Praėjusi savaitė mums vėl padiktavo dvi temas – vietinę ir tarptautinę. Žinoma, tai, kas dedasi šalia mūsų, mūsų valdžios viršūnėse, atrodo kur kas svarbiau, negu įvykiai toli nuo Lietuvos. Kita vertus, geopolitinė situacija lemia visos valstybės vystymąsi ir vietą pasaulyje, o vietiniai skandaliukai dirgina vaizduotę, teikia malonumą, bet nepadeda suprasti visuomeninių procesų.

Prezidentas – it musę kandęs...

Taigi iš pradžių – apie vietinius reikalus. Rodos, pritvinkęs pūlinys turėjo sprogti: susisiekimo ministro Jaroslavo Narkievičiaus likimas nulem­tas Premjero Sauliaus Skver­nelio ryžtingo sprendimo dė­ka. Ministras lieka savo poste. Iki Seimo rinkimų ir naujos Vyriausybės formavimo jo kėdės klibinti neverta. Opo­zicija turi apsiraminti, pradėti dirbti konstruktyviai, nes J. Nar­kievičius dirba gerai, ir Premjeras jam priekaištų neturi – nei politinių, nei teisinių, nei moralinių. 

Gal Vyriausybės vadovas teisus? Gal valdančiosios daugumos lyderis Ra­mū­nas Kar­bauskis taip pat elgiasi išmintingai, nenorėdamas įsiūbuoti laivelio prieš rinkimus? 

Viskas būtų gerai, jei ne skersai kelio valdantiesiems stojęs Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis lieka prie savo nuomonės: ministras turi trauktis. Bet kas iš to, jei valstybės vadovas neturi efektyvių poveikio svertų, prieš keletą mėnesių leng­va ranka paskyręs ministrą į šias pareigas. Reikšti nepasitikėjimą Premjeru jis vis dėlto nedrįsta. Belieka tik moralinės atsakomybės klausimas. O politikoje moralė paprastai nustumiama į pašalį...

R. Karbauskis, susitikęs su Pre­zi­dentu, nudavė, kad „surūkyta taikos pypkė“. Jis dabar drąsiai žengsiąs į rūmus Daukanto aikštėje, ne taip, kaip Dalios Grybauskaitės laikais... Už valstybės vadovą jam atsikirsti bandė kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adam­­kus, pareiškęs, jog „valdančiųjų lyderiai negerbia ne tik šalies vadovo, bet ir visos valstybės santvarkos“. 

Dar vienas treptelėjimas kojele?

Apžvalgininkai teigia, kad kol kas vienas į kito petį atsirėmę S. Skvernelis ir R. Kar­bauskis netrukus pasuks skirtingais keliais. Šiandien nė vienam jokių skandalų nereikia. „Valstiečiai“ tikisi išsiropšti iš reitingų dugno, o S. Skvernelis jau net įregistravo naujos partijos prekės ženklą „Tėvynės labui“. 

„Politinė partija negali būti orientuota tik į regionus, į kaimą. Miestai irgi labai svarbūs“, –  sakė S. Skvernelis, nežadantis kreipti dėmesio į provinciją. Jis aiškiai nusivylęs, jog Seimas vos vienu balsu nepatvirtino 3 proc. rinkimų kartelės...

Rokiruotė rusams mulkinti

Netikėta žinia iš Maskvos, kad Vladimiras Putinas paleido Dmitrijaus Medvedevo Vy­riausybę, patį Premjerą padarė savo pavaduotoju Saugumo taryboje, o nauju kabineto vadovu paskyrė savo gerą bičiulį ledo ritulio klube, Federalinės mokesčių tarnybos viršininką Michailą Misšutiną, pasaulį privertė spėlioti, ko iki 2024 m. ir po jų siekia Rusijos lyderis. 

Naujasis 53-ejų Prem­jeras – pilka technokratinė pelytė. Jis nėra žinomas politiniame elite. Baigė staklių projektavimo ir gamybos studijas, prakuto privačiame informacinių technologijų versle, šioje srityje dirbo ir mokesčių tarnyboje. Jis jau 10 metų buvo Rusijos Prezidento kadrų rezerve, tad V. Putinui sprendimą priimti nebuvo sunku. Juo labiau, kad abu yra ledo ritulio žaidėjai ir abu remia CSKA klubą, be to, ledo ritulininkė yra ir jo 10 metų jaunesnė žmona Vladlena. Ji yra gerokai turtingesnė už savo vy­rą, ir 2014 m. įėjo į žurnalo „For­bes“ 

paskelbtą turtingiausių Rusi­jos moterų sąrašą. Beje, M. Mis­šutinas rašo muziką ir eiles. Jis yra dviejų dainų, kurias atlieka į Lietuvą neįleidžiamas Grigorijus Lepsas, autorius...

Nepaisant visų jo hobio mar­gumynų, V. Putinas jį pasirin­ko tam, jog Vyriausybė netemdytų jo sukurto scenarijaus: kaip, stiprinant Dūmos vaid­menį, įtvirtinti Vyriausybės va­dovo institutą ir taip paruošti sau dirvą po 2024 m. rin­ki­mų. 

Diplomatas ir buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Ru­si­joje Vygaudas Ušackas tvirtina, kad, jei tikimės, jog dabar kažkas Rusijoje pasikeis, teks nusivilti. Šis spektaklis dėl Prezidento galių mažinimo surengtas dėl eilinių rusų, nes jie pradeda demonstruoti didelį nepasitenkinimą socialiniu gyvenimu Rusijoje ir Kremliaus saviizoliacija. Gali būti, jog po ketverių metų Prezidentas taps formali figūra XXI amžiaus imperijoje, o visą valdžią paims Vyriausybė. O galimas V. Putino įpėdinis 

M. Misšutinas taps eiliniu stum­domu pėstininku gerai sukonst­ruotame žaidime. Juk tokios pat taktikos ėmėsi ir Borisas Jelcinas, 2000-ųjų išvakarėse paskirdamas vietoj savęs mažai kam žinomą saugumietį...

Česlovas IŠKAUSKAS

Iki 2015 m. Šilalės rajone Europos Sąjungos ir savivaldybės lėšomis atnaujinta 30 visuomeninės paskirties patalpų ir pastatų. Viešai prieinami Šilalės rajono Vietos veiklos grupės (VVG) duomenys rodo, jog tam buvo panaudota beveik 7 mln. 850 tūkstančių litų. Dabar tai būtų per 2 mln. 273 tūkst. eurų. Pinigai didžiuliai, bet jų sukurta nauda dabar jau ima atrodyti abejotina – nemažai bendruomenių salių atrakinama tik didžiųjų švenčių proga arba pelija visiškai nenaudojamos.

Daiva BARTKIENĖ

Skaitytojų ir Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Nuo sausio 1 d. įsigaliojus Mediacijos įstatymo pataisoms, šeimos bylose, nagrinėjamose ginčo teisena, bus taikoma privalomoji mediacija. Tai reiškia, jog prieš krei­piantis į teismą dėl kilusio ginčo, šeimos bylose šalys turės pirmiausia kreiptis į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tar­nybą su prašymu dėl privalomosios mediacijos tai­kymo.

Mindaugas RADVILA

Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėjas ir atstovas ryšiams su visuomene

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Aukštuomenės kronika sulaukė pasipiktinusių piliečių skundų, kad laikraštis slepia informaciją. Šit visai neseniai paskelbta, kad iš pareigų atleidžiami ir vėl į jas priimami kažkokie direktoriai. Kas jie tokie, neaišku, nes, pasirodo, iki šiol mokykloms vadovauja personos be vardų ir pavardžių, tik inicialai... 

– Ar taip gali būti? Ar tai nėra specialus kenkimas valdžiai ir sąmoningas jos darbų niekinimas? Ir kur žiūri Alius, kuris, kol nebuvo užėmęs aukštuomenės kėdės, visus reikalus greitai sutvarkydavo? – klausia valdžios mylėtojai.

Bolius SAKINIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.5

Grupė Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos moksleivių, lydimi istorijos mokytojos Laimos Baltutienės bei socialinės pedagogės Virginijos Ševčenko, dalyvavo projekto „Erasmus+“ „Effective Schools Of Modern Age” susitikime Italijoje, Vasto mieste, į kurį, be mūsų, atvyko Lenkijos, Rumunijos, Tur­kijos ir Italijos atstovai.

Savaitės veiklas pradėjo­me mokykloje „Panti­ni – Pu­den­te“, kurioje mus svetingai pasitiko mokyklos direktorė bei mokiniai. Vyko šventinis prisistatymas, susipaži­nimo žaidimai, kurių metu mokiniai pasakojo apie save, savo šalis bei gyvenamąsias vietoves. Buvome įtraukti į įvairias veiklas, skatinančias kalbėti anglų kalba, domėtis kitomis kultūromis, dalintis tu­rima pa­tirtimi. Naudodami in­formacines technologijas, kū­rėme pristatymus apie savo šalį ir gimnaziją. Apžiūrėjome ne tik gražiausias Vasto miesto vietas, bet aplankėme ir vieną iš Italijos uostamiesčių – Pescarą bei sostinę Romą. 

Mus lydėjo saulės šiluma ir gaivus oras, kuris leido dalyvauti šeimininkų suorganizuotose veiklose. Visa tai paliko neišdildomų įspūdžių ir prisiminimų. 

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos projekto „Erasmus+“ kelionės į Italiją dalyviai

Veikla yra finansuojama iš Mo­ky­mo­si visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje ad­mi­nist­ruo­ja Švietimo mainų pa­­ramos fondas.

Šilalės teismo rūmų teisėja skyrė piniginę baudą jaunuoliui, kuris, atvykęs į nukentėjusios nuo prekybos žmonėmis merginos namus, mėgino įkalbėti ją pakeisti parodymus, nes esą jo draugai, siūlydami jai padirbėti prostitute, tik pajuokavę. O dabar dėl jos parodymų jie yra uždaryti kalėjime ir t.t. Tuo tarpu kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) atstovė didžiuojasi, kad mergina nepalūžo, nors puikiai suprato riziką, nepabūgo stoti prieš nusikaltėlius ir davė teisme teisingus parodymus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Prie paminklinio traukinio vagono tremtiniams atminti neseniai atsirado naujas informacinis terminalas „Tremtinių aikštė“. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Nuo Trijų Karalių prabėgusi savaitė pažymėta tragedijos ženklu. Tiesa, viena įvyko prieš 29 metus, naktį į Sausio 13-ąją, bet ji mums skausmingiausia. Kita atsitiko prieš keletą dienų, sausio 8-ąją, kai prie Teherano buvo numuštas lėktuvas ir žuvo 176 žmonės. Žuvo atsitiktinai, per nelemtą kažkokio Irano gvardiečio, nekenčiančio visko, kas amerikietiška, taip pat ir „Boeing“ lėktuvų, klaidą. 

Laužai kvepėjo laisve

Tada degė laužai. Prie Sei­mo traškėjo deginami rąstai, sklido aitrūs dūmai, primenantys tikrą fronto liniją, kvepėjo sumuštiniai, gara­vo arbata. Bet svarbiausia – žmonių veidai. Juose atsispindėjo ir nerimas, ir vienybė, ir geranoriškumas. Ta ramybė ir reiškė ryžtą, pasipriešinimą atžlegantiems sovietiniams tankams ir prie TV bokšto aidintiems oku­pantų šūviams. 

Tą laiką prieš 29 metus kiek­vienas prisimena skirtingai, o daugelis jaunų žmonių apskritai gimė tik po to Sausio. Štai kodėl mane visada jaudina, kai mergina ar vaikinas užsidegę aiškina, už ką mes kovojome, kaip mes priešinomės, ką „dainuojančioje revoliucijoje“ iškovojome. Tegul būna MES – jų tėvai, seneliai, artimieji, jie patys, taip uoliai savyje užlaikę ir dabar atvirai iškvepiantys patriotizmo dvasią. Štai todėl savo anūkams aš stengiuosi pasakoti, kas nutiko tomis dienomis, tą naktį, prieš ką kovojome, kokie pavojai slypi dar ir šiandien.

Tradiciškai Sausio 13-osios išvakarėse susitinkame prie LRT Kryžių kalnelio, kuris 2017 m. virto Lietuvos laisvės gynėjams atminti skirtu memorialu, o jo centre – skulptoriaus Romo Kvinto sukurtas obeliskas su varpu viršuje. Šis varpas skamba ir jam, nes, deja, skulptorius, eidamas 66-uosius metus, užpernai spalį mirė...

Paskui sueiname į LRT kavinę, pasėdime, pakalbame, prisimename, pasidaliname gyvenimo nuotrupomis. Taip buvo ir šio sekmadienio vakarą. Tik vėl – deja: mūsų, prieš beveik tris dešimtmečius stovėjusių prieš OMON‘o desantininkus Konarskio gatvėje, išvytų iš rūmų ir 222 dienas iki pučo jų netekusių, lieka vis mažiau...

Tikiu, kad laikas ištrins Sau­sio 13-ąją iš mūsų susitikimų dienotvarkės. Bet niekas negali ištrinti iš atminties tų laisvės kovų ir 14-osios žuvusiųjų, tos nuostabios degančių laužų liepsnos ir viskam pasiryžusių žmonių, susirinkusių iš visos Lietuvos, veidų. Tai – amžina.

Kas išprovokavo žudynes?

Ta kova buvo šventa. O kita kova – tarp dviejų sistemų, tarp dviejų tikėjimų, tarp susipriešinusių pasaulio elitų. Kokį šventumo ženklą ji turi? Tai barbarizmas, savęs naikinimas, destrukcija. 

Praėjusią savaitę numuštas Ukrainos kompanijos lėktuvas su 176 keleiviais vėl iškėlė amžiną egzistencijos klausimą: kodėl mes vienas kitą žudome? Iraną valdančios islamo ajatolos nepajėgia pažaboti savo neapykantos viskam, kas vakarietiška, kas prieštarauja jų tikėjimui. Taip apibūdinu ne visus musulmonus. Žinau, ką rašau: ne kartą lankiausi Čečėnijoje, susitikau su mulomis, islamo menininkais, pačiu Dž. Dudajevu, paprastais vainachais, turiu vieno mulos padovanoto ir pašventinto Korano rusišką ir arabišką egzempliorių.

Pasakysiu štai ką: Ko­ra­nas čia niekuo dėtas, jis ne­reikalauja keršto kita­ti­kiams, jei tam nebūna prie­žasties. Te­heranas ma­no, kad jo neapykantą ame­ri­kie­čiams įžiebė pats D. Trum­pas, įsakęs sunaikin­ti Irano generolą Qa­se­mą So­lei­mani. Kaip bevertintum, tai buvo pigus JAV triukas. Vašingtono taktika, naiki­nant diktatorius ir įvairių valstybių tiro­nus, neduoda rezultatų: nei Li­bijoje, nei Ira­ke, nei dabar Irane. Tose valstybėse kaip ir anksčiau viešpatauja chaosas, siau­­čia karai, pilietinis susipriešinimas. Negelbėja net JAV gink­luotosios pajėgos.

Dar daugiau: Amerikos dro­no paleistas mirtinas smūgis į Irano generolą tapo detonatoriumi atsakomiesiems veiksmams. Iš pradžių žuvo dešimtys Amerikos karių, ra­­ketomis apšaudžius jos ba­zę Irake, da­bar – visi reiso PS752 iš Te­herano į Kijevą keleiviai. Taip, Iranas gailisi dėl šio žingsnio, jis žada kompensuoti netektis, nubausti „dėl žmogiškos klaidos“ paleidusį raketą ir t.t. Tačiau ajatolos Ali Khamenei pareiškime yra dar ir tokia eilutė: agresyvius Vakarų veiksmus visada lydės atsakomieji Irano žingsniai...

Taigi, dvi tragedijos. Kur čia ribojasi laisvės troškimas ir nuožmus kerštas? Ar šiandien randame bendrą vardik­lį?

Česlovas IŠKAUSKAS

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) paskelbė naujus Re­gistrų centro parengtus žemės verčių žemėlapius, pagal kuriuos yra skaičiuojami žemės mokesčiai, perskaičiuojami valstybinės žemės nuomos mokesčių dydžiai, vertinamas nekilnojamasis turtas. Patvirtinti žemėlapiai naudojami, rengiant elektronines skaičiuokles žemės sklypų vertės nustatymui.

Daiva BARTKIENĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sun­kių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kris­ti arba juos būtina šalinti.

Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų bur­nos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių tai­syklių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos hi­gienistė Sandra Burčikaitė.

Neužtenka valyti dantų du kartus per parą

Ko gero, visi esame girdėję ir tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu, ne­įmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei šonų, o tarpdančius valant siūlu, vis tiek lieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesą, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas.

Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis svei­kais dantimis bei gražia šyp­sena, rekomenduojama re­gu­liariai atlikti profesiona­lią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos.

Veiksmingiausias ėduonies ir apydančio ligų priešas

Profesionali burnos higie­na yra labai svarbi, siekiant užkirsti kelią apnašų sukelia­moms ligoms, ir tai yra pag­rin­dinis ėduonies bei apydančio ligų profilaktikos metodas. Todėl, pasak specialis­tų, turin­tiems gerus burnos higienos įgūdžius ją vertėtų atlikti 2 kar­tus per metus, sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėn., o turintiems implantus – kas 4–6 mėn.

Šios procedūros metu įvertinama dantų, dantenų būk­lė, ultragarsiniu skaleriu bei rankiniais instrumentais pašalinamos mineralizuotos ir ne­mi­neralizuotos dantų ap­na­šos, viršdanteninės ir podanteninės apnašos, oro abrazijos „Air flow“ būdu pa­šalinamos pigmentinės, nuo rūkymo ar ka­vos, vyno bei kitų dažančių produktų vartojimo atsi­radusios dėmės, abrazyvo turin­čia pasta nupoliruojami dantų ir plombų paviršiai. Esant porei­kiui, nujautrinami ap-­si­­nuoginę dantų kak­le­liai ar at­liekamos gydomų­jų prepara­tų aplikacijos, įvertinama plom­bų, protezų bei implantų būk­lė, jei tokių yra.

Taip pat nustatomas asmeninės burnos higienos namuo­se efektyvumas, pacientai mokomi burnos higienos, parenkamos visos reikiamos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai.

Populiariausi mitai, susiję su burnos higiena

Vienas pagrindinių mitų, susijusių su burnos higiena, skel­bia, jog dantų šepetėlis skir­tas tik dantims valyti, tačiau jis yra naudojamas visiems dantų, lūpiniams, žandi­niams, gomuriniams ir kramtomiesiems paviršiams. Taip pat, valant dantis šepetėliu, visada reikia pamasažuoti dante­nas tuo pačiu dantų šepetėlio sukimo principu. Be to, jis gali būti naudojamas ir liežuvio valymui, nes ant jo irgi kaupiasi bakterijos, sukeliančios nemalonų burnos kvapą. Nors tam yra sukurta specia­lių liežuvio valiklių, jų neturint, galima sėkmingai panaudoti dantų šepetėlį.

Dar vienas sąsajų su tikrove neturintis faktas: kraujuojančių dantenų problemos yra paveldimos. Moksliškai tai nė­ra įrodyta, ir tik gera profilaktinė priežiūra, lankymasis pas kompetentingus specialistus bei tinkama asmeninė burnos higiena gali užtikrinti, kad su dantimis ar dantenomis susijusių problemų bus iš­vengta.

Be viso to, neretai girdima, jog pas burnos higienistą reikia lankytis tik po vizito pas gydytoją odontologą. Tačiau tai yra netiesa, nes burnos higiena yra be galo svarbi tiek kalbant apie gydymą, tiek apie 

profilaktiką. Burnos higie­nis­tas turi būti pirmas specialistas, kurio kabinete apsilankoma prieš pradedant bet kokį dantų gydymą – planines operacijas ar odontologines procedūras, nes jis paruošia paciento burną tolimesniam gydymui bei pasako, kiek yra karieso pažeistų dantų, kokia burnos gleivinės būklė ir kokį gydymą koks specialistas turi atlikti vėliau.

Gerų įpročių vertėtų mokyti jau ankstyvoje vaikystėje

Dar nepradėjus dygti pirmie­siems dantukams, rekomenduojama jau nuo pirmųjų dienų vaikus pradėti pratinti prie dantų valymo. Tėvams minkštu skudurėliu arba specialiu ant piršto užmaunamu šepetėliu reikėtų vis pamasažuoti dantenas, o dantukams pradygus – juos iškart pradė­ti valyti. Jeigu vaikas nesileidžia, galima sugalvoti įvai­riausių žaidimų, dainų ar šokių, dėl kurių dantų valymas taps linksmesniu procesu.

Itin svarbu, kad tėvai dantis vaikams valytų tol, kol jie patys sugebės tai padaryti tinkamai. Bet ir vėliau būtina juos pervalyti, visada tikrinti ir ste­bėti.

Nesilaikant burnos higienos nuo mažens, genda ne tik pieniniai, bet ir ką tik išdygę nuolatiniai dantys. Ant jų paviršiaus susikaupusios apnašos, laikui bėgant, tampa dantų akmenimis, o nuo jų toksinai bei rūgštys sukelia įvairias dantų ir dantenų ligas.

Anot S. Bur­čikaitės, jeigu vai­kai bus mokomi tinkamų bur­­nos valymo įgūdžių nuo anks­­tyvos vaikystės, jiems susi­for­muos geri įpročiai ateity­je, todėl labai svarbu tėvams būti kant­riems bei atsakin­giems mokytojams.

Pirmasis netaisyklingos dantų priežiūros ženklas – dantenų kraujavimas

Pakanka atmestinai valy­ti dantis kelias dienas ir ant jų paviršių jau atsiranda minkštų apnašų nuo neišva­lytų maisto likučių, o tai tam­pa puikia terpe daugintis bak­terijoms, sukeliančioms dan­tenų kraujavimą. Taip pat la­bai svarbu nevalyti dantų per­nelyg stipriai, atsargiai naudoti tarpdančių siūlą ir pasi­rinkti tinkamo minkštumo dantų šepetuką.

Itin dažnai žmonės nekreipia dėmesio į pradinius dantenų uždegimo signalus, kurie vėliau gali peraugti į pe­riodontitą, kai yra pažeidžiami dantis kaule laikantys raiščiai ir dėl to dantys tampa paslankūs. Toliau viskam progresuojant, dantys gali tiesiog iškristi arba juos reikia šalinti, ir tenka kreiptis į specialistus dėl dantų protezavimo.

Pravartu žinoti, jog dantų protezavimas gali būti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tiesa, kompensuojamas paslaugas gali gauti tik pensininkai, neįgalieji, vaikai iki 18 metų bei asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.

„Labai svarbu suprasti, kad tik taisyklinga asmeninė bur­nos ir dantų priežiūra na­muose bei reguliarus profe­sionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užkirsti kelią baisioms ligoms ir užtik­rinti gerą dantų higieną“, – perspėja burnos higienistė S. Burčikaitė.