Aistra automobiliams – nuo vaikystės

Košių seniūnaitis Aurimas Šliažas automobilių sporto mėgėjams žinomas kaip mini ralio dalyvis. Šiemet Šilalės miesto šventės metu rajone rengiamos ralio lenk­tynės, kuriose Aurimas taip pat dalyvaus, o tarp kone 80-ies­ ekipažų A. Šliažo pilotuojamas automobilis išsiskiria dizainu – jis išpuoštas policijos ženklus imituojančiais lipdukais.

 Lietuvos mini ralio čempio­nato (LMRČ) dalyviai Šilalės rajono keliais lenktyniaus maž­­daug po 20 metų pertraukos – pas mus vyks ketvirtasis čempionato­ etapas, kuriame susirungs ar­ti 80-ies ekipažų. Šiose lenk­tynėse dalyvausiantis Aurimas sako, jog technika jį traukė nuo mažų dienų, o už automobilio vairo jis sėdo vos 12-os. 

„Sugalvojau nuvažiuoti pas tė­vus į laukus. Ir būtų pavykę, bet policija sustabdė, nuvežė pas tėvus, apklausė. Gerai, kad viskas laimingai baigėsi“, – juokiasi dabar vyras, po kurio laiko ir pats tapęs pareigūnu bei dirbęs šioje srityje maž­daug 6 metus.

Į mini ralio varžybas Kelmės rajone jis pirmąkart nuvyko su draugais. Tas vaizdas taip įsi­rėžė į atmintį, kad pajuto nenumaldomą norą išban­dyti trasą, įsitikinti, ar išties taip sudėtinga valdyti automobilį. Šiųmetis LMRČ Aurimui – ketvirtas, o antrus metus jo štu­r­manu yra brolis Žilvinas.

„Pamenu pirmąjį čempiona­tą, kuris buvo visiškai kitoks – tada mini raliui dar buvo keliami kur kas žemesni reikalavimai: buvo leidžiama lenk­tyniauti su paprastais gatvės automobiliais, nereikėjo specialios įrangos nei aprangos. Dabar požiūris visiškai kitoks, reikalavimai – griežtesni. Šis sportas nėra pigus užsiėmimas, pavyzdžiui, vien kostiumas atsieina apie pusantro tūkstančio, o kur dar pirštinės, batai, šalmai. Net nesusimąstydavau, kad ralio dalyvio pirš­tinės turi turėti techninę ga­rantiją, bet, pasirodo, ji yra būtina – apranga nėra šiaip gra­žiai atrodantys kombinezonai, jie yra atsparūs smūgiams, ugniai ir t.t. O kuo aukštesni garantiniai saugikliai, kuo ilgesnė techninė garantija, tuo aukštesnė kaina“, – pasakoja lenktynininkas.

Pirmajame ralyje Aurimas važiavo „Audi“ automobiliu, kuriuo kasdien važi­nė­davosi ir rajono keliais, šiuo metu jiedu su broliu varžosi „Opel“ markės automobiliu, kuris vi­zualiai primena policijos tarnybinį automobilį.

„Po pirmojo čempiona­to supratau, kad noriu ir galiu važiuoti, tad te­ko ieškoti sportinės ma­šinos. Tada ir nusipirkau „Opelį“ su visa šiam sportui reikalinga įranga. Jeigu nebūčiau tos mašinos įsigijęs, būtų tekę perdaryti kitą automobilį – mini ralyje, kaip ir bet kuriame kitame, sportiniai lankai, sėdynės, sportinis vairas yra privalomi“, – sako A. Šliažas.

Šilalės ralyje be A. ir Ž. Šliažų dalyvauja šilališkių tėvo bei sūnaus Vito ir Luko Vajinskių duetas ir tam pačiam Šilalės automobilių sporto klubui priklausantis Pauliaus Kiudžio bei Karolio Pet­reikio ekipažas. Bijotų pavadinimą galėsime išvysti ant kauniečių automobilio, ku­rį pilotuos buvęs bijotiškis Do­minykas Vi­liušis, o šturma­nės vietoje sėdės jo gyvenimo drau­gė Dagnė Kon­čiūtė. 

Pasak Aurimo, bet kuriose­ lenktynėse itin svarbus yra štur­mano vaidmuo, nuo kurio trasoje priklauso tikslus ir operatyvus  reagavimo laikas. Žinoma, būtų galima važiuoti ir vienam, bet tokiu atveju tek­tų pačiam stebėti kelią, sekti posūkius, kas kainuotų daug brangaus laiko.

„Pasitaiko visokių kuriozų – būna, šturmanas pameta savo žurnale tikslią maršruto vietą ir kažkodėl to nepasako vairuotojui arba pradeda kurti maršrutą iš savo fantazijos. Trasoje tokie nutylėjimai arba bandymai meluoti paaiškėja akimirksniu, nes lekiame dideliu greičiu, vienas netikslus posūkis, ir atsidursi griovyje. Gerai, jeigu pasekmės tik sumaitotas automobilis. Todėl lenktynininkai pripažįsta, kad sunku rasti gerą šturmaną, su kuriuo veiktum lyg vienas. Man pasisekė, nes broliui irgi patinka ralis“, – giria ketveriais metais jaunesnį Žilviną Aurimas.

Pernai jaunimo įskaitoje jie­du pelnė pirmą vietą, čem­pionate nusileido į ketvirtą. Tad šiemet A. ir Ž. Šliažų ambicijos ir tikslai dar aukštesni.

„Nežinia, kaip seksis Šilalėje, bet iki šiol buvome antroje vietoje. Labai tikiuosi, kad gimtinės keliai mums bus palankūs. Tuo labiau, jog, dirbda­mas policininku, visais esu bent kartą pravažiavęs. Be to, Žemaitijoje kelių gruntas nepalyginamai tvirtesnis nei, tarkime, Dzūkijos smėlynuose ar Aukštaitijos durpynuuose. Kita vertus, būtent saugumo jausmas ir žinojimas, kad mus stebi daug pažįstamų žmonių gali pakišti koją“, – nerimauja Aurimas.

Gamtos išdaigos lenk­ty­ni­nin­kų nebaugina – jiems jau teko lenktyniauti, kai lietus pylė it iš kibiro, o kelio beveik nesimatė. Tiesa, nerimo yra dėl į kelią netikėtai išbėgan­čių miško žvėrių ar kažkodėl ap­ribojimų nepaisan­čių žiū­rovų. 

„Lenktyniniai automobiliai kliūčių trasoje nesitiki ir skrie­ja visa jėga, todėl žmo­nės privalo elgtis atsakingai, saugoti save. Yra ir man buvę tokių incidentų, bet, laimei, sugebėjau suvaldyti mašiną ir saugiai aplenkiau į trasą dviračiu iš­riedėjusį žmo­gų.­ Apmaudu, jog ir žiūrovai kartais neįver­tina grėsmės, rizikuoja perbėgti į kitą kelio pusę artėjant automobiliui. Bet būtent žiūrovų bei lenktynininkų saugumui ir yra numatytos specialios vietos, kur galima stovėti, o tų apribojimų būtina paisyti, nes posūkyje mašina gali tapti nevaldoma“, – prašo sirgalių supratingumo lenktynininkas.

A. Šliažas į avariją trasoje bu­vo patekęs tik kartą – su dabar pilotuojamu automobiliu­­ nulėkė į kelkraštį, rėžėsi į medį tokia jėga, kad varik­lis iš maši­nos nulėkė kelis metrus tolyn. Visa laimė, jog­ sužaloji­mai buvo menki – anot Aurimo, savaitę skaudėjo sprandus, o avariją priminė nuo smūgio saugos diržų palikti pėdsa­kai.

Bijotiškiai jau svarsto ir apie kitų metų LMRČ mini ralį – planuoja įsigyti naują lenktyninį automobilį ir pabandyti varžytis keturiais varančiais ratais lenktyniaujančių automobilių kategorijoje. Ar taip ir nutiks, parodys laikas, o kol kas Aurimui ir Žilvinui labai svarbu laimėti ketvirtąjį čempio­nato etapą, po jo dar bent vieną Dzūkijoje (Dauguose) rugp­jū­čio 23 d. arba Mažeikiuose – Telšiuose rugsėjo 28 d. Pirmus du respublikinius etapus jiedu jau laimėjo, iš trečio iškrito sugedus automobiliui.  

Automobilių sporto varžybų broliai žada ir Šilalėje. Pradžia padaryta – šiemet Bijotų dvaro festivalio metu, anot Aurimo, organizuotas trumpas pasiva­žinėjimas, kuriame dalyvavo devyni eki­pažai iš Vilniaus, Kau­no, Tau­ragės bei Kelmės. 

„Pabandėme, ar iš esmės pa­vyktų toks sumanymas. Bi­jo­tiškiai liko sužavėti, nepasitenkinimą dėl galimybės iš­vykti varžybų metu iš namų, sugadinto kelio pareiškė tik trys gyventojai. Buvo pasi­rūpinta tiek saugos darbuotojais trasoje, tiek avaringų posūkių apsaugomis. Dalyviai nenusivylė ir patikino kitais metais būtinai atvyksiantys. Tad labai tikėtina, jog kitų metų liepą Bijotuose vėl girdėsime lenktyninių automobilių variklius“, – viliasi A. Šlia­žas.

Paklaustas, ar planuoja kada nors vėl užsivilkti policininko uniformą, 28-erių lenktynininkas su šypsena atsako: „Pagyvensim, pamatysim“. 

Aurimo brolis Žilvinas bando kurtis Klaipėdoje, yra baigęs mechanikos inžineriją, turi darbą ir nieko keisti neketina. Tačiau aistra lenktynėms jį į Bijotus grąžina kiekvieną savaitgalį.

Palaikyti savo kraštiečius ga­lėsime rytoj (šeštadienį) – jie varžysis aštuoniuose greičio ruožuose, kurie išsidėstę Lau­kuvos, Traksėdžio, Upynos ir Šilalės kaimiškosios seniūnijų keliuose (po du kartus lenktynininkai pralėks keliais Juodai­niai – Ręsčiai ir Eitvydaičiai – Kaš­taunaliai (Laukuvos sen.), po kartą trasomis Nevočiai – Kuodaičiai (Traksėdžio sen.), Stungaičiai – Dargaliai (Lau­­kuvos sen.), Bytlaukis – Kazokai (Šilalės kaimiškoji sen.) ir Varsėdžiai – Gaidėnai (Upynos sen.). Išvardinti kelių ruožai rugpjūčio 2 d. lenktynių metu bus uždaryti. Apie 19 val. Šilalėje, Jono Basanavičiaus g., vyks iškil­minga „Rally Šilalė 2025“ apdovanojimų ceremonija.  

Žydrūnė MILAŠĖ

Pašnekovų archyvo nuotr.