I. Alijošienės PKF „Agava”, atstovaujanti didžiausiam Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tink­lui „Kesko Senukai“ Tauragėje bei Šilalėje, įgyvendindama plėtros planus, praėjusį trečiadienį atidarė naują prekybos centrą Šilalėje, Nepriklausomybės g. 13 a.

Aldona BIELICIENĖ

Valdo ARLAUSKO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36

Kainų kilimas jau nieko nestebina, bet kai produktai brangsta ne keliais centais, o kelias eurais, negali nepastebėti. Šį pavasarį šuoliais į viršų kyla kiaulienos kaina. Žmonės sunerimo: iki šiol pigiausia buvusi mėsa nuo seno yra kone pagrindinis patiekalas ant mūsų kasdienio ir šventinio stalo. Kas atsitiko, kad ji taip smarkiai brangsta?

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Ornamentais išbarstytus spalvotus akmenukus sodybose keičia briliantinė vejų žaluma, cementinius vazonus – medinės dėžės nuo pirkinių, o sodo dekoracijas puikiausiai gali atstoti prekių paletės. Tokias tendencijas sodininkams šiemet padiktavo Berlyno „Žalioji savaitė“ – žydintį miestą po stogu kurianti didžiausia Europoje že­mės ūkio, maisto pramonės ir sodininkystės paroda. Dabar pats laikas šias idėjas įgyvendinti savo sodybose. 

Šiemet soduose turėtų karaliauti švelnios pavasario spalvos ir ekologinės medžiagos. Miestų ir kiemų puošybos madas diktuojantys vokiečiai sodininkams siūlo gyventi pagal „žiedinės ekonomikos“ principus: nieko neišmesti, o nereikalingiems daiktams suteikti antrąjį gyvenimą. 

Vokietijos kraštovaizdžio architektai į didžiausią Berlyno parodų ir konferencijų komp­leksą „Messe Berlin“ šiemet atsivežė 26 tūkstančius europalečių ir sukrovė jas miesto mūrus imituojančiais blokais. Kai kurie „dangoraižiai“ iškilo iki 7 metrų aukščio. Juos pridengė jaukumo salei suteikusios medinėse dėžėse susodintos pušys, daugybė žydinčių tulpių, narcizų bei raktažolių. Parodos organizatoriai paskelbė, jog salei papuošti buvo panaudota 50 tūkstančių žydinčių pavasarinių gėlių, keli tūkstančiai skintų žiedų ir daugiau kaip 1300 įvairių visžalių krūmelių. 

Tarp europalečių susodintos ryškiaspalvės raktažolės medines „blokų“ sienas pavertė žydinčiais kilimais. Taip pat įspūdingai atrodė ir medinėse dėžėse nokstantys raudoni bei geltoni vyšniniai pomidoriukai, apsupti žalsvų ir pilkšvų prieskoninių augalų krūmelių. Vokiečių sodininkai pademonstravo, kad tokiu ryškiaspalviu daržu galima papuošti ne tik savo namų kiemą, bet ir balkoną – gyvenant daugiabutyje, žalumos norisi dar labiau. 

Gėlių augintojų kooperatyvo „Landgard“ projekto vadovė Elena May lankytojams aiškino, jog europaletės buvo pasirinktos neatsitiktinai: siekiant tvaraus ūkininkavimo, neturi būti atliekų, o daugumą pakavimui ir pervežimui skirtų priemonių galima panaudoti keletą kartų. 

Europalečių lieka kiekvienoje mažmeninės prekybos vietoje, todėl jų nebrangiai galima įsigyti sodo prekių cent­ruose, statybinių medžiagų parduotuvėse.

Pagrindinė augalų salės šeimininkė Vokietijos nacionalinės sodininkystės asociacija, vienijanti apie 50 tūkstančių sodininkų, lankytojams priminė, kad augalai žmones lydi visą gyvenimą ir net po mirties – kapinėse žiemą vasarą žydi gėlės ir žaliuoja krūmeliai. O prisidėti, išsaugant bio­loginę įvairovę, galime kiek­vienas: savo soduose, kiemuose, šalia privažiavimo kelių auginti gėles ir medžius, o ne padengti tuščias vietas žvyru, kad būtų lengviau prižiūrėti. 

Vokiečiai skelbia remiantys alternatyvas durpių paieškai, kad būtų išsaugotos natūralios pievos, o vietoje jų siūlo naudoti kokoso ir medienos pluoštą – medžio perdirbimo atliekas. Sodininkai atkreipė dėmesį, jog dėl žemės ūkyje naudojamų cheminių augalų apsaugos priemonių nyksta bitės, todėl skatino ūkininkus auginti joms draugiškus augalus. 

Prie 100 metų artėjančioje „Žaliosios savaitės“ istorijoje šiemet pirmą kartą „Žydinčiu miestu“ vadinamos salės papuošimui buvo panaudota daugiau kaip 100 tūkstančių augalų. Į didžiausią Europoje sodininkystės parodą atvykę Vokietijos gėlių augintojų „Fleurop“ ir „Blooms“ kooperatyvų atstovai pademonst­ravo, jog be žalios spalvos gyvenimas būtų pilkas.   

„Kasdien yra tūkstantis priežasčių džiaugtis gėlėmis“, – sakė floristai, lankytojus mokę kurti kompozicijas iš mini orchidėjų. Naudojant vielą, samanas, įvairius plaušus, medžio žievę, galima suformuoti ne tik tradicines orchidėjų puokštes, bet ir natūraliai kabančius jų sodus. 

Papuošti savo namų duris bei langus visada galima bet kokių augalų šakų vainiku. O jei yra kvepiantys, dar ir valys uždarų patalpų orą. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Praėjusį mėnesį Šilalės teismas už grotų pasiuntė nebe pirmą kartą įstatymui nusižengiantį Mindaugą Š. Jo pavardė vis mirgėjo teismo rūmų darbotvarkėje, bet vyro buvo gailimasi, jam skiriamos bausmės vykdymas atidedamas. Bet teisėsaugos kant­rybė trūko: visuomenės normas ignoruojantis pilietis pasiųstas laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.33

Nors valdžios pasikeitimas ir simbolizuoja būsimas permainas, mokesčių mokėtojams jos kainuos nemažai. Jau dabar aišku, jog buvusių rajono vadovų išeitinėms išmokoms bei kompensacijoms už nepanaudotas atostogas prireiks dešimčių tūkstančių eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.33

Visą žiemą prie miesto tvenkinio vykę darbai kėlė daugybę klausimų, bet ir pavasariui įpusėjus jų nemažėja. Pravažiuojantieji ar pėstute keliaujantieji teiraujasi, kas vyksta, kodėl palei vandens telkinį statoma kažkas panašaus į geležinkelį ir domisi, kiek tai kainuoja. Tuo tarpu valdininkai piktinasi dėl esą „nekorektiškų klausimų“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.31

38 kartai – tiek išaugo afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje, praėjusių metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmasis ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėja: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklių. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, neužsikrės šernai, o pavojingos ligos plitimą pavyks prislopinti ir netgi sustabdyti. 

Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais

2019-ųjų pirmasis ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šie­met dar neišplito naujuose ra­jonuose. Taip pat ligos atvejų kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnams neramu dėl jos plitimo ten­dencijų. Maras lau­kinėje gam­toje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada jis pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelia artėjantis šiltasis sezonas. 

„Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome, jog židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebi VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas. 

Šiemet 166 nugaišę ir sume­džioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmo­jo užfiksuoto atvejo 2014 m. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, 2018-aisiais – 2922: ligos atvejų skaičius išaugo net 38 kartus.

Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių. 

Maro sustabdymas prasideda nuo rankų plovimo 

Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje. 

Anot Lietuvos sveikatos moks­lų universiteto Ve­te­ri­narijos fakulteto Veterina­rinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komer­ciniams ūkiams šios taisyklės priprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių auginto­jams biosaugos reikalavimai bu­vo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veik­los praktikas. 

„Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kon­t­akto su šernais, jų produktais. Žmo­nės lankosi miškuose ir laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant bei nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – perspėja prof. dr. A. Malakauskas. 

Kiaulių ūkiams – valstybinė patikra

Pašnekovai vieningai sutaria – kiaulių ūkius privaloma stebėti tarsi po padidinamuoju stiklu. 

„Verslininkai kiaulių augintojai investuoja daug pinigų, norėdami atitikti biosaugos reikalavimus. Tačiau nekomerciniai augintojai mano, kad taisyklės reikalingos tik tikrintojams. Nors šie ūkiai per pastaruosius metus yra pagerinę biosaugos reikalavimus, bet vis dar pasitaiko neatsakingų ūkininkų“, – pastebi P. Bušauskas. 

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 13 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų, todėl VMVT pareigūnų laukia tikras iššūkis, nes ūkiai bus tikrinami kitaip. 

„Šiemet į kiaulių ūkius vyks valstybiniai veterinarijos inspek­toriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo, ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų“, – teigia VMVT pareigūnas. 

P. Bušausko teigimu, AKM pre­vencija vykdoma ne tik ūkiuo­se. Intensyviai bendrauja­ma ir su medžiotojais. Nuolat dirbama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, atliekami ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais. 

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, kaip efektyviai naudojamos dezinfek­ci­nės priemonės, atrenkami mė­giniai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – optimizmo neslepia pašnekovas. 

Nebeauginantiems kiaulių – valstybės kompensacijos

Kovą su AKM galima paleng­vinti atsisakius kiaulių auginimo. Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišusią kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 Eur vienam pareiškėjui. 

Pasak P. Bušausko, Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus, ir į 100 Eur išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje. 

„Dažniausiai ūkininkai pasiskerdžia keletą kiaulių ir pasitraukia iš šios veiklos. Pastebime, kad praėjus šiek tiek laiko po gyvulių nelaikymo, žmonės patys nerodo suinteresuotumo vėl prie to grįžti. Jie teigia, jog atsiranda daugiau laiko, o ir pelnas ar nauda, kuomet reikia dirbti, pirkti pašarus, yra labai nedideli“, – sako VMVT pareigūnas. 

Ieškodami išeities, VMVT pareigūnai taip pat siūlo laikytis sezoniškumo, atsisakant gyvulius auginti šiltuoju laiku. Anot P. Bušausko, kiaulių laikymui skyrus 8–9 mėn, kai ligos patekimas į ūkius yra minimalus, AKM galima sustabdyti. 

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

„Šilalės artojo“ redakcija sulaukė Laukuvos seniū­ni­jos gyventojo prašymo išsiaiškinti, ar teisingai skai­čiuo­jama rinkliava už atliekų išvežimą. Jo teigimu, vie­toje planuotų išvežti 9 konteinerių, išgabenti tik 6 (žmo­gus sakė turįs pasižymėjęs net datas). Todėl jis mano, kad rink­liava jam paskaičiuota neteisingai.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26

Teneniuose, Nepriklausomybės gatvės pirmuoju numeriu pažymėtame name, 80-ąjį gimtadienį atšventė Al­dona Būdvytienė. Ji čia gyvena su sūnumi Albinu, mar­čia Jolanta ir darbštuoliais anūkais.

Algirdas DAČKEVIČIUS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26

Kasmet daugėjant kaimui remti skirtų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto priemonių, finansinė jų išraiška mažėja. Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojų skaičiavimu, pernai mūsų rajono ūkininkai turėjo gauti net 2 mln. eurų mažiau nei ankstesniais metais. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra teigia, jog ūkininkams skiriama parama menksta dėl mažėjančio pieninių galvijų skaičiaus.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.24