„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Spalvinga žemaičių kalba – mūsų savasties veidrodis

Literatūrologė profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė yra sakiusi: „Žemaičių žodžiais, sakiniais, tikiuosi, ir intonacijomis pasineriu į pasaulį, kurio be tos kalbos nėra ir būti negali“. Anot Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos, prie šiandienės žemaičių kalbos susiformavimo bei įsitvirtinimo labai prisidėjo XVIII–XIX a. žemaičių veikėjai. Svarbiausia XVIII a. žemaitiška knyga buvo „Žyvatas“, o XIX a. žemaitiškai rašė Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Simonas…
Motinos širdis – bedugnė, kurios gilumoje visuomet atsiranda atlaidumo

Motinos širdis – bedugnė, kurios gilumoje visuomet atsiranda atlaidumo

Šie garsaus prancūzų rašytojo Onorė de Balzako žodžiai puikiai tinka, dukterų Linos ir Albinos pasakojimu, apibūdinti jų mamos Joanos Kurpeikienės, pagimdžiusios ir užauginusios dešimt vaikų, gerumą ir atlaidumą. Paklaustos, kokia jų mama, duk­ros ne be graudulio balse kaip viena užtikrina: „Auksinės širdies... Mums visi vaikai pavydėdavo, sakydavo: auksas jūsų mama – niekada nešaukia... Jei ir bardavo, tai tyliai, labiau pamokomai”.…
Alvydas Juodviršis – „lakštingala, kuri negali nečiulbėti“

Alvydas Juodviršis – „lakštingala, kuri negali nečiulbėti“

Ne taip seniai vykusiame renginyje Kultūros centro darbuotojas Alvydas Juodviršis gavo specialųjį prizą ir buvo įvardintas metų atradimu. Šilalėje dar nedaug kas žino, kad šis vyras visai neseniai buvo televizijos žvaigždė, o kiek anksčiau priklausė estrados elitui. Veiklos – gausybė A. Juodviršis pastaruoju me­tu žinomas kaip Šilalės kultūros darbuotojas, kuris veda įvairius miesto renginius, įsivelka į Kalėdų Senelio rūbą, groja…
Bilioniškės rankose margučiai tampa meno kūriniais

Bilioniškės rankose margučiai tampa meno kūriniais

Bilioniuose gyvenančiai Birutei Overlingienei dabar pats darbymetis: kaip gražiausių margučių margin­toja garsėjančiai moteriai prieš šv. Velykas tenka naktinėti, kol visų prašymus išpildo. Birutės margučiai – lyg meno paveiksliukai, juos gali apžiūrinėti iš visų pusių, nes kas­kart pasukęs, pamatai vis kitą paveikslo dėlionės motyvą. Birutė sako, kad yra paprasta kaimo moteris, kažkada kolūkyje dirbusi sekretore, bet daugiau jokios profesinės karjeros nesiekusi.…
Kur veda Žemaitijos kelias

Kur veda Žemaitijos kelias

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais minimos pirmą kartą Žemai­tijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Pri­imtame nutarime pabrėžiama lemiama Žemaitijos reikš­­mė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje, Vokiečių ordinui nukariaujant kuršių ir prūsų gentis, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi…
Meilė vis dar gyva – tai yra tikra palaima

Meilė vis dar gyva – tai yra tikra palaima

Gražiais žmonėmis graži Lietuvos žemė. O kiek daug tokių yra ir mūsų rajone! Smagu juos sutikti, malonu pasikalbėti bei kitiems apie juos papasakoti. O tuo la­biau, kuomet ir proga išskirtinė – Deimantinės vestuvės. Kristina ir Petras Raudoniai visą gyvenimą praleido Drobūkščiuose. Petras čia gimęs, o žmoną parsivedė iš netolimo Užsienio kaimo. Nors Kristina savo gimtąjį kaimą ir dabar tebevadina Usyne…
Istorijos metraštininkas švenčia jubiliejų

Istorijos metraštininkas švenčia jubiliejų

Kovo 29-ąją legendinei asmenybei, Šilalės garbės pilie­čiui Albinui Kentrai sukanka 90 metų. Ši monografija ski­riama jubiliatui bei visai Kentrų šeimai. A. Kentra gimė 1929 m. Gūb­rių kaime, ūkininkų Onos ir Juozo Kentrų šeimoje. Joje užaugo šeši vaikai: Jonas, Juozas, Leonas, Ona, Albinas ir Elena. Pirmaisiais pokario metais, išskyrus tėvą, kuris jau buvo miręs, visi šeimos nariai tapo pasipriešinimo okupacijai dalyviais.…
I. Spranaitienė

Į dulkes sutrintas miestas kyla prisiminimuose

Širvinta. Didžiajai daliai Lietuvos tai mažo upelio pava­dinimas, tik prie sienos su Rusijos Kaliningrado sriti­mi prisiglaudusio Kudirkos Naumiesčio gyvento­jams – dvyniu vadinto dingusio miesto vardas. Daugeliui šio kraš­to senbuvių prieš akis vis dar kyla bažnyčios bokš­tai, raudonų čerpių stogai, atmintyje aidu atsiliepia siau­ruku bildančio garvežiuko ūkavimas. Dingęs miestas jau daugiau kaip septyni dešimtmečiai vilioja lobių ieškotojus, tačiau didžiausi lobiai saugomi…
Sovietų „dovanota“ žemė

Sovietų „dovanota“ žemė

Nuo seno žemė buvo brangiausias lietuvio turtas – mylima ir puoselėjama. Žmonės važiavo į „amerikas“, kad ten užsidirbtų dolerių, o grįžę į Lietu­vą, galėtų nusipirkti žemės, kuri buvo gero gyvenimo garantija. Taip ir būtų buvę, jei ne sovietų okupacija, sumaišiusi visas vertybes. Ūkininkai, turėję daugiau žemės, buvo išbuožinti, ištremti į Sibirą. Kiti, bijodami tremties, palikdavo savo ūkį, žemę ir pasitraukdavo…
37 metus kalėjęs politinis kalinys Balys Gajauskas Upynoje, prie paminklo partizanams 2010 m.

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Pabaiga. Pradžia 2018 m. Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68, 80, 83, 85, 87, 96, 2019 m. Nr.2) Jonas VIDAUSKAS-RAMŪ­NAS (1928–1951) Gimė 1928 m. Šilalėje. Gy­ve­no Upynos apyl. Žakaimės k. Aušrelės būrio partizanas. Žu­vo 1951 m. spalio 24 d. Jį iš­davė užverbuotos partizanės. Kartu su smogike Ne­mira nu­ėjusios į Ivangėnus pas ry­ši­nin­ką Praną…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą