Laukuviškė, paskambinusi į redakciją, piktinosi ne­tvarkoma naujųjų Laukuvos kapinių automobilių stovė­jimo aikštele. Moteris stebėjosi, kad kitose rajono vie­tose teritorijos aplink kapines išgražintos kur kas spar­čiau.

„Esu iš Laukuvos, kur jau  seniai veikia naujosios kapi­nės. Viską aplink tobulina, gražina ir tvarko. Bet prie Laukuvos naujųjų kapinių automobilių aikštelė kokia buvo, tokia tebėra. Jau pasikeitė turbūt trys seniūnai, tačiau niekas nevyksta. Per lietų žvyras nuplaunamas ant kelio, o vasarą lankantiesiems kapus reikia eiti per dulkes. Štai Pajūralyje prie kapinių pakeitė šaligat­vio trinkeles, prie Šilalės naujųjų kapinių taip pat labai tvarkinga. Kada pas mus kas nors pasikeis?“ – liejo apmaudą moteris.

Į skaitytojos klausimą atsakė Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Rai­mun­das Vaitiekus. Jis teigė net nuvykęs apžiūrėti aikštelės.

„Reaguodami į jūsų klausimą, apžiūrėjome automobilių stovėjimo aikštelę prie naujųjų Laukuvos kapinių ir nustatėme, kad jos žvyro danga nėra blogos būklės, todėl šiuo metu būtų netikslinga naudoti rajono savivaldybės biudžeto lėšas automobilių aikštelės rekonstrukcijai. Sa­vivaldybės administracija, siekdama pagerinti estetinį kapinių aplinkos vaizdą, ieškos lėšų minėtam projektui įgyvendinti“, – atsakyme „Šilalės artojui“ teigė R. Vai­tie­kus.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Termometro stulpeliui šoktelėjus iki 20 laipsnių, ne vie­nas namuose palikome striukes, kepuraites ir saulės aki­nius. Norėjome tiesiog pasidžiaugti pagaliau atėjusiu pavasariu ir nė nepagalvojome, kad pirmieji saulės spinduliai gali „įkąsti“ dar skaudžiau nei vasarą.

Ką svarbiausia žinoti?

Žinome, jog turime saugotis UV spindulių, įsigyjame kremo, plačiabrylę skrybėlę, pasiruošiame pasivaikščiojimui bei poilsiui prie ežero. Tačiau tai nėra vieninteliai pagalbininkai „apsiginti“ nuo saulės, tad būtina žinoti keletą taisyk­lių, kurios padės apsaugoti ne tik odą, bet ir regėjimą – vieną brangiausių mūsų turtų.

Saulė - tai natūralus vitaminų C ir D šaltinis. Būtent todėl tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nuotaika kaipmat pagerėja, pabuvus gryname ore saulėtą dieną. Nors, įpusėjus pavasariui, lauke jau šilta ir malonu, mūsų oda dar neįpratusi prie saulės, o tai kelia pavojų sveikatai. Todėl tam, kad apsaugotume savo odą, patariama vengti saulės jos piko valandomis (11-15 val.). Lietuvoje saulė yra aktyviausia gegužės-rugsėjo mėnesiais. Taip pat rekomenduojama dėvėti kepures, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą.

Kodėl būtina saugoti akis?

Saulė mums neabejotinai naudinga dėl teigiamo poveikio organizmui. Bet itin svarbu saugoti akis nuo saulės spinduliuose bei dirbtiniuose šviesos šaltiniuose esančių UV spindulių. Ilgalaikis jų poveikis gali sukelti kataraktą, „sparninės plėvės“ atsiradimą akių junginėje ir kitus, netgi piktybinius, susirgimus.

UV spinduliai gali būti ir ūmių akių pažeidimų priežastis. Taip nutinka, ilgiau pažiūrėjus „plika akimi“ į saulę, stebint saulėlydį ar saulės užtemimą. Lengvesniais atvejais ūmus UV spindulių sukeltas ragenos bei junginių uždegimas pasireiškia akių paraudimu, skausmingumu, šviesos baime, ašarojimu, praeinančiais per kelias dienas ar savaitę. Sunkesnis nudegimas gali pažeisti gilesnius akies sluoksnius – tink­lainę – ir baigtis aklumu.

Taigi jokiu būdu nei „plika akimi“, nei su saulės akiniais nežiūrėkite tiesiogiai į saulę. Beje, saugotis UV spindulių reikia ne tik saulėtomis dienomis, bet ir apniukus orui, nes jie prasiskverbia ir pro debesis“, - sako „Optikos pasaulio“ gydytojas-oftalmologas Rimas Jakštas.

Svarbus ne tik saikas

Pirmasis patarimas, siekiant išvengti akių ligų bei išsaugoti gerą regėjimą, yra įsigyti tinkamus saulės akinius. Juos, deja, dažnai prisimename tik vasarai prasidėjus. Tačiau saulės akiniai reikalingi visus metus, o ypač pavasarį, kuomet UV spinduliai suintensyvėja.

„Optikos pasaulio“ akių priežiūros specialistės Astos Poš­kuvienės teigimu, pastebima, jog akiniai tampa tik įvaizdžio dalimi – aksesuaru, neskiriant pakankamo dėmesio akinių lęšių kokybei.

„Prastesnės kokybės akiniai, kaip ir saulės spinduliai, sukelia nemažai negalavimų. Labiausiai nukenčia tinklainė ir lęšiukas, todėl gali išsivystyti katarakta. Šia liga suserga vis jaunesni žmonės. Tad geriau nenešioti jokių saulės akinių, negu be UV apsaugos“, - sako A. Poš­kuvienė.

Ypatingą dėmesį reikia skir­ti vaikų akių apsaugai nuo UV spindulių. Jų vyzdžiai yra didesni o lęšiukai – skaidresni nei suaugusiųjų, todėl į jų akis patenka kur kas daugiau žalingų saulės spindulių. Tad apsauga nuo saulės jiems būtina. Kas svarbu renkant akinius vaikui?

„Atkreipkite dėmesį į lęšius, nes būtent jie turi įtakos vaikų regėjimo kokybei. Saulės akiniai turėtų būti didesni, kad pridengtų ne tik akis, bet ir šonus. Taip pat svarbu nepamiršti galvos apdangalo, skėčio nuo saulės“, - pataria R. Jakštas.

Patarimai renkantis saulės akinius

1. Atkreipkite dėmesį į ženklus. Ant saulės akinių  ieškokite ženklų „UV – 400“ arba „CE“. Šie užrašai reiškia, jog akiniai apsaugo akis nuo UV spindulių, kurių ilgis yra 400 nanometrų. Kitaip tariant, akys bus apsaugotos nuo A ir B tipo spindulių.

2. Nepirkite akinių turguje ar kitose prekybos vietose, kuriose nėra užtikrinama kokybė. Specialistų praktika rodo, kad turguje parduodami akiniai turi minimalią ar visai neturi apsaugos nuo UV spindulių, todėl jų poveikis akims yra intensyvesnis. Šiuo atveju akių vyzdžiai išsiplečia, tad į tinklainę patenka daugiau UV spindulių. Tai gali būti vienas iš veiksnių, sudarančių galimybę atsirasti ne tik kataraktai, bet ir glaukomai – vienai pavojingiausių akių ligų.

3. Atkreipkite dėmesį į aki­­nius žyminčius skai­čius:

Skaičiai 0-1 reiškia, jog tai yra kosmetiniai, apsauginiai akiniai, tinka esant silpnam apšvietimui.

Skaičiai 2-3 - kad akiniai sumažina saulės akinimą, esant normalioms naudojimo sąlygoms. Tinka vairuojant.

Skaičius 4 - akiniai sumažina saulės spindulių intensyvumą, esant ypač stip­riam apšvietimui. Vairavimui netin­ka.

4. Kontaktiniai lęšiai nė­ra saulės akinių pakaitalas. Kontaktiniai lęšiai su UV filt­ru taip pat patikimai apsaugo nuo UV spindulių, tačiau jie nėra saulės akinių pakaitalas, tad visada turi bū­ti nešiojami su kokybiškais saulės akiniais, turinčiais UV filtrą.

5. Pasirūpinkite 100 proc. apsauga. Saulės akiniai su poliarizuotais lęšiais turi 100 proc. apsaugą nuo UV spindulių, nuima atspindžius nuo horizontalių paviršių, matomos natūralesnės spalvos, akys mažiau pavargsta.

Mėgaukitės pavasario sau­lės spindulių šiluma ir švie­sa atsakingai. Užsukite į „Optikos pasaulio“ sa­loną Ši­la­lėje, Nepri­klausomybės g. 13, PC „Nor­fa“, kur konsultantės pa­dės išsirinkti tinkamiausius akinius nuo sau­lės.

Šilalės kultūros centre vyko rajono folk­lo­rinių šokių šventė-varžytuvės „Šok, žemaiti, šonke-2017“, skirta Lie­tuvos valstybės at­kūrimo šimtmečiui ir Tautinio kos­tiu­mo me­tams paminėti.

Varžytuvėse dalyvavo mokiniai iš Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Laukuvos Norberto Vėliaus, Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijų (vado­vės Gražina Pameditienė, Dig­ma Kononovienė, Olga Jog­mi­nienė, Alma Rumšienė, Asta Vaitkevičienė), Šilalės kultūros centro vaikų ir jaunimo folk­loro ansambliai „Smuokiuka“ bei „Gers smuoks“ (vad. Ir­mi­na Kėblienė, Jolanta Kažu­kauskienė, Ilona Raudonienė), Šilalės Simono Gaudėšiaus gim­­nazijos, Dariaus ir Girė­no progimnazijos bei „Et­no­­klubo“ nariai (vad. I. Kėb­lie­nė).

Varžytuvėse šokiams grojo Vaclovas Rudys, Dainora Tau­rinskienė, Zigmas Levickis, Al­­fonsas Maulius ir J. Ka­žu­kauskienė. Šo­kėjai rungė­si dviejose grupėse – pra­­de­dan­čiųjų ir pa­žengusiųjų.

Geriausiai šokį „Dirižablis“ sušoko Urtė Šematulskytė ir Hen­­rikas Zemeckis, Ur­tė Kėb­lai­tė ir Ro­kas Aury­la, šokį „Tamsi naktis“ – Aus­tėja Gai­liutė bei Vykin­­­tas Ka­žu­­kaus­kas, Eva Kol­­­bergy­tė ir Do­natas Vaitkus, „Kris­ti­­ja­niuš­ką“ – Gab­rie­­­­lė Bu­kausky­tė ir And­rius Ur­bo­­­nas, Elž­­bie­ta Še­­ma­­­tuls­ky­tė bei Kris­­tupas Gri­­­­ga­­­­lavičius, šokį „Ula­nas“ – Sva­­ja Grikšaitė ir Justas Ze­mec­­­kis, Ieva Špeč­­kaus­kaitė bei Os­karas Mi­ka­laus­kas, „Laz­dinką“ – Ak­vi­lė Bei­no­riū­tė ir Lukas Šeme­ta,  Berta La­pinskaitė ir Ei­mantas Be­tin­gis.

Pažengusiųjų grupėje šokio „Šok, merge­li, šonke“ nominantais tapo Guoda Rupšytė ir Netas Kli­ma­vičius, šokio „Dribkus“ – Diana Pudžiamytė bei Orestas Jurčys (jie – praėjusių metų pradedančiųjų grupės nugalėtojai), „Mel­ny­­kas I“ nominan­tai – Aistė Ku­likauskaitė ir Jonas Gu­daus­kas, „Lelinde­rio“ – Morta Girčytė bei Er­vi­nas Šeputis, „Polkos Lukšių“ – vi­sos keturios poros.

Komisijos sprendimu į respublikines mokinių foklorinių šokių varžytuves „Patrepsy­nė-2017“, kurios gegužės 13 d. vyks Kurtuvėnų dvaro ratinė­je, Šiaulių r., mūsų rajonui ats­to­vaus G. Bukauskytė ir A. Ur­­­bonas, E. Šematulskytė ir K. Gri­­galavičius, U. Kėblaitė ir R. Auryla, E. Kolbergytė ir D. Vaitkus, A. Beinoriūtė ir L. Še­meta, D. Pudžiamytė ir O. Jurčys, A. Kulikauskaitė ir J. Gu­dauskas, G. Rupšytė ir N. Klimavičius, M. Girčytė ir E. Šeputis.

Pabaigoje vyko Šilalės kraš­to šokio „Grečenikė“ varžytuvės. Nugalėtojai apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais.

Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ 

Šilalės kultūros centro folkloro ansamblio vadovė 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Kvėdarnos kultūros namų tautinių šokių kolektyvas „Ka­dagys“ (vadovė Giedrė Fasci), vasario mėnesį da­lyvavęs respublikiniame šokių festivalyje-konkurse „Gin­tarinė žiemužė-2017“ Nidoje ir užėmęs antrąją vie­tą, toliau skina laurus. Tarptautiniame šokių festivalyje-konkurse „Baltic Amber Spring Suvalkai-2017“ Lenkijoje taip pat iškovota antroji vieta.

Tai jaunam kolektyvui yra didelis pasiekimas. Juo labiau, kad vien noro dalyvauti tokiame konkurse neužtenka, reikia ir pinigų. Dalyvio mokestis vienam asmeniui (už 2 šokius) siekia iki 12 eurų, o kur dar kelionės išlaidos. Todėl už galimybę išvykti dėkojame Kvėdarnos seniūnui, o už tautinius rūbus - Kvėdarnos verslininkams.

Aldutė RIMKIENĖ

Kvėdarnos kultūros namų kultūrinės veiklos vadybininkė 

G. FASCI nuotr.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje atidaryta Kvė­dar­nos Kazimiero Jauniaus gimnazijos 7a ir 8b klasių mokinių tekstilės darbų paroda „Aukso žuvys po ledu“. Joje eksponuojami darbai, sukurti mišria technika: sujungiant avaloną (tirpią plėvelę), medį, audinį, siūlus bei kitas medžiagas.

Jaunieji kūrėjai ieškojo ori­­ginalių idėjų, kūrybingai panaudojo įvairias tekstilines medžiagas, konsultavosi su tech­nologijų mokytoja Daiva Ur­­­nie­žiene, kuri padėjo sukur­ti darbelius.

Paroda veiks iki gegužės 31 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Edita MERKELIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Siekdamos, kad mokiniai įgy­tų bei pa­gilintų ži­nias apie kultū­rin­gą elgesį, ir įgy­­ven­dindamos at­vi­rų durų savaitės idė­­ją, etikos, tikybos bei dailės mokyto­jos ve­dė integruotą kul­tū­ringo elgesio baž­ny­čioje pamoką.

Šventoriuje dailės mokytoja supažindino mokinius su Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčios architektūriniu stiliumi ir kuo ji yra ypatinga kaip meno kūrinys. Vos įžengę į bažnyčią, vaikai suklupo maldai, dalijosi mintimis, kaip reikia elgtis bažnyčioje. Ko nežinojo mokiniai, papildė ti­kybos mokytoja. Apie deramą elgesį bažnyčioje, skulptūras, paveikslus bei juose pavaizduotus šventuosius išsamiai papasakojo Pajūrio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Antanas Mačius, nepagailėjęs vaikams ir dovanų.

Jurgita SKURDELIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos tikybos mokytoja

Rugilės DAUKŠYTĖS nuotr.

Rietavo savivaldybėje, Girėnų girininkijoje esančiame Šilų miške, 2013 metų spalį atkurta partizanų žeminė sunaikinta. Tremtinių pastangos, jog šešių žuvusių laisvės kovotojų atminimas nebūtų pamirštas, nuėjo perniek – savanorių atstatyta ir ekskursijų lankyta že­minė sudeginta iki paskutinio rąsto. Dėl įvykio tyrimas pradėtas tik po savaitės, atlikus visas biurokratines prievoles. Jeigu, praėjus tiek laiko, specialistai nustatytų, jog gaisras kilo dėl kažkieno chuliganiškų veiksmų, pareigūnai gali pradėti ir ikiteisminį tyrimą.

Šilų miško glūdumoje kadaise slapstėsi partizanai. De­ja, 1952-aisiais šeši iš jų žuvo. Dar 1996 m. jų atminimo vieta buvo atstatyta, tačiau, laikui bėgant, ji neprižiūrima sunyko. Bet Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilalės skyriaus pastangomis 2013-aisiais ji atstatyta dar kartą. Kadangi vieta anksčiau priklausė Šilalės rajonui, o vėliau pateko į Rietavo savivaldybės teritoriją, atidarymo ir šventinimo ceremonijoje dalyvavo abiejų savivaldybių vadovai, tremtiniai ir kiti svečiai.

Nors vieta yra nuošali, tačiau buvo lankoma, o pasiryžusiųjų pagerbti žuvusiuosius negąsdino nei prastas kelias, nei lietaus nuplautos rodyklės. Deja, penktadienį „Šilalės artojo“ redakciją pasiekė LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės Teresės Ūksienės skambutis – žeminę sunaikino ugnis.

„Mums apie tai pranešė trečiadienį, o ketvirtadienį patys nuvykome pažiūrėti. Žeminė visiškai sudegusi, aplinkiniai medžiai aprūkę. Turbūt tik drėgnas oras padėjo išvengti didžiulio miško gaisro. Rietaviškiai įtaria, jog padegta tokioje nuošalioje vietoje galėjo būti savaitgalį. Tik kas dabar jau bepasakys, kaip buvo iš tiesų... Kas gali taip nekęsti praeities? Girininkas sakė, kad ten buvo kamera, bet ji yra kilnojama ir kaip tyčia tuo metu buvusi iškelta į kitą vietą. Savo lėšomis bei pas­tangomis buvome sutvarkę žeminę, šešių partizanų žūties vietą. Todėl toks jos sunaikinimas yra istorijos išniekinimas“, – apmaudo neslėpė T. Ūksienė.

LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkės pavaduotojas Antanas Rašinskas pasakojo, jog medienos žeminei įrengti paaukojo urėdija. Taip pat buvę minčių pasirūpinti, kad ji būtų įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tačiau tai esą nepavykę.

„Kreipėmės į Rietavo merą Antaną Černeckį, bet jis pasakė, kad reikia sušaukti savivaldybės tarybos posėdį. Dabar, kai objektas yra nebe Šilalės rajono teritorijoje, nelabai ką galime padaryti. Žadėjo įrengti rodykles, aiškiai matomas nuo autostrados. Bet kam jos dabar reikalingos...“ – apgailestavo tremtinys.

Apie įvykį informuota LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duo­baitė-Bumbulienė „Šilalės artoją“ patikino, jog stengsis surasti lėšų objekto atstatymui.

„Tokios vietos yra svarbios ir saugotinos. Todėl ieškosime paramos žeminei atstatyti, kad joje galėtų lankytis jaunimas, besidomintis istorine praeitimi“, – sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.

Galimu vandalų išpuoliu pik­tinosi ir Lietuvos gyventojų genocido bei rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

„Manau, jog tai blogų užmačių rezultatas – vieta ten labai nuošali. Deja, vandalizmo pas mus dar labai daug, ir toks kažkieno poelgis – bjaurus ir morališkai, ir fiziškai. Tai kultūrinio paveldo naikinimas, spjūvis žmonėms į veidą“, – teigė T. B. Burauskaitė.

Nepaisant visų pasipiktinimo bei pasibaisėjimo galimu vandalizmo išpuoliu, paaiškėjo keisti dalykai. Nors tremtiniai įsitikinę, kad policija turėtų pradėti tyrimą, Rietavo policijos komisariato viršininkas Marius Vaičikauskas teigė nieko apie gaisrą nežinantis. O pasiteiravus, ar bus pradėtas tyrimas, paaiškino, kad tam reikia turėti nukentėjusįjį ir užfiksuotą padarytą žalą.

Tuo tarpu girininkas Aud­rius Pinikis, kurio prižiūrimose valdose yra sudegintoji žeminė, patikino, jog miškui jokia žala nepadaryta: sudegė tik viena sausa pušis, o šalia buvusios dvi, tikimasi, išgyvens.

Gaisro priežasties nustatinėti neva nebuvo nusiteikę ir ugniagesiai. Anot girininko, kai jis dėl to kreipęsis į gaisrininkus, šie jam paaiškinę, jog iškvietimo į gaisrą nebuvo, vadinasi, ir tirti nesą ko. Žinoma, ką čia betirsi, kuomet gaisras drėgname miške ir taip užgeso...

Tik pirma­die­nį, „Šilalės artojui“ susisiekus su Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniuoju inspektoriumi Martynu Andrijausku, šis paaiškino, kad tyrimas bus pradėtas.

„Mes neatsisakėme tirti gais­ro priežasties, tik paaiš­ki­nome, jog reikalingas iškvie­timas. Šiandien gavome raštiškus iškvietimus iš policijos ir urėdijos, tad vyksime į gaisro vietą bei aiškinsimės aplinkybes. Jei bus nustatyta, kad tai buvo tyčinis padegimas, policija gali pradėti iki­teisminį tyrimą“, – kalbėjo M. And­rijauskas.

„Šilalės artojo“ korespondentams besidomint atstatytos žeminės gaisro istorija, pavyko pabendrauti su Rietavo savivaldybės Architektūros skyriaus vyresniąja specialiste Rimante Lenkšaite. Ji padėjo išsiaiškinti tai, ko nežinojo net labiausiai su žeminės atkūrimu susiję pašnekovai: vis dėlto ji yra įtraukta į saugomų objektų sąrašą. Tad juo labiau reikia visų vienybės bei susitelkimo, prikeliant žeminę ateities kartoms.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vaizdai po gaisro

Į redakciją paskambinęs Šilalės Maironio gatvės gy­ventojas piktinosi neva gendančiais šilumos reguliatoriais, kurie automatiškai turėtų atjungti šilumą. Vyras teiravosi, ar tikrai jie neveikia, jei net keturiuose skirtinguose namuose šildymas automatiškai neatsijungia.

„Gyvenu Maironio g. 21-ajame name. Prob­­lemos dėl šilumos reguliavimo prasidėjo jau pernai. Ža­dėjo viską sutvarkyti, bet šiemet ir vėl tas pats. Esant aukštesnei nei 13 laipsnių die­nos temperatūrai, regulia­toriai turi automatiškai išjungti namo šildymą. Tokiu būdu gyventojai galėtų sutaupyti. Bet tą savaitgalį, kai oras sušilo iki 17-22 laipsnių, šildymas vis tiek nebuvo išjungtas. Butuose tvyrojo toks karštis, kad teko atidaryti visus langus. Skambinau Šilalės šilumos tinklų meistrui, ir jis pasakė, jog taip atsitiko dėl reguliatoriaus gedimo. Tačiau apėjau dar keturis aplinkinius namus ir juose taip pat šildymas nebuvo atjungtas. Tai negi visur vienu metu tie reguliatoriai sugedo?“ – klausė šilališkis.

Tačiau UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorius Algirdas Šniepis patikino, jog visi reguliatoriai turėtų veikti.

„Šilumos mazge įrengti reguliatoriai, esant aukštesnei temperatūrai, šildymą atjungia automatiškai, o orui atvėsus, vėl pajungia. Tačiau, žinoma, būna gedimų, reguliatoriai kartais užstringa. Pa­sitaiko, kad, tarkime, atšilus orui, atjungia šilumą, bet atšalus jos nebepaduoda. Vi­saip nu­tinka. Pri­ima­me gy­ven­tojų skun­dus – to­kia mūsų pareiga. Ma­no žiniomis, dabar visi reguliatoriai jau yra sutvarkyti“, - teigė Šilumos tink­lų vadovas.

Jis priminė, jog kai tris paras laikysis vidutinė 10 laipsnių temperatūra, rajono savivaldybės administracijos di­rektoriaus įsakymu šildymas bus nutrauktas. Tačiau surinkus 51 proc. namo gyventojų parašų, galima prašyti šildymo sezoną užbaigti anksčiau ir tokiu būdu šiek tiek sutaupyti.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.