Artėjant šaltajam metų sezonui, daugelis miško savi­ninkų pradeda planuoti miško kirtimus. Norime primin­ti Leidimų kirsti mišką tvarkos privačiuose miškuose pagrindines nuostatas. 

VMT Klaipėdos teritorinio poskyrio inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.72.

Ilgėjant vakarams, saulės matome vis mažiau. Gyventojai tokiu metu džiaugiasi gatvių apšvietimu, nes tai su­teikia saugumo ir patogumo. Tačiau Biržų Lauko kai­mo žmonės susirūpinę – jų gatvėse šviesos kol kas nedega.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

Nuo spalio 16 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradės mokėti avansinę dalį išmokos už 2017 m. deklaruotus plotus, o nuo gruodžio 1 d. pareiškėjams bus mokama likusi tiesioginių išmokų dalis. Taip pat nuo pirmosios žiemos mėnesio dienos bus pradėta mokėti parama pagal daugelį su plotu susijusių kaimo plėtros programos priemonių. 

 Atkreipiame dėmesį, jog, remiantis Europos Sąjungos reglamento nuostatomis, išmokos galės būti mokamos tik tada, kai valstybė narė užbaigia tikrinti atitikimą paramos skyrimo sąlygoms. Tad NMA skuba atlikti patikras, kad avansas pasiektų kuo daugiau paramos teikimo reikalavimų besilaikančių ūkininkų. 

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.71.

Praėjusiais metais, lankydamasis mūsų rajone, Au­to­mobilių kelių direkcijos vadovas „Šilalės artojui“ sakė esąs įsitikinęs, kad jei žvyrkelių asfaltavimui pinigų nemažės, apie 2022-uosius visi pagrindiniai kaimo keliai jau galėtų būti išasfaltuoti. Ir nors šito laukia ne tik kaimo žmonės, bet ir jų kartais nepasie­kiantys ugniagesiai, pašto darbuotojai ar „greitosios“ medikai, žvelgiant į kelininkų darbą, atrodo, jog ši­to­kioms prognozėms greitai išsipildyti nelemta.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kaltinamųjų suole atsidūrė dar vienas iš kanapių au­ginimo sumanęs prasigyventi asmuo. Šilalės rajo­no apylinkės teismas po ilgų ikiteisminio tyrimo veiks­mų bei liudininkų apklausų teismo posėdžiuose iš­nag­rinėjo bylą, kurioje 34-erių Valdas P. kaltinamas didelio šių draudžiamų augalų kiekio auginimu. Pats kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir teisme bandė aiškinti, kad neva augino ne narkotines, o pluoštines kanapes, kurios nėra draudžiamos. Beje, dėl šios savo veiklos į teisėsaugos akiratį jis pakliuvo jau antrą kartą.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.69.

Morta MIKUTYTĖ

Tauragės AVPK archyvo nuotr.

Pas medikus norintys patekti pacientai privalo už­siregistruoti iš anksto. Esą tai padeda taupyti laiką, nereikia laukti eilėse. Visgi į redakciją atėjusi moteris tvirtino, jog ne visada išankstinė registracija duoda nau­dos.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.69.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Šio pavasario šalnos buvo kaip reta negailestin­gos ir užklupo tuomet, kai žydėjo dauguma kaulavaisių, braškės, vasarinės avietės, mėlynės. Užtat aplenkė obelis, dėl to obuolių derlius šiemet yra gana gausus. Rudeninių obuolių skynimo sezonas tik prasideda. Obuolienei ar kitiems gaminiams šių vaisių daug ne­reikia, todėl dauguma gyventojų juos veža į sulčių spau­dyklas. 

Lietuvoje obuolius perdirbti superka tik dvi įmonės – UAB „Vaiskona“ Vilkaviškyje bei „Anykščių vynas“ Anykš­čiuose. Iš išspaustų sulčių jos gamina koncentratą, kurio tik nedidelę dalį pasilieka sa­viems poreikiams, o likusį par­­duoda į užsienį.

Jau dabar į Anykščius ir Vil­ka­viškį sunkvežimiai su obuoliais rieda iš visos Lietu­vos. Po savaitės kitos, tikėtina, susidarys net eilės. „Vaiskona“ per dieną gali supirkti 500-700 tonų obuolių. Ir ne tik Vilkaviškyje, bet ir visoje Lie­tu­voje obuolių derliaus nuėmi­mo metu įsteigiami supirkimo punktai. Jei atsiranda stambių pardavėjų, galinčių pasiūlyti bent 10 t obuolių, įmo­nė juos pasiima pati. Į supirkimo punktus obuolių atveža ir nedidelių sodų savininkai – kas maišą kitą, kas daugiau. 

„Vaiskonos“ darbuotoja „Ši­la­lės artojui“ telefonu paaiškino, jog įmonė superka visokius obuolius, svarbu, kad jie būtų nesupuvę ir ne smulkūs. Jeigu atvežama 2 t ir daugiau, šiuo metu mokama po 12 centų už kilogramą, jei mažiau - 10 ct. Su stambiaisiais obuolių tiekėjais sudaromos individualios sutartys. Kiek moka privatūs supirkėjai, „Vaiskonos“ atstovė teigė nežinanti. Ji patikino, jog įmonė obuolius pirks, kol tik jų bus.

Jurbarko rajono Klausučių žemės ūkio bendrovės direk­torius Skirmantas Dumb­liaus­kas taip pat sakė, kad bendrovė pasiruošusi priimti obuolių derlių. Tačiau kiek mokės, neatskleidė. Kaina esą priklausys nuo obuolių kiekio, kokybės, neatmetamos ir derybos.

Nemažai obuolių iš mūsų krašto iškeliauja į Panevėžio rajone esančią UAB „Malus“. Šios įmonės atstovė sakė, jog kol kas planuojama mokėti po 8-10 ct už kilogramą. Ar supirks obuolius iš šilališkių, dar neapsispręsta, tai priklausys nuo pasiūlos. Šiai bendrovei, kaip ir daugeliui kitų, pagal iš anksto sudarytas sutartis obuolius pristato privatūs supirkėjai.

Tokią pat kainą siūlo ir Anykš­čių rajone esanti UAB „Ažuo­že­rių sultys“, kuri išspaustas sultis parduoda koncentratų gamintojoms.

Šilutėje įsikūrusios UAB „Do­vega“ direktorė Virginija Bud­rikienė teigė, kad įmonė pir­miausia obuolius pirks savame krašte, o jeigu pritrūks, galbūt važiuos ir į kitus ra­jonus. Anot direktorės, už kilogramą obuolių įmonė ketina mokėti 10 ct, tai kur kas daugiau nei pernai. Tad, V. Bud­rikienės teigimu, žmonės turėtų paskubėti parduoti derlių, nes koncent­ratų gamintojai, įsigiję reikiamą kiekį obuolių, gali jų nebepirkti.

Anot Klaipėdos rajone esančios UAB „Sulčių namai“ vieno iš vadybininkų, priklausomai nuo parduodamo obuolių kiekio bei kokybės, numa­toma mokėti nuo 8 iki 14 ct už kilogramą. Artimiausias šios įmonės punk­tas yra Rietave.

Kvėdarniškių Zitos ir Alber­to Uosių sodas užima 5,5 hektaro ir yra vienintelis pramo­ninis sodas Šilalės rajone. Jame auga tik žemaūgės obelys. Va­sarinius obuolius čia pra­dedama skinti liepą. Tačiau šie­met didelė dalis ankstyvojo der­liaus liko neparduota – nebuvo pirkėjų. Rudeninių obuolių, pasak ūkininkų, jau teiravosi dvi sulčių spaudyklos, pažadėjusios mokėti po 15 ct už kilogramą. Kol kas sodininkai nė su viena sutarčių dar nesudarė, nes tikisi, jog gal kas nors pasiūlys geresnę kainą. Mat Uosių obuoliai yra itin geros kokybės, sodui suteiktas nacio­nalinės kokybės sodo vardas. Ūkininkai derliui skinti žmonių nesamdo, apsieina su savo šeima bei giminaičiais.

Šilalėje skelbimų lentose ir net ant pakelių medžių jau ka­bo skelbimai, kviečiantys trečiadieniais atvežti obuolius į buvusį gyvulių supirkimo punk­­tą. Supirkėjas siūlo 8 ct už kilogramą. 

Mūsų rajone veikia ir keletas nedidelių sulčių spaudyk­lų. Šiuo metu darbo joms netrūksta, tad norintiesiems išsispausti sulčių kartais tenka palaukti eilėje. Žmonėms patogu, nuvežus obuolius į spaudyklą, pasiimti sultis 3 ar 5 lit­rų talpose su kraneliu. Kiti pasterizuoja senoviškai - į stik­lainius. Kad sultys būtų gardesnės, prideda kriaušių, moliūgų, cukinijų, apelsinų, morkų bei kt.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Aukštuomenės kronika ga­vo griežtą, bet teisingą valdžios patrioto laišką:

- Aš vis paskaitau, ką rašinėjate, bet niekada nieko gero nerandu. Vis kri­tika, išsidirbinė­jimai, pasišaipymai iš gerbia­mų rajono vadovų ir nieko konstruktyvaus. Jeigu jums nepatinka rajono valdžios sprendimai, tai pasiūlykite ką nors geresnio. Kodėl nieko nesiūlote? Todėl, kad neturite ko!

Tikra tiesa, kad nieko dar ne­siūlėme. Ta­čiau netiesa, jog ne­turime ko. Ra­do­me ir ga­li­me pasiūlyti. Štai:

Mūsų galva, 4 eurai už vieną egzempliorių yra visai nebrangu, o perkant už biudžeto pinigus, tai jau iš viso būtų katino ašaros. 

Ir kiek jų čia reikia? Visiems mažesniems jų net nepriklauso turėti, tai būtų per didelė prabanga ir netgi keltų pavojų valdžios saugumui bei stabilumui.

O visam elitui už kokius 16 eurų būtų pats tas.

Alius ŠAKINIS

Dažnai girdint bauginančių pranešimų apie įvai­riausio plauko sukčius, į namus užsukantys oficialūs įmonių atstovai gyventojams sukelia nerimą. Štai visai neseniai redakcijai paskambino skaitytojai iš Kaltinėnų, nustebinti ESO atstovės vizito: žmonės prašė pasidomėti, ar tikrai įmonė siunčia savo darbuotojus tikrinti skaitiklių. O gal, pasak jų, apgavikai sugalvojo naują būdą įsibrauti į namus?

„Gyvename dviese su ne­įgaliu vyru, abu jau pensininkai. Žinoma, vaikai dažnai aplanko, tačiau ne kasdien. Vieną dieną į namus užsuko moteris, pasakė, jog nori užsirašyti elektros skaitiklių rodmenis. Nuvedžiau, parodžiau, ji nuramino, kad viskas gerai, ir išėjo. Tik po to susi­zgribau: o gal čia kokia apsimetėlė? Gerai, jog pas mus skaitik­liai yra prieangyje, tai nereikėjo į vidų įsileisti svetimo žmogaus“, – sakė kaltinėniškė Teresė.

„Pas mus tikrino elektros skaitiklius. Prisistatė, kad at­vyko iš ESO. Bet ar tikrai? Vil­kėjo ryškią liemenę, tačiau jo­kio pažymėjimo nepateikė. Paprašė, kad parodyčiau skaitiklius, tai turėjau vesti per visą namą, nes jie yra trobos gale. Buvo labai nejauku nepažįstamą žmogų įsileisti – iš kur man žino­ti, kad jis ne sukčius? Ar mažai senų žmonių apgaunama? Gal galėtų įmonė, prieš siųsda­ma žmogų į namus ko nors tikrinti, elektros naudotoją įspėti, tarkime, atsiųsti laišką?“ – svarstė tame pačiame miestelyje gyvenantis Petras.

AB ESO atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Ado­mai­tytė paaiškino, jog Kalti­nė­nuose tikrai buvo tik­rinami elekt­ros skaitikliai, o pas gyventojus lankėsi ESO darbuotoja. Tačiau ji pripažino, kad yra buvę atvejų, kai į gyventojų namus atėję sukčiai prisistatė įmonės vardu, todėl tai, jog žmonės elgiasi atsargiai, yra sveikintinas dalykas. 

„Išties rugpjūčio pabaigoje kai kuriems Kaltinėnų miestelio gyventojams buvo nurašinėjami elektros skaitiklių rodmenys. Tai darė ESO rangovas įmonė „Inlinen“.

Skaitiklius tikrinančius ESO darbuotojus galima lengvai atpažinti, nes jie visada vilki bendrovės logotipu pažymėtą aprangą ir atvyksta ESO logotipu pažymėtu automobiliu. Jei skaitiklio patikrą atlieka įgalioti partnerių darbuotojai (kaip šiuo atveju – įmonė „Inlinen“), tuomet jie privalo pateikti specialius pažymėjimus, patvirtinančius ESO įgaliojimą atlikti skaitiklių priežiūros darbus.

Gyventojus visada raginame nepamiršti, jog darbuotojai ateina tik patikrinti skaitiklių ir nurašo rodmenis. Jie neturi teisės prašyti pinigų, tikrinti namų elektros tinklų ar juos remontuoti.

Jei kyla abejonių, prieš įsileisdami į namus skaitiklių rodmenis nurašyti atvykusį specialistą, gyvento­jai visada gali paskambinti trumpuoju numeriu 1802 bei pasitikslinti, ar jų adresu tuo metu yra numatytas specialisto apsilankymas“, – aiškino A. Adomaitytė.

Tad visada prašykite apsilankiusių tikrintojų pažymėjimų. O kilus abejonei, ar jis yra tikras, rekomenduojama paskambinti įmonės nurodytu telefonu. Taip kiek­vienas galės jaustis saugus dėl savęs ir savo turto.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono ūkininkai šiais metais deklaravo 65980 hektarų valdomos žemės. Iš jų per 51 tūkst. ha – pievos, ganyklos, šlapynės. Tad javams bei kitiems augalams lieka kiek daugiau nei 20 proc. dirbamos žemės. Šiemet rajono ūkininkai deklaravo 1636 ha žieminių kviečių, 357 ha – rugių, 707 ha – kvietrugių, 20 ha – žieminių miežių. Nedaug mažesni ir vasarinių javų plotai: avižų – 1175 ha, grikių – 265 ha, kviečių – 2323 ha, kvietrugių – 398 ha, miežių – 1883 ha, rugių – 1,3 ha, kukurūzų – 678 ha. Nemažus plotus užima ir ankštiniai augalai: žirniai – 1006 ha, pupos – 196 ha, lubinai – 18 ha.

Pastarosiomis dienomis ko­ne kiekvieną vakarą žemdirbiams svarbiausia žinia – kokius orus sinoptikai žada rytojui, o auštant klausomasi, ar nebarbena į langus jau įkyrėjęs lietus. Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų rajono ūkininkai šią vasarą galėjo jaustis kaip Dievo užantyje. Kai Aukštaitijos, Rytų ir Vidurio Lietuvos, Suvalkijos žemės keliskart skendo nuo praūžusių liūčių, kurios išguldė ištisus javų masyvus, buvo dienų, kai šilališkiai laukdavo bent didesnės rasos. Tačiau, kaip ir visoje Lietuvoje, vėlyvas pavasaris javapjūtę nukėlė kone dvi savaites.

Bijotų kaimo ūkininkas Ro­mualdas Bertašius keturiuose kaimyniniuose rajonuose javais užsėja per 600 ha. Jis džiaugiasi, jog iki prasidėjusių lietingų orų spėjo nupjauti visus.

„Kūlėme ir dieną, ir naktį. Pra­dėjome nuo žiemkenčių, vė­liau išėjome į vasarojų. Der­liumi skųstis negaliu. Žiem­ken­čių biro viduti­niš­­­kai per 6 tonas iš hekta­ro. Panašiai buvo ir praėjusiais metais, tačiau šiųmečio derliaus grūdų kokybė – daug geresnė. Ne­prastas mū­sų žemėms ir vasarojams der­lius – vidutiniškai 5,5 t/ha. Sunkiausia buvo nuimti 150 ha žirnių – dalyje plotų jie buvo prastokai sudygę, kai kur išguldė lietus, dalis nubyrėjo. Tad 3 t/ha nėra geras rodiklis, bet ką padarysi - teko pasidalinti su gamta“, - apskritai šia vasara ir derliumi nenusivylęs R.Bertašius.

Laiku suspėjęs nukulti, ūkininkas itin dideliu javų drėgnumu nesiskundžia. Derlių džiovinti veža į prieš keletą metų pagal amerikietišką technologiją pastatytą bokštą. Išdžiovinęs laiko sandėlio aruoduose. Parduoda tuomet, kai supirkėjai pasiūlo geriausią kainą.

Nors dauguma ūkininkų po javapjūtės nedelsdami skuba ražienas aparti, R.Bertašius jau ne pirmus metus naudoja neariminį žemės dirbimo būdą: ražienas skuta, nupurškia. Dalis R.Bertašiaus buvusių žiemkenčių laukų jau žaliuoja, mat tuoj po javapjūtės į ražienas pasėjo garstyčių. Kai jos suvešės, įterps į dirvą. Anot ūkininko, garstyčios atstoja 40 tonų mėšlo hektarui. Pavasarį vasariniai javai. O šį rudenį, kai tik leis sąlygos, planuoja pasėti maždaug 350 hektarų žieminių. Dėl vienų nepalankių metų kitą pavasarį R.Bertašius teigia neatsisakysiantis ir žirnių, dėl sėjomainos jų planuoja užsėti apie 100 hektarų. Ūkininkas išbandė ir rapsus, tačiau jie nepasiteisino, todėl daugiau nebesėja.

Žadeikių seniūnijos, Mikulių kaimo ūkininkas Stasys Grikšas kasmet pasėja apie 50 ha vasarojaus: kviečių, kvietrugių, avižų. Jam, kaip ir R.Bertašiui, iki lietingojo laikotarpio pasisekė derlių nuimti. Anot S. Grikšo, derliumi jis negali lygintis su Suvalkijos ūkininkais, mat mūsų žemės nėra derlios. Vidutiniškai iš hektaro teigia prikūlęs šiek tiek daugiau nei 3 tonas. Visą derlių ūkininkas sušeria savo gyvuliams. Grūdus džiovina savo aruoduose, o gyvuliams juos ne mala, bet traiško traiškymo mašina. Nukūlęs derlių ražienų nearia – vasarojuje įsėja įsėlį. Taip ūkininkas kasmet atnaujina dalį pievų bei ganyklų. Pavasarį nuganytas ganyklas patręšia mėšlu ir aparia.

Šiauduvos kaimo ūkininkas Vytautas Žemeckis valdo virš 80 ha žemės. Šiemet pusę dirbamų plotų užėmė sėkliniai daugiamečių žolių plotai ir apie 40 ha javų. Žiemkenčius kviečius bei kvietrugius nukulti suspėjo, o dalis vasarinių kvietrugių dar ant lauko. 

„Derlius – vidutinis, maždaug 4,5 tonos iš hektaro. Jei ne šernai, briedžiai, elniai, stirnos, kurie pridarė visokių eibių, rodiklis būtų geresnis, – su nedideliu kartėliu kalbėjo Vytautas. – Manau, jog likusį vasarojų pavyks sudoroti, nuo lietaus javai kaip ir nesukrito“.

Kol nepavyksta kombainu įvažiuoti į laukus, V. Žemeckis skuba aparti numatytuosius žiemkenčiams. Be to, ir į sandėlius suvežtą derlių reikia džiovinti. Kol kas ūkininkas džiovyklos neturi įsigijęs, tad grūdus džiovina ventiliatoriais, taip vadinamu aktyvios ventiliacijos būdu. Derlių stengiasi realizuoti be supirkėjų pagalbos – veža į turgus, iš sandėlio išperka ūkininkai.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Toleikis bei vyr.specialistas Edgaras Laurinavičius šios savaitės pradžioje skambino daugeliui stambesnių rajono ūkininkų bei domėjosi, kaip pasisekė javapjūtė. Deja, prasidėję lietūs sutrukdė nuimti dar maždaug 30 proc. javų. Anot specialistų, žieminiai javai jau beveik nukulti, tačiau liko vasarojus – avižos, mišiniai, pupos. Kita problema - supirkėjai šiuo metu grūdų nesuperka, nes nesulaukta laivo jiems išgabenti. Beje, mūsų rajone nėra nė vienos įmonės, kuri supirktų grūdus dideliais kiekiais išvežti. Perka tik tie, kurie turi savo malūnus ir grūdus perdirba į kombinuotuosius pašarus.

„Stambesni rajono ūkininkai dėl to nesijaudina. Tie, kas augina grūdus pardavimui, paprastai turi sandėlius ar džiovyklas. Naujų, modernių, galingų dar nėra daug. Dalis ūkininkų susiremontavo ir pritaikė saviems poreikiams dar sovietiniais laikais statytus sandėlius su vėdinimo ventiliatoriais. Ne vienas nusipirko iš Vakarų Europos šalių jau naudotas džiovyklas, todėl didelio rūpesčio dėl grūdų džiovinimo ir laikymo nėra“, - sakė E. Lukoševičius.

Kol grūdai perkami su pertraukomis, ūkininkus kankina nežinia dėl kintančių kainų, baiminamasi, ar jos nebus mažesnės nei pernai. Geriausiai apmokamas derlius – rapsai. Tonos kaina svyruoja apie 340-350 eurų, kviečių, priklausomai nuo klasės, – nuo 120 iki 155 Eur, pupų – nuo 160 iki 175 Eur,  rugių – apie 120 Eur, miežių – 105-133 Eur. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.