikyti įvairius savo gebėjimus. „Šis pagrindinis vaidmuo suteikia jaunam talentui galimybę išsiskirti scenoje. Be to, dalyvavimas tokio aukšto lygio miuzikle – puiki perspektyva būsimai muzikinei karjerai. Tai galimybė tobulinti muzikinius įgūdžius, išmokti dirbti komandoje su profesionaliais muzikais, užmegzti vertingus ryšius su teatro kūrėjais. Visa tai didina žinomumą, suteikia patirtį bei atveria duris į įvairius muzikinius projektus ir galimybes ateityje“, – sako V. Valys.

Tad jaunuosius atlikėjus kviečiame į unikalų gyvenimo nuotykį: dalyvaukite atrankoje ir galbūt jums pasiseks gauti pagrindinį vaidmenį!

Daugiau informacijos: https://klaipedosmuzikinis.lt/naujienos/

Mūsų visuomenė – daugiasluoksnė, joje daug skirtingų nuomonių, požiūrių. Yra ir tam tikras bendruomenės kontingentas, kuris, pavyzdžiui, pageidautų, jog nebūtų policijos. Tik ar gebėtume gyventi be jos? Vargu. Tad, kad ir kaip besvarstytume, tvarkos sergėtojai yra ir bus neatsiejama saugios bendruomenės dalimi.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 73

Praėjusį šeštadienį Šilalė sukvietė gy­ventojus, ūki­ninkus bei svečius į žem­dirbių šventę ir derliaus už­baig­tu­ves – Rudens mugę. Šilalės rajono vietos ga­mintojai, ūkininkai, prekiautojai, amati­ninkai Ru­dens mugės metu turėjo ga­­limybę pristatyti savo verslus bei veik­­las, prekiauti savo gaminiais, rankdar­biais, augalų sodinukais ir kitomis gė­rybėmis.

Šventė prasidėjo Šilalės rajono savivaldybės vadovų pasveikinimais. Dėkodama ūkininkams už bendradarbiavimą, juos sveikino bei rajono žemdirbių indėlį Lietuvos kontekste apžvelgė savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Virginija Bukauskienė. Šventėje dalyvavę svečiai dėkojo organizatoriams už išradingumą bei pastangas, rengiant šią tradicinę rudens šventę.

Organizatoriai pasirūpino kultūriniais pasirodymais bei muzikiniais akcentais – unikalumu stebino Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai, linksmino muzikos ansamblis „Padkava“ (vadovas A. Juodviršis), kėlė nuotaiką šokio kolektyvas „Mainytinis“ (vad. L. Andrejauskienė), pasirodymais džiugino Rokas, Laurynas ir grupė „Tabasco“, veikė įvairios žemės ūkio technikos bei gyvūnų parodos.

Svarbi šventės dalis buvo skirta apdovanojimams. Juos ūkininkams įteikė savivaldybės meras Tadas Bartkus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės biuro vadovė Jūratė Ciparienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkas Aivaras Tamošaitis, Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėja V. Bukauskienė. 

Apdovanojimus už gražiausiai tvarkomas sodybas pelnė Daiva Šeputienė (Bijotų sen., gražiausiai tvarkoma sodyba vienkiemy­je), Nerija ir Gintautas Daujočiai (Šilalės kai­­­miškoji sen., gražiausiai tvarkoma sodyba gy­venvietėje), Alma ir Stasys Skalauskai (Upy­nos sen., senosios sodybos išsaugojimas bei puoselėjimas), Alma ir Rimantas Rim­­kai (Laukuvos sen., gražiai tvarkoma ūki­­­nin­ko sodyba), Dženeta ir Kęstutis Grik­šai (Trak­sėdžio sen., augalų įvairovė bei sody­bos puoselėjimas), Paulius Lukošius (Bi­jo­tų sen., verslo plėtojimas gamtos ir kaimo prieglobstyje), Reda ir Algis Pudževiai (Trak­sė­džio sen., natūralios aplinkos išsaugojimas bei mažoji architektūra), Grita ir Min­daugas Gailiai (Šilalės kaimiškoji sen., gražiai puoselėjama sodyba), Jurgita ir Ri­čardas Kumžai (Pajūrio sen., medžio dirbinių panaudojimas, tvarkant sodybą), Ed­mon­­das ir Danguolė Zaleskiai bei Gražina ir Vytautas Galdikai (Kvėdarnos sen., bendrystės ir grožio kūrimas kaimynystėje).

Už indėlį į žemės ūkio pažangą pagerbti konkurso „Metų ūkis 2024“ nugalėtojai: I vie­ta – Daiva ir Ernestas Kairiai – už naujų technologijų įdiegimą ekologiniame pieno ūkyje; II vieta – Dalia ir Arūnas Petkevičiai – už sumanų bei pažangų ūkininkavimą; III vieta – Viktoras Taroza – už sumanų bei pažangų ekologinį ūkininkavimą.

Šiemet visus ypatingai žavėjo metų laikų tematika įrengti seniūnijų kiemeliai. Šventės dalyviai fotografavosi prie sienelės, kurią pagal Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus pasiūlytą idėją sukūrė savivaldybės administracijos darbuotojai iš savo pačių užaugintų ir surinktų rudens gėrybių. Kiekvienas sušalęs ar išalkęs galėjo pasivaišinti medžiotojų kepta žvėriena bei virta šiupinine. Padėti paliktiems keturkojams skatino socialinė akcija „Ištiesk gerumo ranką gyvūnams“. Visuomenės sveikatos biuras susirinkusiuosius vaišino šviežiai spaustomis sultimis. Mažieji šventės dalyviai galėjo naudotis batutų bei Virginijaus Olendros arkliukų atrakcijomis.

Rudens mugė užbaigta nuoširdžiomis padėkomis dalyviams bei organizatoriams. Vi­siems, mylintiems žemę, gamtą bei grožį, padovanota dar viena nepamirštama rudens šventė, kupina bendrystės ir geros nuotaikos.

Virginija BUKAUSKIENĖ

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėja

--------------------------------

Apdovanojimus Ru­dens mu­gės metu mūsų krašto ūki­nin­kams įteikė ir Že­mės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Bui­­vy­­das bei direktorius Sigitas Dimaitis. Padėkos skirtos Virginijai ir An­tanui Aužbikavičiams (Upynos sen.) – už ryžtą ir entu­ziazmą modernizuojant ūkį bei diegiant naujas technologijas, Jurgitai ir Kęstučiui Mišeikiams (Laukuvos sen.) – už plėtojamą mėsinių galvijų ūkį bei nuoširdų bend­radarbiavimą, Stasiui Ei­­tučiui (Laukuvos sen.) – už tau­­riųjų elnių ir danielių ūkio vystymą bei nuoširdų bendradarbiavimą.

Seimo narys Jonas Gu­dauskas už netradicinio ūkio puoselėjimą, įkuriant saulėgrąžų labirintą, už gėlių ūkį, asmeninę inicia­tyvą, įgyvendinant naujas idėjas, skatinančias atrasti gamtos grožį, dėkojo Rimai ir Steponui Kasnauskams bei Laimutei ir Arvydui Sakalauskams, už netradicinio ūkio puoselėjimą, auginant moliūgus, kurie tapo savotiška krašto „vizitine kortele“, apdovanoti Vita ir Edgaras Laurinavičiai, už bitininkystės tradicijų saugoji­mą, atsidavimą ir meilę gamtai, auginant alpakas, kuriant gražesnę gyvenamąją aplinką, padėka įteikta Adolfinai bei Stanislovui Nei­mantams, o už įkurtą levandų ūkį, kuris tapo pamėgta lankytina vieta Šilalės krašte, naujų idėjų įgyvendinimą, – Živilei Dyglienei. 

Šilalės kredito unijos „Kreda“ vadovė Eligija Gerčytė už bend­rystę dėkojo ir padėkas skyrė ūkininkams Tomui Ža­dei­kiui bei V. Tarozai.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Laukuvoje duris atvėrė rašytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės at­mi­nimą saugantis muziejus – name, kuriame gyveno tarptautinio pri­pa­žinimo sulaukusios knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorė, gydy­toja, veikianti ekspozicija ne tik supažindins lankytojus su neįtikėtino li­­kimo rašytojos gyvenimo faktais bei viso istorinio laikotarpio kontekstu, bet ir skatins atidžiau pasigilinti į visų už laisvą šalį kovojusių bei ne­pa­sidavusiųjų likimus.

Renginio iškilmėse dalyvavo gausus garbingų svečių, kraštiečių būrys, į jį atvyko Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė bei Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas  Vytautas Landsbergis. Jie abu vienareikšmiškai įvardijo šio objekto svarbą ne tik Laukuvos miesteliui, Šilalės rajonui, bet ir visai Lietuvai ar net pasauliui.

„Laukuva – nedidelis miestelis, bet turtingas savo neeilinėmis asmenybėmis. D.Grinkevičiūtė yra ne tik viena iš jų – ji tapo visame pasaulyje pripažinta atkakliąja liudytoja, įprasminančia visos lietuvių tautos likimą. D. Grinkevičiūtės prisiminimai ir išgyvenimai nesudūlėjo ir nenugulė užmarštyje. Tremtinių likimus įamžinusi rašytoja į Europos tautų atmintį visiems laikams įrašė tremčių istoriją, tremtinių raudas ir jų nenugalimą viltį. Įrašė ir neteisybės jausmą, kaip įspėjimą ir įpareigojimą mums visiems, skatinantį nepailsti ir nepasiduoti.  

Šiandien atveriamas D. Grinkevičiūtės muziejus – susitikimų erdvė – tampa postūmiu apmąstymams tiems, kurie, nepamiršdami praeities, kuria ateitį, kurie ateityje įžvelgia praeities atspindžius ir skaito užkoduotas praeities pamokas. Tegu šis muziejus neramiu metu augina mūsų pasitikėjimą ir jėgas. Tegu, pasakodamas Dalios istoriją, skleidžia gyvenimo šviesą“, – sakė Premjerė.

Ji dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šios prasmingos vietos atkūrimo.

„Tai yra muziejus tiems, kurie geba praeityje įžvelgti ateitį. Ir nepaisant visų mūsų debatų, sveikinu visus, kurie tikėjo, kad tai bus įgyvendinta. Politiniai debatai, rinkimai liks praeityje, o lietuvių tautos tremties istorija liks įamžinta Laukuvoje ilgiems dešimtmečiams, kai nė vieno mūsų nebebus“, – dėkojo už atkaklumą, įgyvendinant šį projektą Seimo nariui Jonui Gudauskui, lapteviečiams, tremtiniams, projekto kūrėjams bei Šilalės rajono savivaldybei Premjerė. 

Prof. V. Landsbergis akcentavo, kad tai ne vien D. Grinkevičiūtės įamžinimas – šis muziejus, pasak jo, tai visos tautos kančios, kovos ir laisvės įprasminimas. Ir kvietė saugoti mūsų istoriją, nes, anot V. Landsbergio, priešas tebėra, jis nesnaudžia, ir niekas negali žinoti, kada sugalvos pulti iš naujo. 

„Tai – ne praeitis. Didysis blogis yra gyvas“, – sakė renginio svečias.

Apibendrindama tai, kas nuveikta, Premjerė „Šilalės artojui“ teigė, jog ne pinigai buvo svarbiausias veiklos finansavimo akcentas.

„Aišku, džiaugiuosi, kad gana greitai, vos per dvejus metus, pavyko atkurti gyvenamąjį namą, kuriame yra gyvenusi D. Grinkevičiūtė, ir pradėti kurti jame muziejų. Tai tikrai retas atvejis,

kai pavyksta sumanymą taip greitai įgyvendinti. To priežastis, be abejo, yra glaudus bendradarbiavimas su savivalda. Ir tai dar kartą įrodė, kad, siekiant bendro tikslo, jokios politinės ambicijos negali tapti kliūtimi. Muziejus, kaip girdėjome, dar bus pildomas eksponatais, nuolat atnaujinamas. Taip pat yra minčių perduoti muziejaus administravimą vienam iš pagrindinių šalies muziejų – Karo muziejui.  Reikia sutikti, kad investavome ne į seną namą, o į visos tautos tremties atminimo išsaugojimą, tad kai muziejus taps, tarkime, Karo muziejaus filialu, jo žinomumas ir lankomumas bus didesnis. O būtent to ir siekiame – tautos tremties istorija turi būti žinoma kuo plačiau tiek augančiai mūsų tautos kartai, tiek į Lietuvą atvykstantiems užsienio svečiams“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė, rajono meras Tadas Bartkus bei Seimo narys J. Gudauskas pasirašė D. Grinkevičiūtės namo-muziejinės susitikimų erdvės atidarymo Aktą, kurio kopija buvo įbetonuota pastato rūsio patalpose. 

Pastato rekonstrukcija atlikta pagal UAB „Nemuno deltos projektai“ parengtą techninį projektą, jį įgyvendino UAB „Kvėdarsta“. Ekspozicijos projektą sukūrė ir įrengė UAB „Ekspobalta“. Muziejaus kūrimas finansuotas Vyriausybės (472 tūkst. eurų) ir Šilalės rajono savivaldybės  (99 tūkst. 442 Eur) lėšomis.  

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Seimo rinkimų kampaniją labai sun­ku komentuoti. Ne dėl to, kad ji vangi, rinkėjui nepatraukli, kan­di­­datų agitacija apskritai nekelia su­si­domėjimo, bet todėl, jog joje trūks­ta valstybės mastu reikšmingų po­­li­tikų. Iki pirmo turo beliko vos po­­ra savaičių, o nuo kampanijos pra­džios per pusmetį ant pirštų su­skaičiuotum tikrai dėmesio vertas asmenybes. 

Šiek tiek Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtų skaičių: rinkimuose dalyvauja 20 politinių partijų (kai kurios jų vienijo jėgas), joms atstovauja 511 kandidatų, savarankiškai dalyvaujančių yra 217, iš jų save išsikėlusių – 18. Iš viso dalyvauti spalio 13 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1739 kandidatai, t.y. keliolika mažiau negu prieš ketverius metus, bet apie 300 daugiau negu 2016 m. Perrinkimo dar vienai Seimo kadencijai siekia net 128 dabartiniai Seimo nariai. Lyginant su praėjusiais rinkimais, šiemet moterų kandidačių skaičius padidėjo 3 proc. (iki 37,4 proc.). VRK aprašomas vidutinis dalyvio tipas ir teigiama, kad šiuose Seimo rinkimuose dalyvauja 49-erių vyras, vardu And­rius, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 166 tūkst. eurų. 

Artėjant finišo tiesiosios link, kandidatų sąrašai nėra baigtiniai: antai iš jų šalinami nusikaltimus padarę asmenys, nuslėpę bendradarbiavimą KGB ir kitose okupantų struktūrose ir t.t. Pašalinus kandidatą iš sąrašo, kitų vietos nepasislenka ir naujomis pavardėmis neužpildomos. Dėl to labiausiai nukentėjo „Taikos koalicija“ ir partija „Nemuno aušra“. 

Rinkėjui sunku išskirti galimai jiems naudingus būsimus parlamentarus. Tarp racionalių pažadų ir populizmo labai nutrinta riba. Partijų bei jų atstovų idėjų badas akivaizdus. Štai vieni didžiuojasi, siūlydami riboti parduotuvių darbo laiką, kiti žada dalinti tūkstančius eurų senjorams poilsiui, mažinti būsto paskolų palūkanas ir t.t. 

Tai, kad partijoms naudinga savo rinkimų sąrašus papuošti garsių žmonių pavardėmis, nieko nestebina, bet šiais rinkėjai dažniau nusivilia. Antai, 2008 m. Tautos prisikėlimo partija, vedama šou verslo „ryklio“ Arūno Valinsko, buvo įtakinga vos trejus metus, kai ją absorbavo vėliau irgi išnykusi Centro sąjunga, bet pramogų garsenybė pabuvo net Seimo Pirmininko poste. Tiesa, nei jos vadovas, nei pati partija nieko gero rinkėjui nepadovanojo... 

Šiemet garsenybių mažiau, užtat liežuvio meist­rų daugiau. Apskritai, kaip pastebėjo politologas Mindaugas Jurkynas, partijų pirmininkai vis labiau vengia vesti sąrašus į rinkimus. Bet jie gabūs švaistytis idėjomis iš tribūnų, vietoj savęs stumdami į valdžią kitus mažiau žinomus politikus. Per penkių mėnesių laikotarpį nuo Prezidento rinkimų gražbyliavimu ypač pagarsėjo „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis, susilaukęs nemažai teisėsaugos dėmesio, aukštyn švystelėjo „Nacionalinis susivienijimas“ su prof. Vytautu Radžvilu priešaky, vietos po saule suskubo ieškoti Živilės ir Jono Pinskų vedama Regio­nų partija, nepraleidžia progos oponentams įgelti ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, kažkada Kazimieros Prunskienės įkurta iškilusi Lietuvos liaudies partija, vadovaujama mažai kam žinomo laboranto Tauro Jakelaičio, išvedė į aukštybes Kremliaus simpatiką hematologą Eduardą Vaitkų, atėjusį iš „Drąsos kelio“, ir t.t. 

Visų ir neišvardinsi. Bet pastebėkime: šie pavadinimai ir pavardės niekada nebuvo Lietuvos valstybės politikos avangarde. Tačiau šiandien, tarsi pasitreniravę Prezidento rinkimuose, būtent jie prieš naują balsavimą kelia daugiausia šurmulio. Pavyzdys – Petro Gražulio karjeros kelias. Šis sovietinių laikų pogrindininkas, patyręs net Mordovijos kalėjimus, vėliau aktyvus Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, jos laikraščio „Apžvalga“ įkūrėjas (su šiuo savaitraščiu, vėliau tapusiu žurnalu, bendradarbiavo ir šių eilučių autorius), paskui – šaldytų maisto produktų įmonės savininkas, galų gale virto skandalingu politiku ir pernai gruodį apkaltos būdu buvo pašalintas iš Seimo. Bet rinkėjai jo nepamiršo ir vasarą išrinko į Europarlamentą. 

P. Gražulio atvejį prisimenu ne kaip politiko pavyzdį, bet kaip savotišką lakmusą Lietuvos politinei sistemai, veikiančiai Konfucijaus išrastu principu „Kuo blogiau – tuo geriau“. Jį pamėgdžioja daugelis kandidatų į šį XVI-ojo šaukimo parlamentą (nuo 1920 m.). 

Kai į valdžią braunasi tokie veikėjai, sunku prog­nozuoti rinkimų baigtį. Tikėtina, jog naujojo Seimo sudėtis bus suformuota švytuoklės principu: buvo dešinieji, dabar ateis kairieji (jeigu kairė ir dešinė senu supratimu dar egzistuoja). Dėl to socialdemokratams norisi tikėti senu posakiu „Trečias kartas nemeluoja“ – juk jie jau dvi kadencijas sėdi ant atsarginių suolo. Bet rinkimai į Europos Parlamentą pažėrė staigmeną: socdemus aplenkė konservatoriai, surinkę savo nuolatinius 20 proc. balsų. 

Tad, kaip paprastai, visos prognozės dažniausiai virsta tuščiomis pranašystėmis...

Česlovas IŠKAUSKAS