Rugpjūčio 6 d. Tauragės džiazo festivalis keičia savo lokaciją ir Panemunės pilyje (Jurbarko r.) organizuoja išvažiuojamąjį festivalio koncertą, kuriame pasirodys pasaulinio lygio žvaigždė Bai Kamara Jr. su grupe „Voodoo Snifers“.

Morlai Bai Kamara Jr. atlikėjas, muzikos autorius, prodiuseris ir visuomenės aktyvistas, kilęs iš Siera Leonės Bo miesto, kur ir praleido savo vaikystės metus. Vėliau išvyko mokytis į Didžiąja Britaniją, tačiau, metęs vadybos mokslus, ėmėsi muzikos ir išvyko į Briuselį, kur ir gyvena pastaruosius tris dešimtmečius.

Pirmoji Bai grupė Briuselyje „Odex Protocol“ buvo daugianacionalinė – J ją sudarė muzikantai iš Afrikos, Belgijos, Albanijos, Anglijos ir Amerikos, o „Odex Protocol“ suliejo soulą, džiazą, roką ir afro, 1994 m. išleido vieną EP „Lay Your Body Down“ ir albumą „ Delivery Day“ (1996 m.).

Pirmąjį solinį albumą „Living Room/Intrinsic Equilibrium“ Bai Kamara išleido 2001 m. Tokios dainos kaip „Go on Press“ ir „The Powers That Govern Us“ parodė ryškų socialinį sąmoningumą, o himnas „Downtown St. Josse“ plačiai paplito Belgijos žiniasklaidoje ir šiandien išlieka kaip vienas mėgstamiausių Bai kūrinių.

Šiuo metu atlikėjas jau yra išleidęs aštuonis solinius albumus, o „Travelling Medicine Man“  pasirodė praėjusiais metais. 13-os takelių afro-bliuzo dainų kolekcija skamba unikaliu Bai stiliumi – tai provokuojantis ir įtaigus pasakojimas apie meilę, gyvenimą, santykius ir netgi politiką, kuria atlikėjas labai domisi. Albume skambantis bliuzas yra pagardintas afro atmosfera, todėl klausantis skambančių kūrinių, norisi keltis ir šokti.

Tauragės džiazo festivalio organizuojamo Panemunės pilyje koncerto klausytojai išgirs kūrinius būtent iš paskutiniojo atlikėjo albumo, kur persipina bliuzo, soul‘o, modernaus funk‘o, ritmenbliuzo ir džiazo elementai, jausmingas Bai vokalas pasakos savo kilmės, afrikietiškų šaknų istoriją.

Taigi šilališkiai Panemunės pilyje irgi laukiami rugpjūčio 6 d., 19 val., o bilietus platina www. kakava.lt.

Irina SADAUSKIENĖ

„Sveikas. Patekom Pokrovske į apšaudymą, visi gyvi, tik aš praradau koją, iki, nebegaliu kalbėti, seselė liepia ati­duoti telefoną“, – apmiriau, atsiliepęs į į bičiulio skambutį ir išgirdęs tai, ką jis išbėrė. Nedelsiant puoliau skambinti kitiems keturiems lietu­viams savanoriams, su kuriais vos prieš dieną buvau su­sitikęs Charkive...

Tačiau jų telefonai tylėjo, o aš dar labiau nervinausi. Visgi po kurio laiko pagaliau pavyko vienam iš jų prisiskambinti. Pirmiausia jis paprašė apie juos ištikusią nelaimę informacijos neviešinti nei socialiniuose tinkluose, nei žiniasklaidai, nes tai gali tapti didžiausiu šo­ku jų artimiesiems. Tačiau jis patvirtino, jog vienam iš jų sku­biai buvo operuojama koja, ant­ram skeveldra nesunkiai sužeidė delną, kiti yra apsvaigę bei apkurtę nuo sprogimo, todėl irgi nesijaučia gerai.

„Mirties šmėkla aplenkė ma­ne, praėjus vos trim dienoms nuo gimtadienio. Ir taip jau sutapo, jog trečią kartą iš eilės savo gimimo dieną sutikau Ukrainoje“, – pripažino vienas iš penkių lietuvių savanorių, atsidūrusių Dnipro ligoninėje.

Prieš porą savaičių rusams apšaudžius Pokrovsko miestą Donecko regione, žuvo penki civiliai, o tarp 60 sužeistųjų buvo ir penki mūsų tautiečiai. Nelaimę atnešė dvi galingos „Iskander“ raketos. 

Per antrą sprogimą nukentėjo vien lietuviai, tuo metu nuošalioje vietoje iškrovinėję vaistus bei kitus daiktus, atvežtus kariškiams. Pirmas sprogimas įvyko pusvalandžiu anksčiau ir arčiau gyvenamųjų namų, todėl pasėjo daugybę aukų.

„Iš mūsų nieko nebūtų likę, jeigu ne mūrinė siena, už kurios bomba ir sprogo. Kai išgirdome siaubingą griausmą, akimirksniu visu kritome ant žemės, į krūmų šakas susibraižydami veidus ir rankas. Ausyse spengė, jaučiausi apkurtęs, aplink tiršti juodi dūmai. Apsigraibiau – sveikas, tik ant rankos keli kraujo lašeliai. Ėmėme šaukti vienas kitą vardu, visi atsiliepė, o kai išgirdome balsą „koja, mano koja“ supuolėm gelbėti jo“, – pasakojo bičiulis.

Jam skeveldra pataikė į delną, tačiau laimingai – nepažeidė sausgyslių ir po operacijos jokių komplikacijų neturėtų būti. Tačiau kitam nepasisekė – skeveldra taip sužalojo koją, kad teko ją amputuoti. 

Pirmąją pagalbą suteikę kartu buvę draugai lietuviai sulankstyta, be langų, tačiau, laimei, vis dar važiuojančia mašina jį nugabeno į ligoninę. Visiems tuo pačiu buvo atlikti rentgeno tyrimai, kurie paliu­dijo, kad į plaučius pateko kenksmingų parako dulkių. Be to, visiems nustatyta ir nedidelio laipsnio kontūzija, todėl kariniu šarvuotu automobiliu lietuvius buvo nutarta pervežti į saugesnę ir geresnę ligoninę Dnipre.

Dieną prieš tragediją su visu penketu trumpam buvau susitikęs Charkive, jie perdavė iš Lietuvos radijo man įduotus šalmą, neperšaunamą liemenę, vaistinėlę bei kitas apsaugos priemones. Pasišnekučiavo­me labai trumpai, nes jų laukė tolimas kelias Donecko link.

Su dviem iš jų mačiausi pirmą kartą, vieną pažinojau neblogai, nes keletą kartų drauge vykome daryti reportažų iš kaimų, į kuriuos atlėkė gausias mirtis pasėjusios bombos. Abu buvome ypač sukrėsti vienoje gyvenvietėje, kur „Iskander“ bomba užmušė pusšimtį žmonių, niekuo su karu nesusijusių civilių.

Su kojos netekusiu pusamžiu vyriškiu susipažinau Charkive prieš pusantro mėnesio, kai su savanoriais jis buvo kariams atvežęs paramą. Tada su juo bei dar dviem lietuviais apsilankėme vienoje pafrontės gyvenvietėje, kurios vadovai pasidalijo idėja įrengti specialias slaptas patalpas poilsiui iš fronto atvykusiems kovotojams, kad jie galėtų išsimaudyti bei išsiskalbti rūbus. Ši idėja lietuviui labai patiko, jis apsi­ėmė Lietuvoje surinkti lėšų penkioms skalbimo mašinoms, todėl su juo kas kelias dienas susiskambindavome.

„Nemanyk, jog, praradęs ko­ją, aš čia nebevyksiu. Kai sugis ir susigyvensiu su protezu, vėl sėsiu į mašiną ir lėksiu pas karius. Juk žinai mano šeimos istoriją – po to, ką iš sovietų karių teko patirti Antrojo pasaulinio karo metu ir pokaryje, visada jaučiau Maskvai neapykantą, o kai rusai 2022 m. ėmė veržtis Kyjivo link, supratau, kad atėjo laikas veikti. Tapau vieno pabėgėlių centro aktyvistu, vėliau ėmiau rinkti paramą, o po to pats ją ir vežiau“, – besigydydamas ligoninėje kalbėjo sužeistasis.

Su kojos netekusiu bičiuliu pirmą dieną pabendrauti beveik nepavyko, nes jam nuolat buvo leidžiami skausmą malšinantys vaistai, tad, vos prabudęs, po keliolikos minučių jis vėl imdavo snūduriuoti. Nupirktų ir atneštų abrikosų, kurie čia yra ypatingai sultingi ir skanūs, jis taip pat atsisakė, nes neturėjo apetito niekam.

Visi nuo sprogimo nukentėję lietuviai prašė nepasakoti įvykio smulkmenų ir neatskleisti jų pavardžių tol, kol negrįš į tėvynę. Bene labiausiai jie nerimavo dėl artimųjų – skambino į namus ir ir prašė nepergyventi, nieko neprasitarti apie ištikusią nelaimę senyviems tėvams... 

Bičiuliui užmigus, suspausta širdimi pažvelgiau į kitus tris jo palatoje gulinčius ligonius. Šalia lietuvio žmogus irgi nebeturėjo vienos kojos, ji buvo nupjauta žemiau kelio, priešais kitas karys, užsienietis, turėjo visas sveikas galūnes, tačiau jam skeveldros perskrodė sėd­menis. Trečio kario būsena buvo pati sunkiausia – jis buvo taip subintuotas, jog nesimatė net akių. Palatos seselė paaiškino, kad, medikų sprendimu, jis nugramzdintas į dirbtinę komą, kad organizmas po sunkių sužeidimų ir operacijų pailsėtų. Koridoriumi praeidamas panašių vaizdų mačiau ir daugiau.

Gydytojas Anatolijus Galuščakas pripažino, jog į mikrofoną negali pakomentuoti lietuvio būsenos, nes ligoninės vadovybė draudžia teikti informaciją. Tačiau neoficialiai profesorius prasitarė, kad atvežtas po gerai atliktos amputacijos Pokrovsko ligoninėje, lietuvis jokių komplikacijų nepatyrė, koja gyja gerai, „todėl nepergyvenkit“.

Kojos netekęs bičiulis vėliau buvo pervežtas į ligoninę Kyjive, o iš ten keliaus į Lietuvą. 

Pažadą neteikti žiniasklaidai jokios skubios informacijos įvykdžiau, nors, deja, keli kiti žurnalistai nukentėjusių prašymą ignoravo. Socialiniuose tink­luose buvo paviešintos ir jų pavardės, kilo diskusijos, ar ne per daug savanoriai rizikavo, vykdami į Pokrovską, mat šia fronto kryptimi rusai puola bene aršiausiai. Tačiau patys nukentėjusieji teigia, jog visus savo veiksmus derino su vietos kariais, į Pokrovską vyko gavę informaciją, kad yra saugu, tačiau, anot jų, nereikia pamiršti, jog kare gali atsitikti bet kas. Penketukas ir toliau ketina vykti į Ukrainą, o visas įvykio detales žada papasakoti Lietuvoje.

Tomis dienomis Charkive labai pasisekė ir kitiems trims lietuviams savanoriams. Jie apsigyveno viešbutyje, šalia kurio perėjoje sprogusi bomba užmušė praeivį bei jauną merginą troleibuso stotelėje, sužeidė 42 civilius. Lietuviai kaip tik tuo metu buvo suplanavę susitikimą prie viešbučio, tačiau užsilaikė pas tautietį karį pa­frontėje. Tai juos ir išgelbėjo.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

„Mus visus valdo tik vienas – laikas“, – pasakė kažkoks garsus filosofas, ir jis buvo teisus. Pra­bė­go Dainų šventės 100-mečio šur­mulys, nuščiuvo patriotinis Vals­ty­bės dienos pakilimas. Dabar vie­niems atėjo atostogų metas, ki­tiems – sunkių rūpesčių ir darbų pe­riodas. Pasaulis gyvena panašiu rit­mu. Atokvėpio nėra...

Amerika, kuri mūsų sąmonėje įsitvirtino kaip galios, turto, neribotų galimybių šalis ir visų skriaudžiamų tautų gynėja (čia kai kas dėtų riebų klaustuką), pateko į chaoso ir netikrumo akivarą. Valdžios viršūnėje nuo pat Donaldo Trumpo atsiradimo joje (tik 2015 m. birželį jis paskelbė apie dalyvavimą 45-ojo JAV prezidento rinkimuose) šioje „klondaiko“ viešpatijoje įsivyravo politinė sumaištis. Piką ji pasiekė 2021-ųjų sausį, kaip per rinkimus posto netekęs D. Trumpas savo šalininkams patarė užimti Kapitolijų...

Pastaruoju metu nauja politinė kolizija atsirado moralės ir etikos plotmėje. Ypač ji išryškėjo per itin nesėkmingą prezidento Joe Bideno pasirodymą televizijos debatuose su D. Trumpu. Tiesa, rinkimų kampanijoje ši nesėkmė jėgų santykio tarp dviejų oponentų smarkiai nepakeitė. TV kompanijos „Bloomberg News-Morning Consult“ apklausoje respublikonų kandidatas vos dviem procentiniais punktais lenkia dabartinį prezidentą, bet tik kas penktas iš apklaustųjų atsakė, kad J. Bidenas debatuose atrodė įtikinamiau negu D. Trumpas. Apklausų bendrovės „Ipsos“ duomenimis, šis santykis buvo 43,9 proc. prieš 46,7 proc. Jeigu pridursime, kad paprastai apklausų paklaida sudaro 2,1 proc., išeitų, jog abiejų oponentų populiarumas apylygis...

Bet čia viršų ima vienas itin nemalonus niuansas – 81 metų J. Bideno sveikatos, kaip sakytų politologai, naratyvas (lotyniškai narratio – pasakojimas). D. Trumpui pakako santūrumo tiesiogiai neužsipulti prezidento, kad šis neįgalus. Tačiau begalė politikų – tiek iš respublikonų, tiek ir iš demokratų stovyklos – kritikuoja negalavimų kamuojamą J. Bideną ir reikalauja pasitraukti iš rinkimų maratono. Galų gale pastarasis pripažino, jog per debatus esą buvo peršalęs, todėl užkimęs, o mąstymo kokybė nebuvo ideali. „ABC News“ žurnalisto paklaustas, kas jį galėtų sustabdyti nuo dalyvavimo rinkimų kampanijoje, šis atsakė: „Nebent pats ponas Dievas nusileis iš dangaus ir palieps tai padaryti“...

Spekuliuoti žmogaus sveikata yra amoralu. Tai visuotinai pripažinta dorovinė norma – ar Lietuvoje, ar Azijoje, ar Amerikoje. Pavyzdžiui, ar įsivaizduojate, kas drįstų Lietuvoje mėsinėti Prezidento Valdo Adamkaus sveikatos reikalus, nebent koks marginalinis „jūtūbas“... Bet politikoje šių normų nepaisoma, nes minia yra negailestinga ir žiauri. Ji žmogų luošina dar labiau, užmėto akmenimis, pasmerkia, nurašo. Ypač tai būdinga technokratinei, išblukusių moralinių vertybių amerikietiškajai visuomenei.

J. Bidenas tapo vyriausiu JAV prezidentu, kuriam šiemet, iškart po rinkimų, lapkričio 20 d. sukaks 82-eji. Pilna jo pavardė – Josephas Robinette Bidenas. Nemažai politiko patirties jis įgavo 8-erius metus (2009 – 2017) būdamas JAV viceprezidentu šalia Baracko Obamos, o prieš tai net 36-erius buvo senatoriumi nuo Delavero, dirbo užsienio reikalų komiteto pirmininku. Šio miesto universitete jis įgijo istoriko bei politologo, o Sirakūzų – teisininko specialybę. Tuo metu, 1991-aisiais, jis pasisakė už NATO galios didinimą Rytų Europoje, taip pat Baltijos šalyse.

J. Bidenas visada turėjo sveikatos problemų, pavyzdžiui, kalbos. Jį kankino mikčiojimas (disfemija). Tik po mokyklos, padedamas logopedų ir pats prieš veidrodį kartodamas airių poetų eilėraščius, pamažu atsikratė šio negalavimo. Tačiau ir vėliau užsikirtimų pasitaikydavo. Jo biografijoje rašoma, jog amžininkai jį vadina ne tik politikos veteranu, bet ir „gaffe machine“ – „klaidų mašina“ (angl. gaffer – seniokas, tėvukas; neigiama prasme – nukriošėlis). Mat jo kalbose vis dažniau pasitaikydavo įvairių apsirikimų, klai­delių. Antai, jis sumaišydavo anūkės ir mirusio sūnaus vardus, Trumpą yra pavadinęs ne Donaldu, bet Džordžu, painiojo mirčių nuo COVID-19 skaičių ir t.t. 

J. Bideno sveikatai nepadėjo sūnaus Beau mirtis nuo smegenų vėžio 2015 m., pirmosios žmonos ir vienerių metų sūnelio žūtis katastrofoje 1972 m., o ir jis pats 1988 m. patyrė aneurizmos operaciją, tada senatorius ligoninių palatose praleido septynis mėnesius. 2021 m. paaiškėjo, kad J. Bidenui buvo pašalintas „potencialiai ikivėžinis darinys“ – gerybinis 3 mm polipas. Dar prieš metus JAV lyderiui gydytojai diagnozavo du dešinės kojos kaulo lūžius, kai jam susipynė kojos, žaidžiant su šunimi. Vasario mėnesį JAV prezidentui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo pašalintas vėžinis gumbas krūties odoje...

Šią ligų ir nelaimių istoriją galima išplėsti. Ir ja uoliai naudojasi prezidento politiniai priešininkai bei piktavaliai. Jų netrūksta ir Lietuvoje. Tačiau tai – apgailėtinas oponavimo būdas. 

O senjorui JAV prezidentui išbandymai nesibaigia. Vienas iš jų – antradienį Vašingtonas priima NATO viršūnių susitikimo dalyvius, maždaug 40 šalių bei organizacijų lyderius. Čia bus tiesiamas tiltas Ukrainos narystei Aljanse. Kaip sakoma, laikas nelaukia.

Česlovas IŠKAUSKAS

Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamos lėšos yra kone vienintelė galimybė nutiesti vieną kitą ki­lo­metrą asfalto ir užtaisyti bent didžiausias kelių ir gatvių duobes, todėl gyventojai dešimtmečius laukia, kol jų apylinkėse ar gatvėse pasirodys kelininkai. Tačiau lėšų trūkumas netrukdo valdininkams „prasukti“ fi­nan­sa­vimą tiems objektams, kurie galimai reikalingi vienam ar kitam svarbiam žmogui. Paskutiniame tarybos po­sė­dyje politikai akivaizdžiai pasigerino rajono merui Tadui Bartkui – be didelių ginčų sutiko, kad pagrei­tin­ta tvarka būtų rekonstruota ir išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė netoli jo namų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 50

Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame  ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, sudarė epizootinio tyrimo grupę, siekdama nustatyti ligos į kiaulių laikymo vietą patekimo kelius. Dėl minėtų protrūkių į ribojimų zonas pateko ir 4 stambūs kiaulininkystės ūkiai, kurie patirs nuostolių dėl prekybinių ribojimų.   

„Lietuvos žemėlapis itin sparčiai pildosi naujomis ribojimų zonomis. Ūkininkai šią situaciją turi priimti labai rimtai. Visi atvejai kiaulių laikymo vietose nustatyti teritorijose, kuriose buvo aptikta ypač daug šernų, kritusių nuo AKM. Atrodytų tiek kartų kartojome – AKM į ūkį patenka iš laukinės gamtos. Tačiau ir šį kartą ūkininkas, panašu, aplaidžiai žiūrėjo į biosaugos reikalavimus: pirminiais duomenimis, šėrė savo kiaules šviežia žole, maisto atliekų likučiais ir bulvėmis, nors netoliese auginamos bulvės buvo išknistos šernų. Taigi tai galėjo būti potencialus užkrato šaltinis. Raginame kiaulių laikytojus suklusti. Noras savo gyvūnus „palepinti“ šviežia žole gali atnešti protrūkį į ūkį. Virusas iš „dangaus nenukrenta“, todėl kiekvienas veiksmas turi būti ypač atsargus. Savo gyvūnais rūpinkitės atsakingai ir neleiskite AKM virusui toliau plisti,“ – sako VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

VMVT taip pat primena, kad siekiant efektyviai valdyti AKM situaciją, kiaulių laikytojai bent vieną kartą per einamųjų metų kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį (sausio, balandžio, liepos, spalio mėn.) privalo atnaujinti ir  Registrui teikti duomenis apie laikomą kiaulių skaičių.

VMVT informuoja, kad ūkiams, patenkantiems į nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas:

• draudžiama išvežti kiaules  iš apsaugos zonos, o iš priežiūros zonos tik su atskiru VMVT leidimu;
• priežiūros ir apsaugos zonoje, norint paskersti kiaules savo reikmėms, privaloma pranešti VMVT.

Visiems kiaulių laikytojams Lietuvoje VMVT primena, kad:

• draudžiama kiaules šerti šviežia žole, maisto atliekomis;
• privaloma kiaules laikyti atskirtas nuo kitų laikomų gyvūnų; 
• ūkyje ir aplink jį įrengti vabzdžių, graužikų ir kitų ligos užkrato pernešėjų kontrolės priemones, naudoti tinkamas dezinfekavimo priemones prie ūkio įėjimų ir išėjimų;
• asmenys, einantys į ūkį, kuriame kiaulės laikomos savo reikmėms, privalo persirengti, persiauti batus, nuolat dezinfekuoti rankas, laikytis asmens higienos. Lygiai taip pat ir išėjus iš ūkio. Dezinfekuoti privaloma ir į ūkį patenkančias transporto priemones. Riboti pašalinių asmenų lankymąsi. 

Įtarus AKM būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir pranešti apie įtarimą VMVT numeriais 1879 arba +370 5 242 0108. Pranešti taip pat galima ir Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 

Gintaro KANDROTO nuotr.