Birutei Šimutienei iš Deblių gyvenime daug ką teko dirbti. Kažkada ji yra mokiusi pradinukus, o dabar drauge su vyru Kaziu ūkininkauja.

Algirdas DAČKEVIČIUS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Per praėjusius metus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyrius suteikė 2914 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį – 2637 – sudarė konsultacijos dėl apsinuodijimo. Atsižvelgiant į tai, kad šaltuoju metų laiku dažniau sergama ir vartojama daugiau vaistų, padaugėja situacijų, kai netyčia apsinuodijama nereceptiniais vaistais, ypač paracetamoliu, kuris įeina į daugumos vaistų nuo peršalimo sudėtį. Kaip atpažinti apsinuodijimo simptomus ir padėti nukentėjusiajam?

Aistė TAUTVYDIENĖ

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Toks oras, koks vyrauja visą šią žiemą, žvyr­keliams ypač negailestingas. Žmonės tai supranta ir stengiasi patausoti bent jau tuos keliukus, kurie nerūpi nei seniūnijai, nei kelininkams. Tiesa, ne visi tokie supratingi – kai kas be jokios sąžinės graužaties juos tiesiog mauroja.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Šilalės savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriuje dirba būrys specialistų, tačiau rajono valdžiai teismuose atstovauja samdyti teisininkai. Ir ne bet kokie, o patys brangiausi – sostinėje veikiančios advokatų kontoros „iLAW“ advokatai, už valandą konsultacijų galintys paimti ir kelis šimtus eurų. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Viltys įvirsti į žiemišką pusnį vis labiau blėsta, o kaimo žmogui atsiranda nerimas, kokia gi laukia vasara: sniego nebuvo, žiemkenčiai ir visa, kas gyva, ėmė vegetuoti anksčiau, kenkėjai, parazitai, kraujasiurbiai puikiai išgyveno ir ims daugintis nesuskaičiuojamais kiekiais...

Kad tik tiek to rūpesčio! Antai, praėjusį savaitgalį paskelbtais apklausų duomenimis, „valstiečiai“ vis dar ne­iš­sikapanoja iš krizės (11,6 proc.), kai pirmaujančių konservatorių reitin­gai auga (nuo 16,5 proc. sausį iki 17,7 proc. vasarį). Atskilusių socialdemokratų populiarumas šoktelėjo iki 9,7 proc., o „Tvarkos ir teisingumo“ – atitinkamai nuo 4,3 proc. iki 5,7 proc. Liberalų sąjūdis trypčioja vietoje (3,1 proc.), bet jos lyderės, sugebančios puikiai žaisti ne tik šachmatais, Viktorijos Čmilytės-Nilsen reitingas kyla. Tačiau ar ji paskui save patemps ir nublankusius libera­lus, – kaip sakoma, klausimas įdomus...

„Vilmorus“ apklausa, atlikta pirmoje vasario pusėje, rodo, jog, tęsiantis įtampai tarp Prezidento Gitano Nausėdos ir Premjero Sauliaus Skvernelio, pastarojo populiarumas dar smuktelėjo, o šalies vadovo kiek pakilo. Trintis padidėjo, kai Premjeras Prezidento kritikos sulaukė dėl Vyriausybės sprendimo skirti lėšų asfaltuoti kelią prie jo namų, taip pat dėl atsisakymo iš pareigų atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkievičių. G. Nausėda atmetė S. Skvernelio kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Niekuo nepridengtos kritikos strėlės lėkė tai į Daukanto, tai į Vinco Kudirkos aikštę, bet šios šeimininką jos keliskart skaudžiau kliudė. Jeigu bus atlikta nauja apklausa, tai Premjeras vėl gaus visuomenės niuksą, nors istorija ne nauja. Juk nelemta Upės gatvė vėl atsidūrė diskusijų lauke: Vilniaus rajono taryba nusprendė šią S. Skvernelio trasą iki 2022 m. priskirti rajono strateginiams keliams ir jai užbaigti asfaltuoti vėl skiria 800 tūkst. eurų (iš pradžių – 550 tūkst.). Pernai jai sutvarkyti buvo skirta 300 tūkst. – kone visi pinigai viso rajono kelių tvarkymui. Rajono merė Marija Rekst be sąžinės graužimo tikina, jog tai esanti strateginė, padidinto intensyvumo gatvė, kurioje gausu transporto. Gi žurnalistai patykojo čia valandą ir tesutiko vos tris automobilius...

Atrodytų, korupcija aukščiausiame lygyje, o valdantieji nemato čia jokio nusižengimo. Bet žmonės juk neakli... Žinoma, iki Seimo rinkimų dar daugiau kaip 8 mėnesiai, tačiau S. Skverneliui ir valdantiesiems šis laikotarpis nieko guo­džiančio nežada, jeigu jie neišsižadės korupcinės laikysenos. 

***

Dabar toks klausimėlis: kodėl žmonės vis dažniau keikia Eu­ro­pos Są­jun­gą? Kai ūkininkai gaudavo solidžias išmokas už pasėlius, gyvulius ar šienaujamus plotus, tokios nuožmios kritikos Briuselio atžvilgiu nebuvo. Ir štai prasidėjo ES biudžeto svarstymas. Lietuvos interesams susitikime atstovavęs Prezidentas G. Nau­sė­da grįžo nuleidęs galvą: dėl biudžeto nebuvo susitarta. Dėl beveik 200 mln. eurų kompensacijos emigracijai kompensuoti (vadinamas depopuliacijos fondas) Lie­tuva lyg ir užtikrinta, tačiau didesnis San­glaudos ir žemės ūkio finansavimas skurdesnėms ES šalims stringa. Lie­tuvos žemdirbiai nenuleidžia rankų ir rengia seriją protestų Briuselyje. 

Biudžeto svarstymas tęsis dar mėnesį, ir G. Nausėda po Eu­ropos Vadovų Tarybos nakti­nio posėdžio sakė, kad tai tik tarpinė stotelė. Siūloma San­glaudos fondą padidinti 4,8 mln. eurų, tačiau kokia jo dalis teks Lietuvai, dar anksti svarstyti. Ūkininkai beveik iš visų 17-os šio fondo dalyvių ketina stovėti Briuselyje iki pergalės, bet jau dabar aišku, jog ta pergalė gali būti tik simbolinė. 

***

O pabaigai – kai kas linksmesnio. Nuūžė nuvilnijo 21-oji Knygų mugė. Nebuvote? Ne­sisielokite. Knygos nepigios, lankytojų begalė, prie kavos ar pietų ilgiausios eilės, au­tomobiliai trinasi šonais... Tai tamsioji šios mada tapusios mugės pusė. Bet jeigu turite nors mažiausią tikslą – įsigyti patikusią knygą, susitikti su kūrėjais ar bičiuliais, dalyvauti tiesioginėje diskusijoje ar leidinio pristatyme – tada 6 eurų bilietui gailėti neverta. 

Šitaip aš pagerbiau marijonų kunigo Vaclovo Aliulio asmenybę ir dalyvavau knygos apie jį „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius“ pristatyme. Tai unikalus dvasininkas: tikras ry­šininkas tarp bažnyčios ir pasaulietinio gyvenimo, tarp dva­sios ir utilitarizmo, turėjęs pui­kų humoro jausmą, mėgęs bend­rauti ir neatstūmęs nei am­bicingo veikėjo, nei netikšos, nei girtuoklėlio. Prof. Vy­tau­tas Landsbergis prisiminė, jog būtent Tėvas Aliulis Lie­tu­vos katalikų bažnyčią glaudžiai susiejo su Sąjūdžiu. 

Česlovas IŠKAUSKAS 

Europos Komisijos (EK) ataskaitoje analizuojami ekonominiai ir socialiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuva. Tai svarbus Europos semestro ciklo dokumentas, į kurį atsižvelgdama Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks EK balandžio pabaigoje ir kurią įvertinusi EK savo ruožtu ES Tarybai pateiks Lietuvai skirtų rekomendacijų pasiūlymą. Šioje ataskaitoje apžvelgiami iššūkiai viešųjų finansų, socialinės politikos, švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų, regioninės politikos, aplinkosaugos bei kitose srityse, ir įvertinama, kaip buvo vykdomos ES Tarybos 2019 m. pateiktos Lietuvai skirtos rekomendacijos.

2019 m. Lietuvos viešieji finansai iš perteklinių tapo subalansuotais. Tai įvyko dėl darbo jėgos apmokestinimo sumažinimo, kuris nebuvo visiškai kompensuotas kitomis mokesčių priemonėmis. Nepaisant tam tikrų žingsnių plečiant mokesčių bazę, mažiau kenkiančio ekonomikos augimui apmokestinimo galimybės ir toliau nėra išnaudojamos. Mokesčių surinkimą gerinančių priemonių efektyvumas išlieka nedidelis, o PVM surinkimo atotrūkis Lietuvoje išlieka vienas aukščiausių Europoje. Palyginti nedidelės biudžeto pajamos, mažas mokesčių sistemos progresyvumas, apmokestinimo formų ir išimčių įvairovė riboja viešuosius išteklius ir daro mokesčių sistemą mažiau teisingą, o trūkumai biudžeto išlaidų planavimo sistemoje mažina viešųjų išlaidų efektyvumą.

Lietuva ėmėsi priemonių mažinti skurdą, tačiau vertinant skurdo ir socialinės atskirties riziką, pajamų nelygybę ir mokesčių bei išmokų sistemos poveikį mažinant skurdą Lietuva vis dar priskiriama grupei ES šalių, kuriose situacija vertinama kaip kritinė. Skurdo ir socialinės atskirties rizika ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, tokių kaip slaugos ir socialinės paslaugos. Didėjant darbo jėgos su žemais įgūdžiais imigracijai iš trečiųjų šalių, išsilavinusių darbuotojų emigracija tęsiasi, taip pat išlieka problemų su ilgalaikių bedarbių ir pažeidžiamų visuomenės grupių integracija į darbo rinką.

Švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą. Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas.

Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų – vienas aukščiausių ES. Mažas finansavimas, neefektyvus išteklių panaudojimas ir kokybės kontrolės trūkumas lemia žemą sveikatos priežiūros kokybę, nepakankamą dėmesį pirminei sveikatos priežiūrai bei prevencijai ir didelius regioninius skirtumus.

Lietuvos augimo potencialui išlaikyti ypač svarbi mokslo ir inovacijų sistema, kuri, nepaisant dedamų pastangų, išlieka fragmentuota, susiduria su talentų trūkumu ir neefektyviu finansavimu. Išlaidos mokslinei ir tiriamajai veiklai Lietuvoje daugiau nei dvigubai atsilieka nuo tikslo, kuris buvo iškeltas 2020 m. Verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas išlieka ribotas.

Bendras Lietuvos ekonomikos augimas slepia didėjančius socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose. Mažiau išsivystę regionai susiduria su sparčia emigracija, gyventojų senėjimu ir socialine atskirtimi, o neišvystytas susisiekimas riboja gyventojų mobilumą ir galimybes. Trūksta regioninio vystymosi strategijos, taip pat efektyvios institucinės sąrangos, kuri skatintų savivaldybių bendradarbiavimą ir regionų vystymąsi Lietuvoje.

Šiais metais daug dėmesio šalies ataskaitoje skiriama aplinkosauginiam tvarumui, kuris Lietuvoje yra žemas. Tą lemia didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ypač transporto sektoriuje, intensyvus resursų naudojimas ekonomikoje, silpna teršėjų kontrolė, maži aplinkosaugos mokesčiai ir lėtas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. Perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos Lietuvoje lengvinti labiausiai paveiktuose regionuose EK siūlo Teisingo perėjimo mechanizmo finansavimą.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inform.

Vasario 27 d. Tauragės apylinkės teismas paskelbė nuosprendį jurbarkiškiui dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, jos išprievartavimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Vaikinui paskirta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Jis taip pat turės atlyginti 7 tūkst. eurų neturtinę žalą, bei beveik 4,5 tūkst. Eur už patirtą turtinę žalą ir advokato teisines paslaugas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Jis taip pat savo noru atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai, jos atsiprašė. Susitarė su Teritorine ligonių kasa dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo. Tačiau teismas sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad vaikinas nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

 Įvertinęs visas aplinkybes ir vadovaudamasis teismų praktika, teismas nusprendė, jog paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų užtikrinamas tik nubaudimo siekio įgyvendinimas. Tačiau, teismo manymu, kur kas svarbiau yra pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir užtikrinti, kad jis ateityje daugiau nebenusikalstų. Be to, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam atitiks ir nukentėjusiųjų interesus, kadangi kaltinamasis turės galimybę toliau mokytis ir įgyti profesiją, dirbti bei kuo greičiau atlyginti padarytą neturtinę ir turtinę žalą.

Vaikinui taip pat paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Teismas įpareigojo kaltinamąjį per visą bausmės atidėjimo laikotarpį mokytis arba dirbti, be nuosprendžio vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos. O kadangi nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas įpareigojo jį 12 mėnesių nevartoti alkoholinių gėrimų.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo patenkinti iš dalies. Šioje byloje padarytą neturtinę žalą teismas įvertino bendra 12 tūkst. Eur suma. Kadangi dalis žalos buvo atlyginta iki nuosprendžio paskelbimo, kaltinamasis turės atlyginti likusią 7 tūkst. Eur sumą.

Teismas taip pat visa apimtimi tenkino nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis dėl turtinės žalos bei teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kurių bendra priteistina suma iš kaltinamojo sudaro beveik 4,5 tūkst. Eur.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Mindaugas RADVILA

Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėjas ir atstovas ryšiams su visuomene

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad virtualioje erdvėje jau atsirado siūlymų įsigyti vaistų bei maisto papildų koronoviruso (COVID-19) sukeltai infekcijai gydyti bei jos profilaktikai. Informuojame, kad šiuo metu pasaulyje nėra vaistinių preparatų, kurie galėtų būti vartojami COVID-19 infekcijos gydymui. Todėl raginame būti atidžiais, nepirkti neaiškios kilmės produktų ir neužsiimti savigyda, o pasitikėti gydytojais.

Informuojame, kad telkiamos didžiulės pastangos ir atliekami klinikiniai tyrimai su jau registruotais antivirusiniais ir kitais vaistiniais preparatais, ieškant galimybės pritaikyti juos koronoviruso sukeltai infekcijai gydyti. VVKT bendradarbiauja su Europos vaistų agentūra, ekspertai nuolat analizuoja ir keičiasi informacija apie galimas COVID-19 infekcijos gydymo priemones, tačiau vaistų COVID-19 profilaktikai ar gydymui nėra.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) primena, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint neužkibti ant sukčių kabliuko, kurie žada stebuklingą pasveikimą ne tik nuo koronoviruso, bet ir nuo daugybės kitų ligų.

Kaip nepakliūti į sukčių pinkles:

- Būtina pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Tai padaryti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą, jei paieška nedavė rezultatų – toks produktas nėra registruotas vaistas.

- Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė” nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas. Atkreipiame dėmesį, kad faktus dėl gydomojo poveikio leidžiama skelbti tik informacijoje apie vaistus, draudžiama – informacijoje apie maisto papildus, kosmetiką.

- Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje). Kai kurių nereceptinių vaistų, kurių gali prireikti jaučiant peršalimo simptomus, galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose. Prieš juos vartojant būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį.

- Neaiškius produktus įsigyti siūlančios interneto svetainės dažniausiai išsiskiria specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų, skambių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į google ar kitą paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Svetainės su fiktyvia informacija tarpusavyje yra labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka, dažnai nuorodos iš vienos svetainės veda į kitą (-as).

- Kai kuriose apgaulingus siūlymus talpinančiose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.

- Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinančią neaiškių produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, http://vvtat.lt/.

- Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, http://vmvt.lt/, jei medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos http://www.vaspvt.gov.lt/.

Taigi, norint apsisaugoti nuo COVID-19 infekcijos, nereikėtų pirkti neaiškios kilmės produktų.  Svarbiausia laikytis rekomendacijų. Atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos ar Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Tuo laikotarpiu darbdavių, kurių įmonėse dirba ar siekia įsidarbinti žmonės, neseniai lankęsi Kinijoje ar Šiaurės Italijoje, prašoma suteikti galimybes jiems dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet asmenys gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą. Šiose teritorijose keliavę asmenys turėtų užpildyti anketą / questionnaire ir sekti rekomendacijas šioje nuorodoje: nvsc.lrv.lt/COVID-19 (In english: http://nvsc.lrv.lt/korona-eng). Pajutus į gripą panašius simptomus tokie asmenys nedelsiant turi skambinti bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112.

Daugiau naudingos informacijos apie prevencinius veiksmus dėl koronaviruso rasite paspaudę šią nuorodą http://bit.ly/2UPt3KD, o dažniausiai užduodamus klausimus apie koronavirusą ir rekomendacijas gyventojams rasite čia: http://bit.ly/37xnwve

Aistė TAUTVYDIENĖ

VVKT atstovė spaudai,

vyriausioji specialistė

Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės.

Valstybės lygio ekstremali situacija paskelbta atsižvelgiant į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. vasario 24 d. posėdžio pasiūlymą. Ministro Pirmininko potvarkiu, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu.

Šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, lengviau bus galima koordinuoti prevencinius pasirengimo COVID-19 plitimui veiksmus, organizuoti institucijų darbą, panaudoti valstybės medicinos materialinių išteklių rezervą, greičiau ir lengviau vykdyti kitas procedūras.

Visa aktuali su koronavirusu susijusi informacija skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės specialioje skiltyje.

***************************

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), reaguodama į tai, kad Europoje sparčiai daugėja naujojo koronaviruso (COVID-19) atvejų, kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) bei Lietuvos savivaldybes su prašymu imtis aktyvių prevencinių veiksmų ugdymo įstaigose. Esant poreikiui, mokinius, grįžusius iš Kinijos ar Šiaurės Italijos, prašoma mokyti nuotoliniu būdu, taip pat siūloma leisti iš namų dirbti ir mokytojams bei kitiems ugdymo įstaigų darbuotojams, apsilankiusiems pavojaus zonoje esančiose teritorijose.

Sveikatos apsaugos viceministro, SAM Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) koordinatoriaus Algirdo Šešelgio teigimu, tokių priemonių imtis būtina, kad galėtume maksimaliai apsisaugoti nuo infekcijos rizikos.

„Mokyklos vienareikšmiškai yra tos vietos, kur rizika virusui plisti yra didelė. Juolab, kad praėjusią savaitę mokiniai atostogavo ir žinome, kad šeimos taip pat su savo atžalomis vyko ir į užsienį, įskaitant Italiją ir Kiniją. Tad kreipėmės į ŠMSM ir savivaldybes, prašydami ne tik aktyviai dalintis informacija, kaip reikėtų stebėti ir vertinti savo būklę, kokių imtis priemonių, įtariant užsikrėtimą, bet ir, atsižvelgus į situaciją, atitinkamai organizuoti ugdymo procesą. Tikimės glaudaus bendradarbiavimo ir vieningo supratimo šioje situacijoje, kas iš esmės leistų maksimaliai sumažinti riziką“, – sako A. Šešelgis.

Prašoma švietimo ir ugdymo įstaigoms išplatinti informaciją, kad neseniai iš Kinijos ar Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų) sugrįžusieji 14 dienų nuo paskutinės buvimo šiose šalyse dienos turėtų likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Tuo metu, pajutus į gripą panašius simptomus, tokie žmonės nedelsiant turėtų skambinti bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112.

Taip pat švietimo ir ugdymo įstaigų vadovų prašoma suteikti galimybes mokiniams, kurie neseniai lankėsi Kinijoje ar Šiaurės Italijoje, organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu, o darbuotojams suteikti galimybes dirbti iš namų. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet darbuotojai gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

Vakar SAM, reaguodama į situaciją Italijos šiauriniuose regionuose, patikslino atvejo apibrėžtį ir sustiprino viruso COVID-19 patekimo į Lietuvą prevencijos priemones. Visi iš Italijos Veneto, Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų atvykstantys asmenys yra tikrinami dar neišlipę iš lėktuvo (matuojama kūno temperatūra, vertinama bendra savijauta), surenkami jų kontaktiniai duomenys, kad dvi savaites NVSC specialistai galėtų su jais susisiekti ir sektų jų sveikatos būklę.

Be to, visų keliautojų, per pastarąsias dvi savaites buvusių ne tik Kinijoje, bet ir minėtuose Šiaurės Italijos regionuose, taip pat prašoma registruotis užpildant NVSC interneto svetainėje pateikiamą anketą (questionnaire) bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, naujojo koronaviruso infekcijos rizika Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse yra nuo mažos iki vidutinės. Vasario 24 d. duomenimis, yra registruoti 165 atvejai ES šalyse: 132 Italijoje, 16 atvejų Vokietijoje, 12 Prancūzijoje, 2 Ispanijoje, 1 Belgijoje, 1 Suomijoje ir 1 Švedijoje. Taip pat 13 atvejų užregistruota Jungtinėje Karalystėje.

SAM spaudos tarnybos inform.