Per pastaruosius 10 metų žemės ūkyje įvyko 1026 nelaimingi atsitikimai darbe. Iš jų – 46 mirtini. Vien šie­met žemės ūkio įmonėse jau užfiksuotos keturios sun­kios nelaimės.

Kur gresia pavojai? 

Darbai žemės ūkio sektoriuje priskiriami didelės rizikos kategorijai. Pavojingiau­si – mechanizatorių, gyvulininkystės darbuotojų, sandėliavimo (pakrovimo bei iškrovimo), statybos, remonto ir su tuo susiję darbai, kurie reikalauja atitinkamos kvalifikacijos, specialių darbų saugos žinių. Darbuotojai nuskęsta grūdų aruoduose, patiria traumas, nukritę nuo neaptvertų estakadų, transporto priemonių priekabų, juos sužaloja veikiantys įrenginiai, krentantys šiaudų ryšuliai bei pan.

Mechanizatoriams nelaimės gresia, kai dirbama su net­var­kinga technika, savavališkai nuimami apsauginiai įtaisai. Pavyzdžiui, kardaninis velenas kaiščiu užkabina traktorininko rūbus, įsuka juos, nuplėšia ranką dilbio srityje, sužaloja šonkaulius. Taisant gedimus, įrenginiai neišjungiami, mašina leidžiama naudotis pašaliniams asmenims. Darbuotojai sunkiai ir mirtinai susižaloja, nukritę iš aukščio arba į gylį, užkritus ant jų įvairiems daiktams.

Pavojingas yra ir darbas su galvijais. Nereti atvejai, kai žmones sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi galvijai.

Kodėl įvyksta nelaimė?

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, jog dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai kartojasi: nevertinama profesinė rizika, naudojami saugos reikalavimų neatitinkantys įrenginiai, netvarkinga technika. Neretai nepatyrusiems darbuotojams pavedama atlikti darbus, kurių jie nėra apmokyti.

Žūčių, sužalojimų išvengti padėtų, jei vadovai griežtai kontroliuotų, ar darbuotojai laikosi būtinų saugaus darbo reikalavimų, kad jiems neliktų galimybės rizikuoti akivaizdžiai pavojingomis situacijomis.

Technika – tik tvarkinga

Techniką privalu prižiūrėti taip, kad ji būtų saugi naudoti. Prieš pradedant dirbti, būtina įsitikinti, ar įrenginio skriemulių, diržų, dantračių, velenų ir kt. dalių apsauga bei apsauginiai įtaisai uždėti tinkamai, ar yra savo vietoje ir veiksmingi. Negalima leisti dirbti techniškai netvarkingomis žemės ūkio mašinomis, jų techninę būklę reikia nuolat kontroliuoti ir nustatyta tvarka organizuoti apžiūras.

Skolinant arba išnuomojant mašinas, būtina sudaryti laikinosios panaudos (skolinimo) sutartį, aptariant joje laikinojo naudotojo atsakomybę už saugią mašinos eksploataciją.

Darbuotojai turi būti apmokyti

Darbuotojus privalu supažindinti su būtiniausiais reikalavimais, kaip saugiai naudoti įrenginį, užtikrinti, jog šalia savaeigių darbo įrenginių, dirbančių agregatų būtų elgiamasi saugiai. Negalima leisti valdyti mašinų asmenims, neturintiems įgūdžių, atitinkamų pažymėjimų (teisių), neinst­ruktuotiems saugos ir sveikatos klausimais.

Ypatingas dėmesys – jaunam darbuotojui 

Svarbu atkreipti dėmesį į jau­nų žmonių, moksleivių, dir­bančių pas ūkininkus va­sa­rą, pažeidžiamumą. Dėl pa­tirties, įgūdžių, o dažnai ir dėl apmokymo stokos, jie nuskęsta grūdų aruoduose, juos sužaloja veikiantys įrenginiai. Ypatingai instruktuoti bei prižiūrėti privalu dirbančiuosius pirmus metus, ypač jiems atliekant grūdų džiovinimo, sandėliavimo, transportavimo darbus, kurie kelia didelę riziką būti sužalotiems.

Judančios dalys – pavojus čia pat 

Žemės ūkyje dirbama prie įrenginių, mechanizmų ar šalia judančių dalių, prie kurių prisilietęs žmogus gali būti traumuotas. Todėl negalima vilkėti laisvų drabužių, kad jų neįtrauktų ir neįsuktų mechanizmų įrenginiai. Darbo drabužiai turi būti prigludę, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones.

Viena iš dažniausių nelaimių su mechanizmais priežasčių - kai, sutrikus darbui, gedimus bandoma šalinti jų neišjungus. Gedimus geriausia tvarkyti tam skirtose dirbtuvėse. Šių darbų negalima pavesti pašaliniams asmenims. Prieš vežant ar velkant prikabinamus žemės ūkio agregatus, būtina juos tinkamai pritvirtinti.

Būtina nušalinti neblaivų darbuotoją

Tikimybė, jog įvyks nelaimė darbe, keliolika kartų padidėja, jei darbuotojas yra neblaivus. Yra pasitaikę, kai net pusė žemės ūkyje mirtinas traumas patyrusių asmenų buvo girti. Todėl įmonių, padalinių vadovai privalo neblaivų darbuotoją nedelsiant nušalinti nuo darbo. Veiksminga priemonė yra dirbančiuosius, ypač vairuojančius automobilius, traktorius, kombainus, tikrinti dėl apsvaigimo.

Valstybinės darbo inspekcijos inform.

Rugsėjo 4 d. prasidės paraiškų, skirtų žemės ūkio val­dų modernizavimo paramai gauti, rinkimas. Jas Nacio­nalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti iki spalio 31 d.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veik­los sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramą numatyta teikti supaprastinta tvarka. Pa­raiš­kų rinkimo etapui žadama skirti 30 mln. eurų. Di­džiausia galima suma vienam projektui – 50 tūkst. Eur, o 2014–2020 m. laikotarpiu bendra suma negali viršyti 400 tūkst. Eur.

Kokie pareiškėjai galimi

Pagal KPP veiklos sritį paraiškas galės teikti juridiniai ir fiziniai asmenys. Pareiškėjai turi būti ne trumpiau kaip 2 metus iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai užsiimantys žemės ūkio veikla, gaunantys iš jos pajamų ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir (arba) valdą. Valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, privalo būti didesnis kaip 8000 Eur, išskyrus pripažintus žemės ūkio kooperatyvus, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba bei realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Pareiškėjais negalės būti kooperatinės bendrovės, ne­tu­rinčios pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso. Taip pat nebus priimamos pa­raiškos, pateiktos kartu su partneriais.

Paraiškos NMA turi būti teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS, adresu https://zumis.lt. 

Remiama veikla 

Priemonės įgyvendinimo tai­syklėse numatyta paramą skirti pareiškėjams, ketinantiems užsiimti žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu, surinkimu ir t. t.), per­dirbimu bei tiekimu rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir realizavimu, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu. Pažymėtina, jog apdorojimo bei perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus).

Parama taip pat galės būti skiriama biodujų gamybai gyvulinin­kystės ūkyje iš jame susidarančių atliekų, bet išlaikant sąlygą, kad biodujos, šilumos ir elektros energija bus gaminama tik ūkio reik­mėms, o biodujų gamybai naudojamas tik pareiškėjo gyvulininkystės ūkyje susidaręs gyvulių bei paukščių mėšlas ir (arba) kitos biologiškai skaidžios atliekos.

Taip pat paramos lėšomis bus galima pasinaudoti, įsigyjant daugiamečių auga­lų – vaismedžių, vaiskrūmių – bei juos sodinant rangos būdu.

Numatyta kompensuoti ir bendrąsias išlaidas, tačiau finansuojama jų dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir būti ne didesnė kaip 1000 Eur.

Paramos intensyvumas 

Paramos dydis pareiškėjo projektui apskaičiuojamas, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas, neviršijant veiklos sričiai nu­statytų paramos intensyvu­mo lygių – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projek­to išlaidų, kai pareiškėjas vykdo veiklą gyvulininkystės (įskai­tant biodujų gamybą), sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriuose, augalininkystės sektoriuje, – iki 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 20 proc. punktų didesnis paramos intensyvumas visuose žemės ūkio sektoriuose galės būti taikomas tik pripažintų žemės ūkio kooperatyvų įgyvendinamoms kolektyvinėms investicijoms, tačiau bendras paramos intensyvumas negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Plačiau apie tai – NMA in­ternetiniame puslapyje (www.nma.lt).

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Pavaikščiojus Šilalės gatvėmis, susidaro įspūdis, jog iš tiesų mieste nėra kam pasirūpinti sodmenimis: me­džiais, krūmais, gėlėmis.

Štai nuotraukoje matyti, kaip išsišakojusi pušis „užgulė“ šaligatvį centrinėje Jono Basanavičiaus gatvėje, trukdydama juo vaikščioti pėstiesiems! Be to, ji gerokai užstoja vaizdą į šią gatvę iš šalutinės įvažiuojant automobiliu.

Gal Šilalėje niekas nemoka medžių tinkamai apgenėti? Geriau, paėmus „družbą“, nurėžti visiškai?..

Nekaip atrodo ir savivaldybės aikštėje pasodintas ir jau keletą metų vargstantis svyrantis lapuotis - šakos nutįsusios ant žemės... Yra pag­rindinėje gatvėje ir daugiau „šedevrų“ – vienų medelių šakos šauna į viršų, kitų siekia šaligatvio trinkeles. Gal vis tik juos galima kažkaip formuoti?

Taigi jei pasodiname augalą, būtina juo ir deramai rūpintis. Jeigu jau nėra išmanančių, kaip tai daryti, galima pasitelkti visagalį internetą. Reikia tik noro ir iniciatyvos.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Šunų palaidų laikyti negalima. Kai kuriais atvejais privalu net antsnukį augintiniui užsegti. Šįkart į „Ši­la­lės artoją“ kreipėsi šilališkiai, kurie, pasak jų pačių, netikėtai gavo baudą už į kiemą netyčia išbėgusį šuniuką. Bauda nemenka – 120 eurų. Ar ne per daug už, kaip teigia laiško autoriai, mažą ir draugišką au­gin­tinį? Būtent šito ir pasiteiravome policijos pa­rei­gūnų. Juk neretai už menkesnius pažeidimus apsiribojama įspėjimu.

„Gyvename Šilalėje, nuomo­jamės dalį namo ir turime nepakančią kaimynę. Ji iškvietė policiją dėl netyčia į lauką išbėgusio šuniuko. Už tai mums buvo skirta 120 Eur bauda. Policijos pareigūnai neatsižvelgė į tai, jog šuniukas yra draugiškas ir mažas. Išrašė bau­­dą kaip už didelį šunį“, – rašoma redakciją pasiekusiame laiške.

Į klausimus, kodėl skirta bauda ir kodėl ji būtent tokio dydžio, atsakė Šilalės poli­ci­jos komisariato Reagavimo sky­riaus vyriausiasis tyrėjas Gied­rius Vyštartas.

„Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie palaidą šunį, kuris lakstė bendro naudojimo patalpose, ėmėsi įstatymo numatytų priemonių. Šuns šeimininkai privalo jį prižiūrėti tinkamai, taip, kaip reikalauja gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyk­lės, kurios yra patvirtintos savivaldybės administ­racijos direktoriaus įsakymu. Šuo bu­vo palaidas bend­ro naudojimo kieme, be to, jau anksčiau buvo gautas kaimynų skundas, jog šuns šeimininkai nesilaiko reikalavimų. Todėl dėl Gyvūnų laikymo taisyklių 43 punkto pažeidimo jie buvo patraukti administ­racinėn atsakomybėn, pagal LR ANK 346 str. 1 d., už šį pažeidimą skirtas įspėjimas.

Nepraėjus vieneriems metams, gautas pakartotinis kaimynų skundas dėl palaido šuns. Atsižvelgiant į tai, augin­tinio šeimininkas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 346 str. 3 d. (už tą patį pakartotinį pažeidimą, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui). Už tai numatyta administracinė bauda nuo 120 Eur iki 230 Eur. Šiuo atveju šeimininkui už pakartotinį pažeidimą skirta mažiausia numatyta bauda.

Asmenys, laikantys šunis bendro naudojimo patalpose (kiemuose), turi juos prižiūrėti taip, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, šuo negali kelti grėsmės ar pavojaus aplinkiniams. Kaimynystėje gyvenantys žmonės ar kiti pašaliniai asmenys turi teisę bet kuriuo paros metu netrukdomai ir saugiai ateiti į kiemą, naudotis bendro naudojimo patalpomis.

Gaila, kad šiuo atveju šuns šeimininkui neužteko įspėji­mo - jis ir po to padarė tokį pat pažeidimą. Todėl prisiėjo imtis griežtesnių priemonių.Skiriant administracinę nuo­­baudą, šuns dydis ar jo drau­giškumas neturi reikšmės. 

Priimtas sprendimas gali bū­ti apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė G. Vyš­­tar­­tas.

Šilalės rajono savivaldybės ad­ministracijos direktoriaus pa­tvirtintose Gyvūnų laikymo taisyklėse nurodoma, jog gyvūno laikytojas privalo „užtik­rinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.) gyvūnai nebūtų paliekami ir (ar) laikomi be priežiūros. Augintiniui priteršus viešoje  vietoje, daugiabučių bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, jo savininkas nedelsdamas turi surinkti ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus“.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono savivaldybėje priimamos paraiškos pa­ramai už papildomą bičių maitinimą. Šiemet parama ski­riama tiems bičių laikytojams, kurie turi ne daugiau kaip 150 bičių šeimų.

Duomenis apie turimą bičių šeimų skaičių bičių laikytojas turi atnaujinti Ūkinių gyvūnų registre prieš teikdamas paraišką. Jeigu po paraiškos pateikimo dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių aplinkybių (ligos, vagystės ar pan.) bičių šeimų skaičius sumažėjo, per 7 kalendorines dienas apie šį pasikeitimą jis privalo pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal savo gyvenamąją vietą arba buveinės adresą.

Šiais metais parama skiriama tiems bičių laikytojams, kurie turi ne daugiau kaip 150 bičių šeimų.

Pagal Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyk­les, iš dalies atlyginamos išlaidos, susijusios su papildomu bičių maitinimu (įprastinio ir ekologiško cuk­raus įsigijimo išlaidos), bet ne daugiau kaip 5,79 euro už bičių šeimą arba ne daugiau kaip 11,58 Eur už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą ir ne daugiau kaip už 10 kg cuk­raus (ekologiško cukraus) arba ne daugiau kaip už 15 litrų invertuotojo cukraus sirupo vienos šeimos bičių papildomam maitinimui.

Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos einamaisiais metais iki paramos paraiškos pateikimo dienos (įskaitytinai).

Paraiškų rinkimas

Bičių laikytojas iki rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) turi atvykti į Šilalės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių (Jono Basanavičiaus g. 2). Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų aprašą ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus (kasos čekius, sąskaitas-faktūras ar kitus dokumentus, kuriais įrodoma, kad buvo atliktas mokėjimas). Jeigu ūkis yra ekologinis, bičių laikytojas savivaldybės darbuotojui privalo pateikti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą. Bi­čių laikytojas, pavėlavęs pateikti paraišką dėl svarbios priežasties (nenugalima jėga, sunki liga ir kt.), gali tai padaryti iki einamųjų metų rugsėjo 29 d. (įskaitytinai), kartu pateikdamas prašymą priimti paraišką bei vėlavimo priežastį pateisinantį dokumentą.

Išsamesnę informaciją suteiks savivaldybės Žemės ūkio skyriaus žemės ūkio spe­cialistas Aurimas Lukoševičius, tel. (8-449) 7-44-32.

Šilalės rajono savivaldybės inform.

Po lietaus Burkėnų kaimo gale esančiame žvyrkelyje atsiradusi duobė grasina rimtais automobilių va­žiuok­­lės gedimais. Į redakciją atėjęs pasiguosti šio kaimo gyventojas teigė, kad dėl prasto kelio pasiimti už­si­sa­­kytų laikraščių turi kulniuoti kone pustrečio kilo­metro, nes laiškininkė per duobes važiuoti nerizikuoja. Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Li­džius sako žinąs šią problemą ir žada netrukus ke­lią paremontuoti. 

„Gyvenu beveik Tauragės rajone. Taip jau išėjo, kad šiek tiek mano sklypo visada priklausė ir Tauragei, ir Šilalei. Bet skaitau „Šilalės artoją“, apsipirkti važiuoju į už daugiau nei poros kilometrų esančią Burkėnų kaimo parduotuvę. Vargti pradėjome, kai žvyrkelyje atsivėrė didžiulė duobė. Laiškininkė nebepristato spaudos į namus, nors anksčiau dėl to jokių rūpesčių nekildavo. Dabar automobiliais ten niekas nebevažiuoja. Dar policija retkarčiais prasuka, tačiau ji naudojasi visureigiais. O ką daryti žmonėms su lengvuoju automobiliu? Taip ir gyvenu dabar atskirtas. Sakiau apie tai seniūnui jau bene prieš tris mėnesius, bet kol kas jokių pasikeitimų, niekas tos pelkės neužpila. O po geros liūties jos net kraštų nematyti – tokio dydžio pasidaro, kad neaišku, kur koją statyti. Tada jau ir dviračiu bijau važiuoti“, – kalbėjo A. T. (pavardė redakcijai žinoma).

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas S. Lidžius garantavo, jog ši situacija jam yra žinoma.

„O nesakė, kad „greitoji“ neprivažiuoja? Žinau ir tą kelią, ir žmogų pažįstu, kuris juo važinėja. Tauragiškis jis, rajonų sankirtoje gyvena. Duobę pažadėjau užtaisyti, bet dar nespėjau. Per savaitę tikrai sutvarkysime. Manau, užteks žvy­ro papilti, jokio rimtesnio pavojaus tikrai ji nekelia. Tik gal kiek sunkiau lengvaisiais automobiliais išvažiuo­ti“, – pripažino seniūnas.

Morta MIKUTYTĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Trys jaunuoliai balandžio 12-ąją, sukurpę planą, api­plėšė netoli Nevočių gyvenusį vyrą – pavogė tris mai­šus alkoholio butelių ir neva netikėtai tarp grobio aptiko stiklainyje laikytus 400 eurų. Teismo jie pripažinti kaltais, tačiau realių laisvės atėmimo bausmių vaikinams išvengti pavyko, atlyginus nu­kentėjusiajam nuos­tolius.

Vėlų balandžio vakarą Tadas B., Martynas B. ir Aidas N. laiką leido kartu. Kaip teisme vienas po kito pasakojo kaltinamieji, mintis apiplėšti Egidijaus V. namus kilusi Aidui N., kai apie vidurnaktį, būnant pas Martyną B., kompanija užsinorėjo prasimanyti pinigų ir alkoholio. Vos pilnametystės sulaukę draugai esą žinojo, jog Egidijus V. namuose visada turi alkoholinių gėrimų. Martynas B. teismui prasitarė, kad iš jo jau buvo jų pirkęs. Tad jaunuoliai nutarė, jog Egidijus V. jiems atvers duris.

Planas buvo apgalvotas: vai­kinai Martyno B. namuose susirado kepures, jose iškirpo skyles akims, taip pasigamindami kaukes veidams paslėpti. Pasiėmė ir darbines pirštines. Jau važiuodami į Nevočius, užsuko į degalinę nusipirkti lipnios juostos – ji galinti praversti, jei namų šeimininkas sumanys priešintis.

Kaip Šilalės rajono apylinkės teisme teigė kaltinamieji, atvykę į Nevočius, jie nusprendė būti atsargūs ir į Egidijaus V. kiemą nevažiavo – mašiną paliko šiame kaime, o likusią kelio atkarpą iki Kadžygoje gyvenančios aukos namų ėjo nuošaliais takais, stengėsi likti nepastebėti.

Kaltinamieji teismui dėstė, kad pabeldus į duris, šeimininkas jas iš karto ir be jokių klausimų atidarė. Vos joms prasivėrus, Martynas B. trenkė Egidijui V., jog šis nesipriešintų. Tadas B. vyrą laikė, kol Aidas N. lipnia juosta rišo rankas. Jaunuoliai žmogų iš tamsaus koridoriaus nutempė į kambarį ir paguldė ant lovos. Aidas N. teismui tvirtino, jog pamatęs, kad per surištojo galvą bėga kraujas, jį nušluostė pagalvės kampu.

Pasirūpinę, jog šeimininkas nesipriešintų, Tadas B. liko jo prižiūrėti, o kiti jaunuoliai puolė ieškoti grobio. Ir rado: net tris maišus įvairių alkoholinių gėrimų butelių. Kaip vėliau paaiškėjo, jie susirinko 26 butelius stipriųjų alkoholinių gėrimų ir 18 įvairios talpos butelių bei skardinių alaus, kurių bendra vertė siekė 262 Eur. Iškraustė ir kambaryje kabojusios striukės kišenes, iš kurios ištraukė apie 20 Eur. Tarp alkoholio butelių atsidūrė ir stiklainis su 400 Eur. Bendras nukentėjusiajam padarytas nuostolis siekė 682 Eur. O išeinant vienas iš jaunuolių čiupo ir šeimininko turėtus 4 mobiliuosius telefonus, kurių vogti esą nesiruo­šė – išmetė laukuose prie namų, kad nukentėjusysis negalėtų išsikviesti pagalbos.

Gėrimų pilnais maišais nešini jaunuoliai pėstute pasileido Nevočių link. Tačiau baimindamiesi būti sučiupti, tempti iki mašinos jų nerizikavo ir paslėpė miškelyje. Galiausiai visi susirinko pas Tadą B. atšvęsti „pergalės“. Tik kitą dieną išsiruošė pasiimti paslėptų butelių.

Teismui kaltinamieji įrodinėjo, kad atvykę pasiimti paslėptų svaigalų, maišuose radę ir stiklainį su 400 Eur. Žinoma, nieko nelaukę, pinigus pasidalino. Nors nukentėjusysis, dar atliekant ikiteisminį tyrimą, pareigūnams teigė, jog stiklainis su pinigais buvęs kambaryje, po pagalve, o ne kartu su buteliais.

Po šio žygio jaunuoliai išsiskirstė ir dvi savaites ramiai gyveno, kol idilės nesutrukdė policija. Egidijus V. pareigūnams atskleidė, jog vienas iš trijulės buvo be kaukės. Policijos darbuotojai nukentėjusiajam pateikė 6 nuotraukas, ir auka atpažino Aidą N. Jaunuolių tapatybes nustatyti padėjo ir lipni juostelė – tyrėjai išsiaiškino, kad ji buvo pirkta vienoje degalinėje, kurios vaizdo kameros užfiksavo jų automobilio numerius.

Martyną B. pareigūnai sulaikė einantį iš mokyklos ir dviem paroms uždarė į areštinę. Aidas N. buvo sulaikytas draugo garaže. Tadas B. dienas leido užsienyje, kol Martynas B. nepranešė, jog jis yra ieškomas pareigūnų ir pačiam neparvykus į Lietuvą, jam gresia deportacija. Suskubęs į gimtąją šalį, jaunuolis vienintelis iš trijulės išvengė areštinės gulto.

Supratę, kad policija viską išsiaiškino, vaikinai pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajam visą padarytą žalą ir jo atsiprašė. Todėl Egidi­jus V. atsisakė reikšti civilinį ieškinį, tvirtindamas, jog pretenzijų neturi. Teismo posėdyje nukentėjusysis nedalyvavo.

Bylos nagrinėjime prokuroras teiravosi jaunuolių, kodėl šie nutarė įsitraukti į tokią „avantiūrą“ – gal buvo neblaivūs ar gyvena labai nepasiturinčiai. Tačiau visi trys patikino, jog visko užtenka, o apiplėšimą suplanavo blaivūs.

Baigiamojoje kalboje proku­roras tvirtino, kad veikimas bendrininkų grupėje laikomas sunkinančia aplinkybe. Net ir atsiskaičius su nukentėjusiuoju, už tokią nusikalstamą veiką skirtina bausmė yra laisvės atėmimas. Todėl visiems trims prašė skirti metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jas atidedant vieneriems metams. Taip pat po 50 valandų neatlygintino darbo.

Po prokuroro kalbos teismo salėje sulaukta kiek neįprasto advokatės pritarimo siūlytai bausmei – anot gynėjos, po prisipažinimo ir gailėjimosi, esant tokiai nusikalstamai veikai, daugiau nieko kito ir negalima tikėtis.

Suteikus kaltinamiesiems paskutinį žodį, visi atsiprašinėjo dėl savo padarytos, kaip patys įvardijo, „nesąmonės“, tikino, jog gailisi, ir žadėjo daugiau nebenusikalsti.

Šilalės rajono apylinkės teismas paskelbė Tadui B., Martynui B. ir Aidui N. skiriantis vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant taip pat vieneriems metams. Kaltinamieji įpareigoti 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vaikinai negali išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, jiems teks po 30 val. nemokamai padirbėti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose. Tą padaryti jie privalo per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Privačių bei valstybinių miškų valdytojai kviečiami teik­ti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miš­ko plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlygini­mas“. Paraiškos renkamos iki rugsėjo 29 d.

Projekto tikslai

Pagal šią veiklos sritį remiamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos bei pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Dėl paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 mln. 124 tūkst. 279 Eur.

Projektų atrankos kriterijai

Paraiškos miškų projektams finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 atrankos balų. Jeigu vertinant projektą nustatoma, kad jis tiek nesurinko, paraiška atmetama.

Atrankos kriterijai ir skiriami balai:

* pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, atkūrimas – skiriama 20 balų;

* pažeisto miško, kuriame vy­rauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, atkūrimas –15 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 ha iki 10 ha imtinai – 10 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra daugiau kaip 10 ha – 20 balų;

* pareiškėjas yra privataus miško valdytojas – 20 balų;

* pareiškėjas prašo mažes­nio paramos intensyvu­mo, nei nustatytas galimas didžiausias (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms) – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų;

* prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose – 20 balų;

* pareiškėjas yra miško sa­vi­ninkų asociacijos arba miš­ko savininkų kooperatyvo na­rys – 5 balai.

Didžiausia galima balų suma – 100 balų.

Pagrindiniai 2017 m. taisyklių pakeitimai

Liepos 24 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti veik­los srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių pagrindiniai pakeitimai:

* Jei pareiškėjas investuoja į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, teisė turi būti nustatyta notaro patvirtintoje ir Nekilnojamojo turto registre įregist­ruotoje sutartyje. Paraiškos pateikimo dieną turi būti įregist­ruota notarinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.

* Siekiant paramos prevencinėms priešgaisrinėms priemonėms, kartu su paraiška turi būti pateikta VĮ Miškų urėdijos (jei pareiškėjas yra VĮ Miškų urėdija – Generalinės miškų urėdijos) pažyma apie miško plotų priskyrimą prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos grupės.

* Parama miško keliams su žvyro danga įrengti ir (arba) rekonstruoti neskiriama atskiruose iki 5 ha lapuočių miškuose.

* Parama miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai įdiegti ir gerinti bei atviroms vandens paėmimo vietoms įrengti ir (arba) rekonstruoti teikiama, jeigu pareiškėjas yra valstybinių miškų valdytojas.

* Su pareiškėjais, siekiančiais paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklai, paramos sutartis nebus sudaroma.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Įprasta, jog vasarą daugiau laiko tenka skirti ap­lin­kos priežiūrai. Deja, kai kuriose seniūnijose ši tai­syklė negalioja, o apleistos viešosios erdvės tiesiog bado akis. Todėl nenuostabu, kad redakcija sulaukia daug skambučių su prašymais paviešinti tokius ap­sileidėlius.

Bene daugiausiai pakvietimų nufotografuoti, pasak gyventojų, dilgėlynus, sulaukiame iš Upynos – net keista, jog ši seniūnija neturi ambicijų nors kiek susiimti ir pagaliau apipjauti šabakštynus. Beje, upyniškiai šaiposi, kad jų nepastebėjo ir meras: visai neseniai nusifotografavo tarp dilgėlių ir patenkintas išvažiavo...

„Upynoje vaikams buvo surengtos architektūros dirbtuvės, projekto dalyviai pastatė medinį taką, o į jo pristatymą pakvietė merą. Bet ir sugalvok tokioje apžėlusioje vietoje poilsiui skirtą objektą įrengti. Tiesa, merui atbristi takas buvo prapjautas, gal dėl to jam ir neužkliuvo tos dilgėlės. Manau, čia pritrūko seniūnės akies.

Verta paminėti ir neprižiūrimus pakelių kryžius. Ypač išsiskiria netoli Girdiškės esan­tis. Medinis kryžius stovi atokiau nuo kelio, pievoje. Ta­čiau aplink jį veši kone jo dy­džio žolės. Ar tik tokios pagarbos jis nusipelno? 

Negi taip sunku pastebėti ir sutvarkyti tokias vietas? Juk seniūnijos tam ir yra, kad rūpintųsi mūsų viešosiomis erd­vėmis“, – stebėjosi upyniškė.

„Šilalės artojas“ įsitikino, jog Upy­nai tikrai trūks­ta gero ir ūkiško šeiminin­ko: daugelyje vietų  netvarka tiesiog bado akis. Ir aplink mi­nė­tą kryžių že­lia žolė, ir vaikų sukonstruotas takas skendi žmogaus ūgio dilgėlėse. Beje, ir šiukšlių apstu, nors takas tėra vos kelios savaitės.

Upynos se­niū­nė Stefa Ka­žu­kaus­kienė, padėkojusi už pranešimą, patikino sutvarkysianti teritorijas.

„Žolę prie kryžiaus nupjausime. O taką gaminę sto­vyk­lautojai bei jų vadovai su seniūnija nė karto nesusisiekė ir apie savo darbus bei planus neinformavo. Jau kaip nors bū­tume nušienavę teritoriją, padėję ją paruošti. Dabar ten viskas vyko be seniūnijos žinios.

Šienavimo ir aplinkos priežiūros darbai mums labai stringa, nes seniūnijos trimeris sugedo, visai neseniai sužinojau, kad jo remontas atsieis apie 400 eurų. Už tiek ir naują galima nusipirkti. Sa­vivaldybės administracija iš sutaupytų lėšų leido pirkti tik stumdomą žoliapjovę. Su ja galėsime kapines prižiūrėti. Dar viena bėda, kad neturime nuolatinio darbininko. Jei būtų, kaip nors išsiverstume. Tačiau dabar su turimais įrankiais dirba nuolat besikeičiantys darbininkai – vienas moka jais naudotis, kitas ne. Kai niekas nesaugo, tie prietaisai ir genda. Tenka pripažinti, jog mes dar net savo piliakalnių nenušienavome – neturime su kuo. Manau, kad ir patys gyventojai kartais galėtų ne tik kritikuoti, bet ir prisidėti prie bendros tvarkos“, – nuoskaudos neslėpė seniūnė.

Belieka tikėtis, kad vis tik Upyna pabus ir savo teritorijas sutvarkys. 

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vytautas M., kaltintas peiliu subadęs Joną G., kalti­namųjų suolo taip ir nepasiekė. Šilalės rajono apylinkės teisme vos pradėta nagrinėti byla, mirus kaltinamajam, buvo nutraukta. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Teismo nutartyje skelbia­ma, jog šių metų sausio 21-ąją, apie 16.45 val., neblaivus Šilalėje gyvenęs pensininkas Vytautas M. peiliu 3-4 kartus dūrė Jonui G. Nukentėjusysis patyrė rimtus sužalojimus: padarytos pjautinės žaizdos pilve bei kairiajame žaste, pažeistas trigalvis raumuo. Buvo nustatyta, kad vyrui sveikata sutrikdyta sunkiai.

Bylą bandyta nagrinėti keliskart, tačiau dėl kaltinamojo sveikatos būklės posėdžiai buvo atidėliojami. Galiausiai teisme pasirodžiusi jo žmona paaiškino, jog vyras serga onkologine liga ir nežinia kada medikai išleis jį iš gydymo įstaigos. Viename iš teismo posėdžių nukentėjusysis Jonas G. nuogąstavo, kad teisingumas jo atžvilgiu taip ir liks neatstatytas. Žmogus reikalavo priteisti jam 2000 eurų neturtinės žalos. Be to, į teismą kreipėsi ir Valstybinė ligonių kasa, reikalaudama 2525,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tačiau teismui gavus žinią, jog liepos 23-iąją kaltinamasis mirė, prokuroro prašymu nuspręsta bylą nutraukti. Su tokiu sprendimu sutiko ir nukentėjusysis, ir kaltinamojo gynėjas. Civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, o miręs kaltinamasis laikytinas nekaltu, to neįrodžius ir teismui nepaskelbus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ