Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas tarptautinis Klaipėdos festivalis per keletą metų tapęs vienu karščiausių Lietuvos kultūrinio gyvenimo taškų, sutraukiančiu būrius operos, klasikinės muzikos ir šokio gerbėjų į Baltijos pajūrį pačiame atostogų sezono įkarštyje, rugpjūčio 2–14 dienomis vėl lauks savo gerbėjų.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir festivalio meno vadovė Laima Vilimienė sako, kad festivalio išskirtinumą visų pirma lemia aukštosios kultūros renginiams iš pažiūros ne itin deranti vieta ir aplinka – istorinis laivų statyklos elingas tarp Klaipėdos piliavietės ir Kuršių marių, tapęs festivalio vizitine kortele ir neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu muzikinių spektaklių kūrėjams, mėginantiems kaskart vis kitaip kūrybiškai įveiklinti šį pramonės paveldo objektą.

„2020 m. Klaipėdos miesto gimtadienio proga į elingą įspūdingai įplaukė R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ laivas, nustebindamas ne tik viso pasaulio publiką, bet ir atnešdamas supratimą menininkams, kad ši ypatinga vieta skirta unikaliems pastatymams“, – akcentavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė. „Visi šių metų festivalio renginiai teatralizuoti. Jie bus pristatyti lokaciją festivalio metu vis keičiančioje scenoje“.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras džiaugiasi ir didžiuojasi ilgamečiu Klaipėdos festivalio mecenatu VMG grupe. „Kultūra – didžiulė vertybė, o mes jaučiame pareigą ją puoselėti. Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie gražių renginių, vykstančių elinge. Ši netikėta meno vieta, kaip ir Klaipėda, ypač atgyja vasarą. Gera būti, kad ir maža, bet to veiksmo dalimi. Ir, žinoma, didžiuojamės, kad Klaipėda turi naujausią šalyje muzikinį teatrą!“, – sakė VMG grupės Personalo direktorė Raimonda Mačiulskienė.

Baleto trupės vienybei

IV tarptautinį Klaipėdos festivalį, kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, rugpjūčio 2–3 dienomis pradės pasaulinė vienaveiksmių šiuolaikinių baletų diptiko premjera „Reverb‘as“, kurią rengia choreografai Gajus Žmavcas (Slovėnija, Lietuva) ir Douglasas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija).

Pirmoje vakaro dalyje naujasis KVMT baleto trupės meno vadovas, slovėnų choreografas Gajus Žmavcas žada elinge susirinkusiai publikai pademonstruoti visą trupę kaip vientisą organizmą. Pasak jo, „pavadinome šį šokio spektaklių diptiką madingu žodžiu „reverbas“, nes tikimės, jog naujų šokio spektaklių pasaulinės premjeros rezonuos, nuaidės plačiai ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Spektaklio pavadinime „Audio Unit“ (Garso elipsė) susijungia du man svarbūs dėmenys: garsas arba muzika, kurią kuriu pats, ir vienetas – mūsų trupės narių visuma ir vienybė. Tai pirmasis Klaipėdos baleto trupės pastatymas man tapus jos meno vadovu, dėl to jame pasirodys visi trupės šokėjai,“ – aiškino choreografas. Apvilkęs šokėjus savo kurtais androginiško stiliaus kostiumais, kuriuos įkvėpė praėjusio amžiaus aukštosios mados reminiscencijos, choreografas kuria elegantišką ir patrauklią spektaklio vizualinę estetiką. Jis taip pat yra ir spektaklio garso takelio autorius.

Antroje vakaro dalyje Klaipėdos scenoje debiutuoja žymus britų šiuolaikinio baleto kūrėjas Douglasas Lee. Po baleto studijų gimtajame Londone tapęs Štutgarto baleto trupės nariu, jis jau beveik trisdešimt metų gyvena ir dirba Vokietijoje, nuo 2011 m. kuria spektaklius kaip laisvai samdomas choreografas Europoje, JAV, Kanadoje. Tiesioginės kviestinio choreografo ir Klaipėdos baleto trupės sąveikos rezultatas – šokio spektaklis „Callisto“ (Kalista), kuriame darniai susijungia abstrakti šiuolaikinė choreografija, elektroninė muzika ir natūrali elingo aplinka. Garso takelį spektakliui sukūrė ne vienam D. Lee šokio spektakliui muziką anksčiau kūręs Berlyne gyvenantis australų garso menininkas ir prodiuseris Nicolasas Sávva.

Festivalį vainikuos karališka fejerija

Rugpjūčio 8-ąją publikai pageidaujant į elingą grįžta grandiozinis režisieriaus Daliaus Abario sukurtas videografinis spektaklis „Carmina Burana“. Videografinis spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą, kuri tituluojama vienu įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Žymiosios kantatos sceninis atlikimas III Klaipėdos festivalyje pakeitė keletą metų iki tol elingo teritorijoje žiūrovus džiuginusį R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą. Bene žinomiausia kantatos „Carmina Burana“ dalis – pakilus choras „O Fortuna“, pradedantis ir užbaigiantis kūrinį, tapo triumfuojančiais šaukiniais 2023 metais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejų.

Rugpjūčio 10-ąją muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la luna“ skambės geriausi crossover žanro hitai iš žymios britų dainininkės Sarah’os Brightman repertuaro ir populiarioji klasikinė muzika. Pasak Laimos Vilimienės, „A la luna“ sumanytas kaip įspūdingas reginys atvirame ore, kuriame muzika, vaizdais, kostiumais, šviesa ir judesiais kuriama romantiška, šiek tiek mistiška mėnesienos nutviekstos nakties nuotaika. Muzikinę šou „A la luna“ programą su KVMT simfoniniu orkestru, solistais, pritariančiaisiais choro vokalistais ir baleto šokėjais rengia jau bene dešimtmetį su šiuo teatru glaudžiai bendradarbiaujantis kviestinis dirigentas Martynas Staškus. Mėnulio deivių vaidmenis jame atliks KVMT scenoje ryškiai spindinčios, publikos bei kritikų liaupses už plataus diapazono vaidmenis nuolat pelnančios solistės Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė, o jų aistras kurstys ne mažiau ryškiu talentu apdovanotas, tiek operos, tiek populiariosios muzikos gerbėjams gerai pažįstamas tenoras Merūnas Vitulskis.

Didžiulio profesionalų bei scenos meno gerbėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio sulaukiantį festivalį rugpjūčio 14-ąją vainikuos muzikinė fejerija „Ugnies ir vandens muzika“ su įspūdingu fakyrų pasirodymu. Čia skambėsiančios Georgo Friedricho Händelio siuitos „Muzika karališkiesiems fejerverkams“ ir „Vandens muzika“, atrodytų, specialiai parašytos šiam įspūdingam reginiui. Didžiąją fejerijos muzikinės programos dalį, kurią parengė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas, dirigentas ir trombonininkas Egidijus Miknius, sudaro didikų iškilmėms, klausymosi malonumui ar dvasiniam nusiraminimui sukurti baroko genijų kūriniai ar jų ištraukos, aranžuotos variniams pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams. Muzikinę fejerijos programą atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupės bei varinių pučiamųjų kvintetas „Sonum Brass Ensemble“. Dalyvaus ir ugnies pasirodymus visoje Lietuvoje rengianti trupė „Viduramžiai LT“, kuri festivaliui sumanė ypatingą ugnies šou.

KVMT inform.

Šilalė šiemet savo gimtadienį ruošiasi švęsti, į gatves sukviečiant jau­ni­mą – būtent jaunimui skirti dauguma šventės renginių, kuriuose bus vie­tos ir menui, ir šokiams, ir pokalbiams.

Šeštadienį, nuo 11 val., Šilalėje prisistatys mobilaus darbo, projekto „Jungtys” organizatoriai, informacinio tink­lo EURODESK LIETUVA rengėjai, „Jaunimo informavimo ir konsultavimo taškas”, „Apskritasis stalas”, Jaunimo reikalų tarybos atstovai, Atviro jaunimo cent­ras ir kt. Taip pat vyks motorolerių pa­roda, bus atidaryta stalo žaidimų erdvė, Alinos Malevanovos piešimo pamoka, virtualios realybės užsiėmimai. Šventėje taip pat vyks improvizuotas gatvės menas – tapyba ant automobilio realiuoju laiku su menininku Edvardu Šepučiu (SHEPA ART). Antroje dienos pusėje planuojami jaunimo grupių „Pažymėti” ir „Paradoksas” pasirodymai, o šventę uždarys diskusija „Pokalbiai su (ne)jaunimu”.

Tauragėje tebesitęsia džiazo dienos. Rugpjūčio 1 d., 18 val., Pilies kiemelyje skambės Henri Herbert: Blues Piano Grooves (fortepijonas, JAV/Jungtinė Karalystė) muzika, rugpjūčio 6 d., 19 val., Panemunės pilyje (Jurbarko r.) lauks Bai Kamara JR & Voodoo Sniffers (Belgija/Siera Leonė), o rugpjūčio 14 d., 18 val., Smalininkų senajame uoste/Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto Smalininkų kultūros centre pasirodys retro grupė „Kartą Amerikoj”. Tad jei dar nespėjote suplanuoti likusių vasaros savaitgalių, renginio organizatoriai siūlo pa­įvairinti juos aplankant Tauragės džiazo festivalio koncertus. Kokybiška muzika  dovanoja galimybę išgirsti klasikinių ir dar negirdėtų džiazo ritmų, kūrybiškoje aplinkoje sutikti kitokį save ir mėgautis unikalia patirtimi.

Tytuvėnų vasaros festivalyje įvyko jau tradicija tapęs fortepijono muzikos savaitgalis. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje Europos klasikinės muzikos kūrėjų interpretacijas atliko jaunasis pianistas, tarptautinių konkursų laimėtojas, kritikų itin vertinamas Rokas Valuntonis, kuris yra pelnęs aukščiausius apdovanojimus daugiau nei 20-yje tarptautinių pianistų konkursų Lietuvoje, Italijoje, Švedijoje, Belgijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Olandijoje, Vokietijoje. Sekmadienį festivalyje pasirodė vienas geriausių amerikiečių pianistų Andrew Brownell. Dienraštis „The Oregonian“ rašė, kad A. Brownell „savo protu daro įspūdį tiek pat, kiek ir rankomis“. Pianistas specialiai šiam festivaliui į programą įtraukė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius. Festivalis rengiasi pristatyti dar du renginius – rugpjūčio 10 d. koncertą Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje bei festivalio uždarymo koncertą, kuris rugpjūčio 18 d. bus surengtas Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje. Dalyvaus Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Leila Sherzai (sopranas, Ukraina), Robertas Šervenikas (dirigentas).

Kotryna PETRAITYTĖ

Liepos 15–19 d. Pajūrio rekreacinėje teritorijoje šur­mu­liavo 10-oji vaikų ir jaunimo etnokultūrinė stovykla „Et­no­kultūros kūrybinės dirbtuvės”, skirta šimtmetį šven­­čiančiai Lietuvos dainų šventei bei žemaitiško rašto me­­tams paminėti. Gausus būrys etnokultūrinės veiklos pasiilgusių dalyvių, per 200 jos puoselėtojų, grupė mūsų rajone gyvenančių ukrainiečių, savanoriai, veiklų ir edu­kacijų vadovai, kultūros darbuotojai prasmingai praleido laiką, primindami etnokultūros tradicijas, liaudiškos mu­zikos garsais ir tradicinių šokių ritmais sujudino Pajū­rio miestelį. 

Stovyklautojus sveikino ir įsimintinų akimirkų linkėjo savivaldybės vicemerė Jolanta Skrodenienė, stovyklos iniciatorė bei organizatorė Kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė, scenos režisierė (etnografijai) Ilona Raudonienė. Nors didžioji dalis stovyklautojų buvo iš Šilalės rajono, kaip ir kasmet, prie stovyklos gyvybingumo prisidėjo jaunimas iš Šiaulių Dainų muzikos mokyklos vaikų folkloro ansamblio „Vieversėlis“, Tauragės kultūros centro Skaudvilės folkloro ansamblis ,,Inkstiliuks“, Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vad. Justas Morkeliūnas ir Vitas Ilekis), muzikantai ir šokėjai Jūratė ir Donatas Stak­vilevičiai, Augustas Černiauskas, Adrijus Alminas, Austėja Alminaitė, Paulius Kalbys ir kt. Kiekviena diena buvo kupina įspūdžių: kūrybinės veiklos, galimybė pasigaminti gražių darbelių, linksmos etnokultūrinės vakaronės, tradicinių šokių meistriškumo mokymai, lauko žaidimai, „Talentų vakaras“, naktinis žygis su šauliais, organizuotas Jurgitos Rumšienės ir Algimanto Dragūno, brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono (vadas plk. ltn. Mantas Ragulis) veikla, kurią pristatė personalo viršininkas kapitonas Kęstutis Danaitis ir visuomenės informavimo specialistė

Irma Krušienė. O kur dar susitikimai su NATO kariais, sąjungininkais iš Nyderlandų ir Čekijos, išgyvenimas gamtoje, įvairios pramogos, žaidimai ir kt. Etnokultūrinę stovyklą praturtino iniciatyvinės grupės (vad. Gabija Jakaitė) „Pokalbiai su (ne)jaunimu“, kuriuose dalyvavo kvalifikuota baleto artistė Monisha Modesta Butautytė, ją kalbino Atviro jaunimo centro savanoris Vykintas Mylimas, užsiėmimai su psichologu-psichoterapeutu Gyčiu Širvinsku. Kaip ir kasmet, stovyklautojai apsilankė etnografinėje sodyboje „Givenėms“ Bilioniuose, kur stebėjo tautodailininkų kūrybos procesą, koncertavo plenero dalyviams. 

Stovykloje tradiciškai daugiausiai dėmesio skirta etnomuzikavimui, moderniam folklorui, seniesiems amatams: medžio drožybai, bitininkystei, šiaudinių sodų rišimui, nesudėtingų liaudies instrumentų ir žaislų gamybai, tautinio kostiumo detalių siuvimui, taip pat žemaičių kalbai, raštui ir kt. Kasdien stovyklautojus džiugino „Žemaičių radijo“ naujienos, kurias pristatydavo Dovydas Vaitkus ir Indrė Raudoniūtė.

Stovyklautojai sulaukė ir draugų, bičiulių bei artimųjų, kuriems nesvetima etnokultūra – juos sveikino Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos direktorius Juozas Žymančius, seniūnijos atstovė Soneta Būdvytienė, Lietuvos kariuomenės Didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vyriausiasis  puskarininkis srž. mjr. Žyd­rūnas Bajalis, sveikinimą perdavė Seimo narys Jonas Gudauskas. Susirinkusieji mėgavosi stovyklos dalyvių koncertu-paroda bei Adrijaus Almino muzikine programa „Tegyvuoja medis prie upės“, grupės „Kūjeliai“ ir jos lyderio Juliaus Vaicenavičiaus koncertu, linksminosi grojant jungtinei liaudies muzikantų grupei bei DJ Emai.

Be galo džiaugiamės, jog kiekvienais metais atsiranda savo krašto tradicijų išsaugojimu ir puoselėjimu besirūpinančių žmonių, palaikančių, paremiančių etnokultūrinės stovyklos organizatorius, suprantančių būtinybę prisidėti prie turiningo vaikų ir jaunimo vasaros poilsio.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurių dėka ši stovykla įvyko: projektą iš dalies (6500 Eur) finansuojančiai Šilalės savivaldybei, brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui ir vadui plk. ltn. M. Raguliui, Pajūrio seniūnijai ir seniūnei Romai Veščiūnienei, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijai bei jos direktoriui J. Žymančiui, nuostabiam valgyk­los kolektyvui (vedėjai Audronei Juškienei, Reginai Labokienei, Renatai Nem­čauskienei, Reginai Černiauskienei), informaciniam rėmėjui „Šilalės artojas“, priemonėmis edukacijoms parėmusiems Virginijai ir Sigitui Juškūnams, Švietimo pagalbos tarnybai, Bilionių seniūnijai ir Bilionių kaimo bendruomenei, Šilalės viešajai bib­liotekai.

Didžiulė padėka darbščiai Šilalės kultūros centro komandai, Lietuvos kultūros centrų ir švietimo įstaigų darbuotojams, tautodailininkams, amatininkams, muzikantams, „Etnoklubo“ nariams, savanoriams iš Turkijos bei Amerikos, padėjusiems surengti 10-ąją etnokultūrinę stovyklą, kurią organizavo Šilalės kultūros centras ir VšĮ „Etnoklubas“.

Guoda JUŠKAITĖ

Ievos TVARONAVIČIŪTĖS nuotr.

Tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ – tradicinis renginys, šiemet ir vėl subūręs menininkus bei meno mėgėjus, skatinančius visuomenę domėtis savo krašto tradicijomis, istoriniais įvykiais, kultūriniu ir gamtiniu paveldu, puoselėti žemaičių kalbą. O jame organizuojamos veiklos ugdo vienybę ir susitelkimą, suteikia galimybę išgyventi bendrą kūrybos džiaugsmą, susimąstant  apie praeities svarbą dabarčiai. Plenero metu sukurti darbai paliks kultūrinius ženklus visiems šiandien ir ateityje gyvensiantiems. 

Bilionių piliakalnio papėdėje esanti etnografinė sodyba „Gīvenėms“ – unikali vieta susirinkti meną, kultūrą, etnografines tradicijas puoselėjantiems žmonėms. Tad ir šiemet joje netrūko kūrybinio  šurmulio, kurio rezultatas – 4 ąžuolinės skulptūros ir akmens skulptūra „Mitologinė gilė“ (aut. Adolfas Teresius), pastatytos Bilionių parke. „Šokančios gervės“ (aut. Vidas Nu­garas) ir žemaitiška meškutė „Kun tu“ (aut. Nerijus Alšauskas) papildys ankstesniais metais kurtą Bilionių parko kompoziciją, o etnografiniais motyvais puoštos sūpynės (aut. Alvydas Pocius) džiugins vaikus. Prie įvažiavimo į gyvenvietę nuo šiol visus pasitiks ženklas žemaičių tarme „Biliuonē“ (aut. Raimundas Puškorius).

Plenero metu pristatyti ne tik medžio drožimo ir akmentašystės, bet ir kiti senieji amatai. Odininkystės meno mokė ir papuošalą pasidaryti kvietė edukatorė Romutė Gervylienė, šiaudinių sodų rišimo subtilybėmis dalijosi tautodailininkė Julija Jauniuvienė, o keramikas Vitalijus Baltutis pristatė puodžiaus amatą. Šaukštus drožė ir ornamentais margino tautodailininkas R. Puškorius. „Pasmuokavuok, kāp skanē“ – knygą, kurioje sudėti Šilalės krašto patiekalų receptai ir pagal juos paruoštus patiekalus pristatė bei degustacijai kvietė edukatorės Stefa Minutaitė ir Asta Gestautienė. 

Jurbarko Vinco Grybo memorialinio muziejaus suaugusiųjų dailės studijos dailininkės Romarika Pikelienė, Alma Busch, Daina Tolpežnikienė, Vilmanta Šulskienė, Ramutė Bakanienė, Onutė Siaurusaitienė ir Romutė Gervylienė nutapė įspūdingų, vietovę atspindinčių paveikslų, puokštes, dekoracijas iš gamtinių medžiagų kartu su edukatore Ilona Venckiene kūrė mažieji ir vyresnieji plenero lankytojai, apie lietuvių gyvensenai nuo seno svarbius papročius, susijusius su gamtos ir laiko ciklais, kalbėjo gamtininkas prof. Selemonas Paltanavičius.

Laukuvos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamb­lis „Dūzginėlis“ (vad. Olga ir Saulius Jogminai) ir liaudiškos muzikos kapela „Laukuva“ (vad. Alfredas Šniaukas) kvietė lankytojus suktis tradicinių šokių ritmu, žaisti etnografinius žaidimus, dainuoti skambias liaudies dainas. Į istorinį–pažintinį pėsčiųjų žygį „Norberto Vėliaus takais“ kvietė Varnių regioninio parko gidė Monika Jankauskaitė. Nužygiavę 14 kilometrų, aplankę gamtos bei istorinius objektus, keliautojai vaišinosi ant laužo virta žemaitiška koše. 

Renginį užbaigė plenero darbų pristatymai ir skrabalų virtuozo Regimanto Šilinsko gyvo garso koncertas. 

Pleneras subū­rė ne tik kūrybi­niame procese dalyvaujančius menininkus, bet ir visų amžiaus grupių žmones. Laukuvos vai­kų dienos centro lankyto­jai,  Kvėdarnos grupinio gyveni­mo namų gyventojai, Laukuvos bočių draugija, Neįgaliųjų sąjungos nariai, aplinkinės bendruomenės bei kt. dalyvavo edukacijose, kūrybinėse veiklose ir stebėjo, kaip gimsta meno kūriniai. Lėšas projektui skyrė Lietuvos kultūros taryba, Šilalės rajono savivaldybė, Bilionių kaimo bendruomenė, informacinis šio renginio rėmėjas – rajono laikraštis „Šilalės artojas“.

Virginija GEŠTAUTIENĖ

Laukuvos kultūros namų režisieriaus padėjėja

Loretos DAUKANTIENĖS nuotr.

Nuo 1995 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) vykdo ir koordinuoja rezis­tencinio judėjimo įamžinimą visoje Lietuvoje, taip pat ini­­cijuoja ir skatina prie įamžinimo darbų prisidėti valstybines institucijas, visuomenines organizacijas bei suinte­resuotus asmenis. 

LGGRTC informuoja, kad profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais bei atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944–1953 m. istorijos įvykiai istoriškai pagrįstose vietose. 

Atminimo ženklai yra statomi partizanų gimtosiose sodybose, jų žūties bei už­kasimo ir kitose vietose, taip pagerbiant jų indėlį į Tėvynės laisvę. Iš viso įvairiose Lietuvos vietose LGGRTC darbuotojų iniciatyva jau yra pastatyta virš 400 tipinių atminimo ženk­lų. Vienas tokių liepos viduryje atsirado ir mūsų rajone.

Kaip „Šilalės artoją“ informa­vo LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė, Jucaičių kaime, buvusioje Kęstučio apygardos par­tizanų, politinių kalinių, tremtinių Šalčių sodyboje, pastatytas tipinis ženklas partizanų Antano Šalčio-Šalčiūno, Bronislovo Šalčio-Sakalo, Stanislovo Šalčio-Laibučio, partizano bei politi­nio kalinio Jono Šalčio-Smilgos ir tremtinių Vincento Šalčio bei Pet­ronėlės Šaltienės atminimui.

„Šilalės artojo“ inform.

LGGRTC nuotr.

Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu ne tik apie pui­kius orus (tiesa, praūžusi audra šiek tiek nuotaiką sudrumstė), bet ir apie gausybę gražių renginių. Tik ką nu­aidėjo jubiliejinė Dainų šventė, nuos­tabiu renginiu nuošė pajūris, o štai Paryžius džiugina pasauline sporto švente. Tiesa, jos pradžiai niurzgliai turi daug pastabų, kaip ir mūsų televizijoms, komentatoriams bei vasaros olimpiados organizatoriams, ku­rie, pavyzdžiui, Senos upe plau­kian­čią Korėjos Respublikos dele­ga­ci­ją įžeidžiančiai paskelbė Šiau­rės Korėja...

Nesivelsiu į šiuos vertinimus. Geriau apsidairykime savo kieme. O jame nesame apsišlavę ir pastebime daug šiukšlių. Gero šluotražio neturime. 

Vargu, ar kas tikėjosi, kad, vos už 600 km siaučiant rusiškajam agresoriui, Lie­tuva sau ramiai snaus. O Putiną erzina besąlygiška neatlyginama parama Uk­rainai, ir už tai mokame: šalies viduje atsiranda vis daugiau recidyvų, kurių šiaip jau iš pirmo žvilgsnio su Rusija sieti negalime. Turiu galvoje tiek istorinių vietų niokojimą, atminties niekinimą, tiek „penktosios kolonos“ veikimą. Tai įrodyti net nereikia tokių „kitos nuomonės“ reiškėjų kaip per rinkimus pagarsėjęs Eduardas Vaitkus. 

Prieš gerą šimtmetį surengta Lenkijos agresija prieš Lietuvą pas mus gal ir liktų primiršta (juk santykiai tarp dviejų šalių išgyvena pakilimą), jei ne vietos lenkų laikraštis ir portalas L24.lt, priminęs Varšuvos vykdytą (o gal ir vykdomą) Pietryčių Lietuvos okupaciją. 1920 m. spalio 9 d. Vilniaus lenkų sukilimo dingstimi, sulaužęs Suvalkų sutartį, kuri veikė vos tris dienas, J. Pilsudskis pasiuntė tūkstantinę L. Zeligowskio armiją ir užgrobė Vilnijos kraštą. Taip generolas manė realizuojąs seną, dar nuo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laikų gyvavusią svajonę atkurti sąjungą „nuo jūros iki jūros“. Per 19 metų trukusią okupaciją, istorijos daktaro Algimanto Liekio teigimu, į okupuotą teritoriją buvo atkelta apie 100 tūkst. lenkų kolonizatorių, ją nuskurdinusių ir ekonomiškai, ir dvasiškai.

Iki šiol šio krašto lenkų radikalai tvirtina, jog taip buvo bandoma atkurti galingą valstybę ir išspręsti „Vilniaus klausimą“. Ne tik Vilniaus: po 1922 m. sausį surengtų rinkimų į vadinamosios Vidurio Lietuvos seimą, lenkai šį kraštą su Baltarusijos dalimi prijungė prie Lenkijos. 

Tai ką gi priminė Lenkų rinkimų akciją ir jos lyderį W. Tomaszewskį aptarnaujantis portalas? Per L. Zeligowskio puolimo metines jis teigė, kad „prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino jo kariai“ (pavadinimas lenkų kalba: „Przed 103 laty Wileńszczyzna została wyzwolona przez swoich żołnierzy“), po dabartinėje Daukanto aikštėje, kur ir buvo apsistojęs generolas, daryta nuotrauka pasigirta, kaip „vilniečiai sveikina savo išvaduotojus“, o spalio pabaigoje prie Varšuvos pralaimėję ir Lietuvoje likę bolševikai esą sukurstė Kauno Lietuvą išprovokuoti naują konfliktą su lenkų Vilniumi. Ir taip toliau, ir panašiai...

Štai tiek nesąmonių vienoj vietoj. O ką šiandien Lietuva? Pernai spalį Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę, prašydamas įvertinti, ar Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą. Po ilgos tylos tik šių metų liepos 19 d. inspektorė pranešė, jog straipsnio autoriai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymą, ir įspėjo portalo valdytoją VšĮ „L24Plius“ taip nesielgti. Kitaip sakant, nu nu nu... O jam kaip nuo žąsies vanduo.

Matyt, portalo vadovybės ir vietos lenkų atmintyje neišdyla garsioji anuometinio užsienio reikalų ministro (taip pat ir dabartinio) R. Sikorskio frazė, esą jis nežinąs faktų, kad lenkai būtų okupavę dalį Lietuvos, arba Rusijos diplomatijos šefo S. Lavrovo tvirtinimas, jog neįžvelgiąs ir sovietinės Baltijos šalių okupacijos.

Štai prieš mėnesį lenkų leidinio bend­radarbė G. Pugačiauskaitė kalbino LLRA-KŠS pirmininką, europarlamentarą W. Tomaszewskį, kuris kaltino, kad vilkikų eilės Šalčininkų rajono pasienyje esą tik Lietuvos kaltė, ir būtina gerinti santykius su Baltarusija, „kuri yra kultūriškai ir istoriškai susijusi su Lietuva“...

Vienas iš aktyviausių portalo autorių  T. Andrzejewskis (jis yra ir Vilniaus rajono tarybos narys) tokiose publikacijose groja pirmuoju smuiku. Kažkada su šiuo W. Tomaszewskio aktyvistu buvo susidūręs ir šių eilučių autorius. Politikas piktinosi rašiniais, kuriuose buvo atskleidžiamos 90-ųjų lenkų autonomininkų viltys prisišaukti M. Gorbačiovo prezidentinį valdymą arba aprašomas vadinamas Gudelių incidentas, kai vietinių lenkų vadukų sukeltą triukšmą neva smurtu malšino kariuomenė, o šį susidūrimą išpūtė Rusijos NTV...

Gal šis vietos lenkų sujudimas ir nebūtų atkreipęs dėmesio, tačiau Lietu­voje vis daugėja mėginimų išniekinti paminklus, daužyti atminimo lentas, kelia galvas visokios atplaišos. Visam šiam šiukšlynui tikrai reikia gero šluot­ražio.

Česlovas IŠKAUSKAS

Rugpjūčio 14 d. 21.30 val. senajame elinge bus pristatyta IV-ąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį, kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, užversianti programa „Ugnies ir vandens muzika“. Didžiulio profesionalų bei scenos meno gerbėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio sulaukiantį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamą festivalį vainikuos įspūdinga muzikinė fejerija su ugnies fakyrų pasirodymu!

„Ugnies ir vandens muzika“ publikai primins apie baroko epochos ištaigingas puotas su fejerverkais, ugnies rijikais, įspūdingomis dekoracijomis ir šviesomis, vandeniu plukdomais laivais, pilnais muzikantų, persirengėlių aktorių-akrobatų ir, be abejo, fantastiniais kostiumais ir kaukėmis pasipuošusius kilmingus svečius...

Šis teatralizuotas koncertas pavadintas muzikine fejerija, nes jame šalia muzikos atlikėjų – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių bei varinių pučiamųjų kvinteto „Sonum Brass Ensemble“ – dalyvauja ir ugnies pasirodymus Lietuvoje rengianti trupė „Viduramžiai LT“, kuri festivaliui sumanė ypatingą ugnies šou. Choreografiją jų pasirodymui Klaipėdos elinge kuria buvusi ilgametė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėja ir choreografė, dabar Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausioji choreografė Aušra Krasauskaitė.

Pasak fejerijos režisierės Karinos Novikovos, „fakyrai dažnai kviečiami pagyvinti miesto šventes, didelius šou, kur jie meistriškai atliekamais pavojingais triukais linksmina, stebina, priverčia aikčioti susirinkusią publiką. Šiame pastatyme jie judės ant keturių aukštų bokštų, tad bus gerai publikai matomi. O jungiamąja grandimi tarp fakyrų judėjimo ant pakylų taps KVMT baleto šokėjos Darios Verovkos sukurti ir atliekami šokiai.“

Didžiąją fejerijos muzikinės programos dalį sudaro didikų iškilmėms, klausymosi malonumui ar dvasiniam nusiraminimui sukurti baroko genijų kūriniai ar jų ištraukos, aranžuotos variniams pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams. Tarp jų įsiterps dviejų šiuolaikinės muzikos kūrėjų – XX a. olandų kompozitoriaus ir dirigento Jano Koetsier ir šių dienų amerikiečių kompozitoriaus, perkusininko Peterio O’Gormano – kompozicijos. Muzikinę fejerijos programą su minėtais kolektyvais rengia Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas, dirigentas ir trombonininkas Egidijus Miknius.

KVMT inform.

Kelininkų pasirodymas visada džiugina – nėra vairuotojo, nenorinčio važinėti lygesniu ir tiesesniu keliu, tačiau kai eismą apriboję ir darbus pradėję kelininkai pamiršta, ką veikia arba tą patį darbą daro po kelis kartus, pradeda imti pyktis. Tokius jausmus patiria Laukuvos link pro Šilalę važiuojantys vairuotojai, niekaip nesuprantantys, kodėl taip ilgai remontuojama nedidelė šio kelio atkarpa.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Kai vienas teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, ne­­rei­kėtų skubėti džiaugtis – jis gali būti skun­džiamas, o galutinis verdiktas gali pasisukti į priešingą pusę. Taip nu­tiko šilališkiui Valdui P., sumaniusiam motinos sodyboje užsiauginti ka­napių.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55