Gripas – klastingiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija
Nors gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat, iki sezoninio piko, jį ypač lengva supainioti su peršalimo ligomis. Todėl specialistai perspėja gripo sezonui ruoštis iš anksto ir nenumoti ranka į pirmuosius simptomus.
Svarbiausia nesupainioti
Kasmet, atvėsus orams, padaugėja peršalusių žmonių. Nors daugeliui atrodo, kad peršalimas susijęs būtent su orų permainomis, vėjuotais ir drėgnais orais, iš tiesų tiek peršalimą, tiek gripą sukelia ne oro pokyčiai, bet virusai. Visi jie yra skirtingi, todėl skirtingai veikia ir žmogaus organizmą sukeldami įvairias ligas.
Pasak VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesoriaus dr. Kęstučio Žagmino, svarbu įtarti, kokį virusą „pasigavote“, nes skiriasi gripo bei peršalimo ligų gydymas. Gripo gydymui galima skirti antivirusinių vaistų, kurie veikia gripo virusą. Tuo tarpu vaistų, kurie veiktų peršalimo infekcijas sukėlusius virusus, nėra. Peršalimo ligų gydymas yra simptominis, ir antibiotikai virusų sukeltų infekcijų gydymui visiškai netinka. Todėl siekiama palengvinti peršalimo ligos simptomus: malšinti karščiavimą, skausmą, kosulį ir kt.
„Tai, ką įprastai vadiname peršalimu, iš tiesų yra skirtingų virusų sukeliamos infekcijos, pasireiškiančios panašiais simptomais, ir joms būdingas ryškus sezoniškumas. Ūmioms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms plisti yra palankiausias metas nuo ankstyvo rudens iki vėlyvo pavasario. Tuo tarpu susirgimų gripu pikas – sausio–kovo mėnesiai. Tad šių skirtingų ligų sezonams persidengiant, jas supainioti tikrai nesunku“, – aiškina profesorius.
Jeigu staiga į viršų šauna termometro stulpelis, ima „laužyti kaulus“, skaudėti raumenis, galvą, gerklę, vargina silpnumas, kosulys, ypač sausas – greičiausiai tai gripas. Tačiau jei liga prasideda palaipsniui, nuo slogos, gerklės skausmo, kosulio, o temperatūra neaukšta – veikiausiai pasigavote vieną iš daugiau nei dviejų šimtų ūmią viršutinių kvėpavimo takų infekciją sukeliančių virusų atmainų.
„Net ir negydant, peršalimo ligos simptomai paprastai išnyksta per 3–7 dienas, išskyrus komplikuotus atvejus. Gripo infekcijai būdinga ūminė pradžia, šalčio krėtimas, aukšta temperatūra, bendras silpnumas, raumenų, galvos, akių obuolių skausmai. Tai tęsiasi maždaug 5–7 dienas ar net ilgiau, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis. Abiejų ligų atvejais labai svarbu vengti kontakto su sveikais žmonėmis, neiti į darbą ar mokymosi įstaigas, laikytis rankų higienos, kosulio etiketo taisyklių“, – sako prof. K. Žagminas.
Gripo komplikacijos dažnesnės ir sunkesnės
Specialisto teigimu, peršalimo ligos yra nemalonios, alina organizmą, tačiau į komplikacijas pereina gana retai, nebent vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Tuo tarpu gripas pavojingu laikomas kur kas platesnei žmonių grupei ir būtent dėl galimų komplikacijų.
„Nors daugeliui gali atrodyti, kad gripu persergama be sunkesnių pasekmių, iš tikrųjų jis yra klastingiausia ūminė kvėpavimo takų infekcija. Gripui būdingos sunkesnės komplikacijos – plaučių uždegimas, kvėpavimo nepakankamumas, vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, bronchitas, miokarditas. Yra atvejų, kai po gripo infekcijos, išsivysčius miokarditui, teko persodinti širdį. Gripo virusas gali pažeisti nervų sistemą ir sukelti encefalitą, meningitą bei kt. Jis ypač pavojingas nėščioms moterims ir vaisiui – kyla persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Taip pat gripas nulemia ir lėtinių ligų, dažniausiai širdies bei plaučių, paūmėjimus, sudaro sąlygas susidaryti kraujo krešuliui, kuris, patekęs į smegenis, sukelia insultą, o į širdį – infarktą“, – įsitikinęs profesorius.
K. Žagmino teigimu, ne veltui gripo epidemijų metu visada yra stebimas bendras gyventojų mirtingumo padidėjimas.
„Tai lemia ne tik gripas ir pneumonijos, bet ir širdies bei kraujagyslių ir kitos lėtinės ligos, kurių paūmėjimą sukelia gripo infekcija. Svarbu žinoti, kad gripo komplikacijos gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau sunkiausios ir dažniausiai jos išsivysto pagyvenusiems bei sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis“, – aiškina gydytojas.
Persirgus gripu susiformuoja imunitetas. Jis yra ilgalaikis, tačiau specifinis, t.y. tik tai viruso atmainai, kuri buvo sukėlusi infekciją. Gripo virusas itin linkęs mutuoti. Kiekvienais metais susiduriame su pakitusiu virusu, todėl anksčiau įgytas imunitetas neapsaugo nuo viruso naujos atmainos infekcijos. Nuo gripo nepasiskiepiję žmonės šia liga sirgti gali kad ir kasmet.
Kaip apsisaugoti ir gydytis?
„Infekcinių ligų profilaktikai svarbu stiprinti imunitetą, sveikai maitintis, sportuoti, pakankamai ilsėtis, vengti streso, gripo sezono laikotarpyje kiek įmanoma vengti žmonių gausaus susibūrimo vietų, kontakto su sergančiaisiais, susirgus likti namuose, kosint ir čiaudint prisidengti burną, laikytis rankų higienos, gerai vėdinti patalpas“, - pagrindinius principus vardija gydytojas.
Tuo tarpu specifinės profilaktikos priemonės yra tik gripo infekcijai. Efektyviausia prevencijos priemonė – skiepai.
„Daugiau kaip 80 šalių stebimi cirkuliuojantys gripo virusai. Pasaulio sveikatos organizacija keletą kartų per metus atlieka pasaulyje cirkuliuojančių gripo virusų įvertinimą. Kiekvienam gripo sezonui atrenkamos labiausiai tikėtinos gripo virusų (A ir B) atmainos ir pagaminama specialiai tam sezonui skirta vakcina. Pasiskiepijus nuo gripo, apsauginis imunitetas išsivysto po dviejų savaičių ir trunka apie 6 mėnesius. Tai antroji priežastis, kodėl reikia kasmet spalio–gruodžio mėnesiais skiepytis nuo gripo“, – sako K. Žagminas.
Sunku nuspėti gripo viruso cirkuliacijos suaktyvėjimą. Todėl skiepytis siūloma kuo anksčiau.
„O jei liga jau užklupo, patartina stebėti organizmo reakciją ir kreiptis į šeimos gydytoją bei atminti, kad šių ligų antibiotikai neveikia“, – pataria prof. K. Žagminas.
Džeraldas KAUNECKAS