Didmiesčiuose dažniausiai postringaujama apie prasigėrusius kaimus, apie nieko neišmanančius regionų gyventojus. Ir tik čia gyvenantys žmonės žino bei gali papasakoti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Todėl labai keista, jog kaimo žmonėms, kad ir kaip jie norėtų dalyvauti kultūriniame gyvenime, lankyti renginius, ne visada sudaromos tokios galimybės.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.11

Jei savivaldybė, siekdama išsiaiškinti didžiausias gyventojus kamuojančias prob­lemas, rajone paskelbtų apklausą, pirmoje vietoje atsidurtų kelių priežiūra. Susitikę su Pajūrio miestelio gyventojais, tą turėjo suprasti ir Šilalės rajono vadovai. Pasisukus pokalbiui apie problemas, nebuvo vietovės, iš kurios atvykę žmonės nesiskųstų turintys bristi purvą iki kelių ar kasdien į darbą važiuoti kratydamiesi iš vienos duobės į kitą. Tačiau mero reakcija nustebino: užuot pažadėjęs pagalbą, rajono vadovas piktai barė „nesupratingus“ gyventojus ir bėrė priekaištus pagalbos prašiusiai Pajūrio seniūnei.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.11

Išsiplėtusios venos – viena labiausiai papli­tusių šian­dienos ligų. Tai progresuojanti sveikatos problema, nes ne­gydoma varikozė gresia komplikacijomis: gali atsi­ver­ti trofinės opos, susidaryti trombai. Pirmieji venų va­ri­ko­­zės simp­­tomai – kojų nuovargis, sunkumas, tini­­mas, skausmai, naktinis mėšlun­gis. Pajutus šiuos simp­to­mus, rekomenduojama ne­delsti ir kreip­tis į chi­rurgą (an­giochirurgą, fle­bo­logą). Daž­niausiai bėdų dėl kojų ve­nų turi moterys, bet šios ligos neaplenkia ir vy­rų, kartais net labai jaunų.

Antanas DAMULIS

VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktorius

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Šiuo metu intensyviai vyksta vaikų globos namų sistemos pertvarka, institucinė globa – permainų kryžkelėje. Vadovaujantis naujai patvirtintais teisės aktais, vaikai į globos institucijas gali patekti tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės jų apgyvendinti šeimos aplinkoje pas giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis ar budinčius globotojus.

Birutė GUDAUSKAITĖ-GIRČĖ

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų globos centro socialinė darbuotoja 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Dalis visuomenės vis dar galvoja, jog rūkyti „žolę“ yra legalu. Kad taip nėra, įrodo teisėsaugos veiksmai – už kanapių vartojimą, jų laikymą ar gabenimą yra bau­džia­ma. Ir atsakomybė krenta ne bet kokia, o bau­džiamoji. Kitaip tariant, „nekaltas“ svaiginimasis už­traukia teis­tu­mą, kuris atsispindės asmens byloje visą likusį gyve­ni­mą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Siekiant didesnio gyventojų saugumo naudojant suskystintų naftos dujų balionus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) tikrins, ar prekiaujama techniškai tvarkingais, saugiais bei tinkamai paženklintais balionais.

Aurelija MACIŪTĖ

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4 

Nežiemiškas sausis baigėsi. Vasaris – kažkiek pateisindamas savo vardą – prasidėjo vasariška šiluma. Bet gamta, kaip sakoma, savo atsiims: sniego dar žadama, ir nemažai. Tačiau mums svarbiau kitokie pokyčiai.

Naktį į vasario 1-ąją Didžioji Britanija po 53 metų narystės oficialiai paliko Europos Sąjungą (ES). Iki metų pabaigos truks derybos dėl konkrečių tarpusavio santykių sričių. Ar Lietuva iš to išlošia ar pralošia? 

Viena aišku: „Brexit“ priver­tė daug ten emigravusių tautiečių vėl grįžti. Jungtinės Ka­ralystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asa­na­vičiūtė mano, kad išstojimas iš ES netiesiogiai veikia re­emigraciją.

„Pernai, palyginti su užpernai, į Lietuvą iš Didžiosios Bri­tanijos atvykusių gyventojų skaičius pašoko daugiau nei ketvirtadaliu – iki 9,7 tūkst., o iš Lietuvos emigravusių į šią šalį skaičius krito beveik 2 tūkst. – iki 10,1 tūkst.“ – sakė ji. 

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad iš viso 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,5 tūkst. šalies piliečių, t. y. ketvirtadaliu daugiau nei 2018 m. Jie sudarė daugiau nei pusę visų imigrantų. Lietuvos statistikos departamento generalinė direk­torė Jūratė Petrauskienė tvirtina, jog „tendencijai besitęsiant, 2020-ieji gali būti pirmieji metai nepriklausomos Lie­tuvos istorijoje, kai iš Jung­tinės Karalystės grįžusių­jų skaičius pranoks išvykusiųjų“.

Daugelis grįžtančiųjų nuogąstauja, kad po išsiskyrimo emigrantams atsiras daug kliū­čių, kurias vėl reikės įveik­ti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Ka­ra­lystėje gyvenantiems dau­giau kaip penkerius metus teks vėl patvirtinti savo tei­sę joje gyventi ir dirbti, t.y. iki metų pabaigos gauti nuola­ti­nio gyventojo statusą, o esan­tiems čia iki penkerių me­tų – preliminaraus tokio gy­ventojo statusą. Tai bus ne­leng­va procedūra, nes reikės dek­laruoti ir gyvenamąją vie­tą, ir atitinkamas pajamas, ir gyvenimo perspektyvą. 

Kai kurie atvykę Lie­tuvon verslininkai sako, jog juos sekino netinkama britų švietimo ir sveikatos sistema, o socialiniai barjerai paskatina gimtinės nostalgi­ją. Niekas nežino, ar po atsiskyrimo nuo ES Di­džiosios Britanijos neištiks krizė, kai pabrangs nekilnojamasis turtas, dėl padidėjusių muitų su atskiromis ES šalimis išaugs prekių kainos, pasikeis santykis tarp pabrangusios nuomos bei gaunamų pajamų ir t.t.

Žinoma, „Brexit“ įtaka grįžimui netiesiogi­nė. Bet jau dabar apklausos rodo, jog, kaip sako D. Asa­navičiūtė, „grįžti į Lietuvą svars­to daugiau nei pusė tautiečių, tačiau nebūtinai trumpuoju laikotarpiu“. Juos veikia ir informacija, kad Lietuvoje ge­rėja gyvenimas, atsiranda daugiau galimybių dirbti ir surasti nišą versle. Tačiau Lie­tuvoje jų niekas nelaukia išskėstomis rankomis. Grįž­tan­tys susiduria su vaikų moky­mo gimtąja kalba, gydymo, darbo vietų problemomis. Pa­­vyzdžiui, daug darbo vietų Lie­tuvoje užėmę imigrantai ne iš ES šalių, piliečiai iš Uk­­rai­nos ir Baltarusijos, nes ši darbo jėga yra pigesnė, ja leng­viau manipuliuojama. 

2018 m. statistikos duomenimis, pagal Lietuvos miestus ir rajonus daugiausiai žmonių paliko Alytų (890), Klaipėdą (756) ir Kauną (534), iš rajonų – Mažeikių (572). Imig­ravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas palankus tik didiesiems miestams Vilniui (2014), Kaunui (2242) ir Klaipėdai (2249) bei prie jų prigludusiems ra­jo­nams (Šiaulių, Alytaus, Tra­kų). Dauguma šalies rajonų negali pasigirti imigrantų antplūdžiu. Pa­vyzdžiui, Ši­la­lės rajonas pagal minėtą skirtumą „su minuso ženk­lu“ buvo trečias – 526 asmenimis daugiau išvažiavo negu įvažiavo (po Mažeikių ir Telšių). 

Vargu, ar vienas „Brexit“ ga­­li nutraukti lietuvių tautos iš­siskirstymą, nors ir šauk­ti apie jos išnykimą per anks­ti. Ab­soliutūs skaičiai rodo, jog nuo 1990 m. kovo 11-osios iki 2020 m. sausio 1 d. iš Lietuvos emigravo 1 mln. 029 tūkst. 138 gyventojai. Per tą laiką imigravo 329 tūkst. 901, tad bendras šio laikotarpio užsienio migracijos balansas yra neigiamas –699 tūkst. 237 gyventojai. Tai, kad pastaraisiais metais vyksta tam tikras lūžis, ir emigracija mažėja trečius metus iš eilės, dar neduoda pagrindo tvirtinti, jog Lietuva vėl susitelkia, jog greitai mū­sų vėl bus 3 milijonai, o mes didžiuodamiesi trauksime kul­tinę Ma­rijono Mi­ku­tavi­čiaus dainą...

Pokyčiai vyksta ne tik ES, JAV santykiuose su bendrija, geopolitiniuose kloduose. Štai paniką ima sėti plintantis kiniškas koronavirusas, nerimą didina drastiška klimato kaita, kai anomalinis atšilimas sudaro geras sąlygas tarpti mus naikinančiai aplinkai...

Česlovas IŠKAUSKAS

Nuo vagysčių neapsaugotas nė vienas būstas, tačiau kai kuriuose iš jų rizika sulaukti neprašytų svečių kur kas didesnė. Policijos atstovų teigimu, nusikaltėlių akiratyje visuomet atsiduria būstai, turintys silpniausias apsaugos priemones. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė pastebi, kad parankiausias sąlygas vagystei ir sukurti, ir užkirsti galime patys.

Organizuotos vagystės – tik mažuma atvejų

Policijos pareigūnai teigia, kad dažniausiai vagys veikia pagal vieną iš scenarijų. Pirmuoju atveju, tikslingai ir ilgai planuojant, antruoju – ieškoma atsitiktinių būstų su „silpnosiomis vietomis“.

„Kartais nusikaltėliai turi išankstinės informacijos apie konkrečiame būste laikomus vertingus daiktus – dideles pinigų sumas, juvelyriką ir kitas lengvai išnešamas vertybes. Taip veikia organizuotos nusikaltėlių gaujos. Jos renka duomenis apie gyventojų dienotvarkę, gyvenimo būdą, juos seka ir stebi aplinką“, – pasakoja Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Specialistas pabrėžia, kad tokią vagystę planuojantiems ilgapirščiams itin praverčia informacija, kurią nesusimąstydami skelbiame socialiniuose tinkluose.

Pareigūno teigimu, kur kas labiau paplitusi antroji strategija, kai nusikaltėliai išsirenka namą ar butą kaip vagystės objektą.

„Tokį kelią paprastai renkasi žemesnės kvalifikacijos vagys. Statistiškai tokie nusikaltimai dažnesni, tačiau ir jų padaroma žala mažesnė. Veikdami tokiu būdu, ilgapirščiai pirmiausia vertina išorines būsto savybes ir renkasi turinčius silpniausias apsaugos priemones“, – sako jis. Tokie nusikaltėliai vadovaujasi paprasta filosofija – siekia įsibrauti tyliai ir nepastebėtai, o tada pagrobti turtą, kurį pasiseks surasti ir išnešti.

Labiausiai kenčia pirmo aukšto gyventojai

Lietuvos policijos duomenimis, daugiabučių namų kvartaluose nusikaltimo taikiniais dažniausiai tampa 1-2 aukšto butai su senos konstrukcijos langais bei neįstiklintais ar grotomis neapsaugotais balkonais. Privačių namų atveju vagys renkasi kraštinius, nuošalesnius namus be papildomų apsaugos priemonių, o kaimuose nepageidaujamo nusikaltėlių dėmesio dažniau sulaukia vienkiemiai.

A. Jusė tokių būstų gyventojams pataria itin daug dėmesio skirti papildomoms apsaugos priemonėms.

„Stenkitės iki minimumo sumažinti nusikaltėlių galimybes patekti į kiemą. Privačius namus turėtų juosti tvora, įėjimą į namus saugoti šarvuotos durys ir kokybiški langai. Papildomo saugumo suteikia ir grotos, visgi dažnam gyventojui jos kelia diskomfortą“, – pastebi ji.

Anot specialistės, vagystės riziką didiname ir patys – dažnas vyresnio amžiaus gyventojas vis dar palieka atsarginius raktus po kilimėliu, vazonu ar laiškų dėžutėje. Šis ilgapirščiams puikiai žinomas įprotis nubraukia visas pastangas, siekiant apsaugoti savo namus. Vienintele viltimi tokiu atveju lieka namuose veikianti signalizacija, kurios kodo nusikaltėliai nežino.

„Jei gyvenate ne vienkiemyje, verta susipažinti ir susidraugauti su aplink gyvenančiais kaimynais. Pastebėję nežinomus asmenis ar neįprastą veiklą aplink jūsų namus, jie paskambins jums arba policijai. Galiausiai, norėdami išvengti didelių nuostolių, galite apdrausti namus ir turtą“, – pataria A. Jusė.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje duomenimis, 2019 m. už vagystes iš privačių namų ir butų draudėjams išmokėta vidutinė žala siekė 832 eurus. Lyginant su 2018 m., vagysčių skaičius pernai augo 10 proc., tačiau dauguma užfiksuotų žalų buvo smulkios ir vidutinės.

Inga PETRAUSKAITĖ