„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384
Gyvenimo palydovai - išmintis ir gera nuotaika

Gyvenimo palydovai - išmintis ir gera nuotaika

Po ąžuolais žaliavo ir žydėjo pavasariai, išeidami ir vėl grįždami su daina. Kaip šiandien grįžtame į Reistrų kaimą, kur 1937 metais gimė Vaclovas Vaitiekus. Už­augęs gausioje šeimoje, iš mažens išmoko vertinti darbą, žmogų bei sunkiai uždirbamą duoną. Pirmuosius savo gyveni­mo žingsnius Vacys žengė Reist­ruose, žaliųjų ąžuolų paunksmėje. Neilgai teko džiaugtis lai­minga vaikyste, nes dar keturmetis neteko mamos. O čia –…
Bendrystė - neįkainojama dovana, kurią galime vienas kitam įteikti

Bendrystė - neįkainojama dovana, kurią galime vienas kitam įteikti

Tie, kurie tvirtina, kad lietuviai valstybinių švenčių nešvenčia, o papildoma laisva diena reikalinga tik išsimiegoti ir namams sutvarkyti, tikrai nėra girdėję apie Tauragėje veikiančią Vasario 16-osios draugiją. Būrelis žmonių, kasmet sueinančių paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kartu važiuojančių pažiūrėti gražiausių mūsų šalies vietų ir iš užmaršties keliančių savo tėvų bei savo krašto istoriją, šventę įprasmina tapatybės paieškomis bei daug džiaugsmo…
Petrikų šeima savo tėviškėje

Laisvės kaina dar ne visa sumokėta

Buvę emigrantai Asta ir Sigitas Petrikai, norėdami grįž­ti į Lietuvą ir čia pradėti orų laisvų žmonių gyvenimą, su­mokėjo beveik 200 tūkstančių litų. Bet tai, pasirodo, tik pradžia! Dabar Petrikų šeima jau namuose. Savo troboje, savo žemėje, savo krašte, kur visi tokie pat ir kalba tavo kalba. Vyresnioji duktė Laura jau didelė, eina į Obelyno mokyk­lą. Po kelių metų į ją…
Kryžius Velneragės pakalnėje - itin sunkus prisiminimas. Jis Kazimierui mena paskutinį sykį matytus pasmerktuosius žydus

Šiauduva - kaip iš legendų knygos

Kazimieras Juozas Kundrotas dabar gyvena Ginkū­nuose, visai šalia Šiaulių, bet laiko save šiaudu­viškiu ir gali labai daug papasakoti apie gimtąjį kaimą. Gal netgi daugiau negu kiti vietiniai, o kai kurių dalykų tikriausiai nežino nė istorijos tyrinėtojai. Nuostabi vaikystės knyga Ginkūnuose - didelis namas, Šiauduvoje - paprastas butas. Gimtojo namo, kur liko gražiausi vaikystės prisiminimai, seniai nebėra. Ant jo pamatų buvo…
Su jubiliejum, kary!

Su jubiliejum, kary!

Gimei, KARY, su Lietuva, augai su ja, stiprėjai. Reikėjo – koveisi už ją – Tėvynę taip mylėjai! Dievas, Tėvynė širdyje Žemės kelionę lydi. Kūrėjas laimino Tave, kiekvieną Tavo žygį. Šiandieną Padėka širdžių: Kūrėjui maldos mūsų! Su JUBILIEJUMI, KARY! Ir jų dar daug kad būtų! „LLKS Kęstučio apygardos partizanas, karys savanoris, buvęs politinis kalinys, LPKTS Šilalės filialo narys Pranas Žiauberis atšventė…

Prisimenu pirmą kartą...

(Pabaiga. Pradžia Nr. 3, 5, 7, 11) Mūsų šeimai kasdienę avalynę - medkurpes, aulenkas - padirbdavo tėtukas. Iš mažens matydavau, kaip jis ber­žo ar blindės kaladę skelia pusiau, aptašo, įpjauna kulnies pjūvį, pagal kurpalio formą apdrožia, išskaptuoja ir tada apkala oda. Sulaukęs 14 metų, pabandžiau kurpes pasidaryti pats. Pasidirbau. Bet jos buvo sunkios, nedailios, nepatogios. Tačiau jas šiaip taip sunešiojau.…
Dar ne galas pasakėlės...

Dar ne galas pasakėlės...

Sutikti mielą, nuoširdų, kalbų pašnekovą yra labai malonu. Kai kiekvienas jausmas - iš­gy­ventas ir nesumeluotas, kiekvienas žodis - tiesus ir neapsimestinis. To­kios mintys kyla, klausantis senos močiutės, regis, paprastos gyvenimo istorijos, jos mintinai deklamuojamų ei­lėraščių, pasakėčių. Tai kvė­dar­niškė Marijona Jocienė, išskirtinę dieną - vasario 16-ąją - paminėjusi savo devyniasdešimtmetį. „Vasario 16-oji mūsų šeimynai, kiek pradėjau suprasti nuo vaiko, visada buvo…
P. Žiauberis Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginyje Šilalės pušyne 2014 m. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Valstybės amžininkas

99-erių metų Nepriklausomybės kelias - ilgas ir sun­kus. Visko jame buvo ir yra: pergalių ir praradimų, džiaugsmo ir kančios. Ir brandos. Jau galime klausti: ar mokame būti laisvi piliečiai? Ar galime prisiimti atsakomybę už savo poelgius, darbus, žodžius? Kaip tie, kurie kūrė Lietuvą ir kovojo už jos laisvę. Kažkas yra pasakęs, kad šalį išlaisvina ne kariuomenė, o žmonių savimonė. Todėl…
Į gimtinę parviliojo tėviškės šviesa

Į gimtinę parviliojo tėviškės šviesa

Plačiai Šilalės kraštuose žinoma Kęs­tu­čio Tarvydo kai­mo kapela, dar pla­čiau garsas sklinda apie joje gro­jan­tį bir­bynininką Kazį Budrį, baigusį pro­fe­siona­laus muzikanto karjerą ir su­grį­žusį tėviškėn birbynių gaminti. Ne be reikalo sakoma: namai ten, kur širdis. Kazio širdis net ir pačioje muzikanto šlovės viršūnėje tebebuvo Gorai­niuose, kur liepų žieduose dūzgia tėvo bitės, lauke džiūsta šienas ir prieš lie­tų iš sraunių Jūros…
K. Lovčikas prie paties surinktų senųjų namų apyvokos daiktų Upynos liaudies amatų muziejuje

Prisimenu pirmą kartą...

Mamutė melžė kolūkio karves. Vidurvasaryje, kai jos duo­davo daug pieno, melžėjos vesdavosi ką nors iš savo šeimos padėti. Su mamute eidavau aš. Karvių melžimas nebuvo man jokia nau­jiena. Rudeniop mamutė išvežė į Kaliningradą parduoti obuolių. Porą dienų turėjau melžti jos grupės karves. Vieną dieną vyko kaimynės Marytės vestuvės. Pavakary nuėjau su jurginų puokšte pasveikinti. Buvau pasodintas už stalo kartu su…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą