Ukrainiečiai vieningai gina savo šalies vadovą

Tai, kas praėjusį penktadienį nutiko Vašingtone per JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio derybas atsidūrė viso pasaulio dėmesio cent­re ir gali turėti įtakos ne tik Ukrainos karo baigčiai, bet ir įvykiams Lietuvoje.

Tą vakarą Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete turėjo būti pasirašomas JAV ir Ukrainos susitarimas dėl bendro Ukrainos retųjų metalų išgavimo. Nors iš tikrųjų tai buvo tik išankstinė niek­uo neįpareigojanti sutartis, kuria turėjo būti patvirtintas siekis kurti bend­rą fondą retųjų metalų, dujų ir naftos išgavimui. Po keleto mėnesių buvo tikimasi pasirašyti tikrą, galutinę sutartį, ir tik ją būtų privalėję tvirtinti JAV bei Ukrainos parlamentai. Iš pradžių buvo siūloma, jog penktadienio susitarimą pasirašytų žemesnio rango atstovai, tačiau D. Trumpas panoro pats pasirodyti, mat mėgsta girtis sugebėjimu sudaryti greitas ir pelningas sutartis. Į susitikimą veržėsi ir Ukrainos prezidentas, norėjęs su D. Trumpu susitikti pirmiau nei tas susitiks su Rusijos vadovu Putinu. V. Zelenskis siekė pagerinti santykius su D. Trumpu, kuris pyksta ant jo dėl to, jog nepalaikė jo per rinkimus. 

Jau iš pat pradžių susitikimas nebuvo nuoširdus – pasitikdamas į Baltuosius rūmus atvykusį  V. Zelenskį, JAV vadovas pasišaipė, kad tas vilki ne kostiumą, o karinę aprangą. Ša­lia buvę žurnalistai D. Trumpo pasišaipymą palydėjo juoku, tačiau V. Zelenskis susilaikė nuo atsakymo, nors yra sakančių, jog jis nelabai pakenčia kritiką.

Prie pokalbių stalo V. Zelenskiui te­ko atlaikyti diskusiją su D. Trumpu bei­­ viceprezidentu J. D. Vencu. Ke­tu­­riasdešimt minučių viskas vyko paly­ginti taikingai, nors matėsi, kad V. Zelenskis yra nervingas. Tačiau Lenkijos radio žurnalisto Marko Valkusko klausimas D. Trumpui, kodėl šis suartėjo su Putinu, išmušė JAV prezidentą iš vėžių – jis pareiškė siekiantis taikos ir neigė suartėjęs su Putinu, o J. D. Vencas įsiterpė, patikindamas, jog „tai, kas JAV daro gera šalimi, yra diplomatijos siekis. Būtent tai daro Trumpas“.

Tačiau čia neiškentė V. Zelenskis – jis įspėjo, kad su Putinu derybos yra neįmanomos, nes šis sulaužė susitarimus dėl karo nutraukimo, dėl kalinių apsikeitimo, žudo žmones, jau okupavo dalį Ukrainos. „Kas tai per diplomatija?“ – tiesmukai paklausė Ukrainos prezidentas.

Ir, akivaizdu, šie žodžiai įsiutino ir J. D. Vencą, ir D. Trumpą. Pirmasis apkaltino V. Zelenskį nedėkingumu už suteiktą paramą, o prezidentas pareiškė, kad V. Ze­lenskis siekiąs trečio pasaulinio karo ir neva rodantis nepagarbą JAV, kuri daranti viską, jog būtų taika... Pasipylė priekaištai kovojančios už savo laisvę šalies vadovo adresu... Netrukus buvo pranešta, kad sutartis nebus pasirašoma, o Ukrainos delegacija turi išvykti.

Tokia derybų baigtis šokiravo visą pasaulį, bet neabejotinai pradžiugino Mask­vą, kurios atstovai gyrė D. Trumpą ir kritikavo V. Zelenskį. JAV politikų nuomonės išsiskyrė: D. Trumpo partiečiai respublikonai pasmerkė V. Zelens­kį dėl neva jo įžūlaus elgesio, reikalavo atsiprašyti ir net atsistatydinti, demok­ratų partijos atstovai jį mėgino užtarti, primindami, kad šis buvo pažemintas dėl tariamai netinkamos aprangos, diskutuoti turėjo vienas prieš du, o svarbiausia – jis atstovauja nuo Rusijos did­vyriškai besiginančiai šaliai, kuri taip pat pažeminta....

Ukrainos visuomenė, kurios nemaža dalis dar prieš kelias dienas kriti­kavo savo prezidentą dėl žlungančios­ mobilizacijos ir nesugebėjimo įveikti korupciją, dabar vieningai stojo­ jį ginti. Pavyzdžiui, vienas aštriausių­ V. Ze­lenskio kritikų, karo ekspertas­ Jurijus Butusovas pareiškė, jog Ukrainos prezidentas Vašingtone išsakė visą tiesą ir garbingai gynė savo šalį, todėl privaloma jį palaikyti.

Charkive šeštadienį, praėjus vos parai po pasaulį sukrėtusio susitikimo, miesto cent­re nusprendžiau paklausinėti praeivių, ką jie mano apie konfliktą. Visi 20 kalbintų ukrainiečių vienbalsiai teigė, kad V. Zelenskis teisingai pasielgė, priminęs, jog karą pradėjo Putinas, būtent jis nesilaiko susitarimų. Daugelis spėjo, kad tokia „egzekucija“ buvo specia­liai surežisuota, jog D. Trumpas galėtų su Putinu derėtis nedalyvaujant V. Zelenskiui. Char­kivietis Alek­sand­ras Vološinas, praradęs per dronų ataką parduotuvę, siūlė D. Trum­pui atvykti į Charkivą ir pačiam įsitikinti, kas yra kaltas dėl karo.

Žmonės neslėpė požiūrio, kad tai, kas nutiko Vašingtone, yra labai blogai, bet vylėsi, jog kitos šalys įkalbės JAV neapleisti Ukrainos. Karo išvarginti žmonės nebenori kęsti apšaudymų, laidoti žuvusių artimųjų ir draugų, vyrai nebenori kariauti, slepiasi nuo mobilizacijos.

Tą naktį Charkivas vėl išgyveno didžiulę Rusijos dronų ataką, per kurią buvo sugriauta keliolika namų, sunkiai sužeista 15 žmonių. Vienas dronas atakavo onkologinę ligoninę, užsidegė stogas ir teko evakuoti 60 ligonių.

Tinklapis „Ukrainska Pravda“ priminė, jog, siekdami perimti Ukrainos gelmėse esančius retuosius metalus, JAV vadovai elgėsi labai įžūliai ir darė brutalų spaudimą V. Zelenskiui. Amerikiečiai prieš dvi savaites atvežė žeminantį sutarties variantą ir V. Zelenskį vertė jį pasirašyti per pusvalandį. Ukrainos vadovas pareiškė to negalintis daryti, sakė, jog sutartį visų pirma turi įvertinti jo patarėjai. Tai nepatiko D. Trumpui, kuris ėmė gąsdinti, jog dėl taikos derėsis vien su Putinu, o V. Zelenskį pavadino diktatoriumi, nerengiantį rinkimų.

Po keleto dienų Miuncheno konferen­cijoje V. Zelenskis buvo spaudžiamas pasirašyti kitą, irgi žeminantį  sutarties variantą, grasinant, jog priešingu atveju su juo nesiderės į Miuncheną atvykęs viceprezidentas J. D. Vencas. Ukrainos vadovas vėl nesutiko pasirašyti, nes sutartis prilygo dalies suvereniteto atsisakymui. Ir tik pamatę, jog V. Zelenskis tvirtai laikosi savo pozicijos, amerikiečiai sutiko pakeisti sutartį į palankesnę Kyjivui. Ar po konflikto Vašingtone sutartis bus nutraukta, kol kas neaišku. Ukrainos prezidentas sekmadienį, po Londone įvykusio Europos lyderių susitikimo, sakė, kad jo šalis yra pasirengusi su JAV pasirašyti sutartį dėl mineralų. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.