Pirmadienio vakarą (vasario 27 d.) rajoną vėl sudrebino netikėta tra­gedija – savo gyvenimą užbaigti nusprendė vos 16 su­laukęs Vilius M. Jaunuolį ant Šiauduvoje esančio pi­lia­kalnio rado jo artimieji ir draugai. Neoficialiais duo­menimis, iš gyvenimo pasitraukęs dešimtokas nepaliko jokio laiško, kuriame paaiškintų tokį nesuvokiamą sprendimą. Medicinos ekspertas įtaria, jog tai galėjo būti ne pirmasis bandymas nusižudyti. Su vaikino klasiokais ir draugais dirba psichologų komanda.

Ne pirmas bandymas?

Antradienį išplatintoje policijos paros įvykių suvestinėje skelbiama, kad pirmadienio vakarą, apie 22 val., Šiauduvos kaimo miške rastas jaunuolio kūnas smaugvirvės kilpoje. Įvykio tyrimui vadovaujantis Šilalės rajono apylinkės prokuroras Egidijus Žylius teigė neturįs duomenų apie vaikino paliktą atsisveikinimo laišką. Tačiau patvirtino, jog pirmieji kūną rado artimieji bei mirusiojo draugai. Jie ir iškvietė pareigūnus bei medikus. Pastarieji tik konstatavo mirties faktą.

Tauragėje dirbantis medi­cinos ekspertas Antanas Ged­­minas „Šilalės artojui“ atskleidė, kad iš tam tikrų žymių ant jaunuolio kūno galima įtarti, jog tai nebuvo pirmasis bandymas pasitraukti iš gyvenimo. Ar vaikinas buvo blaivus, taip pat ar nevartojo narkotinių medžiagų, paaiškės atlikus tyrimus.

Šeima buvo stebima

Laukuvos seniūnas Virgi­li­jus Ačas sakė, kad nors šeima, kurioje augo Vilius, nebuvo įtraukta į rizikos sąrašą, so­cialiniai darbuotojai jų namus stebėjo.

„Kiek man žinoma, tėvai buvo išsituokę, mama ieškojo galimybių išvykti į užsienį, bet to neleido Vaiko teisių apsaugos skyrius. Tiesiog neleido palikti vienintelio nepilnamečio jo vyresnės sesers globai. Dabartinėmis mano ži­niomis, mama susirado darbą kažkur čia pat“, – pasakojo V. Ačas.

Socialinės darbuotojos Dan­guo­lės Šimkuvienės teigimu, motina buvo nusiteikusi geranoriškai, tačiau niekada per daug neatviravo.

„Matėsi, jog namuose trūksta tvarkos. Bet moteris turėjo tam paaiškinimą – namas priklauso jos buvusiam vyrui, ji jame gali gyventi, kol vaikams sueis 18 metų. Tiesiog nenorėjo investuoti ne į savo namus. Didesnių problemų neįžvelgėme. Šeimoje buvo trys vaikai, jų tėvas, berods, dirba užsienyje, ir mama niekada apie jį nekalbėdavo“, – patikino šeimą lankiusi specialistė.

Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bi­ru­tė Sragauskienė taip pat tvirtino, jog ši šeima tarnybai buvo žinoma, nes vaikams ne kartą buvo nustatyta laikinoji globa/rūpyba tėvų prašymu, t. y. kuomet jie išvyksta dirbti į užsienį.

„Nuo praėjusių metų vidurio mama pati jais rūpinosi, įsidarbino, nes netenkinome jos prašymo dėl dukros paskyrimo nepilnamečio brolio globėja. Šeima kurį laiką buvo stebima dėl to, ar nepilnametis nėra paliktas be įstatyminio atstovo“, – aiškino vedėja.

Elgesio problemų neturėjo

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos, kurioje mokėsi nusižudęs jaunuolis, direktorius Stasys Norbutas teigė, kad nors mokslai vaikinui sekėsi ne per geriausiai, tačiau dėl elgesio problemų nebuvo.

„Turėjo jis neigiamų įvertinimų. Kartais nelankydavo pamokų, teisindavosi pramiegojęs ir pavėlavęs į autobusą. Buvo gana uždaro būdo, bet turėjo kelis gerus draugus. Jie visada penkiese kartu leisdavo laiką – bene nuo antros klasės visi kartu. Jie ir padėjo rasti Viliaus kūną. Vieno iš jų mama pasakojo, jog prieš dvi savaites jie visi dalyvavo draugės gimtadienyje. Sakė, kad Vilius tą vakarą buvo linksmas, viskas, atrodo, buvo gerai. Šiuo metu visai mokyklos bendruomenei sunku, ypač - Viliaus klasiokams. Iškviesti 5 psichologai, kurie bendrauja su visais norinčiaisiais pasikalbėti. Artimiausių vaikino draugų emocinė būklė tik­rai sunki“, – kalbėjo gimnazijos direktorius.

Neleido bendrauti su seneliais

Šiauduvos seniūnaitė Gra­ži­na Paulikienė pasakojo, jog pirmadienio vakarą Viliaus sesuo, nesulaukusi jo namuose,  pradėjo skambinėti draugams, pažįstamiems ir klausinėti, kur jis galėtų būti.

„Atvažiavo jo klasiokai, vėliau ir „greitoji“ su policija. Ir visi iškart nulėkė piliakalnio link – jis ten leisdavo laiką su draugais. Gal buvo kam nors ką nors pra­sitaręs, kad kitose vietose net neieškojo“, – svarstė seniū­naitė.

G. Paulikienė teigė, jog kaime buvo žinoma, kad mama neleido vaikams bendrauti su močiute iš tėvo pusės, kuri gyveno visai čia pat. Pastaroji kaimynams esą guosdavosi, kad jai skaudu, jog negali matyti anūkų.

„Nežinau, kas tarp jų įvyko, tačiau vaikai su močiute nebendravo. Ir kai mama išvažiuodavo į užsienį, jie likdavo vieni. Nevalgę nebuvo, betgi nepilnamečiai ilgas dienas vieni... Nežino niekas ir kodėl tėvai išsiskyrė – jie buvo uždari žmonės“, – sakė moteris.

Močiutė nežino, kodėl anūkas taip pasirinko

Šiauduvoje sutikome ir gyvenimą nutraukusio Viliaus mo­čiutę. Tačiau ji tik pasakė nemėgstanti spėlioti ir nežinanti, dėl ko anūkas taip pasielgė.

„Ne mes jį radome. Nieko nežinau, kas galėjo nutikti. O laiškas, jei ir buvo, tai tikrai yra sunaikintas“, – ašarodama tarstelėjo ji.

Tokie jos svarstymai sukėlė dar daugiau abejonių: ar galėjo būti koks nors atsisveikinimo laiškas, kuriame vaikinas būtų paaiškinęs tokį protu nesuvokiamą poelgį, ir kas galėtų siekti jį sunaikinti? Tačiau moteris į kalbas nesileido - lydima bičiulės, nuskubėjo anūko mirties vietoje uždegti žvakę...

Draugai žinojo, kur ieškoti?

Kaimynystėje gyvenanti mer­gina papasakojo lemtingą vakarą vaikštinėjusi po kai­mą su draugėmis. Apie 22 val. pastebėjusi daugiau au­to­mo­bi­lių – iš pradžių paprastus, o po to ir „greitosios“ bei policijos.

„Pažinojau Vilių, mes kartu važiuodavome mokykliniu autobusu. Kai pamatėme, kad viena po kitos lekia „greito­ji“, policija, spėliojome, kad gal avarija. Bet išvydome kata­falką, verkiančius Viliaus klasiokus. Parnešė jį nuo kalno. Ten jis dažnai aikštelėje, prie kryžiaus, vasaros vakarus leisdavo su draugais. Ten ir rado. Jis tikrai buvo labai geras žmogus, niekada nieko neužkabinėjo“, – sukrėsta bend­raamžio savižudybės, kalbėjo šiauduviškė.

Šiurpinanti statistika

Mūsų rajonas šalyje pirmau­ja savižudybių skaičiumi. Vals­tybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. Ši­lalės rajonas pagal savi­žu­dybių skaičių buvo 5-as. Už­pernai gyvenimą savo noru mūsų rajone užbaigė 16 žmonių. Tiesa, pernykščiai rezultatai šiek tiek guodžia – nusižudė 6 asmenys.

Tačiau didžiausią nerimą ke­lia tai, jog mūsų rajone kiek­vienais metais nusižudo vaikai ar paaugliai.

Nors viešai deklaruojama, kad savižudybių prevencijai yra skiriamos įvairios akcijos, tragedijos akivaizdoje nejučia iškyla klausimas: ar tikrai visų už tai atsakingų institucijų darbuotojai tinkamai atlieka savo darbą? Ar neapsiribojama tik lankstinukų išleidimu?

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tikriausiai visi žinome, kad mūsų rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, seniai nėra jokios korupcijos. Ko gero, tik vienam tarybos nariui Algirdui Meiženiui ji ir besisap­nuoja. Padaro valdžia kokiam geram žmogui slidinėjimo trasą, nubraukia kokiam geradariui mokesčius - tai jau būtinai korupcija! Aišku, nesąmonė. Iš kur gali būti korupcija, jei niekas jos nenustatė?

Korupcijos nėra ir negali būti, nes mūsų valdžia su ja nuolat ir principingai kovoja. Neseniai įvyko dar vienas didelis mūšis. Korupcija vėl pralaimėjo. O naivūs jos ieškotojai pakliuvo į gudresnių politikų paspęstas pinkles...

Šį sykį valdžia į kovą pasikvietė savivaldybės Anti­ko­rupcijos komisiją. Jos pirmininkas įtarusis A. Meiže­nis gavo užsakymą iš gerbiamo mero Jono Gudaus­ko. Už­sa­ky­mas toks: išsiaiškinti, ar tik apskrities sąvartyne, kuris vadinasi TRATC, nėra kokios nors korupcijos. Kalbant ofi­cialiau, ar nėra korupcijos pasireiškimo rizikos.

Bet kaip merui galėjo kilti tokia keista mintis apie korupciją? Jis gi ne pirmus metus stebi tą sąvartyną - yra oficia­lus stebėtojas. Stebi, mato ir žino. Kai dirba meru, skiria biudžeto pinigų sąvartynui, o kai stebi, žiūri, kur tie pinigai dingsta. O jie išgaruoja. Kiek dedi, visi - kaip į šiukšlyną!

Tame sąvartyne meras nuo Šilalės yra ne vienas. J. Gu­dauskas stebi, o administracijos direktorius Rai­mun­das Vaitiekus balsuoja, mat direktorius - TRATC valdybos narys. Nežiūrint į tai, kad vienas gerai stebi, o kitas gerai balsuoja, sąvartynas Turto bankui skolingas vos ne milijoną, „Kauno tiltams“ (yra tokia įmonė) - beveik pusę milijono eurų. Vadinasi, reikia dar sykį kelti atliekų tvarkymo kainas!

Bet kai prireikia kelti, tuoj atsiranda niurgzlių. Tai tas negerai, tai tas. O įžūlusis A. Mei­ženis netgi pasiūlė atidėti rajono tarybos sprendimą. Girdi, sąvartynas advokatams išleidžia per daug, ir netgi neaišku, ar kaina tikrai tokia, kiek ją reikalauja pakelti. Ir dar jam buvo neaišku, kas yra tos „kitos išlaidos“, kurioms TRATC išleidžia nemenką sumą eurų.

Kitos - juk ne tos pačios! Kas čia neaišku? Ir kas bus, jeigu visi pradės abejoti?

Štai tada į kovą stojo gerbiamas meras. O jeigu tikrai?.. Jeigu iš tiesų jo stebimoje kontoroje yra kokia korupcija?  Ir nors aišku, kad tai yra nesąmonė, kad jokios korupcijos sąvartyne nėra ir negali būti, bet jei A. Meiženis amžinai ją visur įžiūri, tai tegul ir ieško. Visą laiką klausinėja kažko, tai meras ir leido jam pačiam tą korupciją susirasti. Pats įtari - pats ir nustatyk! O kol ieškos, kokį pusmetį bus ramu savivaldybėje.

Tad Antikorupcijos komisija prieš pusmetį gavo oficialų mero užsakymą. Kova prieš korupciją virto dideliu mūšiu...

Ir štai komisija užima savo vietas... Artėja lemtinga akimirka. Tuoj sužinosime, yra sąvartyne kokia korupcija ar nėra. Nariai bando svarstyti, bet... neturi ko. Štai naujiena - nėra jokių dokumentų apie sąvartyno finansus. A. Meiženis dievagojasi, kad mėgino juos gauti, kreipėsi į TRATC, tačiau - špygą taukuotą. Nepriklauso! 

Bet juk čia pat - rajono valdžia, kuri dar yra ir TRATC valdžioje. Juk vienas stebi, o kitas balsuoja. Kodėl negavo per juos?

Pagalvokime patys: turė­da­­­mas duomenų, kiekvienas kvai­lys padarys išvadą. O tu nustatyk ką nors, neturėdamas nieko! Tad galutinė kautynių išvada: nė­ra jokios išvados. Komisija taip ir užrašė: neturė­dama duo­menų, ji negali pateikti išvados. O tai - dar viena didelė pergalė kovoje su ko­rupcija. Kad nenustatė, tai ir nėra. Nepagautas - ne vagis, ne­nustatytas - nekorumpuotas.

Ir meras patenkintas šypsosi: štai tau ir Antikorupcijos komisija. Kokia iš jos nauda, kad nieko nerado.

„O gal neieškojot, gal neleido“, - gudriai mirksi politikas, taip užsimindamas, kad TRATC-ui vadovau­ja A. Mei­­že­nio bendrapartietis...

Alius ŠAKINIS

Šilalės rajono apylinkės teisme – pluoštas Šilalės ši­lumos tinklams skolingų gyventojų bylų. Keturios iš jų jau buvo išnagrinėtos, tačiau kol kas tai tėra menka dalis. O UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ direktorius Algirdas Šniepis teigia, kad daugiausiai problemų jiems kelia socialinių būstų gyventojai.

Šilališkė O. S. šilumos tiekėjams per maždaug pusant­rų metų įsiskolino 315,89 eurų. Teismui įmonė dar pateikė prašymą priteisti iš jos ir 39,81 Eur delspinigių bei 20 Eur žyminį mokestį. Skolą ši gyven­toja kaupė nuo 2015-ųjų spa­lio pradžios iki 2016-ųjų gruo­džio pabaigos. Moteris, gavusi procesinius dokumentus, teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl jis, įmonės prašymu, išnagrinėtas už akių. Ieškinys patenkintas visiškai - teismo nutarimu, šiai šilališkei priteista visa skola su delspinigiais bei žyminiu mokesčiu. Vadinasi, iš viso O. S. Šilalės šilumos tinklams privalės sumokėti 375,70 Eur.

Kur kas didesnę skolą už šildymą sukaupė V. G. Iš jos įmonė prašė priteisti 794,77 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, 74,98 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminį mokestį. Už paslaugas moteris nemokėjo nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. pabaigos. Skolininkei neatsiliepus, byla išnagrinėta už akių, ir iš V. G. priteista 895,75 Eur suma.

Iš atsakovės I. A. Šilumos tink­lų naudai priteista 874,53 Eur, įsiskolintų už šilumos ener­giją ir šildymo sistemų priežiūrą, 5,29 Eur delspinigių bei 26 Eur žyminis mokestis.

Solidžią skolų kuprą yra už­sivertę ir šilališkiai R. B. bei V. B. Teismas nutarė, jog jie privalo padengti 940,84 Eur įsiskolinimą už šilumos energiją, sumokėti 92,81 Eur dels­pinigių ir 31 Eur žyminio mokesčio – iš viso net 1064,65 Eur.

Šilalės rajono apylinkės teis­mo teisėjo padėjėja Monika Vyš­niauskienė „Šilalės artojui“ paaiškino, kad dauguma tokių bylų išnagrinėjama už akių, nes skolininkai nesiteikia teismui paruošti jokio atsiliepimo.

Šilalės šilumos tinklų direk­toriaus A. Šniepio teigimu, įsi­skolinusiųjų už įmonės tei­kiamas paslaugas yra itin daug, o didžiausia proble­ma - socia­linių būstų gyventojai, iš kurių net su antstolių pa­galba ką nors išpešti yra sunku.

„Praėjusiais metais išieškojome beveik 27 tūkst. Eur. Panaši suma buvo ir 2015 m. Pernai po teismo nutarimo antstoliai pardavė du praskolintus butus. Vieno iš jų kaina padengė beveik visą skolą Šilumos tinklams, tačiau kito buto savininkas ir be mūsų buvo daug kam skolingas, todėl antstolis už butą gautus pinigus padalijo visiems. Mums, deja, apmokėta maždaug pusė skolos.

Visokių situacijų susidaro. Bet jeigu žmogus ateina, tariasi, sudarome skolos išmokėjimo sutartį, kurioje yra numatomas mokėjimo grafikas. Nors kai mokesčiams teskiria vos po 10 Eur per mėnesį, o šildymo sąskaitos siekia 40-50 Eur, tai ir per visus metus atsiskaityti už vieną šildymo sezoną yra neįmanoma“, – sako įmonės direktorius.

A. Šniepis teigia, jog yra gyventojų, kurių skolos sudaro ne vieną tūkstantį eurų. Kai kurie už šilumą nemoka visiškai, todėl turi prikaupę ir po 3000-4000 Eur. O didžiausia šiuo metu esanti skola siekia net 9000 Eur – tiek už šildymą yra skolingas vienas butas mieste.

„Sąžiningai sąskaitas apmokantys gyventojai dėl skolininkų nenukenčia. Visos skolos yra mūsų įmonės nuostoliai. Bendrovės valdyba ragina mus eiti, prašyti, kad žmonės atsiskaitytų. Tačiau net antstoliai neretai nepajėgia jų įveikti - iš kai kurių nėra ko priteisti, nes jie šiltai gyvena socialiniuose būstuose ir dėl nieko nesuka galvos. Sakome valdžiai, jog tokius kraustytų lauk. Tik kur juos padėsi? Tiesa, bendromis jėgomis vieną skolininką net užsienyje suradome“, – dėsto A. Šniepis.

UAB „Šilalės šilumos tink­lai“ duomenimis, per 2016 m. 175 gyventojai dėl neapmokėtų šildymo sąskaitų gavo įspėjimus. Jų sukaupta skola buvo didesnė nei 75 tūkst. Eur. Daliai jų grąžinus įsisko­linimą, teismui pateikti 36 ieš­kiniai už daugiau nei 27 tūkst. Eur. Su geranoriškai nu­siteikusiais įmonei skolingais gyventojais pasirašytos 57 skolos grąžinimo sutar­tys.

2017 m. sausio 1 d. duomenimis, Šilalės šilumos tinklai už teikiamas paslaugas iš viso yra negavę 423 tūkst. 215 Eur: gyventojai yra įsiskolinę virš 351 tūkst. Eur (iš šios sumos net 200 tūkst. vadinami beviltiška skola), įmonės, įstaigos bei organizacijos – daugiau nei 19 tūkst. Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė vyrą, sodyboje auginusį įspūdingą kiekį, kaip įtariama, kanapių. Kratos metu aptikta ir paimta beveik 3 tūkstančiai įvairaus dydžio augalų.

Turėdami duomenų, kad 34-erių vyras Gražjūrio kaime gali neteisėtai užsiiminėti kanapių auginimu, pareigūnai šią informaciją patikrino. Atvykus į sodybą, joje buvo atlikta krata. Iš pažiūros niekuo neišsiskiriančiame ūki­niame pastate pareigūnai aptiko tai, ko ieškojo. Paaiškėjo, jog „augalininkystės“ verslas tiesiog klestėjo: vešėjo didžiulis kiekis kanapių sodinukų, veikė juos šildančios lempos, sienos buvo uždengtos, sumontuota ir kita įranga. Pareigūnai suskaičiavo, jog pastate buvo auginami 2779 kanapių daigai. Vieni jų tik pradėję dygti, kitų derlių „sodininkas“ netrukus būtų nuėmęs.

Įtariamasis neteisėta veikla buvo sulaikytas, todėl šį hobį jam teks apleisti. Vyro atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto kanapių auginimo. Už tokį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Beje, prieš kurį laiką dėl panašaus užsiėmimo kanapių augintojui jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, teismo sprendimu, tąkart jis buvo išteisintas.

Policija ragina gyvento­jus nelikti abejingiems ir apie jiems žinomas nusikalstamas veikas pranešti policijos budėtojų telefonu (8-446) 2-02-70; anoniminiu policijos pasitikėjimo telefonu (8-446) 6-19-52; bendruoju pagalbos telefonu 112.

Rūta JANAVIČIŪTĖ

Tauragės AVPK Komunikacijos grupės specialistė 

POLICIJOS nuotr.

Artėjant kasmetiniam žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad šiemet dar bus deklaruojama pagal senąjį vietovių, ku­riose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, že­mėlapį. Jis buvo taikomas ir 2016 m. Naująsias didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribas Europos Komisija (EK) ruošiasi patvirtinti 2018 m.

Nuo balandžio 10 d. poten­cialūs pareiškėjai gali dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (Gamtinių kliūčių priemonė). Jiems reikia seniūnijose užpildyti bei pateikti Paramos už žemės ūkio naud­menas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribos nepasikeitė. Kompensacinių išmokų dydžiai taip pat nesikeis: didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas bei prarastas pajamas bus mokama po 73,6 Eur/ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 Eur/ha, intensyvaus karsto zonoje – 44 Eur/ha ir potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 Eur/ha.

Tačiau nuo 2018 m. įsigalios naujos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribos, kurių nustatymui reikės vadovautis vieninga visoms Europos Sąjungos šalims atrankos metodika. Vadovaujantis ja, seniūnijos, kurios turėtų patekti į naująjį žemėlapį, bus atrenkamos per du etapus.

Pirmojo etapo metu biofizikinių kriterijų (žemos temperatūros, dirvožemio tekstūros, drenažo, rūgštingumo ir šlaito nuolydžio) pagalba kiekvienoje seniūnijoje pagal metodiką nustatoma (arba ne) didelė gamtinė kliūtis. Jeigu daugiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto seniūnijoje atitiks bent vieną iš išvardytų biofizikinių kriterijų, bus laikoma, jog tokia teritorija seniūnijos lyg­meniu yra paveikta didelės gamtinės kliūties, dėl kurios susidaro žemės ūkiui nepalankios sąlygos. Ekspertų atliktos atrankos pagal biofizikinius kriterijus rezultatai rodo, kad didelių gamtinių trūkumų dėl žemos temperatūros turi 95 proc. žemės ūkio paskirties plotų Lietuvoje.

Išskyrimas pagal biofizikinius kriterijus yra derinamas su EK Jungtinių tyrimų cent­ru, kuris jau beveik baigia vertinti šio darbų etapo rezultatus. Gavus patvirtinimą dėl išskyrimo pagal biofizikinius kriterijus rezultatų teisingumo, bus atliekamas pakartotinis seniūnijų ekonominės veiklos įvertinimas, t. y. vyks antrasis vietovių atrankos etapas pagal 2016 m. žemės ūkio valdų duomenis.

Ekonominės veiklos įvertinimas ir jo rezultatai privaloma tvarka taip pat bus teikiami derinti ir tvirtinti EK. Šis darbas turėtų būti baigtas iki 2017-ųjų pabaigos. Nuo šio etapo rezultatų priklausys, kurios seniūnijos nuo 2018 m. pateks į remtinų vietovių sąrašą pagal Gamtinių kliūčių priemonę.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi Laima R. iš Šilų kaimo visų Koplyčios gatvės gyventojų vardu prašė pagalbos: kas turėtų tvarkyti jų gatvę, kuri, metų metais vykstant įvairiems projektams, tapo visiškai neišvažiuojama.

„Projektas keičia projektą, bet niekas nesirūpina, kaip išgadintu keliu važinėti žmonėms. Prieš keletą metų keitė apšvietimo sistemą, klojo elektros kabelius - kasė. Tiesė vandentiekio bei kanalizacijos trasas - vėl rausė. Galiausiai pernai, prasidėjus, kaip mums atrodo, gigantiškam kelio per Balsius ir Šilus asfalto dangos atnaujinimui, vėl kasa! Žemė net nespėja susigulėti. Nutiesė pralaidas nuo plento, vėl išdarkė mūsų gatvę, ja nebeįmanoma nei išbristi, nei išvažiuoti. Esame priversti automobilius palikti kelkraštyje. Tai tikrai nėra saugu, žinant, jog tamsiuoju metu kelias per Šilus dabar nėra apšviestas.

Šitokia padėtis kelia mums didelių problemų: sudėtinga nugabenti į mokyklą vaikus, o ištikus kokiai bėdai, grei­toji medicinos pagalba vargu ar ryžtųsi tokia gatve važiuoti - kas gi ją ištemps.

Atrodo, esame taip netoli Ši­lalės, kai kas mūsų kaimą priemiesčiu vadina. Tačiau ne­­duok Dieve, ką esame priversti kęsti. Kreipėmės į se­niū­ną, šis įsiklausė į mūsų bė­das, pasirūpino, kad būtų pažvyruota bent pati baisiausia vieta. Bet žvyras baigia susmegti į purvyną. Reikia kur kas rimtesnių darbų, nes galiausiai kelio pakraštyje atsivėrė duobė. Tačiau stebėtis nėra ko: dėl nuolatinių kasinėjimų gruntas nespėja susigulėti.

Suprantame, projektai yra reikalingi, gal kada nors, viską sutvarkius, ir bus gražu bei patogu. Tačiau mums gyventi reikia dabar. Tad projekto vykdytojai privalo atsižvelgti į savo darbų sukeltas pasekmes žmonėms, jas šalinti ir jausti atsakomybę“, - guodėsi moteris.

Iš tiesų ši gatvelė - nei išvažiuojama, nei išbrendama. Todėl gal savivaldybės valdininkams reikėtų pagalvoti apie rimtą jos remontą, o ne tik kosmetinį pagražinimą.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pradėjus smarkiai snigti, Šila­lė­je, Pietinio Kelio ir Rytinio Kelio gatvių žiedinėje sank­ryžoje, apsivertė „Citroёn C5“ automobilis. Vairuotojas, laimei, nenukentėjo.

Vasario 22-ąją, apie 13.30 val., visos gelbėjimo tarnybos bu­vo sukeltos ant kojų, nes, iš Tau­ragės automagistralės link važiavęs vairuotojas nesu­valdė savo vos prieš mėnesį įsigyto „Citroёn C5“ ir žiedinėje sankryžoje apsivertė. Automobilis dar net nebuvo priregistruotas ir turėjo laikinuosius numerius.

„Šilalės artojui“ vyras sakė esąs palangiškis, iš Tauragės skubėjęs į namus Palangoje.

„Norėjau į automagistralę išvažiuoti. Laimingai viskas baigėsi, nieko man nenutiko, tik pirštus medikai sutvarstė. Lauksiu techninės pagalbos, kad nutemptų automobilį“, – aiškino vairuotojas.

Kol ugniagesiai - gelbėtojai atvertė automobilį ir patraukė jį toliau nuo sankryžos, eismą reguliavo policijos pareigūnai.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šilalės rajono apylinkės teisme baigta nagrinėti admi­nistracinė byla dėl nelegalaus darbo pas ūkininką. Teismo sprendimu, nelegaliai melžėją samdęs ir savo kaltę pri­pažinęs ūkininkas P. B. turės sumokėti 200 eurų bau­dą.

Nustatyta, jog šių metų sausio 19-ąją Šilalės rajone gyvenantis 37-erių ūkininkas P. B. pasamdė F. S. karvėms melžti. Teismo nutarime skelbiama, kad ne tik pats ūkininkas pripažino savo kaltę, bet ir jo pagalbininkė pateikė teismui rašytinį paaiški­nimą.

Ūkininkas teismo prašė skirti kuo mažesnę baudą, tvirtino apgailestaujantis dėl tokio savo poelgio. Jis taip pat aiškino, jog 2015 metais ūkis nukentėjo nuo gaisro. Dėl šios priežasties vyras turi įsiskolinimų bankui – teko imti paskolą, kad pavyktų atstatyti šeimai vieninteles pajamas nešantį ūkį. P. B. pečius slegia ir nemaža skola Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriai kas mėnesį tenka atseikėti apie 2500 Eur.

Naujajame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, jog nelegalus darbuotojo samdymas darbdaviui užtraukia baudą nuo 1000 iki 5000 Eur.

Teismas pripažino, kad sun­ki finansinė padėtis, nepilnametės dukros išlaikymas, nuoširdus gailestis ir kreditoriniai įsipareigojimai bei fak­tas, jog melžėja nelegaliai dirbo trumpą laiką, yra ūkininko atsakomybę lengvinančios ap­lin­kybės. Sunkinančių šiuo atveju nebuvo nu­statyta. Todėl jam paskirta 200 Eur bauda.

Šilalės rajono apylinkės teis­mo teisėjo padėjėja Mo­nika Vyšniauskienė „Šila­lės artoją“ informavo, jog 2015 m. Šila­lės rajono apylinkės teisme administracine tvarka už nelegalų darbą buvo nubausti trys asmenys. Vienas iš jų – ūkininkas. 2016-aisiais dėl šio pažeidimo nubausti du asmenys, iš kurių vienas – taip pat ūkinin­kas.

„Sunku nurodyti konkrečias priežastis, kodėl žmonės įdarbinami nelegaliai. Neretai administracinėn atsakomybėn traukiami kai kurie asmenys nepripažįsta savo kaltės, kiti nurodo, jog darbo sutartis nesudaryta paties darbuotojo prašymu, arba žmogus ne­legaliai dirbo vos keletą valandų ir esą buvo ruošiamasi sudaryti darbo sutartį“, – aiškina teisėjo padėjėja M. Vyš­niauskienė.

Remiantis senojo Administ­racinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsniu, darbdaviams ar jų įgaliotiems as­­menims už kiekvieną nele­ga­liai įdarbintą asmenį būdavo taikoma bauda nuo 868 iki 2896 Eur, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 2896 iki 5792 Eur. Tuo tarpu nuo naujųjų metų įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur, pakartotinai padarytas toks nusižengimas – baudą nuo 5000 iki 6000 Eur.

Morta MIKUTYTĖ 

Penktadienį kvėdarniškius apskriejo kraupi žinia – miestelyje, savo namuose, rasta nužudyta garbaus amžiaus senolė, kaimynų apibūdinama kaip drau­giš­ka, maloni bei tvarkinga moteris. Seniūno iškviesti ugniagesiai, pro langą patekę į namo vidų, aptiko Ade­­lę J. lovoje su kirstinėmis žaizdomis galvoje ir iš­kvie­tė medikus, kurie konstatavo moters mirtį. Tyrimą dėl nužudymo pradėję policijos pareigūnai jau su­laikė ir 29 metų įtariamąjį.

Nužudyta namuose

Kaip rašoma Policijos departamento įvykių suvestinėje, vasario 10 d., apie 14 val. 40 min., Kvėdarnoje, Saulėte­kio g., rastas moters (gim. 1935 m.) lavonas su trimis kirstinėmis žaizdomis galvos srityje. Įtariamasis (gim. 1987 m.) uždarytas į areštinę.

Į ramią sodybą netoli miestelio centro užsuko seniūnas Aivaras Dobilas, kai jam paskambino sunerimę 81-erių senolės giminaičiai, niekaip negalintys su ja susisiekti.

„Adelė J. gyveno pas savo vyresniąją seserį ir ją slaugė. Tačiau pasidarė per sunku, todėl ketvirtadienio vakarą giminės padėjo namo savininkę išvežti į Kaltinėnų globos namus. Mes patys parūpinome iš gydytojos siuntimą bei suderinome su globos namais. Ligonę lydėjo giminės, važiavo ir Adelė. O paskui Vilniuje įsikūrusi giminaitė ją parvežė namo ir išvyko. Moteris liko viena. Kitą dieną giminaičiai bandė jai paskambinti, pasiteirauti, kaip ji laikosi, tačiau, kai to padaryti niekaip nepavyko, paskambino man. Penktadienį, iš ryto, į namus nuvyko socialinė darbuotoja, bet nieko neprisišaukė. Dar kartą ji važiavo po pietų, iš paskos - ir aš. Prie garažo durų užuodėme dūmų kvapą, beldėme į duris ir į langus, tačiau niekas neatidarė“, - „Šilalės artojui“ apie seniūniją sukrėtusią tragediją pasakojo seniūnas Aivaras Dobilas.

Nerimą sustiprino įjungtas televizorius

Seniūnas sakė, jog iš pat ryto pagalbos niekur nesikreipė, nes manė, kad gal moteris, išvargusi po sesers slaugymo, išgėrė vaistų ir miega, nenumanydama apie kilusį sujudimą. Bet vėliau jam įtarimų sukėlė paliktas įjungtas televizorius.

„Galvojome, gal ilsisi. Tačiau belsdamas ir apžiūrinėdamas visus langus, pro kamputį pastebėjau, kad veikia televizorius. Perskambinau giminaitei pasiteirauti, ar gali būti, jog močiutė kažkur išėjo ir jį pamiršo išjungti. Nors paprastai senyvo amžiaus žmonės yra taupūs, visada išjungia elektros prietaisus, kai jų nenaudoja. Giminaitė patikino, jog taip moteris nepasielgtų. Tada iškvietėme ugniagesius, kad padėtų patekti į vidų. Jie išėmė langą, kuris tik vinimi tebuvo užkaltas, ir dar teko laužti grotas. Bandė atidaryti duris ir įleisti medikus, kuriuos iškviečiau kartu su ugniagesiais. Bet ir jas prisiėjo laužti – duryse rakto nebuvo. Ugniagesiai ir aptiko moterį“, – kalbėjo A. Dobilas.

Senolė rasta lovoje, kraujo klane. Ugniagesius pasitiko lojantis šuo bei netvarka. Medikai konstatavo senolės mirtį ir iškvietė policiją.

Kas galėjo ramiame miestelyje taip pasielgti, seniūnas teigė neįtariantis. Tačiau atskleidė savo paties pastebėjimą, kad Kvėdarnoje tokie tragiški įvykiai kartojasi maždaug kas 10 metų. Anot A. Dobilo, maždaug prieš 20 metų vyras kieme užkapojo savo dėdę. O apytiksliai prieš 10 metų jaunuolis nudūrė draugą.

Seniūnas sakė moters gerai nepažinojęs, tačiau su ja keliskart susidūrė, kai ši lankėsi seniūnijoje - prašė, jog kas nors padėtų susitvarkyti su katėmis. Senutė buvusi linksma ir gana energinga, net dviračiu dar važinėdavo.

Kaimynai sunerimę

Senolės kaimynystėje gyvenanti Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė pasakojo, kad močiutė – buvusi pedagogė, į Kvėdarną atvyko netrukus po to, kai mirė sesers vyras. Tačiau prieš kiek metų tai buvo, tiksliau pasakyti negalėjo.

„Kiek žinau, Adelė J. dirbo pradinių klasių mokytoja Jurbarko rajone. Jos abi su sese vaikų neturėjo. Bet jai jau buvo sunku seserimi rūpintis, vis pasiguosdavo dėl to. Tačiau Adelė ne iš tų žmonių, kurie nuolat bamba. Ji buvo labai darbšti, šviesaus proto. Žavėjausi jos atsidavimu bei rūpesčiu seserimi. Mano vyras jai padėdavo gyvatvorę nukarpyti, ji mus dažnai pavaišindavo obuoliais. Pasikalbėdavome kieme susitikę, matydavau, kad į bažnyčią ateidavo“, – sakė L. Po­ciuvienė.

Ji teigė ketvirtadienio vakarą girdėjusi lojant šunį, bet į tai dėmesio neatkreipė.

„Nelaimė sukrėtė visus. Da­bar savotiškai jaučiu kaltę dėl to – juk nematome savo artimiausių kaimynų... Lojo šuo, tačiau nesureagavome – jis dažnai loja. Po šios nelaimės visas savaitgalis praėjo su pasižvalgymais pro langus, ne­jaukiai. Blogai, jog nesidomi­me vieni kitais. Girdėjau kal­bas, kad tai esą galėjo padaryti vienas žmogus, vietinis. Dabar visi spėlioja, kas jis. Buvo čia pas mus toks, eidavo per žmones grasindamas ir reikalaudamas pinigų, prie parduotuvės stoviniuodavo. Nežinau, ar tą patį, kaip įtariamąjį, sulaikė pareigūnai. Galvoju, jog užpuolikas tikėjosi, kad namai bus tušti – matyt, manė, jog į globos namus abi išvažiavo, tai ir brovėsi. Kiek velionę pažinojau, ji galėjo nusikaltėlį paauklėti, pamokyti. Ji tikrai nebuvo iš tų, kuri būtų piniginę pati atidavusi, kad tik paliktų gyvą“, – svarstė apie lemtingus to vakaro įvykius kaimynė.

Viešai skelbiama, kad pavogta nužudytos moters piniginė. Tačiau gali būti, jog žudikas į namus įslinko, tikėdamasis didesnio grobio - esą seserys taupė pinigus, nes norėjusios Šilalėje pirkti butą. Tvarkytis dideliame name joms buvo sunku.

Klaipėdos apygardos prokuratūros I-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jurij Petuchov „Šilalės artoją“ informavo, kad įtariamasis yra kvėdarniškis, suimtas 10 parų.

Policijos pareigūnai kol kas daugiau informacijos neatskleidžia, baimindamiesi, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Rūta Janavičiūtė informavo, jog dėl žmogžudystės įtariamam vyrui gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Daugybę metų Šilalės centre veikusi Traksėdžio se­niūnija netrukus bus iškeldinta. Tokia naujiena nema­loniai nustebino šios seniūnijos gyventojus: jei bus nutarta šią įstaigą įkurdinti pačiame Traksėdyje, žmonės teigia eisiantys protestuoti, o į pagalbą šauksis seniū­naičius ir bendruomenių pirmininkus.

„Šilalės artojo“ redakcija sulaukė laiško, kuriame prašoma išsiaiškinti, ar tikrai seniūnija bus iškelta iš miesto.

„Girdėjome, kad Traksėdžio seniūniją perkels į Traksėdžio kaimą. Bet kai buvo steigiama ši seniūnija, valdžia žadėjo, jog ji bus Šilalės mieste. Ir tai buvo patogu. Dabar žadamos permainos gąsdina: nejaugi valdininkai nepagalvojo apie tuos, kurie neturi mašinų? Kaip mums iš vieno kaimo reikės nusigauti į kitą? Gal kursuos autobusas Šilalė-Traksėdis? Dabar, važiuoda­mi su kaimynais į Šilalę, galime ir visus reikalus susitvarkyti. O kas bus, kai seniūnijos mieste neliks?

Prašau redakcijos išsiaiškinti šį mums nepalankų valdžios sprendimą bei paskelbti laikraštyje.

Be to, gal seniūnaičiai ar bendruomenių pirmininkai galėtų kažko imtis, kol dar ne vėlu...

Tegu valdžia susimąsto – mes iškėlimo nenorime, toks sprendimas mums yra nepatogus, keliantis papildomų rūpesčių“, - teigia laiške moteris, prisistatanti Kadžygos kaimo gyventoja.

Traksėdžio seniūnija šiuo metu yra įsikūrusi pagrindinėje miesto gatvėje, vyresniųjų šilališkių dar vadinamame „karinio“ pastate, kuris dabar priklauso Lietuvos kariuomenei. Traksėdžio seniūnė Regina Audinytė „Šilalės artojui“ teigė kol kas negalinti pasakyti, kur tiksliai seniūnijos darbuotojai bus iškeldinti. Tačiau viliasi, kad pavyks rasti patalpas mieste.

„Yra įvairių svarstymų, diskutuojama apie visokius variantus. Praėjusį rudenį gavome iš kariškių prašymą atlaisvinti patalpas iki balandžio 1 d. Sutinku, kad kai kurių kaimų gyventojams atvykti į Traksėdį tikrai būtų sudėtinga, todėl bandau ir rajono vadovams įrodyti, jog dalis žmonių patirs nepatogumų. Dabar iš toliau kaimynai vienas kitą iki Šilalės pavėžėja. O kas norės specialiai kitą vežti iki Traksėdžio? Be to, iki jo joks autobusas nevažiuoja, išskyrus mokyklinį, tačiau jis pašalinių asmenų neima. Bet reikia pripažinti, jog padaryti, kad visiems būtų gerai, nėra taip paprasta. Seniūnijai neužtenka vieno kabineto, reikia bent 4. Taip pat aplinkos priežiūros priemonėms laikyti būtinas sandėliukas bei garažas automobiliui. Traksėdyje yra šiokios tokios patalpos, tačiau joms reikalingas remontas. Kiek man žinoma, lėšų tam nėra numatyta, todėl tikėtina, jog ten mūsų neiškeldins“, – aiškino seniūnė.

Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Rai­mundas Vaitiekus patikslino, jog kol kas patalpų vis dar dairomasi ir jokio konkretaus sprendimo, dėl kurio reikėtų gyventojams nerimauti, nėra.

„Kariškiai pageidauja, jog patalpas seniūnija atlaisvintų nuo birželio 1 d. iki liepos 1 d. Šiuo metu Traksėdžio seniūnijai ieškoma naujų patalpų Šilalės mieste. Teira­vo­mės Šilalės darbo biržos, Vi­suo­menės sveikatos cent­ro, tačiau šios įstaigos laisvų kabine­tų neturi. Žiūrėjome ir savivaldybės pastate, svarstėme, kur dar Šilalės mieste galė­tų įsikurti seniūnija. Kol kas tinkamų ir nedidelių patal­pų (reikėtų apie keturių ka­bi­netų) neradome. Su­pran­­ta­me, kad gyventojai gy­ve­na ne tik Traksėdyje, bet ir Drobūkščiuose, Nevočiuose bei kituose aplinkiniuose kaimuose, tad patogiausia, jog seniūnija liktų mieste. Sten­giamės visada atsižvelgti į gyventojų poreikius“, – patikino R. Vaitiekus.

Pastate Jono Basanavičiaus g. šiuo metu yra įsikūrusi ir seniūnija, ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Šilalės 308-osios pėstininkų kuopos darbuotojai. Kuopos vadas kapitonas Kęstutis Dembinskas sakė, jog savanorių pajėgos turėtų būtų labiau matomos, nes daug jaunuolių iki šiol nežino visų galimų būdų atlikti privalomąją karinę tarnybą. O norint šitai pasiekti, reikia aktyvinti veiklą. Tam būtinos atitinkamos sąlygos. Tačiau į dabartines patalpas savaitgaliais susirinkus kone 60 žmonių (atvyksta į mokymus ar pratybas savanoriai) trūksta vietos.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.