Rytas prasideda skubėjimu į greitaeigių traukinių stotį, iš kurios po gerų poros valandų turėtume atsidurti Džangjė, pradardėję šiaurine Šilko kelio atkarpa Didžiosios Kinijos sienos link ir garsiojo italų keliautojo Marko Polo keliais, kuris, kaip spėjama, XIII a. čia praleido net 17 metų. O kol traukinys skrieja, prieš akis veriasi kas sekundę besimainantis vakarų Kinijos kraštovaizdis – kalnus, uolas­ bei plačius slėnius kadaise kirto ir bandė užvaldyti bei prisijau­kinti skirtingos Rytų tautos.

Daugiatautis

Šiandien Džangjė telkiasi per 30 etninių grupių, ir tai yra bene margiausias regionas Kinijoje. Gausiausiai čia yra tibetiečių, kurie kadaise šiame regione turėjo itin didelę įtaką. Tai šiandien tibetiečiai yra nustumti į užribį, patiria pažeminimą ir net smurtą. Klausiausi jų istorijų ir dingojosi, jog viskas taip panašu į buvusią Lietuvos okupaciją. Girdi, Kinijai net dėkoti reikėtų, kad ši rūpinasi tibetiečiais, modernizuoja jų gyvenimą, kovoja su prietarais. Tik va tas Dalai Lama XIV drumsčia šį „darnų“ sugyvenimą. Beje, kinų mokslininkai, pasivadinę vienais įtakingiausių pasaulio tibetologų, ne taip seniai lankėsi ir Lietuvoje bei bandė išsklaidyti neva britų prieš šimt­metį sukurtus mitus dėl tibetiečių neprik­lausomybės: esą tai britai įkalė šiai etninei mažumai į galvas, jog šie tikrai kažkada buvo nepriklausomi... 

Tik pasaulis pasakomis, jog Tibetas buvo ne okupuotas, bet išlaisvintas, ne nuniokotas, bet modernizuotas netiki. Visai taip, kaip kažkada rusai mus „išlaisvino“... Šiaip jau Kinijai būtų patogiau, jei tibetiečių iš viso nebūtų. Bet jų yra ir jie kasdien patiria kančias, jų unikali kultūra ir gamta vis labiau niokojama. Nepatiria laimės ir kitos Kinijos tautinės mažumos. Net musulmonų kvietimas maldai yra uždraustas.

Džangjė miestas kadaise buvo vadintas­ Gondžau. Kalvotos apylinkės, išvagotos upių ir kasmet patręšiamų išsiliejančių upių žemių, labai skiriasi nuo kitų su juo besiribojančių regionų. Šiaurėje Džangjė ribojasi su į stepes pereinančia Vidine Mongolija, pietuose – su Činhajaus provincija, buvusiu Tibeto Amdo regionu. Be to, atsižvelgiant į gigantiškus Kinijos mastus, netoli plyti ir islamiškasis Sindziango uigūrų autonominis regionas. Bet apie jį – šiek tiek vėliau, kai ten nuvyksime...

Pirklių migracijai buvusio svarbaus Hesi koridoriaus pusiaukelėje augęs Džangjė miestas iki pat paskutinės Padangių imperijos dinastijos Čingų buvo vadintas Gondžau. Vėlesni valdovai norėjo modernesnio pavadinimo. Džangjė „tobulėja“ ir šiandien. Jis globalėja ir modernėja kartu su visa Kinija, dėl to tiesiog akyse dūsta senoji miesto dvasia. Jos dar kažkiek yra likę, bet ateities turistai vargu ar jos beras.

Dafo šventyklos

Viena Džangjė įžymybių – Didžiojo Budos – Dafo šventyklos. Tai – didžiausias iš Vakarų Xua dinastijos, valdžiusios regio­ną nuo XI iki XIII a., laikų išlikęs šventovės kompleksas. Šiame komplekse objektas Nr.1 tiek budistams, tiek turistams yra per du aukštus įkurdintas Gulintis Buda. Tai yra didžiausia visoje Kinijoje tokio pobūdžio skulptūra. Jos aukštis siekia 33 metrus, ilgis –24 m, plotis – net 49 m. Auksu padengto, raudonu apsiaustu prisidengusio didžiojo mokytojo gulėjimo poza rodo, kad jis jau palieka šį pasaulį ir panyra į nirvaną. Už jo stovi mokiniai. 

Didelės reikšmės šventyklai suteikia i­r legenda, tikinanti, jog būtent čia gimė Čin­gischano anūkas Kublaichanas, Kiniją užvaldžiusios mongolų Juanių dinastijos įkūrėjas. Čia įsikūręs ir didžiausias Azijoje Dafo vienuolynas, yra ir budizmo akademija bei Kung Fu mokykla. 

Mati – niekaip neatkartojama ir nenukopijuojama įstabi žmogaus ir gamtos architektūra. Kiekviena detalė – nuo mažiausių molinių skulptūrų, ant rausvomis ar pilkšvomis juostomis bei „dėmėmis“ kabančių pagodų, iki daugybės „akių“, žvelgiančių į Čiliano kalnus, yra kažkas fantastiškai pribloškiančio. Mati, išvertus iš kinų kalbos, reiškia „arklio kanopos“. Šį pavadinimą grotoms padovanojo graži legenda apie skrendantį arklį, kuris paliko savo kanopų įspaudus Linsongo uolose. Spėjama, jog budistinių mokymų, ritualų ir meditacijų pastoge jos virto V ar VI a. 

Siauručiukais, stačiais tunelių laiptais braunamės į magiškas budų buveines, meditacijų urvus, juos jungiančius tunelius. Vienas mūsų bendrakeleivis iškart pasiduoda – nepralįsiąs. Viena moteriškė čia suprato turinti klaustrofobiją. Ir išties, klajonės praeities tibetiečių kultūros labirintais tik­rai nebuvo lengvos. Bet juk ne lengvų takelių ieškoti ir vykstama į Kiniją.

Prie Tibeto budizmo priartina ir baltos stupos kupolas bei smailė, tarytum girliandos vėjyje plazdančios skirtingų spalvų maldos vėliavos, į kurias tarsi alsuoja taurus kalnų horizontas. O gal viename iš urvų bus aptikta kosminio grožio thanka ar narsioji dievybė? Net ir nežinodami visų religijos istorijos vingių ir budistinių mokymų smulk­menų, savo oda pajutome, kad paradoksų­ pilna Tibeto budizmo šventovių aplinka, jo­se tvyranti atmosfera smarkiai skiriasi nuo­ kitų lankytų tokio pobūdžio objektų.

Nekultūringa kultūra

Džangjė miestas bei jo apylinkių šventyk­los šiandien atrodytų visai kitaip, jei ne Mao Dzeduno vykdyta Kultūrinė revoliucija. Savo vado paraginti jaunieji chunveibinai atsidavusiai puolė naikinti praeities prietarų, šventovių ir jų meno. Iš daugelio šventovių liko tik pelenų krūvos ir griuvėsiai. Visai taip pat, kaip ir mūsų bažnyčios kadaise buvo paverstos sandėliais ar net arklidėmis. Todėl mums labai gerai suprantama, ką šio krašto žmonės patyrė.

Mirus Mao Dzedunui, jį pakeitė kitas komunistas, tačiau jo požiūris į kultūrą buvo šiek tiek nuosaikesnis. Tik bėda, jog to kultūrinio paveldo nedaug bebuvo likę. Pasak gido, liko tik atplaišos, kurios nedegė ir negriuvo. Pasikeitus valdžiai, lyg ir bandyta šį bei tą atkurti, kad prieš pasaulį taip negražiai neatrodytų, bet dirbta atgrubnagiškai, nesigilinant į detales, ir, kaip sakė mus lydėjęs gidas, tas „atkūrimas“ autentiškas tiek, kiek mūsų Valdovų rūmai. Arba pilys Baltarusijoje, kurias „restauravo“ proftechninės mokyklos mokiniai...

„Vekseliai“

Kai kurios šventyk­lėlės, urvai tiesiog užgriozdinti popieriais. Bet ne šiaip paprastais popieriais, o „vertybiniais“, o geriau į juos įsižiūrėjęs, matai, kad iš jų yra kažkas išlankstyta. Tikima, kad jei žmogui po mirties jo artimieji į šventyklą atneš išlankstytą namą ar kokį kitą daiktą, tai pomirtiniame gyvenime jis jį tokį ir gaus. Tik būtina tuos lankstinukus sudeginti, nes tik taip dovanos pasieks mirusįjį, nukeliaus pas jį per dūmus ir ugnį. Deja, panašu, kad mūsų lankytose šventyklėlėse artimųjų dovanos įstrigo: popierėlių gausa rodė, jog adresatai labai seniai lauktuvių iš šio pasaulio nesulaukia. Tačiau jų kiekis liudija ir apie gyvųjų svajones, norus, mat tikima, jog, juos užrašius, norai išsipildo. Užrašiau ir aš – kad Ukraina laimėtų. Bet dievai dar neišgirdo...

Nijolė PETROŠIŪTĖ

AUTORĖS nuotr.

Vasario 14 ir 15 d. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje pristatoma miuziklo „Matilda“ premjera. Daugybę gerbėjų visame pasaulyje turintis, pagal britų rašytojo Roaldo Dahlio knygą pastatytas ir daugiau kaip 100 apdovanojimų įvairiose šalyse pelnęs miuziklas jau daugiau kaip dešimtmetį karaliauja ekranų bei muzikinių teatrų repertuaruose.

Miuziklo pastatymo kūrybinėje grupėje muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys, režisierė Rūta Bunikytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Venskutė, choreografas Taurūnas Baužas bei šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Dalyvauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, choro artistai, simfoninio orkestro kamerinė grupė, baleto trupės nariai ir Klaipėdos vaikų operos studijos auklėtiniai.

Naujos patirtys tiek žiūrovams, tiek atlikėjams

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė akcentuoja teatro patrauklumo jaunimui svarbą. „KVMT repertuare gausu spektaklių, skirtų įvairaus amžiaus ir pomėgių žmonėms, tarp jų ir vaikams bei jaunimui. Pastatymai jaunuoliams – viena iš šio teatro stipriųjų pusių. Netrukus į šią šeimą įsilies ir miuziklas „Matilda“, pasakojantis apie kiekvienai kartai aktualias problemas – vaikų santykius su šeima ir mokykla. Tai dvi esminės sritys, formuojančios jaunąją kartą.

Miuziklas „Matilda“ skirtas visai šeimai, tačiau ypač aktualus paaugliams. Kviečiame visus vyresnius nei septynerių metų žiūrovus pažinti teatro plačią įvairovę. Spektaklis apjungia ne tik KVMT profesionalus, bet ir daugybę jaunimo: jie ir spektaklio kūrėjų, ir atlikėjų komandose. Tikimės, kad ši patirtis taps gražios draugystės pradžia. Galbūt užaugę šie jauni žmonės panorės papildyti KVMT komandą?

Kad spektaklis bus publikos mėgiamas, leidžia spėti tai, jog bilietai į pirmuosius tris parodymus jau išpirkti. Nusiminti nereikėtų – spektaklis bus rodomas kone kas mėnesį iki birželio pabaigos. Nuoširdžiai dėkoju spektaklį pastačiusiai jaunatviškai komandai, kurioje ne tik teatro darbuotojai, bet ir kviestiniai profesionalai“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė G. Giedraitytė.

Atranką įveikė penkios Matildos

Miuziklo muzika – unikali, žaisminga, o svarbiausia – pasakojanti istoriją. Muzikos vadovas ir dirigentas Vytautas Valys sako, kad ši muzika ne tik perteikia atlikėjų jausmus, nuotaikas, svajones.

„Ši muzika įvairi kaip vaiko gyvenimas: čia skamba ir lyrika, ir džiazas, ir rokas, ir salsa... Manau, kad ji labai patiks jaunimui, mėgstančiam pokyčius ir veržlumą. Dinamiką mėgsta ir spektaklyje dainuojantys Klaipėdos vaikų operos studijos (KVOS) auklėtiniai“, – sako V. Valys.

Matildos ir Briuso vaidmenims atlikti KVMT skelbė atranką. Sulaukta daugiau nei 20 mergaičių, norinčių tapti Matildomis, ir vieno paauglio, pretendavusio į Briuso vaidmenį. Atranką įveikė penkios Matildos, tačiau šiuo metu šią partiją ruošia trys. Likusios dvi dainuoja spektaklio vaikų chore ir galbūt prie pagrindinio vaidmens prisijungs vėliau.

Vyriausia Matilda – devyniolikmetė Radvilė Galminaitė, KVOS dainavusi nuo devynerių, jau atlikusi vaidmenų KVMT spektakliuose, pavyzdžiui, operoje „Bohema“, miuzikle „Smuikininkas ant stogo“. Šiuo metu ji studijuoja muzikos industrijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje bei koncertuoja kaip atlikėja.

„Tai studijos nuo mažens užaugintas vaikas, kuriuo labai didžiuojuosi. R. Galminaitė idealiai atitinka Matildos personažą savo išvaizda, charakteriu ir kitomis savybėmis. Kitos Matildos – moksleivės, taip pat KVOS auklėtinės – Nora Žiulkutė ir Vytautė Rimkutė“, – akcentavo V. Valys.

Briuso vaidmenį ruošia KVOS auklėtiniai Leonardas Farah ir Renaldas Radavičius.

Svajonės išsipildymas

Pirmosios premjeros metu kaip Matilda debiutuosianti Radvilė Galminaitė sako, kad pasirodymas KVMT scenoje yra jos gyvenimo svajonės išsipildymas.

„Esu klaipėdietė, baigiau Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklą ir „Ąžuolyno“ gimnaziją. Šiuo metu studijuoju LMTA. Nuo pirmojo apsilankymo teatre svajojau čia dainuoti. Nuoširdžiai dėkoju visai komandai, didžiuojuosi savimi ir tikiuosi, kad dar turėsiu daug galimybių dainuoti“, – džiaugėsi R. Galminaitė, neatmetanti galimybės, jog ateityje dirbs Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Miuziklas „Matilda“ suvienys scenos profesionalus ir jaunuosius kviestinius atlikėjus:  spektaklyje dainuos Rasa Ulteravičiūtė, Judita Butkytė, Beata Ignatavičiūtė, Žyginta Jašinskaitė, Liuda Montrimienė, Reda Jucevičienė, Ernesta Stankutė, Emilia Janina Kozłowska, Vilius Trakys, Mindaugas Rojus, Gytis Šimelionis, Tadas Jakas, Šarūnas Šapalas, Valdas Kazlauskas, Aurimas Raulinavičius, Giedrius Gečys,  Šarūnas Juškevičius, Virginijus Pupšys, Modestas Narmontas, Jonas Ščerbiakas ir daug kitų.

„Kokį rytojų kursiu jums visiems...“

Miuziklo „Matilda“ dramaturgijoje užkoduotos amžinos, svarbios ir sudėtingos temos. Anot režisierės Rūtos Bunikytės, spektaklis pasakoja apie vaiką ir jo asmenybės formavimąsi sąlygojančius veiksnius.

„Gal tai namų erdvė, gal biblioteka, o gal tiesiogiai žalojanti vieta, iš kurios norisi pabėgti. Miuzikle „Matilda“ erdvių dvilypumas, kai „mano erdvė“ ir „ne mano erdvė“ įgauna ypatingą prasmę, yra labai ryškus. Nepaisant aplinkybių, jaunas žmogus šioje erdvėje turi rasti savo kelią. Spektaklio herojė Matilda nuo pat pradžių pasiryžta savos tiesos ieškojimams, o patirties semiasi iš ne visada tam palankios aplinkos. Spektaklio pagrindinė žinutė: kaip aš užaugsiu, koks aš būsiu ir kokį rytojų jums visiems kursiu aš...“ – akcentuoja Rūta Bunikytė.

Režisierė sako, kad vienas iš sudėtingiausių šio pastatymo iššūkių buvo kurti ir spektakliui ruoštis naudojant vaikų kalbą. „Atradau, kad jaunas žmogus gali duoti tiek daug patirčių ir žinių, kurių visai neturėjai, nors turi daugybę režisūrinio darbo patirties. Linkiu tą patirti visiems suaugusiesiems. Turime spektaklių, kur dainuoja vienas ar keli jauni žmonės, o čia jų daugybė, tad stengiuosi kalbėti vaikų kalba, kuo paprasčiau išreikšti savo pastabas ir pakreipti juos reikiama linkme. Džiaugiuosi, kad šiems vaikams viskas labai paprasta ir suprantama, o gal tai KVOS ilgamečio vadovų darbo rezultatas. Scenoje dirba tobula komanda, su kuria lengva kalbėti, dirbti, klysti, o galiausiai pasijuokti iš savo klaidų!“ – tikina R. Bunikytė.

Laikas į sceną!

Scenografija ir kostiumai miuziklui „Matilda“ – pirmas Rūtos Venskutės darbas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. „Pagrindinė koncepcija – visas veiksmas vyksta pagrindinės herojės Matildos galvoje, o scenos vaizdas atspindi jos vidinį pasaulį“, – sako R. Venskutė.

Miuziklo scenografija lyg paslaptingas miestas, primenantis senų knygų viršelius. Ji lengvai transformuojasi ir kinta: vienu atveju tai miestas, kitu – biblioteka ar tėvų namai. Šiam efektui sustiprinti didžiąją scenografijos dalį sudaro judančios, riedančios dekoracijos. Tai siurrealistinis, fantasmagoriškas Matildos vidinio pasaulio atspindys.

Choreografas Taurūnas Baužas sako, kad miuziklą jis jau sapnuoja naktimis, o tai greičiausiai ženklas, kad „Matildos“ premjera jau netrukus. „Kadangi šiame spektaklyje dalyvauja vaikai, muzikinio teatro solistai ir baletas, mano tikslas buvo, kad choreografija scenoje atrodytų natūraliai ir dinamiškai, kad daug darbo įdėję vaikai galėtų darniai stoti į vieną gretą su profesionalais. Savo visa esybe išskirtinei Matildai sukūriau „kitokį“ choreografinį pasaulį. Norėjau, kad miuziklo choreografija būtų charakteringa, originali, energinga, pasakotų istoriją ir tuo pačiu būtų atpažįstama“, – sako T. Baužas.

KVMT inform.

Praėjusiame tarybos posėdyje patvirtintas Šilalės savi­valdybės 2025 m. melioracijos darbų, finansuojamų vals­tybės lė­šo­mis, sąrašas. Treti metai iš eilės melioracijos įrenginiams atnaujinti ir remontuoti valstybė skiria 203 tūkst. eurų. Beveik tiek pat lėšų šiems darbams (202 tūkst. Eur) Šilalė bu­vo gavusi ir 2022 m.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12

Į redakciją užsukęs Upynos seniūnijos gyventojas skundėsi, kad laukus išknisę šernai pridarė daug nuostolių ir piktinosi, jog iš dalies dėl to kalti ir medžiotojai, šiuos gyvūnus šeriantys ir taip juos savotiškai priviliojantys į pievas. Tačiau pradėjus aiškintis, ar yra galimybė gauti už tai kokią nors kompensaciją, paaiškėjo, jog ne viskas taip paprasta – kelias iki žalos atlyginimo pasirodė esąs gana sudėtingas, o gyventojams suprantamą informaciją iš valdininkų „išplėšti“ sudėtinga net redakcijai.

Žydrūnė MILAŠĖ

Skaitytojo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12

Simbolinis Baltijos šalių pasitraukimas iš bendros su Baltarusija ir Rusija elektros sistemos sutarties (BRELL) – svarbiausias praėjusios savaitės įvykis, kažkieno prilyginamas net su sovietinės kariuomenės pasitraukimu iš Lietuvos 1993 m. Bet šį kartą patraukime į platesnius vandenis. 

Donaldo Trumpo sprendimai daugeliui politikų ir politologų (neišskiriant ir šių eilučių autoriaus) dabar jau nebeatrodo tokie beviltiški ir nemotyvuoti. Netgi tas verslininkiškas pasiūlymas, kad mainais už JAV pagalbą Ukrainai į Ameriką būtų tiekiami retieji metalai, vis labiau panašėja į seną kaip pasaulis „barterį“, tik šįkart kitokį – taika už metalus. Tiesa, čia neįskaičiuojamas moralinis segmentas, bet racionaliajam D. Trumpui jis, matyt, svetimas, o Volodymyras Zelenskis šiandien elgiasi pagal posakį „geriau žvirblis saujoj negu briedis girioj“...

Beje, sekmadienio rytą mus pasiekė žinia, esą D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Putinu, bet kiek kartų ir apie ką, laik­raščio „The New York Post“ teigimu, neatskleidė.

Vasario 14–16 d. Miunchene vyksiančioje saugumo konferencijoje Vašingtono pasiuntiniai su Ukrainos prezidentu aptars būsimo taikos plano aplinkybes. Pats planas konferencijoje nebus pateiktas. Po to specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas atvyks į Kyjivą, kur savo akimis įsitikins Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumais. Pats D. Trumpas užsiminė, jog šią savaitę taip pat gali pasimatyti su V. Zelenskiu, tačiau nei vietos, nei laiko nepatikslino. Į Kyjivą atvykti jis nedrįsta...

Vašingtone puikiai žino, kad Ukraina garsėja pasaulyje savo turtingomis žemės gelmėmis. Kalbama ne apie auksą ar sidabrą, bet, pavyzdžiui, apie manganą, kuris naudojamas kitų brangiųjų metalų apdorojime, taip pat titano, ličio dažnai dar eksploatuojamus klodus. Jų vertę ekonomikos analitikai įvertino 12,4 trilijono dolerių. Tiesa, dalis kasyklų, ypač rudosios akmens ang­lies ir kai kurių metalų, yra Rusijos užgrobtose teritorijose. Bet, pavyzdžiui, mangano rūda kasama Nikopolio bei Didžiojo Tokmako baseinuose, ir čia apie 10 tūkst. kv. km plote ir 140 metrų gylyje glūdi maždaug 2,5 mlrd. tonų vieni didžiausių pasaulyje šios rūdos klodai. Rūda pradėta kasti dar 1886 m., o mangano kiekis joje sudaro net iki 34 proc.

Visi šie ir kiti (disprozijus, neodimis, ceris) metalai reikalingi JAV kompiuterių, baterijų ir pažangių energetikos technologijų pramonės šakoms. Tad nenuostabu, jog verslo magnatas D. Trumpas gviešiasi šių turtų. Laikraštis „The New York Post“ rašo, kad jis ketina su V. Zelenskiu pasirašyti 500 mln. dolerių vertės sutartį dėl galimybės pasiekti šiuos retųjų metalų bei dujų išteklius.

Ką tai reiškia? Kyjivas dar pernai Vakarų valstybėms pateiktame taikos plane, kuris taip ir nebuvo iki galo išviešintas ir ekspertų reikiamai įvertintas, siūlo už saugumo garantijas Ukrainai eksploatacijai atverti turtingas šios šalies šachtas. Kitaip sakant, jeigu JAV investuos į šių metalų gavybą (tai bus įmanoma tik tuomet, jei Rusija sustabdys karo veiksmus šioje šalyje), į Ukrainą plūstels Vakarų kapitalas – investicijos, ekspertai, technologiniai pajėgumai. Bet kol kas nekalbama apie tą penktadalį Ukrainos teritorijos, kurią yra užgrobusi Rusija. Čia anglies ir kitos šachtos neveikia arba yra užgriuvusios. 

V. Zelenskio koziris – panaudoti savo išteklius bent laikinai taikai pasiekti ir gauti saugumo garantijas – gana stiprus. Putinui būtų surištos rankos plėsti karo veiksmus visoje Ukrainoje, o jo garsiai išreklamuoti „specialios karinės operacijos“ tikslai užgrobti visą šalį eitų perniek. 

Ar tai būtų jo asmeninis fiasko? Dar anksti spręsti... Bet aišku, jog Putinas, pajutęs galingą konkurentą už Atlanto, ima jam meilintis. Rusijos žiniasklaidoje jau mažiau paniekos Amerikai, ne taip kategoriškai keliamos sąlygos būsimoms deryboms, o ir V. Zelenskio legitimumas šiose derybose bus sprendžiamas ne Maskvoje, o Vašingtone. Akivaizdu, kad Putinas negali daryti įtakos kitos valstybės konstitucijai...

Žinoma, ne viskas bus aptarta savaitgalį vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje. Vašingtonas paneigė, jog ten bus pristatytas taikos Ukrainoje planas. Tačiau akivaizdu, kad tai nebus Vakarų nuolaidžiavimo Hitleriui aktas, kaip įvyko 1938 m. rugsėjį, nei įžūlus Putino išpuolis prieš JAV, kuriam jis ryžosi lygiai prieš 18 metų, 2007-ųjų vasario 11 d. Bavarijos sostinėje. 

Atrodo, Putinui ateina sunkūs laikai. Kada nors jam reikės atsakyti už trijų metų agresiją. Ir tai yra (bus) didžiausias naujojo Amerikos lyderio nuopelnas. Bent jau sprendžiant iš jo ugningos pradinės, nors ir ne visus įtikinančios retorikos.

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalėje jau pastatyti atskiri konteineriai, skirti naudoto kepimo aliejaus surinkimui. Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (TRATC) informuoja, kad juos galima rasti aikštelėse prie daugiabučių Maironio g. 23, Da­riaus ir Girė­no g. 51, Kovo 11-osios g. 25 ir Vasario 16-osios g. 16.

„Šilalės artojo“ inform.

A. AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (TRATC) už­siminus apie naujų didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių steigimą, sukilo kaimynai skaudviliškiai, sunerimę, jog šią aikštelę ketinama statyti, kaip teigiama, „gyventojams po langais“. Sužinojus, kad tokia pat aikštelė planuojama ir Kvė­darnoje, klausimų kilo ir šio miestelio gyventojams: žmo­nės teiraujasi, kur ji bus ir ar negadins vaiz­do, ar netrukdys viešajam gyvenimui.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 12

Šeštadienio rytą Lietuvos šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopos šauliai išgirdo kvietimą rinktis būstinėje, kur vyko patikrinimas, kaip jie yra pasiruošę vykdyti paskirtas užduotis. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, o jos nariai yra laisvi civiliai piliečiai, tai, jog susirinko daugiau kaip pusė kuopos narių, patvirtino, kad, reikalui esant, Šilalėje būtų kam pasirūpinti visuomenės rimtimi bei svarbių objektų apsauga. 

Sunki ekipuotė – kuprinės su būtiniausiais reikmenimis, šal­­mai, daiktų dėtuvės, palapi­nės nesutrukdė Šilalės šauliams laiku prisistatyti į rikiuo­tę. Išklausę LDK Kęstučio šaulių 7-osios šaulių rinktinės va­do, atsargos majoro Kęstučio Baužos instruktažą, komen­dantiniai šauliai apžiūrėjo nau­jai įrengtą dronų mokomąją klasę, kurioje simuliacine kompiuterine programa galės išmokti valdyti dronus, o vėliau patikrinti savo įgūdžius ir praktiškai. 

„Mes nesame kariuomenė, ne­same savanoriai, nes Šaulių sąjunga yra laisvų civilių, savo laiką tėvynės gynybai bei stip­rinimui skiriančių žmonių organizacija. Valstybės saugumui užtikrinti reikalingi technologiniai pajėgumai. Lietuvos šaulių sąjungai skiriamas valstybės finansinis palaikymas tokioms dronų klasėms įkurti. Vieną kompiuterį su simulia­cine programa gavo ir Šilalės šaulių kuopa. Ateityje tikimės sulaukti daugiau kompiuterių ir dronų“, – sakė rinktinės vadas. 

Vieną droną Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopai padovanojo šaulys Aurelijus Tvaronavičius. Informacinių technologijų specialistas, dirbantis Užimtumo tarnyboje, šauliu tapo prieš pusantrų metų, nors apie tai galvojo jau seniai. A. Tvaronavičius sakė, jog, norint tapti šauliu, reikia pasiryžti šiai organizacijai skirti nemažai asmeninio laiko, bet svarbiausia – jausti atsakomybę, nes tapus šauliu, negalima atmestinai žiūrėti į savo pareigas.

„Išgirdai kvietimą – viską meti ir eini. Kaip šiandien, nes privalai visada būti pasiruošęs išvykti 48 valandoms vykdyti užduoties, kokia ji bebūtų“, – teigė Aurelijus. 

Tokių jaunų ir stiprių vyrų, kurie dabar vadinami komendantiniais šauliais ir, kilus neramumams, turėtų padėti policijai užtikrinti visuomenės rimtį bei svarbių rajono objektų apsaugą, Ši­lalės Stasio Girėno 703-iojoje kuopoje yra nemažai, ir ji dar plečiasi. Šį pavasarį kuopą turėtų papildyti dar keturi šauliai. Rinktinės vadas, atsargos majoras K. Bauža pasidžiaugė, kad Šilalės rajone ypač stiprūs jaunieji šauliai – ir tai yra didelis kuopos nuopelnas. Nuoširdžiai jaunuosius šaulius tėvynės meilės ir atsakomybės Pajūryje moko Algimantas Dragūnas, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, Dariaus ir Girėno progimnazijoje, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijoje Šaulių sąjungos idėjas skleidžia Valdemaras Voras, Kaltinėnuose ir Laukuvoje – Ernestas Burčas.

Prieš devynerius metus Šilalės Stasio Girėno 703-iai kuopai vadovauti pradėjusio Rimo Vaičikausko šauliškas stažas jau skaičiuojamas dešimtmečiais. Kuopos vadas neslėpė, jog per tą laiką nemažai žmonių teko paprašyti pasitraukti, kiti patys nebenorėjo įsipareigojimų, nes tapo per sunku ar pagailo Šaulių sąjungai skiriamo laiko. 

„Bet yra žmonių, kurie visada rodo pavyzdį kitiems ir sugeba aplinkinius užkrėsti šia idėja. Šiandien čia susirinko būrys motyvuotų šaulių, kurie vykdo komendantinių šaulių funkcijas. Yra vyresnių žmonių, kurie labiau įsitraukia į kultūrinę veiklą, dalyvauja renginiuose. Nauji nariai ateina labai motyvuoti, apsisprendę. Kuo daugiau rodomės visuomenėje, kalbamės su gyventojais, kad jie pamatytų ir sužinotų, ką mes veikiame, tuo daugiau sulaukiame jaunų vyrų, suprantančių, jog tėvynės gynimas yra kiekvieno pilietiško lietuvio reikalas. Jei stoji į šaulius, esi nusiteikęs tarnauti savo šaliai. Mes šaulių nei pagal amžių, nei pagal galimybes neskirstome – kiek­vienas kraštui duoda tai, ką gali. Neturime apie ką kalbėtis tik su tais, kurie klausia, kokios naudos gaus iš Šaulių sąjungos“, – tikino Šilalės Stasio Girėno 703-iosios kuopos vadas R. Vaičikauskas. 

Kiekvienas atsakingas Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti karybos, sporto bei kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms iš viso šalyje šiandien neabejingi daugiau kaip 14 tūkst. piliečių nuo 11 metų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo die­na, kaip ir kasmet, pasitinkama su pakilia šventine nuotaika – visoje šalyje vyksta koncertai, skamba patriotinės dainos, eisenose ple­vė­suoja trispalvės.

Šilalėje vasario 16 d., 12 val., Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, o nuo 13.15 val. šilališkiai laukiami šventiniame koncerte „Nuo tautiškos giesmės iki valstybės himno“. Kultūros centro scenoje pasirodys šokių kolektyvai „Mainytinis“ ir „Raizgė“, tradicinių kanklių ansamblis, folkloro ansambliai „Gers smuoks“ ir „Veringa“, kapela „Karšuva“, vokaliniai ansambliai „Aušrinė“ ir „Dainupė“, vaikų vokalo studijos ansamblis, šokio teat­ras bei Meno mokyklos vaikų šokių kolektyvas „Lokysta“. 

Valstybės atkūrimo dienos minėjimai rengiami ir bendruomenėse, mokymo bei ugdymo įstaigose, bibliotekose. Štai Kaltinėnų kultūros namuose vasario 13 d., 19 val., vyks jau devintasis protmūšis, kaltinėniškiai šįkart kviečiami „Nustebinti Stulginskį“, intelektualus žaidimas „Protų mūšis“ organizuojamas ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje, jame jėgas bus galima išmėginti vasario 18 d. 

Vasario 14 d., 10.30 val., „Laisvės skonis ant laužo“ plevens Bijotuose, tą pačią dieną (15 val.) muzikinėje – literatūrinėje popietėje „Su Lietuva širdy“ bilioniškiai laukiami Bilionių laisvalaikio salėje, vasario 15 d., 13 val., Laukuvoje, šventėje – varžytuvėse „Šitam dideliam būry“, šėls Žemaitijos regiono šokėjai, vasario 16-ąją, 10 val., Šv. Mišios ir koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti vyks Didkiemio Šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Tądien šventė rengiama ir Jucaičių laisvalaikio salėje (nuo 16 val.).  

Kultūros ministerija skelbia, jog į „Auksinius scenos kryžius“ šiemet pretenduoja net 93 meno darbai. Profesio­naliojo scenos meno vertinimo komisija išrinks nominantus pagal atskiras kategorijas. Laureatai bus apdovanojami kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. 

Profesionaliojo scenos meno premijomis siekiama įvertinti kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius metų darbus bei išskirtinius profesinius laimėjimus. Laureatams įteikiami Auksiniai scenos kryžiai, o už naujų sceninės išraiškos formų paieškas – atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“. Šiemet bus įteikta 20 premijų.

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijančią publikaciją. Autorius knygą rašė trejus metus, skrupulingai fiksuodamas kiekvienos tremtyje išgyventos dienos įvykius ir smulk­menas, todėl beveik 300 puslapių leidinyje atskleidžiama naujų detalių apie tremtinių gyvenimą Sibire.

„Dienoraštis” yra vertingas šaltinis ne tik istorikams, tremties tyrinėtojams ir kt., bet jį verta perskaityti visiems, besidomintiems tautos praeitimi, vertinantiems tikrą, be pagražinimų ir perdėto jausmingumo papasakotą tremties istoriją. 

Kotryna PETRAITYTĖ