Po kruopelytę rinkta krašto istorija – dabarties ir ateities kartoms

Pernai suėjo 125 metai nuo garsios Lietuvos etnografės, vienos pirmųjų kraštoty­rininkų Lietuvoje, bibliotekininkės, Kraštotyros draugijos garbės narės Marijonos Čil­vinaitės gimimo ir 30 metų, kai ši iškili asmenybė mirė. Kadangi ji glaudžiai susijusi su mūsų kraštu, norisi ją bent keliais sakiniais prisiminti.

M. Čilvinaitė gimė 1900 m. rugpjūčio 6 d. prie  Upynos, Bajorkalnyje, valstiečių šeimoje. Kaip pati etnografė rašė, „mano gimtoji troba buvo šiaudiniu keturšlaičiu stogu, didele pastoge“. Šeimoje ji buvo vyriausia duktė.

1911 m. pavasarį Upynoje atidaryta pirmoji pradžios mokykla. Marijona ją lankyti pradėjo 1912 m. Vėliau kraštotyrininkė mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Lietuvos universitete studijavo istoriją ir lituanistiką. Dar būdama studentė dalyvavo Kauno miesto kraštotyros draugijos veikloje, Šiaulių kraštotyros draugijos rengiamose ekspedicijose, parašė ypatingai svarbų mūsų krašto istorijai darbą „Vestuvių papročiai Upynos apylinkėse“. 

Baigusi mokslus, ji visą gyvenimą dirbo Kauno ir Vilniaus bibliotekose.

M. Čilvinaitė užrašė daug atsiminimų, padavimų ir pasakojimų apie Upyną bei jos gyventojus. XIX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje ji apvažiavo visą Žemaitiją ir parengė kraštotyrinį rinkinį „Pasakojo, šnekėjo žmonės“.

Diplomatas ir žurnalistas Ka­rolis Rač­kauskas rašė: „Visus savo pusšimčio metų rinkinius, visą savo gyvenimo turtą ji nemokamai išdalino mokslo įstaigoms, archyvams, muziejams. Jos rinkinių ir publikacijų biografija yra geriausias kraštotyrininkės rodiklis. Tai gausus aruodas, kurio vaisiais naudojasi ir naudosis mokslininkai, švietimo bei kultūros darbuotojai, rašytojai, žurnalistai“. 

Mokslų akademijos bibliotekos rank­raštynui M. Čilvinaitė perdavė virš 200 rinkinių, Istorijos instituto Etnografijos skyriui – virš 20, Šiaulių „Aušros“ muziejui – daugiau kaip 40 darbų. 

Etnografė ir kraštotyrininkė dažnai aplankydavo savo gimtąją Upyną. Ji buvo didžiausia skatintoja ir patarėja Klemensui Lovčikui dirbant kraštotyrinį darbą. Graži kūrybinė draugystė M. Čilvinaitę siejo su tuometinės Upynos vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vaidilute Jončaite, kuri giliu soviet­mečiu skleidė lietuvybę, tautos papročius, tradicijas ir vadovavo etnografiniam ansambliui „Kukutis“, daug kartų tapusiam respublikinių konkursų laureatu.

1972 m. M. Čilvinaitė parengė „Upynos senovės apybraižą“. Šį darbą ją paskatino parašyti rašytojas Kazys Boruta. Kraštietė teigė: „Jo (K. Borutos – aut. pastaba) skatinimas didele dalimi prisidėjo prie kaupimo medžiagos apie gimtąją Upyną, kėlė iš pasąmonės vaikystės bei jaunystės prisimini­mus“. Tai – neįkainojama M. Čilvinaitės dovana savo tėviškei, žmonėms ir istorijai.

Išgarsinusi mūsų kraštą savo darbais, 1995 m. birželio 28 d. amžinojo poilsio M. Čilvinaitė atgulė Upynos kapinėse, šalia savo protėvių.

Regina MICKUVIENĖ

Projekto „Kultūra – visuomenės saugumo pagrindas“ publikacija