Nušniokštė nugriaudėjo protestų banga Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), virtusi prievarta ir smurtu. Ji lyg gūdus aidas nusirito per visą pasaulį, neaplenkdama net Vilniaus. Po to atsirado kiti mitingai ir eisenos – ginančios policiją bei jos veiksmus, raginančios nemažinti jai finansavimo. Laikinai užmiršęs pandemiją, pasaulis šurmuliuoja.

Žmogiškai viskas suprantama: per neatsargumą Mi­ne­a­polio policininkas nutrau­kė neginkluoto juodaodžio Geor­ge’o Floydo gyvybės siū­lą. Jis ir kartu dirbusi bei pasyviai viską stebėjusi komanda jau nubausti. Re­for­muo­jama visa JAV federalinė policija, kai kuriose valstijose jos valdymą perima gubernatoriai. Prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino smurtą pažaboti jėga, tačiau kariuo­menės panaudoti nesiryžo: mat lapkritį vyks nauji Pre­zi­dento rinkimai...

Tačiau grandininė reakcija prasidėjo: minios juoda­odžių ir šiaip daugiausiai jaunų žmonių pakilo į kovą prieš ra­sizmą. Per susidūrimus nukentėjo amžiais stovėję paminklai, ypač tie, kurie pas­tatyti vadinamiems kolonizatoriams. Bostone nupjauta galva ir Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo statulai. Jis yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš abiejų Amerikų vietos gyventojus. (Beje, esame rašę apie tariamą Kolumbo lietuvišką kilmę, tad kai kurie internautai juokavo, jog taip Amerika įžeidžia Lietuvą.)

Iš pirmo žvilgsnio, kova prieš rasizmą yra realios demokratijos išraiška. Bet dabartiniai įvykiai JAV nė kiek neprimena Martino Liuterio Kin­go laikų, kai šis amerikie­čių juodaodis dvasininkas bu­vo nužudytas 1968 m. balan­džio 4 d. už afroamerikiečių pilietinių teisių gynimą. Ke­liaudamas po Ameriką, jis sa­kė kalbas, skatinančias be smur­to ir jėgos protestuoti prieš nelygybę amerikiečių vi­suo­menėje. Šio antirasinio pa­ki­limo rezultatas – didžiulis smū­gis šimtmečius kerojusiam ra­sizmui JAV. 

Dabar gi kilusį smurtą po juodaodžio nužudymo apžval­gininkai vadina neadekvačiu. Dar daugiau: juo pasinaudoja tokios organizacijos, kurias D. Trumpas tiesiai vadi­na teroristais, smurtininkais, o Di­džiosios Britanijos ministras Borisas Johnsonas – ekstremistais. Jis ypač pasipiktino garsios Winstono Churchillio statulos subjaurojimu.

Birželio 7-ąją, penktadienį, Vil­niuje irgi buvo organizuota eisena, palaikanti protestus JAV ir siūlanti atkreipti dėmesį į rasizmo problemas pasaulyje. Apie tūkstantį jaunuolių žygiavo Vilniaus gatvėmis iki JAV ambasados Akmenų gatvėje, reikalaudami teisingumo. Tuo pat metu prie šios ambasados vyko Pre­zidentą D. Trumpą palaikan­tis protestas pavadinimu „NE Antifos ir Sorošo riaušių organizavimams“. Neapsieita be smurto: vienas akciją remiančio „Black lives matter“ judėjimo dalyvis, kaip vėliau paaiškėjo, lietuvės ir kari­bie­čio sūnus, Lietuvos pilietis, puo­lė kumščiais auklėti opo­nentą, taip provokuodamas rimtesnį susidūrimą. Pra­dė­tas ikiteisminis tyrimas. 

Kas gi ta „Antifa“, kuri ir organizuoja panašius protestus? Apžvalgininkas Vidas Rach­levičius tvirtina, jog tai JAV teroristine laikoma radikali kairiųjų organizacija, kurios herbe puikuojasi raudonos vėliavos, kūjai ir pjautuvai.

„Raudonasis gaivalas sugrįžo“, – taip savo straipsnį pavadino šis Londone gyvenantis žurnalistas. Tai, kad jos skelbimas surengti mitingą pasi­rodė būtent birželio 3 d., kai prieš 32-ejus metus buvo įkurtas Sąjūdis, jis vadina švent­vagyste. Prisidengdami kova su rasizmu, šie naujųjų amžių raudonieji ragina pakeisti Va­karų santvarką bolševikine, įteisinti smurtą bei anarchiją. 

Chaoso organizatorių atsirado ir Lietuvoje.

„Protestavęs jaunimėlis – tai jau po Nepriklausomybės gimusi karta, todėl jam skirti labai konkretūs ir tiksliniai smegenų plovimo įrankiai. Pastebėjote – Katedros aikštėje nebuvo vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar prisimena Sąjūdžio mitingus ir jų dvasią“, – rašo V. Rachlevičius.

Keista, kad eitynėse dalyvavo ir keli Seimo nariai konservatoriai, dažnai šaukiantys apie grėsmę iš Rusijos. Bet juk ši vadinamo „antifašizmo“ banga atplūdo iš Vakarų...

Negaliu nepastebėti, jog šis komunistinis gaivalas atsirito iki Vilniaus prieš kitas atmintinas metines: birželio 14-ąją paminėjome Gedulo ir vilties dieną, kai prieš 79 metus vien iš Lietuvos tądien buvo deportuota 17500 žmonių, o iš viso – apie 130 tūkst. Lietuvoje atsakomybė už operacijos sėk­mę buvo priskirta Antano Snieč­kaus vadovaujamam LKP (b) centro komitetui. Tai jis su Justu Paleckiu tvirtindavo trem­tinių sąrašus. Negi dabartinius protestus apsisukę Vakaruose rengia jų palikuonys?

Česlovas IŠKAUSKAS

Metams įpusėjus, savivaldybės biudžetas negavo bemaž 2 mln. eurų planuotų pajamų. Tai signalas, kad verslas dūsta, tačiau rajono vadovai kol kas ne tik nesiima jokių priemonių mokesčių mokėtojų daliai palengvinti, bet ir priešiškai reaguoja į tokias politikų iniciatyvas. 

O neramius laikus išgyvenantys Šilalės rajono verslininkai neneigia, jog ypač sunkiai ant kojų stojasi smulkusis verslas.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.47

Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specia­listas Algirdas Remeikis, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros vedėjas Antanas Leščauskas ir Šilalės savivaldybės paveldosaugos spe­cialistė Jurgita Viršilienė užfiksavo, kaip Balsiuose registruotos individualios įmo­­nės, užsiimančios žemių pardavimo veikla, darbuotojai naikina Vedrių piliakalniui priskiriamos papilės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį.

Daiva BARTKIENĖ

J. VIRŠILIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.46

Šilališkiams suteikiama išskirtinė galimybė iš arti pamatyti ir įvertinti tai, kuo žavisi visas pasaulis – Vlado Statkevičiaus muziejuje šiuo metu eksponuojama garsaus tapytojo N. Rericho reprodukcijų paroda.

„Tai – Lietuvos Rericho draugijos ir Taikos vėliavos fondo parengta N. Re­richo tapybos reprodukcijų paroda „Gro­žio keliais“. Paroda nuolat keliauja po visą šalį, o Šilalėje svečiuosis visą birželį, iki liepos 1 d.“, – sako muziejininkė Edita Merkelienė.

Vokiečių kilmės rusų tapytojo N. Re­richo (1874–1947) vardas gerai žinomas visame pasaulyje. Filosofas, archeologas, keliautojas, didis mąstytojas, visuomenės veikėjas per savo gyvenimą nutapė apie 7000 kūrinių, parašė 30 literatūrinių darbų. Svar­biau­sia N. Rericho kūrybos tema yra kalnai, vieta, kur atsiskleidžia natūros dvasia, o žmogaus mintys tampa švarios ir grynos. N. Rerichui ypač rūpėjo išsaugoti kultūros vertybes vėliau gyvensiantiems. Jo inicijuotos kultūrinių vertybių apsaugos idėjos plito visuomenėje, kūrėsi N. Rericho vardu pavadintos draugijos. Lietuvoje tokia įkurta 1935 m. Kaune. 1940 m. sovietinė valdžia draugijos veiklą už­draudė ir tik 1989 m. ji buvo atkurta Vilniuje.

Draugijos nariai studijuoja gausų Rerichų šeimos filosofinį, literatūrinį, mokslinį ir meninį palikimą, vykdo švietėjišką veiklą, ugdo dvasinę kultūrą. Draugija glaudžiai bendradarbiauja su Vydūno draugija bei su kultūrinėmis draugijomis užsienyje: Anglijoje, Austrijoje, In­dijoje, JAV, Italijoje, Lat­vijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Uk­rai­noje ir Vokietijoje. Rerichas pasiūlė ir kultūros vertybių apsaugos simbolį – Taikos vėliavą: baltame fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas. Tai meno, mokslo ir religijos simbolis, meilės, grožio ir išminties ženk­las. Ši vėliava puošia šiuo metu ir vieną Vlado Statkevičiaus muziejaus ekspozicijos salių, kurioje eksponuojami N. Rericho darbai. 

Tapybos reprodukcijų paroda „Gro­žio kelias“ susideda iš 25 kūrinių. Pri­statomų reprodukcijų dydis yra toks pat, kaip ir autentiškų darbų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Savivaldybė iš naujo dėlioja planus atstatyti Kalti­nė­nų sinagogą ir pritaikyti žydų maldos namus turiz­mo po­reikiams. Lėšų tam tikimasi gauti iš Europos Są­jun­gos remiamos vietos kultūrinio verslumo skatini­mo prog­ra­mos. Nors savivaldybės taryba neišdrįso prieš­tarauti žy­dų kultūros objektų atstatymui, kai kurie politikai pro­jektą atvirai vadino „popieriniu“.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) siekia supaprastinti paramos teikimo me­chanizmą, pereinant nuo ūkininkų kontrolės prie pažeidimų prevencijos, paspar­tinti paramos išmokėjimą, mažinti sankcijų, taikomų tik­riesiems ūkininkams, skaičių. Per paskutinius trejus me­tus bendra sankcijų suma sumažėjo daugiau kaip 2,5 kar­to. Siekdama užkirsti kelią galimiems pažeidimams, NMA pri­mena ūkininkams dažniausiai jų daromas klaidas, nus­tatomus pažeidimus, kurių galima išvengti, jei laiko­masi paramos skyrimo reikalavimų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Pastaruoju metu nemaža dalis gyventojų didžiąją paros laiko dalį praleidžia dirbdami kompiuteriu, intensyviai žiūrėdami į monitorius ar išmaniuosius ekranus. Eks­pertai pastebi, jog karantino metu ženkliai išaugo skaitmeninių prie­taisų naudojimo laikas, o kartu su juo – ir akių apkrova.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergan­tys žmonės – padaugės užleistų ligonių, kurie negalėjo patekti pas specialistą“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.

Valdas RALYS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45

Praėjusį penktadienį buvo suniokotas visiškai naujas miesto tvenkinio objektas – pėsčiųjų ir dviračių tiltelis. Šilališkiai siūlo įrengti vaizdo kameras, kad būtų galima stebėti neatsakingus poilsiautojus. Tačiau paaiškėjo, jog tiltelį sugriovė ne kažkas nežinomas, o miesto seniūnijos darbininkai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.45