„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384
Iš dešinės: Jonas Vidauskas-Ramūnas, J. Grabauskas-Perkūnas

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17) Jonas GEČAS (1908–1946) Gimė 1908 m. Deblių k., mažažemio ūkininko šeimoje. Abiem tėvams išvažiavus į JAV, Jo­nuką užaugino giminaičiai Auš­rai. Gyveno Šilalėje, dirbo samdomu darbininku, priklausė gaisrininkų draugijai. Vo­kiečių okupacijos metais tar­navo Plechavičiaus formuotė­se Tauragėje. Po karo kurį laiką slapstėsi svainio Norvilo ūkyje, o nuo 1944 m. gruodžio išėjo į mišką. Kovojo Petro…
Diena, skatinanti vienytis, keistis, tapti geresniems

Diena, skatinanti vienytis, keistis, tapti geresniems

Kovo 11-ąją mums buvo suteikta galimybė. Gali­mybė gyventi vieningai, teisingai, galimybė patiems tvarkyti savo gyvenimą laisvoje Lietuvoje. Kiek daug dar pasaulio tautų tebekovoja už savo laisvę. Tai verčia mus įsisąmoninti, kokia didelė ir svarbi perga­lė buvo pasiekta 1990-ųjų kovo 11-ąją. Laisvės šventė – graži proga pajusti istoriją. Tad ką davė ši Lietuvos vystymosi kryptį pakeitusi diena Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos…
Pilėnams atminti

Pilėnams atminti

Vasario 24-ąją Varnių regioninio parko direkcija, Bilionių seniūnija ir Žemaičių kultūros draugija jau septintą kartą pakvietė Žemaitijos krašto praeities istorijai neabejingus žmones kartu paminėti Pilėnų didvyrių tragediją. Nors dėl spiginančio šalčio dalyvių ir nesugužėjo daug, tarp svečių galėjai sutikti Klaipėdos universiteto Bal­ti­jos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnįjį mokslo darbuotoją doc. dr. Gintautą Zabielą, kuris vasarą, pasitelkęs Bilionių bend­ruomenės narius,…

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10, 14) Motiejus JONČA-TRI­MI­TAS, ĄŽUOLAS (1927–1951) Gimė 1927 m. Soda­lė­je. Auš­relės būrio partizanas. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miške kartu su 12 laisvės kovotojų. Į partizanus išėjo, nenorėdamas tarnauti sovietų armijoje, paragintas bendražygio M. Kas­pu­čio. Išei­damas su­kvie­tė draugus į savo išleistuves. Už­kas­tas Tauragėje. (Pasa­kojo Ona Šle­pavičiutė-Ge­čienė, 66 m., iš Sodalės, užr. 2001 m.; Elž­bie­ta Jončaitė-Tri­jo­nienė,…
Varsėdžiai po žiemos sniegu

Kaip išgyveno Varsėdžiai

Užgavėnių vidurdienis. Bet Varsėdžiuose – nė gyvos dvasios. Galiausiai užsuku į vieną sodybą. Ir tuoj pat sulaukiu pasiūlymo pasivaišinti blynais, šeimininkė Adelė deda ant stalo didžiulę jų lėkštę. Bene laukė persirengėlių? Ne, pasirodo, jau keli metai jie nebelaukia nieko. Nei jie, nei kiti varsėdiškiai. Petras DARGIS Algimanto AMBROZOS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.15
Iš kairės: S. Gavėnia-Drąsutis, L. Laurinskas-Liūtas, Šal­čiū­nas-Lai­butis, Aleksas Irtmonas-Genys, Pranas Trijo­nis-Jaunutis, 1946 m. gruodis

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr.3, 10) Jonas CINOVAS-SAIDAS (1921–1951) Gimė 1921 m. Puikiuose, Gau­­rės vlsč. Iki 1947-ųjų buvo Ei­mučio būrio ryšininkas, tais pačiais metais įstojo į partizanų būrį. 1949-aisiais perkeltas į J. Gružinsko-Galiūno būrį. J. Cinovą 1951 m. kovo 21 d. paėmė gyvą. Par­tiza­nai Girstaičių kaime, J. Lu­­ko­še­vičiaus ir J. Jo­ku­baus­ko sodyboje, atsišaudė prieš stribus. Su­žeistas į galvą ir bėgdamas nuo jų,…

Valstybės gimtadienis – ir jų gimimo diena

Yra žmonių, kurių gimimo dienos niekaip nepamirši. Per jų gimtadienius keliamos valstybinės vėliavos, vyksta koncertai, nereikia eiti į darbą. Šiandien Vasario 16-oji – diena, reikšminga kiekvienam, gerbiančiam savo šalies praeitį. Bet ne visada taip buvo. Vidurinioji karta dar gerai mena laikus, kai sovietiniai ideo­logai visokiausiais būdais stengėsi ištrinti šią datą iš žmonių atminties, komunistinė valdžia įspėdavo ne­da­lyvauti jokiose demonstracijose, tomis…
Tūbinės

Talentų kaimas – Tūbinės

Iš pilko žiemos rūko ima ryškėti Tūbinių rytas. Pra­važiuoja geltonas mokyklinis autobusiukas, į Šilalės pusę nulekia dar kelios mašinos. Atrodo, tuoj tuoj visas kaimas pabus. Bet viskas staiga nutyla. Ilga Gardavos gatvė, ir nė vieno žmogaus, nė gyvos dvasios! Kaimas tarsi numiręs. Bet, pasirodo, tai – tik iliu­zija. Petras DARGIS AUTORIAUS ir DARGUŽIŲ šeimos nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.8
Žydai – mūsų krašto istorijos dalis

Žydai – mūsų krašto istorijos dalis

Sausio pabaigoje pasaulyje minima tarptautinė Holo­kausto aukų atminimo diena. Prieš 73-ejus metus, 1945-ųjų sausio 27 d., buvo išlaisvinta Aušvico (Os­ven­ci­mo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. 2005 m. Jung­ti­nės Tautos išleido rezoliuciją, kuria paskelbė sausio 27-ąją tarptautine Holokausto aukų atminimo die­na. Lietuva turi ir kitą datą, kai pagerbia žuvusius žydus – rugsėjo 23-iąją minime Lie­tuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, taip prisimindami Vilniaus…

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

Šiais metais minime Lietuvos Nepri­klau­so­my­bės šimt­­me­tį. Į 1918 m. Nepri­klau­so­­my­bę Lie­tuva atėjo per 1832 ir 1864 m. su­­ki­­limus, per 1918–1920 m. kovas. 1919-ai­siais ginti Lietuvos iš Upy­­nos sa­­vanoriais išėjo 12 vyrų. 1940 m. so­vie­ti­nė Lie­tuvos okupacija pa­kėlė nau­jų savanorių-partizanų kartą. Upy­nos krašte parti­za­ni­nėje veikloje da­lyvavo 136 laisvės kovotojai. Vien iš Upy­nos apylinkių į partizanus išėjo 33 vy­rai. Upy­­nos kraštas buvo…