Ar dėl meilės galvą pametęs JAV karys galėjo tapti Maskvos žvalgybos taikiniu?

„Esi JAV karys ir turėjai merginą lietuvę?” – paklausiau amerikiečio, pagalvojęs, kad galbūt negerai nugirdau. Tą vaikiną užkalbinau, Charkivo geležinkelio stoties aikštėje prisėdęs šalia ant suoliuko. Kai pasakiau, jog esu žurnalistas iš Lietuvos, jis nusišypsojo ir neaiškiai burbtelėjo apie merginą, tad norėjau pasitikslinti.

„Taip, draugavom beveik metus. Susipažinom bare Kaune 2014-aisiais, kai devynis mėnesius buvau pas jus mokymuose. Turėjome bendras pratybas su lenkais, kartu stovykloje buvo ir vokiečių kariai. Man tada buvo vos 19, kaip galėčiau pamiršti lietuvišką meilę? Ji aprodė Kauną, mašina nuveždavo į Vilnių. Ne visus juk savaitgalius turėjom užimtus“, – pasakojo vaikinas.

Kai paklausiau, kuo mergina buvo vardu, išgirdau atsakymą – Tania. 

Bet man suabejojus, jog tai ne lietuviškas, o rusiškas vardas ir pasiteiravus, ar ji mokėjo lietuviškai, jaunuolis sudvejojo: „Man atrodo mokėjo, nors mudu bendravome angliškai, ją ji mokėjo tobulai“.

„Tai gal ji buvo Maskvos šnipė?” – paklausiau jo. Ir sulaukiau kategoriško pasipiktinimo: „Tu ką? Buvo jauna, kaip ir aš. Įsimylėjo mane, pati bare užkalbino”...

Vaikinas papasakojo, jog į JAV armiją įstojo 18-os, tarnavo joje 10 metų, o pasibaigus kontraktui prieš metus atvyko padėti Ukrainai. Prieš tai teko kariauti Sirijoje, bet ten nebuvo taip pavojinga, kaip Ukrainoje, kur dėl dronų gausybės žūti galima kiekvieną akimirką.

„Grįžtu iš ligoninės Kyjive, kur pustrečio mėnesio gydė kairę pėdą. Ją sudarkė mina, galvojau, kad pjaus, bet ok, vaikštau. Reikėjo gydymo ir klausai, po kontūzijų buvo ne kas. Kadangi pasveikau, vėl vykstu į frontą”, – sakė amerikietis. 

Jis paprašė jo nefotografuoti iš priekio ir prisakė neminėti nei vardo, nei slapyvardžio. Nepasakė ir savo telefono numerio, tad daugiau susitikti greičiausiai neteks. O norėčiau – suintrigavo pasakojimas apie Tanią, kuri bare Kaune pati užkalbinusi ir į drauges amerikiečiui įsipiršusi galimai nebuvo lietuvė ir gali būti, jog vadinosi visai kitu vardu.

Tokie spėjmai kilo prisiminus Vakarų žiniasklaidos demaskuotus atvejus, kai Kremliaus pasiųstos šnipės sugebėdavo užsienyje prisimeilinti prie atskingas pareigas einančių pareigūnų ir išgauti įslaptintą informaciją. Galbūt tariama Tania su tokiomis aferomis neturėjo nieko bendro, tačiau negalima atmesti ir kitokio varianto.

2014 m. Rusija užgrobė Krymą bei dalį Donbaso regiono Ukrainoje, Maskvą galėjo dominti apie ką yra diskutuojama NATO karių stovykloje Lietuvoje. Tokias mano mintis dar labiau paskatino tą pačią savaitę įvykęs susitikimas su Sakartvelo kariais Michailu Baturinu bei Lado Gamsachurdija. Pastarasis vadovauja Kaukazo legiono kovotojams fronte, o M. Baturinas eina kontržvalgybos skyriaus vadovo pareigas Kyjive veikiančiame Kaukazo sąjungos biure. Anksčiau jis dirbo Sakartvelo saugumo tarnyboje ir iš savo patirties žino, ką sugeba Maskva.

„Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms įvykiai Sakartvele turėtų būti pamoka, kad negalima ignoruoti Rusijos skleidžiamos propagandos, o šiam hibridinio karo elementui būtina skirti didelį dėmesį ir atkirtį. Mes, valdant vakarietiškai Michailo Saakašvilio vyriausybei, tai pražiopsojome, visą dėmesį skyrėme šalies vystymui. Todėl dabar turime Kremliaus norus vykdančią milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio partijos „Sakartvelo svajonė“ valdomą šalį, kuri ima panašėti į Baltarusiją“, – teigė M. Baturinas.

Pasak jo, JAV mokslus baigęs ir Sakartvele prezidento rinkimus 2004 m. laimėjęs M. Sa­akašvilis ėmė skubiai diegti vakarietiškas reformas, kovoti su korupcija. Tai padidino įplaukas į biudžetą ir pakėlė gyvenimo lygį. Tačiau M. Sa­akašvilio teiginiai, jog šalis sieks tapti Europos Sąjungos bei NATO supykdė Maskvą ir ši ėmė kurti planą, kaip pakeisti šalies valdžią. Į Sakartvelą buvo pasiųstas Rusijoje pralobęs milijardierius B. Ivanišvilis, kurio įkurta partija šalį valdo nuo 2012 m. iki dabar. Milijardierius viešai teigia, jog palaiko Sakartvelo siekį tapti ES bei NATO nare, tačiau iš tikrųjų daro viską, jog šalis suartėtų su Rusija. 

„Dėl karo Ukrainoje oficialioje Sakartvelo žiniasklaidoje yra kaltinami Vakarai bei Kyjivo valdžia, o ne Kremlius. Prieš 2024 m. rinkimus gat­vėse atsirado plakatai su sugriautos Ukrainos vaizdais, žmonės buvo gąsdinami, kad jei nebalsuos už prorusišką „Sakartvelo svajonę“, šalis irgi pavirs griuvėsiais. Vakarai nepripažįsta rinkimų Skartvele rezultatų, nes laiko juos suklastotais. Opozicijos bei demonstracijų aktyvistai yra sodinami į kalėjimus, o Ukrainoje 

kovojantys sakartvelai visaip juodinami, prilyginami teroristams, aiškinama, jog kariaujame dėl pinigų. Todėl ne visi, atvykę į Ukrainą, nori viešintis, nes grįžus gali būti sunkiau rasti darbą, be to, valstybinėse įmonėse dirbantys giminaičiai ar artimieji gali jį prarasti. Grįžtančius iš Ukrainos karius pasienyje tardo, vėliau saugumo pareigūnai aplanko namuose. Pasitaikė at­vejų, kad per apklausą „atrado“ ginklų ar narkotikų. Da­roma viskas, jog ki­ti bijotų ir nevyktų į Ukrainą. Štai net žuvusiųjų palaikus nors ir už valstybės pinigus parskraidina, tačiau niekas nei iš kariuomenės, nei iš valdžios atstovų neateina į laidotuves. Neateina net kviečiami bažnyčios atstovai“, – pasakojo 38 metų L. Gamsachurdija.

Iš buvusių SSRS respublikų Ukrainai padėti gintis nuo Rusijos daugiausiai atvyko sakartvelų, kurių per 100 jau žuvo kare. M. Baturinas didelį kovojančių tautiečių skaičių iš dalies aiškino noru atsidėkoti ukrainiečiams už paramą per Kremliaus vykdytą karą Sakart­vele 2008 m. Tuomet Maskvos pajėgoms įsiveržus į Abchazijos ir Osetijos regionus Gruzijoje, ukrainiečių lakūnai padėjo evakuoti civilius, o savanoriai kovojo su okupantais.

„Opozicija neturi šansų laimėti rinkimų Sakartvele, nes jie yra klastojami. Kremliaus pasiuntiniai vis labiau įsitvirtina Tbilisyje, Rusijos kapitalas perėmė daugumą strateginių įmonių. Net mūsų saugumo tarnyba darbo įrangą nusipirko iš Rusijos, tad Maskva viską žino ir kontroliuoja”, – apgailestavo M. Baturinas. 

Jo teigimu, per pastaruosius ketverius metus 6 tūkst. rusų gavo Sakartvelo pasus, be to, Rusijos piliečiai įsteigė net 49 tūkst. įmonių ir turi didelę įtaką Sakartvelo ekonomikai bei politikai.

Eldoradas BUTRIMAS, 

MRF stipendininkas

AUTORIAUS nuotr.