Praėjusį mėnesį Šilalės teismas už grotų pasiuntė nebe pirmą kartą įstatymui nusižengiantį Mindaugą Š. Jo pavardė vis mirgėjo teismo rūmų darbotvarkėje, bet vyro buvo gailimasi, jam skiriamos bausmės vykdymas atidedamas. Bet teisėsaugos kant­rybė trūko: visuomenės normas ignoruojantis pilietis pasiųstas laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.33

Nors valdžios pasikeitimas ir simbolizuoja būsimas permainas, mokesčių mokėtojams jos kainuos nemažai. Jau dabar aišku, jog buvusių rajono vadovų išeitinėms išmokoms bei kompensacijoms už nepanaudotas atostogas prireiks dešimčių tūkstančių eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.33

Visą žiemą prie miesto tvenkinio vykę darbai kėlė daugybę klausimų, bet ir pavasariui įpusėjus jų nemažėja. Pravažiuojantieji ar pėstute keliaujantieji teiraujasi, kas vyksta, kodėl palei vandens telkinį statoma kažkas panašaus į geležinkelį ir domisi, kiek tai kainuoja. Tuo tarpu valdininkai piktinasi dėl esą „nekorektiškų klausimų“.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.31

38 kartai – tiek išaugo afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų Lietuvoje, praėjusių metų rezultatus lyginant su 2014-ųjų, kai šalyje užfiksuotas pirmasis ligos protrūkis. Skaičiai išties grėsmingi, tad kol nėra vakcinos nuo viruso, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai įspėja: būtina griežtai laikytis biologinės saugos taisyklių. Tik taip bus apsaugoti kiaulių ūkiai, neužsikrės šernai, o pavojingos ligos plitimą pavyks prislopinti ir netgi sustabdyti. 

Pernai verslininkai kiaules buvo priversti naikinti tūkstančiais

2019-ųjų pirmasis ketvirtis nuteikia optimistiškai: AKM šie­met dar neišplito naujuose ra­jonuose. Taip pat ligos atvejų kol kas neužfiksuota nė viename kiaulių ūkyje, tačiau VMVT pareigūnams neramu dėl jos plitimo ten­dencijų. Maras lau­kinėje gam­toje šiemet nustatytas visiškai šalia kiaulių auginimo vietų. Todėl tik laiko klausimas, kada jis pasieks ūkius, o didžiausią nerimą kelia artėjantis šiltasis sezonas. 

„Nesinori prognozuoti, tačiau, stebėdami ligos plitimo tendenciją, matome, jog židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su šernų susirgimu. AKM protrūkiai ūkiuose dažniausi šiltuoju metų laiku, o tai yra siejama su aktyvesne žmogaus veikla – uogavimu, grybavimu, darbais laukuose ir miškuose. Kiaulių augintojai kartais per aplaidumą nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų ir ligą nežinodami atsineša į ūkius“, – pastebi VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas. 

Šiemet 166 nugaišę ir sume­džioti šernai buvo užsikrėtę AKM, o pernai ligos protrūkis buvo didžiausias nuo pirmo­jo užfiksuoto atvejo 2014 m. Tuomet AKM nustatytas 76 šernams, 2018-aisiais – 2922: ligos atvejų skaičius išaugo net 38 kartus.

Liga 2018 m. užfiksuota 42 nekomerciniuose ūkiuose, ten teko sunaikinti 130 kiaulių. Nors AKM pernai nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau juose gyvulių nuostoliai – milžiniški. Verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių. 

Maro sustabdymas prasideda nuo rankų plovimo 

Kai liga taip grėsmingai plinta tarp šernų, primenama biologinių saugumo taisyklių laikymosi svarba. Tinkamas jų laikymasis ūkius apsaugo ne tik nuo AKM, bet ir nuo kitų ligų patekimo bei plitimo viduje. 

Anot Lietuvos sveikatos moks­lų universiteto Ve­te­ri­narijos fakulteto Veterina­rinės patobiologijos katedros profesoriaus dr. Alvydo Malakausko, komer­ciniams ūkiams šios taisyklės priprastos, reikia jų tik dar griežčiau laikytis. Tačiau nekomerciniams kiaulių auginto­jams biosaugos reikalavimai bu­vo naujiena ir jiems yra sunkiausia pakeisti savo įpročius bei kasdienės veik­los praktikas. 

„Dažnai kiaulių laikymo vietos nėra tinkamai izoliuotos nuo žmonių ir gyvūnų, kiaulės neapsaugotos nuo tiesioginio ar netiesioginio kon­t­akto su šernais, jų produktais. Žmo­nės lankosi miškuose ir laukuose, ten atliekama įvairi veikla, o po to, nekeičiant drabužių, avalynės, naudojant tuos pačius apyvokos daiktus, neplaunant bei nedezinfekuojant rankų, einama prie savo kiaulių, gyvuliai šeriami žole. Taip keliama didžiausia AKM rizika“, – perspėja prof. dr. A. Malakauskas. 

Kiaulių ūkiams – valstybinė patikra

Pašnekovai vieningai sutaria – kiaulių ūkius privaloma stebėti tarsi po padidinamuoju stiklu. 

„Verslininkai kiaulių augintojai investuoja daug pinigų, norėdami atitikti biosaugos reikalavimus. Tačiau nekomerciniai augintojai mano, kad taisyklės reikalingos tik tikrintojams. Nors šie ūkiai per pastaruosius metus yra pagerinę biosaugos reikalavimus, bet vis dar pasitaiko neatsakingų ūkininkų“, – pastebi P. Bušauskas. 

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 13 tūkst. nekomercinių kiaulių laikymo vietų, todėl VMVT pareigūnų laukia tikras iššūkis, nes ūkiai bus tikrinami kitaip. 

„Šiemet į kiaulių ūkius vyks valstybiniai veterinarijos inspek­toriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai jos neturėjo, ir pastebėjome, kad buvo atlaidžiau žiūrima į ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų“, – teigia VMVT pareigūnas. 

P. Bušausko teigimu, AKM pre­vencija vykdoma ne tik ūkiuo­se. Intensyviai bendrauja­ma ir su medžiotojais. Nuolat dirbama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, atliekami ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais. 

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, kaip efektyviai naudojamos dezinfek­ci­nės priemonės, atrenkami mė­giniai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – optimizmo neslepia pašnekovas. 

Nebeauginantiems kiaulių – valstybės kompensacijos

Kovą su AKM galima paleng­vinti atsisakius kiaulių auginimo. Valstybė teikia pagalbą už kiekvieną paskerstą ar nugaišusią kiaulę – skiria 100 eurų išmoką. Taip pat atlyginama iki 90 proc. kitų ūkinių gyvūnų, išskyrus kiaules, įsigijimo išlaidų. Nusprendę ūkius išlaikyti, augintojai gali tikėtis pinigų už įsigytas ir tinkamai įgyvendintas biologinio saugumo priemones grąžinimo. Išlaidos atlyginamos iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 Eur vienam pareiškėjui. 

Pasak P. Bušausko, Žemės ūkio ministerija atliko tvarkos pakeitimus, ir į 100 Eur išmoką už paskerstą kiaulę gali pretenduoti augintojai visoje Lietuvoje, o ne vien tik esantys užkrėstoje teritorijoje. 

„Dažniausiai ūkininkai pasiskerdžia keletą kiaulių ir pasitraukia iš šios veiklos. Pastebime, kad praėjus šiek tiek laiko po gyvulių nelaikymo, žmonės patys nerodo suinteresuotumo vėl prie to grįžti. Jie teigia, jog atsiranda daugiau laiko, o ir pelnas ar nauda, kuomet reikia dirbti, pirkti pašarus, yra labai nedideli“, – sako VMVT pareigūnas. 

Ieškodami išeities, VMVT pareigūnai taip pat siūlo laikytis sezoniškumo, atsisakant gyvulius auginti šiltuoju laiku. Anot P. Bušausko, kiaulių laikymui skyrus 8–9 mėn, kai ligos patekimas į ūkius yra minimalus, AKM galima sustabdyti. 

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

„Šilalės artojo“ redakcija sulaukė Laukuvos seniū­ni­jos gyventojo prašymo išsiaiškinti, ar teisingai skai­čiuo­jama rinkliava už atliekų išvežimą. Jo teigimu, vie­toje planuotų išvežti 9 konteinerių, išgabenti tik 6 (žmo­gus sakė turįs pasižymėjęs net datas). Todėl jis mano, kad rink­liava jam paskaičiuota neteisingai.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26

Teneniuose, Nepriklausomybės gatvės pirmuoju numeriu pažymėtame name, 80-ąjį gimtadienį atšventė Al­dona Būdvytienė. Ji čia gyvena su sūnumi Albinu, mar­čia Jolanta ir darbštuoliais anūkais.

Algirdas DAČKEVIČIUS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.26

Kasmet daugėjant kaimui remti skirtų Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto priemonių, finansinė jų išraiška mažėja. Šilalės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojų skaičiavimu, pernai mūsų rajono ūkininkai turėjo gauti net 2 mln. eurų mažiau nei ankstesniais metais. Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra teigia, jog ūkininkams skiriama parama menksta dėl mažėjančio pieninių galvijų skaičiaus.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.24

Pavasario pradžioje startavo Daivos Lukminienės verslas Šilalėje. Moteris siuvėja dirba visą gyvenimą, o pirmosios jos klientės atsivijo meistrę iš Rietavo. Stilingai įrengtą siuvyklą puošia ir įeinančius pasitinka vieno žymiausių mados ir įvaizdžio korifėjų ištartų frazių: „Mada ateina ir praeina, o stilius yra amžinas“ (Yves‘as Saint Laurent‘as).

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21

Pajūrio ambulatorija niekaip neišbrenda iš nemalonumų. Šilalės rajono savivaldybės specialistams atlikus auditą, pastebėta, jog iššvaistyta daugiau nei 10 tūkst. eurų. Kaip specialiosios liudininkės apklausta įstaigos vadovė ir kasininkė. Galiausiai Klaipėdos apygardos teismas kalta pripažino dabar jau buvusią šios įstaigos vyriausiąją buhalterę V. J., kuriai skirta laisvės atėmimo bausmė ją atidedant.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20

„Nuo kada įstatymai reikalauja viešai deklaruoti tikėjimą? Juk tai labai asmeniška, subtilu ir privatu“, – postringavo į Aukštuomenės kroniką paskambinę piliečiai. 

Tačiau Alius, Aukštuomenės kronikos ekspertas, tik klausėsi išpūtęs akis ir nieko nekalbėjo: juk ir taip aišku, kad tikėjimas ar netikėjimas yra kiek­vieno privatus reikalas. Tai kam uždavinėti tokius klausimus?

Alius ŠAKINIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.20