Kuo arčiau metų pabaiga, tuo mažiau darnos ir susikalbėjimo Šilalės savivaldybės taryboje. Posėdžius bent protarpiais stebintys rajono gyventojai atkreipė dėmesį, kad nebeliko daugumos, kuri aklai pritartų mero ir administracijos direktoriaus siūlomiems sprendimams, todėl jų projektai vis dažniau atmetami kaip nepagrįsti. Du savivaldybės administracijos pasiūlyti sprendimai tarybos palaikymo nesulaukė ir praėjusį pirmadienį vykusiame posėdyje.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 97

Ne kartą rašiau, kad visada pa­prasčiau yra pamatyti blogus daly­kus, o ne džiaugtis tuo, kas gerai. Todėl šį tekstą norisi pradėti nuo šviesesnių spalvų. Ne, ne apie prie Seimo vėl atkeliavusius lau­žus, nes apie LRT dramą jau rašo­ma ypa­tingai daug. Ji užgožė net iš tie­sų didžiausių padarinių mū­sų visų gy­venimui turėsiantį atei­nan­čių metų valstybės biudžeto pa­tvir­tinimą. Ki­ta vertus, nors biudžetą pavyko priimti itin drausmingai – už jį balsavo 80 par­lamentarų – vis tik šalies lau­kia nemenki išbandymai. 

Ekonomistai įspėja, jog 2026-aisiais nepavyks išvengti nei infliacijos, kuriai įtakos turės pensijų kaupimo sistemos ir mokestiniai pokyčiai, nei konfrontacijos dėl kultūrai bei kitoms sritims sumažinto finansavimo. Tarkime, paskiriant daugiau lėšų melioracijai, už kurią atsakinga „Nemuno aušros“ kuruojama Žemės ūkio ministerija, o ne įvairioms pareigūnų grupėms, nors vidaus reikalų ministras ir buvo davęs pažadą tai padaryti. Per dramas paskirta kultūros ministrė irgi negali pasigirti kažką svaraus iškovojusi kultūros sektoriui, bet štai kone visas ministrų kabinetas draugiškai rūpinosi, kad tik dėl ko nors neužpyktų Remigijus Žemaitaitis, kurio vadovaujamų seimūnų balsas galėjo tapti lemiamu.

Ko gero, pastarajam nebuvo labai pa­prasta balsuojant paspausti mygtuką „už“ didžiausią valstybės istorijoje gy­nybai skirtą biudžetą bei rekordinę vals­tybės skolą. Nes būtent šios temos visą laiką buvo R. Žemaitaičio kritikos objektai, jis nuolat tvirtino, jog tai konservatoriai „praskolino Lietuvą“, pinigus iššvaistė pasiruošimui karui, kurį neva patys ir eskaluoja. Tačiau valdžioje konservatorių nebėra, bet skola tik au­ga, o svarbiausias naujojo biudžeto ak­centas – didžiausia istorijoje suma gy­nybai. Tiesa, R. Žemaitaitis greičiausiai mėgins raminti savo rėmėjus, kad iš tiesų didelė dalis gynybai numatytos sumos atiteks keliams tvarkyti. Tik dar ne­aišku, ar lėšos nenukeliaus konkrečiai bendrovei „Fegda“, o ne savivaldybėms. 

Valstybės skolą reikia grąžinti su palūkanomis, kurios jau pasiekė grėsmingą lygį – vien kitais metais skolos aptarnavimas kainuos 800 mln. eurų. Tačiau valdžia net negalvoja taupyti, jos išlaidos tik auga, o mokesčiai, kuriais tiek gir­tasi, negali subalansuoti biudžeto. Štai senatvės pensijoms didinti skirta 388 mln. Eur. Kitaip sakant, dvigubai mažiau negu skolos aptarnavimui. Galime žiūrėti į tai kaip į vaikaičių, kuriems teks atiduoti skolą, solidarumą su seneliais, kuriems, niekas tuo neabejoja, pensijos tikrai turi didėti. Vien jau dėl to, kad ir toliau, net po pensijų pakėlimo, perkamoji galia negerės, nes infliacija, deja, daro savo.

Didės minimalus atlyginimas, nors paprastai tiek darbdaviams, tiek darbuotojams aktualiau būtų neapmokestinamo pajamų dydžio augimas. Tačiau minties jį didinti buvo atsisakyta. Tiesa, šiek tiek keliami atlyginimai mokytojams bei dėstytojams, gydytojams bei slaugytojams, statutiniams darbuotojams. Paradoksalu tai, kad šios profesinės grupės neliko sužavėtos tuo, nes (ypatingai statutiniams pareigūnams) žadėta buvo kur kas daugiau.

Ministrė Pirmininkė sako, jog dabartinėje situacijoje reikalingas gyventojų supratingumas ir geranoriškumas, nes nėra galimybių skirti visiems lėšų tiek, kiek reikėtų, ir ragina solidarizuotis. Tokį argumentą gal galima suprasti, tačiau vis tik išlieka esminis klausimas: ar tikrai šiame biudžete vieni netampa „lygesni” už kitus? Niekas, žinoma, neabejoja melioracijos svarba, tačiau ką paaiškinti neįgaliesiems, kuriems, panaikinus socialines įmones, buvo pažadėtas tvarus tęstinis finansavimas įtraukimui į darbo rinką, bet pažadas ištirpo? Ką daryti gyventojams, kuriems įvairios operacijos ar kitos paslaugos buvo atidėtos, nes didelė dalis valstybinių gydymo įstaigų nesulaukė iš Valstybinės ligonių kasos pakankamo finansavimo? Kaip suprasti, kai iš tribūnų tikinama, jog regionų atskirtis mažinama, bet iš tiesų prie visuomenės švietimo prisidedančiai regioninei žiniasklaidai parama nurėžiama, atimant dalį numatyto finansavimo iš Medijų rėmimo fondo? O juk dar nese­niai žadėta, kad būtent jis taps svarbiausiu ir kovos prieš propagandą, ir regioninės žiniasklaidos stiprinimo įrankiu. Ir visai Lietuvai būtų labai prastas scenarijus, jei netektume regionuose veikiančių žiniasklaidos priemonių.

Kiekviena pasaulio valstybė šiandien susiduria su ta pačia dilema – poreikiai ir jų finansavimas viršija realias galimybes. Valdžiai tenka rinktis: arba siekti sudėtingo kompromiso, kurį visi pripažintų kaip atitinkantį bendrąjį gėrį ir kiekvienas bandytų atsisakyti perteklinių išlaidų, arba strategiją „skaldyk ir valdyk”, t.y. nurėžti lėšų nuo vienos srities, nes trūksta kitai, ir tegu jų atstovai riejasi tarpusavyje. Taigi ir šiuo atveju paskutinę akimirką melioracijai skirti milijonai nebūtų išgelbėję nei kultūros, nei socialinės apsaugos sričių, nei to paties Medijų rėmimo fondo, bet priešpriešos sėkla tarp žemės ūkio ir kultūrininkų ar pareigūnų pasėta, žmonės verčiami rinktis, kurią pusę palaikyti, o tai neišvengiamai veda prie konfrontacijos. Ir tai yra valdžios atsakomybė. 

Tačiau paskutinę apžvalgą prieš Šv. Kalėdas norisi užbaigti šviesesne gaida. Kitąmet vienkartinė išmoka, gimus vaikui, perkops 1030 Eur (vietoje šiųmetinių 770 Eur), „vaiko pinigai“ didės 7 Eur (nuo 122,5 iki 129,5 Eur). Taigi bus proga įsitikinti, kurie veiksniai labiausiai veikia demografinius rodiklius. Politikai linkę kliautis išmokomis, tuo tarpu mokslininkai tvirtina, jog svarbiau yra bendras saugumo ir pasitikėjimo ateitimi jausmas, infrastruktūra bei kokybiškos viešosios paslaugos. Pamatysime. 

Bet, kaip sako mūsų tėvai ir seneliai, svarbiausia, kad nebūtų karo. Dar niekada šie žodžiai neatrodė prasmingesni nei šiandien.

Andrius NAVICKAS

Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2026 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, negalios ir netekto dalyvumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienišo asmens išmoka, didės ir minimali alga, ir išmokos vaikams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pažymi, kad, įgyvendinant Vyriausybės įsipareigojimus gyventojams, atsakingai ir pagal valstybės galimybes indeksuojamos ir didinamos įvairių socialinių grupių ir pažeidžiamų asmenų pajamos.

„Kitąmet ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią, bei kitos socialinės išmokos. Didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos bei viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, – teigia ministrė J. Zailskienė.

Ūgtels darbuotojų pajamos

Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja 115 eurų – iki 1153 Eur.

Ministerijos skaičiavimais, nustačius 1153 Eur MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos, atskaičiavus mokesčius, kitąmet sieks 846 Eur.

2026 m. padidės darbo užmokestis ir nuo jo skaičiuojamos išmokos daugiau kaip 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis auga 0,7 proc., arba 12,6 Eur, ir sieks 1798 Eur.

Taip pat padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių (A, B, C lygio specialistų ir B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų) minimalūs pareiginės algos koeficientai, kad, nustačius 1153 Eur MMA, jų pareiginė alga būtų didesnė už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.

Didės pensininkų pajamos

2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 Eur ir pasieks 750 Eur, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 Eur ir pasieks 810 Eur.

Lietuvoje yra daugiau nei 635 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų, vidutinė senatvės pensija dabar siekia beveik 670 Eur, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 720 Eur.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 Eur (šiemet – 42,29 Eur). Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 Eur iki 74,28 Eur.

Auga vaiko pinigai ir išmoka gimus vaikui

Vienkartinė išmoka gimus vaikui 2026 m. didės nuo 770 Eur iki 814 Eur (o nuo birželio 1 d. – iki 1036 Eur), išmoka vaikui (vaiko pinigai) – iki 129,5 Eur.

Gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 205,72 Eur, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 5250 Eur iki 5550 Eur. Parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 140 Eur iki 148 Eur.

Pagalba šeimai

Didėja ir vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse, savivaldybių ar nevalstybinėse įstaigose (darželyje) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės). Išmokos dydis kitąmet sieks 384,8 Eur per mėnesį. 

Primename, kad visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Vyresnių klasių mokiniai turi teisę į nemokamus pietus, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 Eur.  

Didesnės socialinės išmokos

Nuo 2026 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka (BSI) sieks 74 Eur vietoje 70 Eur. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai), vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Šalpos pensijų bazė sieks 261 Eur vietoje 248 Eur. Šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 proc. dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 m. žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 proc. dalyvumo).

Tai palies apie 70 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Tikslinių kompensacijų bazė išaugs iki 219 Eur vietoj 208 Eur. Dėl to padidės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos  poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 119 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamų pajamų dydis bus 233 Eur vietoj 221 Eur.  Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

Romansų vakaras „Skamba žodžiai” Šilalėje buvo išskirtinis – jo metu apdovanoti jau tradiciniu tapusio advento vainiko konkurso, kurį skelbė kultūros cent­ras, viešoji biblioteka ir Vlado Statkevičiaus muziejus, nugalėtojai. Iš viso buvo pristatyti 34 advento vainikai, iš kurių išrinkti įspūdingiausi. 

Pirmąją vietą visuomeninių organizacijų kategorijoje komisija skyrė Laukuvos bočiams, antrąją pelnė Upynos bočiai už Elenos Pundinienės sukurtą advento vainiką, o trečioji atiteko Žadeikių grupinio gyvenimo namams. 

Pavienių asmenų kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Laima Petkevičienė, antroji skirta Leonidai Paalksnienei, trečioji atiteko Rasai Pangonienei. 

Vainikus pynė ir vaikai, jaunimo bei mokinių kolektyvai. Čia įspūdingiausiai pasirodė Socialinių paslaugų namų Upynos vaikų dienos centras, antri buvo Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos ikimokyklinio ugdymo grupės „Saulutė“ ugdytiniai (mokytoja Irena Bliutienė), o trečioji vieta, komisijos sprendimu, atiteko Socialinių paslaugų namų Laukuvos dienos centrui. 

Šiais metais buvo įsteigtas prizas už natūraliausio advento vainiko sukūrimą, kurį pelnė Šilalės savivaldybės viešosios bibliotekos savanorės.

Į jaukų vakarą susirinkusiems šilališkiams savo dainas ir romansus dovanojo Vesta ir Karolis, Pajūrio laisvalaikio salės mišrus tercetas (vad. Soneta Būdvytienė), Kvėdarnos kultūros namų moterų vokalinis ansamblis „Allegro“ (vad. Gražina Pameditienė), kultūros centro vokaliniai ansambliai „Kuplė“ (vad. Laima Saročkienė) ir „Aušrinė“ (vad. Laima Petkuvienė), Upynos kultūros namų moterų ansamblis „Mėgė“ (vad. Ilona Raudonienė), romansų grupė „Akmenės vyrai“ (vad. Alvydas Vaičiakauskas) ir nuostabi liaudiškos muzikos kapela „Gatunkas“ iš Klaipėdos.

Ilona RAUDONIENĖ,

scenos režisierė etnografijai 

Domanto BALČIŪNO nuotr.

Ar dažnas pagalvojame apie tai, kas yra adventas šiuolaikiniame moderniame pa­saulyje? Šventės tapo savotišku bėgimo maratonu, visi skubame, lekiame su sąrašu rankose: išpuošti namus, nupirkti dovanas, apgalvoti stalo patiekalus ir t.t. Ir viską atlikti tobulai, nes dar reikia per facebook parodyti, kad ir mano namai papuošti ne prasčiau nei kitų... 

Taip niekur ir nespėji, diena per trumpa, o dar močiutė prašo, kad užbėgtum pasikalbėti. Įleki kaip vijurkas ir greitakalbe klausi: „Kas yra? Ar skauda kas? Ko nupirkti? Ką atnešti?” Net nesėdi, prašai greitai pasakyti, ko reikia. Tačiau močiutė ramiai, nors ir su priekaištu akyse, siūlo prisėsti prie stalo, ant kurio pūpso kuklus advento vainikas su keturiomis žvakėmis, pastūmusi kėdę, užkaičia virdulį, tyliai primindama, jog švenčių reikia laukti susikaupus, be streso, be skubos, ramiai apgalvojant pasiruošimą Kristaus atėjimui į šį pasaulį. 

„Adventus“ lotyniškai reiškia artėjimą, atėjimą. Mūsų senoliai per adventą dainuodavo tam skirtas dainas, vakarodavo bendrystėje kiekvieną vakarą vis pas kitą kaimyną, dainuodami ir ką nors dirbdami, žaisdavo advento žaidimus, eidavo ratelius... 

Prisimindama senolių tradicijas, Laukuvos biblioteka pakvietė bočius į muzikinę impresiją „Advento keliu“. Renginį vedė Nemakščių seniūnijos kaimų bend­ruomenių jungtinio mišraus ansamblio vadovas Remigijus Laugalis ir programos režisierė Lina Andriulienė. Tradicinės giesmės trumpam visus nukėlė į šiltus jaunystės laikus, pabudino kiekvieno širdyje atsiminimus apie tėvų puoselėtas tradicijas, priminė, jog adventas yra puiki proga apgalvoti, kokie laikini esame šioje žemėje. Po renginio visi pakviesti prie kuklių vaišių. Rankose nebuvo telefonų, bendravome gyvai, draugiškai, su garuojančiu puodeliu kavos ir dvasine ramybe, linkėdami vienas kitam sulaukti pačių gražiausių žiemos švenčių.  

Renginys finansuojamas Šilalės rajono savi­valdybės etninės kultūros plėtros programos lėšomis, jį organizavo Laukuvos bibliotekos bibliotekininkė Jolanta Kairienė.

Jolanta KAIRIENĖ

Laukuvos bibliotekos bibliotekininkė

AUTORĖS nuotr.

Gimnazijos MEPA komanda turėjo išskirtinę galimybę dalyvauti „Euroscola“ renginyje Strasbūre – vietoje, kur kasdien priimami sprendimai, lemiantys visų europiečių gyvenimą. Šių metų renginio tema „Saugesnis internetas stipresnei Europai: ES įsipareigojimas kibernetiniam saugumui“ atspindėjo vieną aktualiausių šių laikų iššūkių.

Europos Parlamento pirmininkei Ro­­bertai Metsoli pasveikinus dalyvius, sekė interviu su viceprezidente Katarina Barley, mokiniai iš įvairių Europos šalių galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus. Viena įsimintiniausių akimirkų buvo Parlamento darbo simuliacija – imitavome tikrus debatus, svarstėme pasiūlymus ir ieškojome bendrų sprendimų.

Pasak MEPA ambasadorės Andrėjos Grikšaitės (Ig kl.), „Euroscola“ buvo įkvepianti patirtis, leidusi iš arti pamatyti europarlamentarų darbą, padiskutuoti su jaunimu iš įvairių šalių ir pajusti tikrą europietišką atmosferą.

Enrika Beržinytė (8 kl.), viešai išreiškusi savo nuomonę „Euroscola“ renginyje, teigė, kad ši neįtikėtina patirtis parodė, jog Europai esame svarbūs visi, o sėdėti salėje, kurioje dirba visos Bendrijos reikalus svarstantys žmonės, suteikė platesnį požiūrį į ES.

Sandrai Vanagaitei (Ig kl.) „Euroscola“ taip pat paliko labai pozityvų įspūdį: buvo smagu dalyvauti diskusijose, susipažinti su jaunimu iš kitų šalių ir pajusti Europos Parlamento darbo rit­mą. 

Melita Mikašauskaitė džiaugėsi, jog kelionėje patyrė daug įspūdžių, o susitikimas Strasbūre parodė, koks svarbus yra jaunųjų europiečių balsas.

Irma KAZLAUSKYTĖ ir Edilija NAGYTĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunesniosios MEPA ambasadorės, 

IV g klasės mokinės 

AUTORIŲ nuotr.

Pajūrio seniūnijoje yra Žvingių, Pajūrio, Jomantų ir Visdžiaugų seniūnaitijos. Apie seniūnijos gyventojų džiaugsmus ir rūpesčius su „Šilalės artojo“ skaitytojais šįkart pasidalijo Visdžiaugų bendruomenės pirmininkė Virgilija Jakienė ir seniūnaitė Kristina Maslauskienė, Jomantų bendruomenės pirmininkė Jurgita Kumžienė bei Pajūrio seniūnaitė ir bendruomenės pirmininkė Laima Tubutienė. Moterys neslėpė, kad anaiptol ne kiekvienas žino, jog jos dirba visuomeniniais pagrindais, pasirodo, yra galvojančių, kad seniūnaičiai gauna solidų atlygį.

„Esame tarpininkai tarp žmogaus ir valdžios“, – sako Visdžiaugų seniūnaitė K. Maslauskienė.

O jai antrina ir L. Tubutienė, kuri labiau save tapatina su bendruomenių steigėja, mat seniūnaitijai atstovauja nepilnus metus.

„Gyventojams iškart sakiau, jog nesu ta, kuri aktyviai lenda į žmonių gyvenimą ir ieško problemų. Tačiau, kai reikia pagalbos ir kažkas į mane kreipiasi, visada stengiuosi padėti. Žinoma, ne viską gali išspręsti seniūnaitis, tad, ištikus problemai, visada kreipiuosi į seniūnę Romą Veščiūnienę ir bandome drauge rasti sprendimą“, – sako Laima.

K. Maslauskienę visdžiaugiškiai vadina seniūnaite, einančia socialinio darbuotojo pareigas. Pasirodo, moteris apsiėmė globoti gyvenimo kelyje kiek slystelėjusį vyrą, vienišo žmogaus patiklumu ėmė naudotis „draugai“, kurie į sodybą prisistatydavo, vos šis gaudavo pensiją.

„Tuo metu dirbau parduotuvėje, ėmiau pastebėti, kad tam tikromis dienomis „stebuklingai“ praturtėja kai kurie asocialūs kaimo gyventojai, o netrukus tapo žinomas ir pajamų šaltinis – prieš kelias dienas pinigų gavęs dabartinis globotinis ateidavo prašyti maisto į skolą. Susisiekiau su jo dukra ir susitarėme tėvą gelbėti – nuo to laiko grynųjų jis nebeturi, bet gyvena tvarkingai ir sočiai“, – džiaugiasi Kristina.

Pasak Visdžiaugų bendruomenės pirmininkės V. Jakienės, kaime yra apie šimtas gyventojų, bendruomenės narių – 32, nes žmonės visur tokie pat – arba nebijo bendruomeninio darbo, arba jiems nieko nereikia.

„Deja, tokių, apie kuriuos pasakojo Kristina, tik daugėja: darbo kaime nebeliko, susisiekimas yra tragiškas, tad mūsų krašte vyksta sodybų tuštėjimo metas. Tai yra ir tarp priežasčių, dėl ko mūsų bendruomenei priklauso nedaug gyventojų: daug kas liko deklaravę gyvenamąją vietą, bet realiai gyvena miestuose ar užsienyje“, – apgailestauja Virgilija.

Apie kelio Jomantai – Pajūralis per Visdžiaugus būklę kalbama dešimtmečius, bet situacija negerėja. Todėl vietiniams apmaudu, kad dėl prasto susisiekimo gyvenvietė tuštėja, nors turistų srautai, priešingai – auga.

„Tuo keliu važiuojama į tris ar keturias kaimo turizmo sodybas, o prasidėjus baidarių sezonui, srautai išauga keliagubai. Todėl dulkių kamuoliai ore tvyro nuo ryto ligi vėlaus vakaro: nei lango praverti, nei skalbinių padžiauti. Dar apmaudžiau, kad asfaltavimo galimybės „išseko“, belikus sutvarkyti vos 5 kilometrus kelio“, – neslepia apmaudo Visdžiaugų atstovės.

L. Tubutienė pastebi, jog įvairių „skaudulių“ turi kiekviena seniūnaitija, ne išimtis – ir Pajūris.

„Visdžiauguose – kelias, Pajūryje – kultūros namai: seniūnijos centras turi bažnyčią ir gimnaziją, bet kultūros namų ar bent salės, kur būtų galima rinktis visuomenei, nėra. Netgi įspūdingas muziejus veikia, kuriuo didžiuojamės“,  – sako Pajūrio bendruomenės pirmininkė bei seniūnaitė. Pajūrio bendruomenė susiėjimus rengia kavinėje, o į juos susirenka gana nemažai pajūriškių.

Laima skaičiuoja, kad bendruomenė vienija 99 gyventojus, tiesa, miestelyje jų gyvena dvigubai daugiau.

Jomantuose, anot bendruomenės pirmininkės J. Kumžienės, – lygiai tokia pat padėtis: iš maždaug 100 gyventojų bendruomenei priklauso apie 50.

„Tačiau mes džiaugiamės – esame labai veikli organizacija, pasisekė antrą kartą seniūnaičiu išrinkti itin aktyvų bendruomenės narį Giedrių Stanišauskį, kuris dar yra ir aktyvus sporto renginių rėmėjas, tad jo iniciatyvos sulaukia ypatingo dėmesio. Žinoma, visiems neįtiksi, ką bedarysi, tad jau išmokome tiesiog nekreipti dėmesio, o niurzgliams sakome, kad jei nori kritikuoti, prisidėk prie bendro darbo“, – juokiasi Jurgita.

Visos šios moterys ne tik stačia galva yra pasinėrusios į visuomeninę veiklą, bet randa laiko ir rankdarbiams, ir šeimininkavimui. Laima šypsosi, jog per šventes susirenka 18 šeimos narių, todėl vienu prisėdimu sausainių kepa bent iš poros kilogramų tešlos. Šiuo metu sako jau yra iškepusi ir išdekoravusi 15 meduolinių eglaičių ir kalnus kalėdinių žvaigždžių.

Visdžiaugų bendruomenės vadovė Virgilija prisipažįsta neturinti daug laisvo laiko – augina mažamečius vaikus, dirba, ūkininkauja, bet vis tiek naktimis ar radusi laisvą pusvalandį mėgsta gaminti – ypač kepti pyragus ir kurti gėlių puokštes. O štai Kristina visus stebina lankstiniais iš popieriaus – tobulai įvaldžiusi origami techniką, ji šiemet Kalėdoms pagamino net 250 didžiulių popierinių kamuolių, kurie puošia Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko parapijos bažnyčią, kur šiuo metu tarnystę atlieka kraštiečiai kunigai Viktoras Ačas bei Romualdas Vėlavičius.

Bet bene labiausiai pajūriškius, anot bendruomenės ir seniūnaitijų atstovių, vienija Pajūrio bendruomenės muziejus ir L. Tubutienės sumanyta suvenyrų gamyba bei edukacijos. Čia Laimai nuolat talkina nepailstanti bendruomenės tarybos narė Rasa Griškienė.

„Esu bibliotekininkė, man nesunku svečiams parodyti muziejaus eksponatus, papasakoti savo krašto istoriją. Pajūryje gimusi ir užaugusi, daugumą vietinių pažįstu nuo vaikystės, žinau jų šeimų istorijas, kartu su bendraamžiais ne kartą lankiausi jau nugriautame Powstanskių dvare, mat vaikai būdami ten ieškodavome lobių“, – šypsosi Rasa.

Pajūrio bendruomenės muziejus išties turi daug unikalių eksponatų, dar nesusitemintų gyventojų prisiminimų, todėl R. Griškienė ir L. Tubutienė yra įsitikinusios, jog visus faktus būtina užrašyti – moterys netgi svajoja išleisti knygą.

„Bendruomenė mažėja, trobos miestelyje tuštėja. Žinoma, gali būti, kad išvykusieji kažkada grįš į tėviškę ne tik atostogauti, bet ateičiai negalima patikėti visko, kas kelių kartų šimtmečiais puoselėta, išsaugota ir sukaupta tik technologijoms – manau, kad užrašyta istorija išlieka ilgiau, nes knygos išliks ir po mūsų“, – įsitikinusi L. Tubutienė.

R. Griškienė sako ačiū likimui, kad Pajūris turi žmonių, kurie stengiasi išlaikyti krašto istoriją: trys jaunos moterys įkūrė asociaciją „Vieno dvaro istorija“, socialiniuose tinkluose dalijasi pasakojimais apie Pajūrį ir jo žmones, todėl bendruomenė tiki, jog auganti karta žinos savo šaknis.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Projekto „Vienas regionas – bendri kaimynystės iššūkiai“ publikacija

Žiemos pasaka Šilalės meno mokykloje

Šventinė kompozicija žavi žie­miška ramybe. Žali spyg­liuočiai ir baltos detalės su pelėdžiukais ant rogučių kuria tikrą miško pasakos nuotaiką.

Kalėdų senelis su pasakų veikėjais meškučiais ir palėdomis, jaukiai įsitaisę prie eglutės ir didelio laikrodžio, primenančio šių metų nuostabiausias aki­mirkas. Visa kompozicija tar­si kviečia mokyklos bend­ruomenę ir svečius į magišką, šiltų emocijų kupiną Kalėdų pasaulį.

Ilona VENCKIENĖ ir Sonata DARGIENĖ 

Šilalės meno mokyklos mokytojos

AUTORIŲ nuotr.

Dauguma Kyjive kalbintų ukrainiečių tvirtina, kad tiek Šv. Kalėdų, tiek Naujųjų metų šventės šiemet bus bene liūdniausios per ketverius karo metus. Rusijai kelis pastaruosius mėnesius kasdien sprogdinant elektros stotis, trūksta energijos, šviesa per parą įjungiama vos kelioms valandoms, daugybėje gyvenviečių po kelias paras nėra ne tik elektros, bet ir vandens, centrinio šildymo. Taip Maskva siekia palaužti ukrainiečių valią kovoti, nori, kad negandų prispausti žmonės imtų protestuoti ir reikalautų karą užbaigti Rusijai palankiomis sąlygomis.

Žinios iš fronto dažniausiai irgi prastos, svarbiuose kovų ruožuose okupantai kasdien po ke­lis šimtus metrų pasistumia į priekį. Ukrainiečių gynybą apsunkina ne tik mažesnis karių bei technikos kiekis, bet ir tai, jog Maskva Rytų Ukrainoje sprogdina geležinkelių linijas, stotis, traukinius, taip apsunkindama ne tik karių bei technikos siuntimą į frontą, bet ir civilių pasitraukimą iš pavojingų vietų.

Nesant elektros ir neveikiant liftams sunkiausia yra mamų su mažais vaikais bei senyvų žmonių padėtis. Pafrontės gyvenvietėse pasilikę būtent pensininkai, kurie teigia, jog neturi giminių, pas kuriuos galėtų išvykti. Dalis gal ir turėtų kur pabėgti, tačiau geriausiai jaučiasi savo namuose, todėl atsiduoda likimui. Tokiems užsispyrėliams padeda savanoriai, kurie atveža maisto, vaistų.

Bene optimistiškiausios Kalėdų sutiktuvės buvo 2022-aisiais. Tada ukrainiečių kariai buvo pe­rėję į sėkmingą kontrpuolimą, išvadavo beveik visą Charkivo regioną ir strategiškai svar­bų Chersono miestą. Dauguma vylėsi, jog kontrpuolimas sėkmingai tęsis, bus išvaduotos visos teritorijos, o kitas Kalėdas jau bus galima švęsti atkovotuose Krymo pusiasalio kurortuose. Tačiau taip nenutiko: Maskva mobilizavo daugiau karių, ėmė labiau užminuoti už­grobtas žemes, apsunkindama jų atsikovojimą, o Vakarai atsisakė duoti ukrainiečiams reikalingų ginklų, Kyjivui ėmė trūkti karių. 

Per 2024 m. sutiktuves uk­rainiečiai optimistiškai vylė­si, kad Vakarai įvykdys pažadus suteikti daugiau ginklų ir kariuomenė vėl pereis į kontrpuolimą. 

2025-uosius daug kas irgi pasitiko viltingai – vylėsi, jog JAV prezidento rinkimus laimės karą nutraukti žadantis Donaldas Trumpas. Deja, taip vis dar nenutiko, todėl, pasitikdami 2026-uosius, ukrainiečiai neslepia sumišimo dėl taikos derybų ir baimės, kad sausį gali tekti maistą gamintis ant laužų, nes butuose nebus nei elektros, nei dujų...

Šiemetinė prieškalėdinė savaitė yra pati tamsiausia per karo metus, nes valdžia įsakė sumažinti elektros tiekimą įmonėms, gatvių apšvietimui, išjungti reklamas – taip stengiamasi taupyti. Pernai pagrindinė Kyjivo eglė spindėjo Sofijos aikštės centre, šiemet kukliai stovi aikštės kampe. Kyjivo merija paragino per šventes nesibūriuoti prie jos, mat pastaruosius metus gana saugiai gyvenusi sostinė jau patiria kombinuotas raketų bei dronų atakas, nuo kurių nepajėgia apsiginti, todėl jas lydi gausios civilių žūtys...

Prie Kyjivo eglutės kalbinami žmonės vylėsi, jog karas baigsis, įsivyraus taika. Tačiau kada tai bus – neaišku, ukrainiečiai nebepasitiki nei JAV, nei Rusijos prezidentais. 

Maidano aikštėje, prie memorialo žuvusiems kariams sutikta Natalia Oleško puošė miniatiūrinę eglutę prie kare žuvusio sūnaus Olego ir jo bend­ražygių nuotraukų.  

„Lietuvoje eglutes puošiate namuose ir miestų aikštėse, o mes – žuvusiems kariams. Šį angeliuką užkabinsiu ant viršūnės, nes sūnus ir jo bendražygiai virto angelais. Olegas su tėvu kovoti išėjo pirmosiomis karo dienomis, vėliau prisijungė ir antras sūnus. Vyrą demobilizavo, kai jam suėjo 60, o vos 30-ies Olegas žuvo prie Bachmuto. Pražilau iš skausmo, veržiausi į frontą, norėjau keršyti, bet nepaėmė. Nepakėlęs skausmo, netrukus mirė vyras, po kelių mėnesių ir mama, kilo minčių žudytis, bet susiėmiau, ėmiau puošti brigados atminimo vietą, rinkti paramą frontui. Smerkiu tuos, kurie slapstosi nuo kariuomenės”, – prisipažino kare artimiausių žmonių netekusi moteris.

Natalia užaugo Sibire, ten uk­rainiečių geriausi draugai buvo lietuviai, latviai ir estai.

„Mus tada vienijo panašus likimas, tad ir dabar jūs geriausiai mus suprantat ir labiausiai padedat. Lenkiu galvą prieš lie­tuvius ir viliuosi, kad ir kitąmet nesustosit teikti paramą, padėsit užsitikrinti, kad taikos sąlygos būtų kuo palankesnės”, – vylėsi ji.  

Charkivo kapinių Didvyrių alėjoje sutikta 37-erių Marina Poligalova yra rūbų modeliuotoja. Moteris buvo atnešusi žvakutę bei gėlių ant sutuoktinio, internetinio saugumo eksperto Grigorijaus kapo.

„Linkėčiau lietuviams karo grėsmę vertinti labai rimtai ir būti jam pasiruošus. Tauta turi būti vieninga, kad atsilaikytų prieš priešą. Jei šito nebus ir jei žmonės netikės savo pergale, šalis pralaimės ir bus sunaikinta. Karas nepasigailės nei vaikų, nei moterų, nei vyrų, nei senolių. Nieko. Geriau jo išvengti. Todėl, turint grėsmingą kaimynę, manyti, kad karas yra istorinė atgyvena ir jam nereikia ruoštis – negalima”, – įspėjo ukrainietė. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.

Piliakalnių gausa, turtinga istorija, poilsiui tinkami vandens telkiniai ir mieste ošiantis pušynas – Šilalė turi viską, ko reikia tapti turistų traukos centru. Todėl formuojant mūsų krašto ateities viziją ir planuojant investicijas, vis dažniau akcentuojama turizmo plėtros svarba. Vis dėlto artimiausiu laikotarpiu reikšmingi pokyčiai bus pastebimi ir kitose srityse.

„Tam turime tvirtą pagrindą, kurį sudaro savivaldybės ir Europos Sąjungos investicijos“, – sako Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus. Jis atkreipia dėmesį į keturias regiono savivaldybes – Tauragės, Šilalės, Pagėgių ir Jurbarko – kurios sudaro funkcinę zoną „Tauragė+“. Šis formatas leido identifikuoti bendras, pasikartojančias problemas ir kartu rasti jų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, regione turistai gali nevaržomai keliauti ir patirti įvairių įspūdžių, nes čia gausu išskirtinių gamtos objektų ir įspūdingų lankytinų vietų.

Tačiau gražiausios vietos turi būti geriau pritaikytos lankymui – būtina sutvarkyti aplinką, privažiavimus ir įrengti stovėjimo aikšteles.

Istorijų lobynas taps ryškesnis

Pokyčiai jau vyksta. Pajūrio miestelyje bus įrengtas pėsčiųjų tiltas per Jūros upę, Požerės kaime Paršežerio pakrantėje nusidrieks pažintinis takas, o kelias Padievaičio piliakalnio link jau išklotas asfalto danga. Vietos gyventojai ir svečiai galės patogiau pasiekti ir Pakisio piliakalnį, taip pat lengviau atrasti legendinę Sietuvos kūlgrindą, kuria XIII–XIV amžiuje naudojosi žemaičiai, kovodami su priešais. Šilalės kraštas gali didžiuotis – ši kūlgrinda yra vienintelė Lietuvoje, kuri tinkama naudoti.

„Pirmą kartą mūsų krašte viešintys svečiai dažnai pastebi, kad kur tik pasisuksi – ten istorijos, legendos ir padavimai. Vien piliakalnių turime 34. Tad tikiu, kad turime puikias galimybes plačiau skleisti ir pasakoti savo krašto istorijas ne tik regiono, bet ir visos šalies mastu“, – sako T. Bartkus.

Pasak mero, labai svarbu, kad ta pačia kryptimi juda ir kitos savivaldybės. „Veikdami išvien galėsime turistams pasiūlyti dar įvairesnę patirtį, o augantys svečių srautai suteiks daugiau galimybių vietos verslams“, – teigia pašnekovas.

Sutvarkyta aplinka skatins sveikesnį gyvenimą

Tauragės regiono plėtros tarybos duomenimis, šiuo metu beveik 80 proc. 2022–2030 m. laikotarpiui suplanuotų projektų regione jau paskirtas finansavimas ir jie pradėti įgyvendinti. Kadangi Tauragės regiono savivaldybės yra nedidelės, kuriant ilgalaikius investicijų planus labai svarbu bendradarbiauti, dalytis žiniomis, patarimais ir idėjomis.

Meras pažymi, kad sutvarkyta aplinka svarbi ne tik turizmui. „Pirmiausia, mums patiems maloniau, kai galime išeiti pasivaikščioti po sutvarkytą parką, maudytis švariame vandenyje bei turime daugiau erdvių judėti ir sportuoti“, – sako T. Bartkus. Jis taip pat džiaugiasi, kad šią vasarą Šilalės rajono savivaldybės administracija ir Centrinė projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį, davusią startą projektui, kurio siekiama lankymui pritaikyti Šilalės tvenkinio ir Šilalės pušyno bei aplinkines teritorijas. Šio projekto vertė – daugiau kaip 4,4 mln. eurų, o jo įgyvendinimo pabaiga numatoma 2028 m. antroje pusėje.

Projekto tikslas – kad Šilalės tvenkinys ir Šilalės pušynas kartu su aplinkinėmis teritorijomis taptų moderniu traukos centru tiek vietiniams gyventojams, tiek atvykstantiems turistams. Projekte numatyta sutvarkyti Ašučio upelio slėnį įrengiant poilsio erdvę, naują tiltelį bei pėsčiųjų takus, Šilalės pušyne įrengti sporto aikšteles, mažąją architektūrą. Šilalės miesto parko palei tvenkinį teritorijoje bus atnaujintas parkas ir pakrantė, įrengtos naujos poilsio ir laisvalaikio erdvės – paplūdimiai, pavėsinės, sporto aikštynai, pėsčiųjų ir dviračių takai bei vaikų žaidimo erdvės.

Panašūs pokyčiai vyksta ir Kvėdarnoje, kur kitas ES investicijų projektas numato miestelyje tyvuliuojančio tvenkinio pritaikymą lankymui. Iki 2027 m. pabaigos čia bus įrengti pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų ir treniruoklių aikštelės, apšvietimas, tiltelis ir lieptelis, atnaujinta automobilių stovėjimo aikštelė.

Pokyčiai apims ir socialinę sritį

T. Bartkus įsitikinęs, kad pokyčiai nustebins ilgiau gimtinėje nesilankiusį šilališkį. „Sukursime dar daugiau priežasčių žmonėms grįžti į gimtąjį kraštą ir mėgautis kokybiška aplinka“, – sako savivaldybės vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ES investicijų dėka bus galima geriau pasirūpinti labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis. Pavyzdžiui, pagal įgyvendinamą apsaugoto būsto paslaugų plėtros projektą šeši asmenys su negalia bus aprūpinti būstu. Trys naujai įsigyti ir įrengti butai taps alternatyva institucinei globai, o gyventojams bus suteikta daugiau savarankiškumo ir orumo.

Senjorams ir vaikams Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau organizuoja stovyklas, specialius užsiėmimus ir kitas prevencines veiklas, skirtas stiprinti visuomenės sveikatą bei psichologinę gerovę.

Bijotuose planuojama atgaivinti seniai nenaudotas buvusios mokyklos patalpas, jas pritaikant senyvo amžiaus žmonių globai. Įgyvendinus projektą, čia galės apsigyventi daugiau nei 30 vyresnio amžiaus gyventojų. Projektu numatyta ne tik atnaujinti patalpas ir sutvarkyti jų aplinką, bet ir įsigyti būtiną įrangą bei baldus, taip pat transporto priemonę, kad būtų užtikrintas sklandus ir kokybiškas paslaugų teikimas.

Šilalės mieste, Kovo 11-osios gatvėje, planuojama statyti naują 30 butų daugiabutį. Pastato pirmajame aukšte būtų įrengtos socialinės dirbtuvės ir vaikų dienos centras, o antrame–ketvirtame aukštuose – socialiniai būstai. Iš viso numatyta 10 butų gausioms šeimoms ir 20 butų žmonėms su negalia bei jų šeimoms. Daugelį metų šios šeimos laukė galimybės turėti būstą – naujas daugiabutis leis išspręsti šią problemą, o gyventojai galės gyventi patogiai ir oriai.

Visos dienos mokykla – daugiau galimybių tėvams derinti šeimą ir darbą

Kaip ir kitose regiono savivaldybėse, Šilalėje per artimiausius kelerius metus bus įgyvendinami projektai, kurie padės tėvams lengviau įsilieti į darbo rinką. Pirmiausia tai pasireikš ugdymo įstaigose kuriamomis visos dienos mokyklomis – vietomis, kur vaikai galės saugiai ir turiningai leisti laiką po pamokų. Tai leis tėvams patogiau derinti šeimą ir darbą. Visos dienos mokyklos erdvės bus sukurtos ir pritaikytos Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje, taip pat Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje.

Siekiant, užtikrinti kad tiek moksleiviai, tiek visi kiti rajono gyventojai galėtų greičiau ir patogiau judėti, Šilalės rajono savivaldybė kartu su kitomis Tauragės regiono savivaldybėmis nuosekliai didina viešojo transporto paslaugų prieinamumą. Visame Tauragės regione iki 2029 metų pabaigos bus atnaujinamos stotelės, įrengiamos stoginės, suoliukai, informaciniai ženklai ir švieslentės. Tad ES investicijos padės įvairiapusiškai pagerinti gyvenamąją aplinką mūsų krašte.