Ech, tos Užgavėnės! Kiek reikalų ir rūpesčių dėl jų! Viskas gerai, kai žiema jau pabodusi ir ją norisi išvaryti kuo greičiau...  Bet šiemet – viskas kitaip! „Na, ir kas gi čia tokio? Suorganizuosim Blynų šventę!“ – sako Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos tėvų komiteto atstovai.

Nuo to viskas ir prasidėjo! Užsidegę noru veikti, mokinių tėveliai darė viską, kad gimnazijos bendruomenė pajustų Užgavėnių siautulį ir šurmulį. Tarėsi, ruošėsi ir visas savo jėgas skyrė šventei. Iš vakaro mamos įrengė fotosieną, aptarė žaidimus. Galvosūkis buvo nemažas: kas krosnis kūrens, kas keptuvių turės, kokios tešlos ir kiek reikės užmaišyti, kas arbatą virs, kas žaidimus ves. O, jei oras lauke būti neleis?.. Viskas buvo apgalvota!

Ir tikrai – įdienojus Užgavėnės pasipuošė baltu žiemos rūbu. Tad visi, sniego išsiilgę, nė nemanė persikelti į gimnazijos patalpas blynų valgyti. Kepėjos prie keturių krosnių sukosi spėriai, kad suteiktų galimybę visiems paragauti įvairiausių blynų bei vaflių. Kam su uogiene, kam su grietine, o kam ir be nieko lauke, ant ugnies, keptos Užgavėnių vaišės buvo labai skanios.

Užgavėnių proga ir gimnazijos valgyklos darbuotojos visus nustebino ypač gausiu blynų asortimentu. Ypatingo skonio blynai valgykloje iš pilnutėlių indų tirpte tirpo.

Netrūko ir tų, kurie save norėjo išbandyti, žaisdami Užgavėnių žaidimus. Ypač aktyvūs buvo pradinių klasių mokiniai. Stipriausi, greičiausi, taikliausi buvo apdovanoti medaliais.             

Ir nieko tokio, kad šiemet Užgavėnės kitokios. Kartais „kitaip“ dar geriau. Už šią kitokių Užgavėnių idėją nuoširdžiai dėkojame patiems šauniausiems gimnazijos tėvų komiteto nariams bei visiems tėvams, kurie šią idėją padėjo įgyvendinti, o gimnazijos administracijai – už palaikymą.

Irena TVERIJONIENĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Su pavasariu atkeliauja ir naujas nacionalinio intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ sezonas. Komandos kviečiamos registruotis į kovo 3, 17, 24 ir 31 d., 19 val., vyk­siančius turnyrus, kurie bus rengiami restorano „Meldai“ konferencijų salėje. Protų mūšius rajone jau devintus metus organizuojanti Šilalės viešoji biblioteka žada daug įdomių klausimų ir keturis turiningus vakarus. 

Organizatoriai tikisi ir šį sezoną sulaukti didžiulio būrio komandų. Pernai į turnyrus susirinko rekordinis jų skaičius – net 20, ir visos varžėsi dėl geriausiųjų vardo.

Jau daugelį metų rengiami in­telektiniai žaidimai sulau­kia didelio Šilalės rajono gy­ventojų dėmesio. Dalyviai lau­kia antradienio vakarų, kuomet galės susirinkti, linksmai bei intelektualiai praleisti laiką, sužinoti kažką naujo. Tokie renginiai skatina prasmingą ir turiningą laisvalaikį. 

Iki naujo sezono pradžios li­ko savaitė. Tad organizatoriai ragina suskubti ir registruotis, nes vietų skaičius – ribotas. 

Kviečiame komandas (iki 6 asmenų) registruotis tel. (8-696) 6-90-86.

Rima NORVILIENĖ, 

žaidimo „Auksinis protas“ Šilalėje organizatorė ir vedėja 

Jau tapo tradicija, kad Laukuvos Norberto Vėliaus gim­nazijos fizinio ugdymo mokytojai dar mokslo metų pra­džioje registruoja komandas dalyvauti rajono mokyklų žai­dynėse. 

Šiais mokslo metais sportinė sėkmė laukuviškiams buvo palanki: kvadrato varžybo­se (mokinių, gim. 2007 m. bei jaunesnių) berniukų ir mergai­čių komandos iškovojo pirmą­sias vietas. Merginų tinklinio komanda (gim. 2003 m. ir jau­nesnių) rajono ture taip pat buvo pirma ir užsitikrino teisę žaisti zoninėse varžybose. Lietuvos mokyklų žaidy­nių kaimo vietovių mokyklų zoninėse varžybose vaikinų ir merginų kvadrato komandos tapo nugalėtojomis, o tink­linin­kės, užėmusios antrąją vietą, iškovojo tei­sę dalyvauti tarpzo­ninėse var­žybose. Merginų tink­­linio ir mergaičių kvadrato ko­mandos pelnė pirmąsias vietas ir pateko į finalą. 

Finalinėse varžybose mūsų gimnazijos tinklininkės iškovojo pirmąją vietą ir tapo Lietuvos čempionėmis. Mergaičių kvadrato komanda liko antra.

Nueiti trys etapai, įveikta daug komandų, sužaista daugybė įtemptų rungtynių. Esame laimingos ir džiaugiamės laimėjimais, kurie gar­sina mū­sų gimnaziją Lietuvoje. 

Ingrida GIRČIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė 

AUTORĖS nuotr.

Birutei Šimutienei iš Deblių gyvenime daug ką teko dirbti. Kažkada ji yra mokiusi pradinukus, o dabar drauge su vyru Kaziu ūkininkauja.

Algirdas DAČKEVIČIUS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Per praėjusius metus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos skyrius suteikė 2914 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį – 2637 – sudarė konsultacijos dėl apsinuodijimo. Atsižvelgiant į tai, kad šaltuoju metų laiku dažniau sergama ir vartojama daugiau vaistų, padaugėja situacijų, kai netyčia apsinuodijama nereceptiniais vaistais, ypač paracetamoliu, kuris įeina į daugumos vaistų nuo peršalimo sudėtį. Kaip atpažinti apsinuodijimo simptomus ir padėti nukentėjusiajam?

Aistė TAUTVYDIENĖ

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Toks oras, koks vyrauja visą šią žiemą, žvyr­keliams ypač negailestingas. Žmonės tai supranta ir stengiasi patausoti bent jau tuos keliukus, kurie nerūpi nei seniūnijai, nei kelininkams. Tiesa, ne visi tokie supratingi – kai kas be jokios sąžinės graužaties juos tiesiog mauroja.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Šilalės savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriuje dirba būrys specialistų, tačiau rajono valdžiai teismuose atstovauja samdyti teisininkai. Ir ne bet kokie, o patys brangiausi – sostinėje veikiančios advokatų kontoros „iLAW“ advokatai, už valandą konsultacijų galintys paimti ir kelis šimtus eurų. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.16

Viltys įvirsti į žiemišką pusnį vis labiau blėsta, o kaimo žmogui atsiranda nerimas, kokia gi laukia vasara: sniego nebuvo, žiemkenčiai ir visa, kas gyva, ėmė vegetuoti anksčiau, kenkėjai, parazitai, kraujasiurbiai puikiai išgyveno ir ims daugintis nesuskaičiuojamais kiekiais...

Kad tik tiek to rūpesčio! Antai, praėjusį savaitgalį paskelbtais apklausų duomenimis, „valstiečiai“ vis dar ne­iš­sikapanoja iš krizės (11,6 proc.), kai pirmaujančių konservatorių reitin­gai auga (nuo 16,5 proc. sausį iki 17,7 proc. vasarį). Atskilusių socialdemokratų populiarumas šoktelėjo iki 9,7 proc., o „Tvarkos ir teisingumo“ – atitinkamai nuo 4,3 proc. iki 5,7 proc. Liberalų sąjūdis trypčioja vietoje (3,1 proc.), bet jos lyderės, sugebančios puikiai žaisti ne tik šachmatais, Viktorijos Čmilytės-Nilsen reitingas kyla. Tačiau ar ji paskui save patemps ir nublankusius libera­lus, – kaip sakoma, klausimas įdomus...

„Vilmorus“ apklausa, atlikta pirmoje vasario pusėje, rodo, jog, tęsiantis įtampai tarp Prezidento Gitano Nausėdos ir Premjero Sauliaus Skvernelio, pastarojo populiarumas dar smuktelėjo, o šalies vadovo kiek pakilo. Trintis padidėjo, kai Premjeras Prezidento kritikos sulaukė dėl Vyriausybės sprendimo skirti lėšų asfaltuoti kelią prie jo namų, taip pat dėl atsisakymo iš pareigų atleisti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkievičių. G. Nausėda atmetė S. Skvernelio kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Niekuo nepridengtos kritikos strėlės lėkė tai į Daukanto, tai į Vinco Kudirkos aikštę, bet šios šeimininką jos keliskart skaudžiau kliudė. Jeigu bus atlikta nauja apklausa, tai Premjeras vėl gaus visuomenės niuksą, nors istorija ne nauja. Juk nelemta Upės gatvė vėl atsidūrė diskusijų lauke: Vilniaus rajono taryba nusprendė šią S. Skvernelio trasą iki 2022 m. priskirti rajono strateginiams keliams ir jai užbaigti asfaltuoti vėl skiria 800 tūkst. eurų (iš pradžių – 550 tūkst.). Pernai jai sutvarkyti buvo skirta 300 tūkst. – kone visi pinigai viso rajono kelių tvarkymui. Rajono merė Marija Rekst be sąžinės graužimo tikina, jog tai esanti strateginė, padidinto intensyvumo gatvė, kurioje gausu transporto. Gi žurnalistai patykojo čia valandą ir tesutiko vos tris automobilius...

Atrodytų, korupcija aukščiausiame lygyje, o valdantieji nemato čia jokio nusižengimo. Bet žmonės juk neakli... Žinoma, iki Seimo rinkimų dar daugiau kaip 8 mėnesiai, tačiau S. Skverneliui ir valdantiesiems šis laikotarpis nieko guo­džiančio nežada, jeigu jie neišsižadės korupcinės laikysenos. 

***

Dabar toks klausimėlis: kodėl žmonės vis dažniau keikia Eu­ro­pos Są­jun­gą? Kai ūkininkai gaudavo solidžias išmokas už pasėlius, gyvulius ar šienaujamus plotus, tokios nuožmios kritikos Briuselio atžvilgiu nebuvo. Ir štai prasidėjo ES biudžeto svarstymas. Lietuvos interesams susitikime atstovavęs Prezidentas G. Nau­sė­da grįžo nuleidęs galvą: dėl biudžeto nebuvo susitarta. Dėl beveik 200 mln. eurų kompensacijos emigracijai kompensuoti (vadinamas depopuliacijos fondas) Lie­tuva lyg ir užtikrinta, tačiau didesnis San­glaudos ir žemės ūkio finansavimas skurdesnėms ES šalims stringa. Lie­tuvos žemdirbiai nenuleidžia rankų ir rengia seriją protestų Briuselyje. 

Biudžeto svarstymas tęsis dar mėnesį, ir G. Nausėda po Eu­ropos Vadovų Tarybos nakti­nio posėdžio sakė, kad tai tik tarpinė stotelė. Siūloma San­glaudos fondą padidinti 4,8 mln. eurų, tačiau kokia jo dalis teks Lietuvai, dar anksti svarstyti. Ūkininkai beveik iš visų 17-os šio fondo dalyvių ketina stovėti Briuselyje iki pergalės, bet jau dabar aišku, jog ta pergalė gali būti tik simbolinė. 

***

O pabaigai – kai kas linksmesnio. Nuūžė nuvilnijo 21-oji Knygų mugė. Nebuvote? Ne­sisielokite. Knygos nepigios, lankytojų begalė, prie kavos ar pietų ilgiausios eilės, au­tomobiliai trinasi šonais... Tai tamsioji šios mada tapusios mugės pusė. Bet jeigu turite nors mažiausią tikslą – įsigyti patikusią knygą, susitikti su kūrėjais ar bičiuliais, dalyvauti tiesioginėje diskusijoje ar leidinio pristatyme – tada 6 eurų bilietui gailėti neverta. 

Šitaip aš pagerbiau marijonų kunigo Vaclovo Aliulio asmenybę ir dalyvavau knygos apie jį „Netituluotas Bažnyčios ambasadorius“ pristatyme. Tai unikalus dvasininkas: tikras ry­šininkas tarp bažnyčios ir pasaulietinio gyvenimo, tarp dva­sios ir utilitarizmo, turėjęs pui­kų humoro jausmą, mėgęs bend­rauti ir neatstūmęs nei am­bicingo veikėjo, nei netikšos, nei girtuoklėlio. Prof. Vy­tau­tas Landsbergis prisiminė, jog būtent Tėvas Aliulis Lie­tu­vos katalikų bažnyčią glaudžiai susiejo su Sąjūdžiu. 

Česlovas IŠKAUSKAS