2026-ųjų vasaros pradžioje įvyks Taura­gės apskrities dainų šven­tė. Po 22 metų ji grįžta į Šilalę, nes bū­tent čia 2004-aisiais bu­vo su­rengta pirmoji to­kia šven­tė atkurtoje ne­pri­klau­somoje Lietuvoje. 

Dirbau tuo metu Taura­gės apskrities viršininko administracijoje Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėju. Tada ir gimė mintis surengti apskrities dainų šventę, kadangi pats esu didelis jų gerbėjas ir dalyvis nuo 1970 m. Nepraleidęs nė vienos, išskyrus paskutiniąją, jubiliejinę. 

Mano sumanymui be jokių išlygų pritarė tuometinis Tauragės apskrities viršininkas Arūnas Beišys bei visos apskrities savi­val­dybės, mano suburta me­no taryba. Pasiūliau pirmąją šventę surengti tauragiškiams, apskrities cent­re. Tačiau jie gal nedrįso, gal išsigando, o gal nesuprato (greičiausiai) tokių švenčių reikšmės, nes į kultūros valdymą tuomet buvo pakliuvę atsitiktiniai žmonės, nebuvę tokiose šventėse, nematę jų ir neturėję „žalio“ supratimo apie jas.

Tuo tarpu šilališkiai kultūros darbuotojai Antanas Kazlauskas, Vytautas Jankauskas, Loreta Bartkutė, būrys gabių ir žinomų chorvedžių, orkestrų vadovų, choreografų mielai ir su didžiausiu entuziazmu ėmėsi organizacinių reikalų: parinko repertuarą visiems žanrams, sukūrė eitynių ir šventės scenarijų, išsprendė repeticijų, maitinimo, medicininio aptarnavimo bei kitus būtiniausius klausimus.  

Finansinis reikalas irgi gerai sprendėsi: tuomet kultūrai vystyti kiekviena apskritis gaudavo po 100 tūkst. litų. Į jos dydį nebuvo atsižvelgiama – visiems po lygiai. Mūsų apskritis mažiausia, tai tie 100 tūkst. litų tuomet buvo dideli pinigai. Žinoma, ne visas lėšas skyrėme šventei, lėšų reikėjo ir kitiems apskrities renginiams, bet didžiąją dalį jų teko naudoti maitinimui, atvykimui į repeticijas, reklamai ir pan. 

Taip ir pradėjome: pirmoji šventė 2004 m. Šilalėje, antroji, skirta Tauragės miesto 500 metų jubiliejui, 2007-aisiais vyko Tauragėje, trečioji 2009 m. – Jurbarke. Buvo numatyta apskrities dainų šventė ir Pagėgių savivaldybėje, ant Rambyno, deja, nebeįvyko. Lietuvoje buvo panaikintos apskričių viršininkų ad­ministracijos, o pirmiausia, žinoma, išnyko Kultūros, sporto ir turizmo skyrius, nors pačios apskričių administracijos dar kurį laiką funkcionavo. Tačiau žmonių, kurie galėtų organizuoti dainų  šventę, nebeliko. Nebeliko ir taip reikalingų lėšų.

Praėjo daug metų be šių švenčių (beje, kaip ir be apskrities sporto renginių, kurių per metus organizuodavome apie 20, o tie, kas tuomet tapo Tauragės apskrities čempionais, gali didžiuotis, nes tokių daugiau nebėra), kol 2022 m. Tauragės kultūros cent­ras vėl ėmėsi iniciatyvos atgaivinti šią gražią tradiciją. Pernai, minint Lietuvos dainų švenčių 100-metį, apskrities dainų šventė buvo surengta Jurbarke, o 2026-aisiais, po 22 metų, ji sugrįš į Šilalę.

Ėmęsi rengti pirmąją apskrities dainų šventę, šilališkiai kultūros darbuotojai iš karto tai darė labai profesionaliai. Laiku buvo parinktas repertuaras, sustatyti repeticijų grafikai, numatytas transportas kolektyvams atvežti, o ir natos choristus, orkestrų, kapelų vadovus, šokių aprašymai choreografus laiku pasiekė. 

Buvo paskirti vyriausi vadovai: chorų vyr. dirigente tapo chorvedė Dalia Krasauskienė, vyr. choreografe – žinoma ir patyrusi specialistė Aniceta Tribičiūtė, choreografe – Laima Andrejauskienė. Pirmosios šventės scenarijaus autorius ir režisierius – V. Jankauskas, koncert­meisteris – Arūnas Goštautas, vedėjai – A. Kazlauskas ir L. Bartkutė, pučiamųjų orkestrus kuravo Zigmas Levickis, kapelas – Aleksandras Vaičys.

Buvo numatytas jaunučių, jaunių, jungtinio vaikų, mišrių ir jungtinio choro pasirodymas, jį paįvairino pučiamųjų orkestrų ir liaudiškos muzikos kapelos, antrojoje dalyje šoko merginų, vidutinio amžiaus žmonių, jaunučių, jaunių ir jaunimo šokių kolektyvai, finalinėje dalyje skambėjo „Lietuva brangi“, kuriai dirigavo profesorius Povilas Gylys, ir „Šviesa amžinoji dainos“, kurią „vedė“ šilališkė Laima Petkuvienė. Tiesa, į šventę buvo pakviestas ir profesio­nalus choras „Vilnius“, atlikęs savo keturis kūrinius – organizatoriai taip sustiprino jungtinio choro pajėgas.

Dar prieš rengiantis šventei kilo mintis, jog reikia emblemos. Tad paskelbėme konkursą jai sukurti, o nugalėtojui buvo skirta 1000 litų premija. Kompetentinga vertinimo komisija sulaukė arti 20 pasiūlymų. Vieningai buvo išrinktas dailininko Edmundo Mažrimo darbas. Visose iki šiol vykusiose apskrities dainų šventėse jo sukurta emblema buvo naudojama labai plačiai: pagamintos vėliavos, naudota rek­lamoje, programose, suvenyruose, straipsniuose ir t.t.

Kitą metą vyksiančioje jau 6-ojoje Tauragės apskrities dainų šventėje Šilalėje ši emblema taip pat bus ryškiai matoma, o Šilalė sukvies ne tik pulkus žiūrovų, bet ir daugybę apskrities meno kolektyvų. Tai bus lyg savotiškas patikrinimas, ar tebemylime savo senas tradicijas, ar Tauragės apskritis dar dainuoja ir šoka, ar kapelos ir dūdų orkestrai groja... 

Prieš 22 metus pirmojoje apskrities dainų šventėje dalyvavo 114 apskrities meno kolektyvų ir virš 2000 dalyvių. Beje, po šventės buvo išleistas leidinys „I Tauragės apskrities dainų šventė“, kurį sudarė šių eilučių autorius, jame publikuotos fotomenininko (dabar ir politiko) Romualdo Vaitkaus nuot­raukos.

Tauragės apskrities (jurbarkiškiai kaž­kodėl šventę pavadino Tauragės regiono dainų švente) mėgėjų meno kolektyvai ir žiūrovai tikisi dar kartą Lietuvai ir pasauliui parodyti, jog lietuviai, juolab žemaičiai, dainavo ir dainuos, muzikavo ir muzikuos, šoko ir šoks. Čia ir yra tautos stiprybė šiame globaliame ir kosmopolitiniame pasaulyje. 

Eugenijus ŠALTIS

Romualdo VAITKAUS nuotr. (iš archyvo)

Viena didžiausių Europos Sąjungos bėdų – priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Ši priklausomybė ne tik mažina mūsų ekonomikos konkurencingumą, bet ir politiškai suriša rankas. Prasidėjus pilno masto Rusijos karui prieš Ukrainą, ES atsibudo ir paskelbė apie savo energetinę transformaciją: „REPowerEU“ planą. Pagrindinis jo įrankis – reglamentas, kuriuo uždraudžiamas rusiškų dujų importas į ES – pamažu materializuojasi, ir džiaugiuosi, galėdamas prie to tiesiogiai prisidėti: Europos Parlamento (EP) Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) buvau paskirtas pagrindiniu pranešėju rengiant nuomonę dėl šio reglamento.

Taigi rusiškų energijos išteklių atsisakymas – jau ne tik rezoliucijos, planai ar sankcijos, kurios gali būti atšauktos, o įstatymas. Priimtas reglamentas galiotų tiesiogiai visose ES valstybėse.

Nutraukti Europos priklausomybę nuo importuojamų rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių ES vadovai įsipareigojo dar 2022 m. Versalio deklaracijoje. 2022-ųjų pavasarį „REPowerEU“ plane buvo pasiūlytos konkrečios priemonės, leidžiančios visiškai diversifikuoti energijos tiekimą, atsisakant jos importo iš Rusijos. Nuo to laiko padaryta didelė pažanga diversifikuojant dujų tiekimą iš Rusijos.

Vis dėlto ES energijos importas iš Rusijos vis dar ženklus (2025 m. rusiškos dujos sudaro apie 13 proc. viso dujų importo), Europos Komisija (EK) 2025 m. gegužės 6 d. „REPower“ veiksmų plane paskelbė teisėkūros pasiūlymą (reglamentą), kuriuo siekiama visiškai nutraukti rusiškų dujų importą iki 2028 m. bei pateikė priemones, skirtas palengvinti rusiškos naftos importo visišką nutraukimą iki 2027 m. pabaigos.

Asociatyvi Gas Pipeline Construction nuotr.

Rengdamas EP IMCO komiteto nuomonę, stengiausi maksimaliai sugriežtinti EK pasiūlymą, t. y.:

• visiškai uždrausti ne tik rusiškų dujų, bet ir naftos importą;
• paspartinti draudimo įsigaliojimą (ilgalaikėms sutartims) ir SGD dujoms: uždrausti ne nuo 2028 m., kaip siūlė EK, o nuo 2027 m. sausio 1 d.;
• atsisakyti išimčių šalims, neprieinančioms prie jūros („landlocked countries“);
• sugriežtinti muitinės procedūras, kadangi neaiškios taisyklės gali sudaryti sąlygas jas apeiti;
• įpareigoti valstybes nares nustatyti taisykles dėl baudų už draudimo nesilaikymą;
• paraginti EK imtis griežtesnių priemonių spragoms pašalinti bei panaikinti dviprasmiškas išimtis.

Vadinasi, jokių išimčių ir jokių vėlavimų! Griežtas draudimas yra vienintelis būdas sumažinti Rusijos karo mašinos finansavimą ir užtikrinti ES energetinę nepriklausomybę.

IMCO komitetas rugsėjo 25 d. savo balsavimu uždegė žalią šviesą mano rengtai nuomonei. Tai buvo stiprus signalas, teisėkūrinė ir politinė parama kitų komitetų pranešėjams. Už galutinį raportą jungtiniame (ITRE ir INTA) komitete sėkmingai balsavome spalio 16 d., o lapkritį jau pradedame trišales derybas. Kadangi dirbame pagal pagreitintą procedūrą, be to, įvertinant šio projekto reikšmingumą, reglamentą tikimasi priimti dar iki šių metų pabaigos. Džiaugiuosi, jog sutelktomis pastangomis pavyko priimti labai stiprią EP derybinę poziciją – tikiu, jog trišalėse derybose pavyks išlaikyti didesnę ambiciją, nei pradiniame EK pasiūlyme ir kuo greičiau išvaduoti visą ES nuo rusiškų dujų bei naftos.

Paulius SAUDARGAS

Europos Parlamento narys

Artėjant Kalėdoms Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ragina prisiminti ne tik savo artimuosius, bet ir tuos, kuriems šventinė nuotaika pasiekiama sunkiau. Teatras kviečia miestiečius dovanoti bilietus į repertuaro renginius vargingiau gyvenantiems žmonėms ir taip padėti jiems patirti šventinį džiaugsmą bei bendrystę.

Muzika ir teatro magija gali akimirkai pakylėti virš kasdienių rūpesčių, priminti, kad šventė slypi ne dovanose, o buvime kartu. Spektaklis suteikia progą pasijusti miesto bendruomenės dalimi, o nuoširdus gerumas – sukurti stebuklo laukimo nuotaiką.

Todėl Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet tradiciškai kviečia uostamiesčio gyventojus ir įmones atverti širdis ir prisiminti šalia esančius – vaikų ar senelių globos namų gyventojus, miesto senjorus, žmonių su negalia klubų narius ir kitus, kuriems apsilankymas teatre dažnai tampa reta prabanga.

Teatras pasirengęs tapti šios kalėdinės iniciatyvos tarpininku. Dovanotojai gali patys išsirinkti norimą renginį iš teatro repertuaro arba padovanoti teatro kuponą, kad šventinės dovanos gavėjai patys pasirinktų sau labiausiai patinkantį spektaklį. Nupirktą dovanų kuponą ar bilietus galite įteikti patys arba šią misiją patikėti teatro darbuotojams.

Norintys padovanoti meniškas Kalėdas kviečiami apsilankyti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasoje arba susisiekti su pardavimų administratore Birute Šaltėniene tel. +370 652 11547, el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

KVMT inform.

Didkiemiškiai tikina, kad jų miestelio paplūdimys vasaros dienomis yra itin patrauklus, todėl ir poilsiautojų čia niekuomet netrūksta. Gali būti, jog kitą vasarą Didkiemis jų sulauks dar daugiau, mat prie Jūros verda paplūdimio atnaujinimo darbai.

Apie planus keisti esamą situaciją Didkiemio seniūnė Vilma Kasnauskienė „Šilalės artojo“ skaitytojams pasakojo balandžio mėnesį – tąsyk vietos bendruomenė buvo pateikusi projektą dalyvaujamajam biudžetui ir tikėjosi sulaukti visuomenės palaikymo bei savivaldybės finansavimo. Laimėjus didžiųjų projektų kategorijoje, finansavimas buvo skirtas, todėl praėjusią savaitę prie Jūros, ties Didkiemio seniūnija, prasidėjo darbai. Tiesa, poilsiavietės plotas nepasikeis – savivaldybė nesuspėjo užbėgti privačiam investuotojui už akių, kuris įsigijo laisvą greta buvusį sklypą. Kadangi savivaldybės biudžetui jis pasirodė pernelyg brangus, jį įsigijo Pagramantyje gyvenantys asmenys. 

„Čia nebe pirma mano inves­ticija prie Jūros užtvankos – antrapus turiu sklypą su nameliu, kuriame turistai priimami ištisus metus. Kažką panašaus planuoju įrengti ir šioje vietoje“, – sakė pačiame darbų įkarštyje užkluptas vyras.

Tauragiškis prašė kol kas neviešinti jo pavardės, bet patikino, jog sieks bendradarbiauti su Didkiemio seniūnija taip pat sklandžiai, kaip ir su Mažonų. Verslininko manymu, suderinti dviejų sklypų infrastruktūrą, jos saugumą bei užimtumą ne tik įmanoma, o ir būtina. Kaip tai įgyvendinti, pašnekovas žinąs iš patirties, nes vysto turizmą Tauragės rajone. 

„Tačiau yra ir kita pusė – kai infrastruktūra sutvarkoma, poilsiavietės traukia ne tik tuos, kurie nori praleisti ramiai laiką prie vandens, bet, deja, ir kitaip poilsį įsivaizduojančius asmenis, kurių veiksmus, ypač tuos, kurie kelia pavojų kitiems poilsiautojams, būtina užkardyti iš anksto. Pats esu mažamečių tėvas ir vaikų saugumas man yra vienas didžiausių prioritetų“, – kalbėjo pagramantiškis. 

Didkiemyje, laimėjusi viešuosius pirkimus, dirba MB „4U LT“ – dabar formuojama būsimo plia­žo pakrantė, o darbus žadama užbaigti per tris mėnesius. 

„Mūsų turimos pakrantės ilgis – tik 38 metrai, tad pagalvojome, jog geriausiai problemą išspręstų pontoninis tiltas. Panašiai tokį, tik mažesnį, jau esame įrengę kitoje poilsiavietėje ir matome, jog pasiteisino“, – „Šilalės artojui“ yra sakiusi Didkiemio seniūnijos seniūnė Vilma Kasnauskienė.

Suplanuotas pontoninis liep­tas bus 28,5 m ilgio, su šoniniu 6 m švartavimosi pirštu, kurio svarbiausia paskirtis yra patogus įlipimas į maudyklą ir išlipimas iš jos. Taip pat planuojama sutvarkyti ir išvalyti 38 m Balskų tvenkinio dugno bei pakrantės ruožą, suformuoti po­ilsinę maudyklos zoną, užpiltą smėliu, įrengti liepto ir pakrantės apšvietimą su saulės elementais, pastatyti gultus ir kt.

Projekto vertė siekia beveik 50 tūkst. Eur. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Nuo šio mėnesio pabaigos į Vilnių bei ekskursijas Lietuvoje bus galima vykti naujausiu, dar dažais ir oda kvepiančiu autobusu. UAB „Šilalės autobusų parkas“ pagaliau sulaukė naujos transporto priemonės, kuri į Šilalę turėjo būti pristatyta dar pavasarį, paskui terminas buvo nukeltas iki vasaros, o galiausiai sulaukėme ir vėlyvo rudens.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Trečiąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės Lietuvoje apgaulės būdu neteko apie 4,6 mln. Eur. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad buvo užfiksuota 3,1 tūkst. sukčiavimo atvejų, o sukčiai taikėsi pasisavinti 19 mln. Eur. Dėl finansų įstaigų prevencinių veiksmų pavyko sustabdyti rekordinę sumą – 14,1 mln. Eur, dar 229 tūkst. Eur buvo grąžinta nukentėjusiesiems.

Domantas KATELĖ

VŠĮ „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro“ komunikacijos vadovas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Lietuvos Vyriausybėje girdėti svarstymų apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai aptariamą galimybę darbo savaitę sutrumpinti iki keturių dienų. Tokia mintis visiškai nebaido ir neseniai atliktos apklausos dalyvių, jai atitaria ir mokslininkai, tačiau atsižvelgti į geopolitinę padėtį ir gana ryškų nuolatinį minimalios algos augimą skatina ekonomistai ir verslininkai. Jų nuomone, pinigai ant medžių neužaugs, jei norėsime ir mažiau dirbti, ir tuo pačiu didesnę algą gauti.

Vilija BUTKUVIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 88

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje įvyko II b klasės mokinių Irmantės ir Deimantės Petrošiūčių inicijuotas regioninis 9–10 klasių mokinių konkursas „Tvari ateitis prasideda nuo mokslo“. Jis skirtas Pasaulinei mokslo dienai, taikai ir vystymuisi paminėti, o pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į švietimo svarbą, ugdyti STEAM kompetencijas, visuomenės pasitikėjimą mokslu, sprendžiant globalius iššūkius, ieškant tvarių sprendimų bei kuriant tvaresnį rytojų. 

Konkurse dalyvavo net 8 komandos: „BioProtai“ (Klaipėdos r. Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija), „Mokslinė chebra“ (Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija), „MYPUKAI“

(Tauragės „Versmės“ gim­na­zi­ja), „AMORE“ (Tauragės Žalgirių gimnazija), „IKomandaX“ (Kvė­darnos Kazimiero Jauniaus gimnazija), „Pajūriukai“ (Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija), „Šaunusis ketvertas“ bei „Mes laimėjom“ (Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija). 

Mokinių laukė STEAM veik­los – matematikos, chemijos, literatūros, technologijų, dailės ir biologijos iššūkiai, kurie paskatino parodyti sukauptas žinias, išlaisvinti kūrybiškąją savo pusę, supažindino su ekologiškų bei tvarių sprendimų reikšmingumu ir praplėtė akiratį. Dalyviams labiausiai įsiminė technologijų užduotis „Ateities laivo“ gamyba iš tvarių medžiagų bei chemijos ir literatūros išbandymas „Rašalo gaminimas ir teksto atskleidimas cheminėmis priemonėmis“.

Vertinimo komisijai taisant darbus, mokiniai nenuobodžiavo – dalyvavo viktorinoje „Kahoot“, o trys geriausiai pasirodžiusios komandos („AMORE“, „Mokslinė chebra“ ir „BioProtai“) keliavo į kitą etapą –

kritinio mąstymo ir žinių pa­reikalavusį žaidimą „Žinių odisėja“. Be abejo, buvo įtraukti ne tik pirmajame etape laimėjusių komandų atstovai, bet ir visa auditorija, itin aktyviai atsakinėjusi į klausimus už tai apdovanota saldžiais prizais. Papildomo užsiėmimo pabaigoje netikėtai pergalę iškovojo komanda „Mokslinė chebra“. 

Konkursas kulminacija – puikiausiai pasirodžiusių komandų apdovanojimo ceremonija. I vietą užtikrintai iškovojo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos komanda „Mes laimėjom“, II-ąją nuoširdžiai džiaugėsi tos pačios gimnazijos komanda „Šaunusis ketvertas“ (vadovė biologijos mokytoja Gida Zobėlienė), o III-ioji atiteko tauragiškių komandai „AMORE“ (vad. socialinė pedagogė Jurgita Mieliulytė). Laimėtojams buvo įteikti Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos paruošti prizai – diplomas, trofėjus, rašikliai, autentiškos gamybos pakabukai ir saldi dovanėlė, visos komandos apdovanotos padėkos raštais. 

Nominaciją už kūrybinę užduotį – laivo, puikiausiai plaukusio fantazijos vandenynais, gamybą – pelnė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos komanda „BioProtai“, ji buvo apdovanota Tauragės švietimo centro prizu, kurį įteikė šios įstaigos direktorius Arūnas Aleksandravičius. 

Konkursas „Tvari ateitis prasideda nuo mokslo“ buvo nuostabus renginys, pilnas naujų idėjų, įsimintinų akimirkų, sužadinęs smalsumą, kūrybiškumą ir komandinį darbą. Be galo džiaugėmės, kad gimnazistai noriai ir entuziastingai jame dalyvavo, turiningai praleido laiką, papildė žinių bagažą ir suvokė tvarios ateities svarbą. Nuoširdžiai dėkojame vertinimo komisijai bei visiems mokytojams, prisidėjusiems organizuojant šį renginį. 

Irmantė ir Deimantė PETROŠIŪTĖS

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos II b klasės gimnazistės

AUTORIŲ nuotr.

Vis dar gajus stereotipas, kad ypatingai gerai besimokantis mokinys neišvengiamai žengs tiesiai į universitetą, tarsi tai būtų vienintelis teisingas kelias. Todėl aplinkiniai neretai nustemba, kai toks jaunuolis pasirenka ki­tokią kryptį – pirmiausia nusprendžia atlikti pareigą tėvynei ir tarnauti kariuomenėje. Tačiau toks sprendimas tik patvirtina, jog brandą ir vertybes atskleidžia ne vien pažymiai, bet ir pasirinkimai, paremti atsakomybe bei įsipareigojimu savo šaliai. 

Buvęs Kaltinėnų Aleksandro Stul­gins­­kio gimnazijos abiturientas Marius Bart­kus neneigia, kad sulaukė įvairių reakcijų iš aplinkinių, kai jie sužinojo, jog visame Šilalės rajone geriausias praėjusių mokslo metų abiturientas nesimokys jokiame prestižiniame universitete, o tarnaus kariuomenėje: daug kam tai sukėlė ne tik nuostabą. 

„Ši žinia buvo šokas ir mano tėvams, nors aš pats dėl tokio pasirinkimo nė karto nepasigailėjau“, – sako Marius.

Vaikinas visai neseniai už puikų mokymąsi atsiėmė solidų savivaldybės apdovanojimą – juokavo išeinąs iš Šilalės meno mokyklos pats turtingiausias. Pavasarį gimnaziją jis baigė su pagyrimu, iš baigiamųjų egzaminų gavo tris 100 balų įvertinimus, tad ir premija gana solidi – savivaldybė skyrė 1250 Eur.

„Pasirinkau laikyti tiek brandos egzaminų, kiek leidžiama – šešis: lietuvių ir anglų kalbų, fizikos, informatikos, matematikos ir geografijos. Šimtukus atnešė geografijos, matematikos ir anglų kalbos žinios, vos balo iki šimto pritrūko fizikos egzamine, 92 surinkau informatikos egzamine, o silpniausiai sekėsi su lietuvių kalba – užderėjo tik 89 balai“, – įspūdingus rezultatus vardija kaltinėniškis.

Paklaustas, kaip pavyko pasiekti tokių puikių mokymosi rezultatų, vaikinas sakė manantis, jog tam įtakos turėjo ir tai, kad Kaltinėnuose klasės yra nedidelės, mokytojai turi galimybę skirti daugiau dėmesio kiekvienam mokiniui. 

„Žinoma, viskas ir mokinio galvoje: pats turi jausti motyvaciją, domėtis, norėti tobulėti. Aš tokius tikslus turėjau ir jų siekiau, todėl nuolat sekdavosi ir „Lietuvos maximalistų“ konkursuose laimėti metines stipendijas. Skaičiuoju, kad vien iš jų esu surinkęs per 5 tūkst. Eur“, – juokiasi Marius.

Pasak jo, klasėje, kurioje mokėsi, buvo 18 mokinių, 12 vaikinų ir 6 merginos, o, pavyzdžiui, fiziką buvo pasirinkę tik 4 klasiokai, tad mokytojo dėmesio užtekdavo kiekvienam ir nereikėjo samdyti jokių korepetitorių. Todėl vaikinas neabejoja, kad ir mažos mokyk­los gali išugdyti gerais pasiekimais išsiskiriančius mokinius. Tiesa, pasak Mariaus, tam reikia ne tik pedagogų ir moksleivių pastangų, bet ir visos švietimo sistemos stabilumo – gerų rezultatų pasiekti sunku, kai mokymo programos nuolat keičiasi, egzaminų tvarka irgi kaitaliojama kone kasmet, kai trūksta vadovėlių ir pan. Taip pat, jo manymu, baigiamosiose klasėse pernelyg greit bandoma „praeiti“ visą bendrojo ugdymo programą – tie, kas buvo kažkiek pamokų praleidę ar neįsigilinę, nebespėja ir bendramokslių nepasiveja. 

Puikiai besimokęs Marius iš pradžių sako galvojęs apie programavimo studijas, bet po kurio laiko susidomėjimas šia sritimi išblėso. Todėl kai gimnazijoje buvo surengta profesijos diena, o joje apsilankė kariai, viskas stojo į savo vietas.

„Pamenu, tąsyk po susitikimo su trim klasės draugais juokavome, kad būtų gerai išbandyti jėgas tarnyboje. Taip ir padarėme – birželio 27 d. perlaikiau matematikos brandos egzaminą, o birželio 30 d. jau buvau Rukloje“, – apsi­sprendimą rinktis visai kitokį kelią, nei buvo planuota, atskleidžia Marius.

Kadangi visi trys draugai buvo savanoriai, nusprendę pirmiausiai atlikti pareigą savo šaliai, o tik tada kibti į studijas arba darbus, jie galėjo rinktis tarnybos vietą. Taip atsidūrė arčiausiai namų, Pajūrio batalione. 

„Šiuo metu ne tik tarnaujame viename pulke, bet ir gyvename viename kambaryje. Praėjo keturi tarnybos mėnesiai – faktiškai ją įpusėjome, bet kol kas visi trys esame pasirinkimu patenkinti, vienas iš mūsų netgi turi planų likti Lietuvos kariuomenėje. Man svarbiausia buvo atlikti pareigą ir išmokti, esant reikalui, apginti tėvynę, savo šeimą bei artimuosius. Mokyk­loje nebuvau šaulys, nebuvau ir tas, kuriam ypatingai patiktų fizinė veikla ar domintų sportiniai pasiekimai, todėl tik­rai kariuomenė man tapo dar vienu iššūkiu“, – akcentuodamas, jog per kelis mėnesius net ir fiziškai nepasirengęs vaikinas ar mergina gali tapti visai kitokiu, pasakoja Marius.

Jo teigimu, po keturių mėnesių sunkumų pasitaiko vis mažiau, o pasiekimai džiugina. Todėl Marius užtik­rintai sako, kad jei vėl reikėtų rinktis, savanoriška pradinė karo tarnyba ar universitetas, tą patį žingsnį pakartotų ir vėl. M. Bartkus įsitikinęs, kad kariuomenė jam davė ne tik karinės parengties, o ir gyvenimo įgūdžių. 

„Ne tik tvirtėju fiziškai ir psichologiškai, bet ir įgyju daug naujų draugų iš visos Lietuvos. Kita vertus, kai, laikant brandos egzaminus, pradėjau abejoti savo studijų pasirinkimu, tokia vienerių metų pertrauka man tik į naudą. Nors iki šiol dar nesu tikras, ką studijuosiu, bet vargu, ar rinksiuosi kaip tėtis programavimą, nebūsiu ir kaip mama matematikas“, – sako vaikinas.

Marius patikslina, kad kariuomenės veikla jam patinka, bet susižavėjimo nekelia kita karių gyvenimo pusė. Anksčiau ar vėliau kariai sukuria šeimas, o jų antrosios pusės ir atžalos visą laiką arba turi keliauti kartu, arba šeima turi gyventi atskirai. O jis nori stabilumo, turi gražų kitokio šeimos modelio pavyzdį. Todėl nei jis, nei jo brolis nė už ką nevyktų studijuoti ar dirbti į užsienį.

„Tėvai nuo mažumės mums su broliu aiškino, kokia svarbi kiekvienam žmogui yra tėviškė, gimtinė, kad svetur išvykęs žmogus niekur nesijaus toks laimingas, kaip gyvendamas savo šalyje. Tad ir mano mokslo pasiekimai, įgytos žinios ir būsimos studijos bus orientuotos į Lietuvos ateities gerovės kūrimą“, – neabejoja M. Bartkus.

Vaikinas tarnybą Lietuvos kariuomenėje baigs kovo mėnesį, tad ateinančiais mokslo metais jis jau tikriausiai bus studentas. Šiuo metu Mariaus mintyse – atsinaujinančios energetikos studijos Kauno technologijų universitete. O kol kas jis, kai tik gauna laisvo laiko, yra dažnas svečias Kaltinėnų Aleksand­ro Stulginskio gimnazijoje.

„Kai tik gaunu laisvadienių, lekiu į namus ir visada užeinu į mokyklą. Juk prieš kelis mėnesius čia buvau mokinių prezidentas, turiu daug draugų, pažįstamų jaunesnėse klasėse, be to, visada smagu pasilabinti su mokytojais, pasidalinti savąja patirtimi, pavaikščioti koridoriais, kuriais dar visai neseniai ir pats žingsniuodavau, o galvoje sukosi kitos mintys, gyvenimas atrodė visai kitoks. Labai keistas apima jausmas, suvokus, jog dabar gimnazijoje aš, ypač vilkėdamas kario uniformą, esu tik svečias“, – pripažįsta Marius.

Savo kraštiečiams Kaltinėnų gimnazistams jis sako linkintis kuo stipresnės motyvacijos siekti tikslų – visos svajonės pildosi, jei tik stengiesi.

Tačiau jis tikina tik dabar supratęs ir tai, jog įvertinimas, balai gyvenime nereiškia nieko – tai tėra tik skaičiai, o kur kas svarbesnė yra vidinė kibirkštis. Todėl to jis linki visiems mokiniams – tikėti savimi, savo jėgomis ir nebijoti bandyti. 

„Nesvarbu, koks bus įvertinimas, tų žinių, kurias įgyji, ruošdamasis projektui, olimpiadai, jau niekas nebeatims. Pats dalyvaudavau visur, kur tik spėdavau ir anaiptol ne visur vienodai sekėsi, bet niekada negrįžau tuščiomis – vienur įgavau žinių, kitur patirties, dar kitur – tiesiog įgūdžių, kaip daryti kitąkart, kad nesuklysčiau. Nereikia bijoti suklysti“, – neabejoja vaikinas.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS ir pašnekovo nuotr.

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija