Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, tėvai ne­re­tai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vai­­ko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini, o gal­­­būt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kom­peten­tingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna vi­siškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti vi­sas vi­suomenės sveikatos priežiūros specialistų re­komen­da­cijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais ne­pikt­nau­džiauti. 

Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pa­sakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė. 

Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi

Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, bet dažniausiai jos suaktyvėja, pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.  

Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai leng­vai, o kitam gali prireikti stip­resnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskie­nės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės Mėta ir Ula. 

Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, beveik visai neserga. 

„Visus vaikus auginame vie­no­dai, tačiau berniukų imu­ni­tetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų grei­tai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės bent jau kol kas yra atsparesnės“, – pasakoja I. Arnauskienė. 

Neprieštarauja, kai gydytojas paskiria antibiotikų

Vos tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams – daž­niausiai peršalimo (sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar nedidelis karščiavimas), I. Ar­nauskienė iš pradžių stengiasi gydyti vaikus naminiais me­todais: duoda daug įvairių žolelių arbatų bei kitų skysčių, kokybiško maisto, papildomų vitaminų, jei prireikia – ir nereceptinių vaistų. 

Kaip bebūtų, dėl pačių įvairiausių dvejonių Ieva konsultuojasi su gydytojais nuo pat vaikų gimimo, nes pasitiki jų žiniomis bei kompetencija. Tačiau kiekvieną kartą stengiasi sąmoningai vertinti situaciją ir pati. 

„Jei gydytojas sako, jog antibiotikų tam tikru ligos atveju vertėtų gerti, aš tikrai neprieštarauju ir nesakau ne, o sąžiningai ir atsakingai duodu jų vaikams. Juk negalime vaiko palikti likimo valiai ir galvoti, kad išgysime tomis žolelėmis, nors matome, kad jos jau tik­rai nebepadeda, o liga toliau progresuoja, silpnindama vaiko organizmą“, – teigia I. Arnauskienė.

Griežtai laikosi rekomendacijų

Moteris prisipažįsta nemėgs­tanti improvizacijų, juolab, kai kalbama apie vaikų sveikatą, todėl itin griežtai laikosi gydytojų nurodymų: kaip, kiek ir kada duoti paskirtų antibiotikų, žino, kad reikia baigti visą jų kursą, papildomai vartoti daug skysčių, ne­pamiršti gerti gerųjų bakterijų. 

„Jeigu būna kažkas neaišku, visuomet klausiu gydytojos – tikrai nenumoju ranka. Juk per ilgą laiką su gydytojomis, kurios rūpinasi tavo vaikų sveikata nuo pat mažens, susidraugauji. Be to, jos pačios dažniausiai irgi yra mamos, todėl visus iškylančius klausimus kuo puikiausiai supranta“, – neabejoja I. Arnauskienė. 

Tiesa, ji atvirauja, jog kartą su vyru buvo labai sunerimę, kai atsikėlę rytą pamatė sūnaus Džiugo išbertą kūną. Tačiau tėvai, pasikonsultavę su gydytojais, suprato, kad visa tai yra tik šalutinis antibiotikų poveikis, todėl gerai, jog jis pasireiškė paskutinę antibiotikų vartojimo dieną, o bėrimai praėjo savaime. 

Kaip bebūtų, pasak specialistų, pastebėjus nepageidaujamą reakciją į antibiotikus ar kitus vaistus, būtina kuo skubiau pranešti savo gydytojui, kuris paaiškins, kaip teisingai pasielgti. Gydytojas informaciją apie šalutinį vaisto poveikį suveda į sistemą, kuria naudojasi ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Todėl pranešdami apie šalutinį vaisto poveikį, padedame ir kitiems medikams skirti savo pacientams tinkamesnius vaistus bei įvertinti galimą papildomą jų poveikį.

„Vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis“ 

Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, tėvai stipriai prisideda prie vaikų imuniteto ir gali paveikti didžiąją dalį jį silpninančių veiksnių, tokių, kaip neteisinga mityba, skatinanti mažą naudingųjų medžiagų įsisavinimo kiekį bei vitaminų trūkumą, netinkama šeimos atmosfera, stimuliuojanti įvairias psichologines traumas, ir panašiai. 

I. Arnauskienė stengiasi grū­dinti vaikų imunitetą, nau­dodamasi keliomis pagrin­di­nėmis taisyklėmis. 

„Esu už tai, kad vaikai visuomet pabūtų gryname ore, ir vadovaujuosi taisyk­le, jog blogo oro nėra – yra tik netinkama apranga. Stengiuosi, kad viskas vyktų sąmoningai, todėl, pavyzdžiui, jei vaikas perbėgo per balą ar pargriuvo ant žemės ir šiek tiek sušlapo, tikrai nepuolu iškart perrengti“, – pasakoja mama. 

Taip pat kiekvieną dieną ji duoda vaikams žuvų taukų ir vitamino C, prižiūri, kad jie gertų pakankamai skysčių. O kai senelių darže jau atsiranda šviežių uogų ar vaisių, skuba į kaimą pasinaudoti šia vitaminų gausa. 

„Savo vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis, bet kartu ir besąlygiškai rūpinamės jų imunitetu bei sveikata, o užklupus ligoms, konsultuojamės su savo gydytojais ir atsakingai laikomės jų nurodymų bei rekomendacijų. Jeigu kompetentingas specialistas ir savo srities profesionalas paskiria antibiotikų ar kitokių vaistų, vadinasi, jis žino, ką daro“, – tvirtai įsitikinusi I. Arnauskienė.

Atrodo, jog įstatymų, galinčių sutramdyti smurtautojus, netrūksta, tačiau kai kuriuos tokius tipus lydi savotiška sėkmė – nors nustatoma, kad jie nuolat skriaudžia savo artimuosius, nuo realios bausmės jiems pavyksta išsisukti. Ir, deja, ne be pačių nukentėjusiųjų pagalbos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Aš, Bolius Sakinis, oficialiai pareiškiu, kad tampu savanoriu. Kaukių iš valdiškos medžiagos nesiūsiu ir bananų senukams nenešiosiu, prašau tais klausimais manęs be reikalo netrukdyti. Imsiuosi daug reikšmingesnės veiklos: per visą karantiną rinksiu žinias ir nešiu jas merui Algirdui. Bendraminčius kviečiu prisijungti – būsite mano komanda.

Bolius SAKINIS 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Šiųmetės Velykos Šilalės rajone paženklintos jauno vaikino žūtimi. Tragedija įvyko vėlų balandžio 13-osios vakarą Bagdonų kaime (Laukuvos sen.). Šiuo metu prie vie­nintelio sankryžoje augančio medžio siūruoja rožių kerelis ir dega žvakės...

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Dešimt būstų per pastaruosius keletą metų pardavusi Šilalės savivaldybė pakeitė poziciją – praėjusiame tarybos posėdyje buvo atmestas privatizuojamų būstų sąraše įrašytame bute gyvenančios šilališkės prašymas leisti įsigyti nuomojamą butą. Politikai spėlioja, ką toks valdančiosios daugumos balsais priimtas sprendimas reiškia ir ar tokios pozicijos nuo šiol bus laikomasi visų savivaldybės būstų atžvilgiu.

Daiva BARTKIENĖ 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Nuo penktadienio 20 val. visos šalies teritorijoje policija įrengė patikros postus ties įvažiavimais į miestus. Šilalėje jų yra penki. Tačiau, anot Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus, situacija gali būti kintanti, postai gali būti perkelti į kitas vietas.

Šeštadienį policija tikrino visus važiuojančiuosius Pietinio kelio gatve, įvažiuojančius į Šilalę Šiluose, Pūtvės Pilies g., Tauragės g. bei Dariaus ir Girėno gatvėje, ties parduotuve „Gaiva“.

Šioje vietoje patruliuojantys pareigūnai patikino, jog automobilių srautas – itin intensyvus. Kai kurie vairuotojai į Šilalę vėl ir vėl suko net ne po kelis, o po keliasdešimt kartų. Policininkai juokavo, kad gal vietiniai tikrina policijos budrumą. Vieną automobilį čia teko ir apgręžti.

„Sunku pasakyti, ar vairuotojas kalbėjo rimtai, ar juokavo, bet tikino, jog vyksta tranzitu į Vilnių. Nesiteiravome, iš kur jis atvažiavo, tiesiog nepraleidome“, – pasakojo poste dirbantys pareigūnai.

Čia vienu metu patikros laukė 3–4 automobiliai. Tačiau spūsčių nesusidarė. Ko teiraujasi pareigūnai, stabdantys įvažiuojančių vairuotojų?

„Klausiame vardo, pavardės, tikslaus adreso, kur gyvena ir tuo pačiu stebime, kaip į klausimus reaguoja automobilyje esantys žmonės. Jeigu kyla įtarimų, galima fotografuoti asmens, automobilio dokumentus. Niekas juk protokolų vietoje neišrašinėja, tam mes neturime laiko. Tad informacija gali būti patikrinta ir protokolai surašyti vėliau, o baudos už karantino sąlygų pažeidimą yra tikrai didelės: nuo 500 iki 1500 eurų“, – pasakojo kitame kelio poste, Šiluose, sutiktas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Marius Draudvila.

Jo turimais duomenimis, iki šeštadienio vidurdienio visoje AVPK teritorijoje buvo apgręžta apie 10 automobilių. Buvo uostamiesčio gyventojų, kurie vyko į Rusnę pažvejoti, buvo ir gyvenamosios vietos niekur nedeklaravusių žmonių.

„Šilalės keliuose srautai ženkliai sumažėję, o automagistralėje eismo beveik nėra. Tiesa, vakar apie 22–23 val., buvo kelios mašinos, kuriomis vyko keltu į Klaipėdos uostą grįžusieji. Grįžo jų ir į Šilalę. Du ar trys asmenys šiuo metu yra saviizoliacijoje“, – apie situaciją Šilalės rajone pasakojo M. Draudvila.

Tauragės AVPK viršininkas minėjo, kad postuose, o taip pat ir miesto viešosiose vietose budėti padeda karo policija, pasieniečiai (Pagėgių savivaldybėje), šauliai. M. Draudvila skaičiuoja, kad vienu metu visoje AVPK teritorijoje (be tiesiogines pareigas atliekančiųjų) postuose budi apie 50 pareigūnų, Šilalės keliuose – dar 14 policininkų.

Pietinio kelio poste dirbę policijos pareigūnai bei šauliai su šypsena pasakojo, kad apgręžti nedrausmingų vairuotojų jiems neteko, nes šie patys, pamatę pareigūnus, dar neprivažiavę posto, gręžėsi ir riedėjo atgal. Tokių buvo net keletas.

Tauragės g. kolegą pavadavęs pareigūnas, kuris kurį laiką budėjo Pūtvės Pilies g., pasakojo, kad vairuotojai iš anksto žinojo, jog bus tikrinami ir atsakingai reagavo: turėjo visus reikalingus dokumentus. Net ir tie, kurie yra rajono gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, vyko su atšviestų dokumentų kopijomis, jog įrodytų, kad tikrai yra šilališkiai.

M. Draudvila primena, kad rajono gyventojai šiomis dienomis gali judėti visame rajone nevaržomai, t. y. kaimiškų seniūnijų gyventojai be baimės gali važiuoti į Šilalę. Tačiau A. Lukošius akcentuoja, kad, nepaisant šios galimybės, savo poreikius reikėtų įvertinti atsakingiau, suplanuoti išvykas ir sumažinti važinėjimą iki minimumo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Balandžio 3-iąją posėdžiavę rajono politikai aštuonis mėnesius ruoštą funkcinės zonos „Tauragė+“ strategiją, kuriai įgyvendinti Šilalė jau artimiausiu metu turėtų gauti maždaug 2,1 mln. eurų, nusprendė papildyti 3,5 mln. Eur vertės sporto ir laisvalaikio centro projektu. Iš­girdę, jog šilališkiai politikai strategiją taiso, trijų Tauragės apskrities savivaldybių merai svarsto, kad šį projektą jie galėtų kurti ir be Šilalės.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Idėjos pralinksminti karantine esančius daugiabučių gyventojus į Lietuvą atkeliavo iš kitų šalių, didesniuose miestuose tai jau nieko nebestebina. Tačiau Šilalėje į to­kias „išmones“ dar žiūrima skeptiškai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Ilgai tvyrojusi ramybė išsisklaidė: šią savaitę jau ir Ši­lalėje atsirado sergančiųjų koronavirusu. Abu susirgu­sieji yra rizikos grupei priskiriami vyresni nei 60 metų žmo­nės. 

Gydėsi plaučių uždegimą

Trečiadienio popietę Šila­lę pasiekė žinia, jog susirgo mies­te gyvenantis vyras. Ty­rimas jam atliktas antradienį Tauragės mobiliajame punkte. Nuo plaučių uždegimo niekaip nepasveikstantis vyriškis paskambino numeriu 1808 ir už­siregistravo tyrimui. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Į gydymo įstaigą tre­čiadienį jį pristatė Šilalės grei­tosios medicinos pagalbos bri­gada. 

Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Valdemaras Jasevičius užtikrino, kad iškart buvo imtasi visų atsargumo bei apsaugos priemonių, susirgusiojo šeimos narys izo­liavosi, jam taip pat turėtų būti atliekamas COVID-19 tyrimas. 

Susirgęs šilališkis į užsienį išvykęs nebuvo, Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko duomenimis, kontaktų su grįžusiais iš užsienio neturėjo. Didžiausia tikimybė, jog koronavirusu užsikrėtė kovo 27 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje lankydamas artimą asmenį. 

Atvejai tarpusavyje nesusiję

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja Elvyra Daubarienė informavo, jog vyksta epidemiologinis tyrimas, konkretūs susirgusiojo maršrutai visuomenei bus paskelbti specialioje programoje. 

„Žmogus pensinio amžiaus, gyvena dviese, daug kontaktų negalėjo turėti“, – sakė E. Dau­barienė. 

Ketvirtadienį atėjo dar viena nerimą kelianti žinia – Klai­pėdoje atliktas koronaviruso testas patvirtino dar vieną Šilalės rajono gyventoją turint pavojingą infekciją. Jo gyvenamoji vieta neskelbiama. 

„Abu atvejai tarpusavyje ne­susiję. Ir šis žmogus užsikrėtė Lietuvoje. Vyksta epidemiologinis tyrimas“, – paaiškino E. Daubarienė. 

Spėjama, kad ir jis virusą galėjo pasigauti Klaipėdos ligoninėje, kur nuo vasario pabaigos gydosi paūmėjusias lėtines ligas. Per tą laiką į savo gyvenamąją vietą jis nebuvo grįžęs.

Kaukės tampa privalomos

Blogiausia, jei tikrai, kaip gir­dėti kalbant Šilalėje, net ir jausdamas ligos simptomus, pirmasis infekuotas asmuo vaikščiojo po miestą, lankėsi parduotuvėse, vaistinėse. Toks elgesys nerimą turėtų pasėti visiems, kurie demonst­ruoja drąsą, vaikščiodami be veido apsaugos kaukių, toleruoja be pirštinių dirbančias pardavėjas, nebodami realaus pavojaus, lankosi pas draugus ar susitikę pažįstamus parduotuvėje, susiburia pasišnekučiuoti. 

Ne be reikalo specialistai pa­taria į kiekvieną žmogų žiūrėti kaip į galimą viruso nešiotoją. Būtent dėl to nuo šiandien veido apsaugos kaukes dėvėti privaloma. 

Darbo medikams nesumažėjo

Savivaldybės gydytoja Dalė Briedienė informavo, jog pirmadienį Šilalės ligoninėje pradėjusi veikti Karščiavimo klinika iki vakar ryto dar neturėjo nė vieno paciento. 

„Matyt, nebuvo sukarščiavu­siųjų arba neatitiko kiti simptomai“, – svarstė D. Briedienė. 

Karščiavimo klinikoje pacientai priimami tik su šeimos gydytojo siuntimu ir iš anksto užsiregistravę. 

Kad karščiuojantys ligoniai nedažnai kviečia Greitąją medicinos pagalbą, pripažino ir UAB „Ambulansas“ Šilalės sky­riaus vadovė Loreta Kalnikaitė. Pavyzdžiui, balandžio 8 d. buvo tik du tokie iškvietimai. Tačiau darbo „greitosios“ medikams nesumažėjo. Atvirkščiai, dabar po kiekvieno iškvietimo tenka plauti ir dezinfekuoti automobilius. Ypač vargina tie iškvietimai, į kuriuos vykstama su specia­liais kombinezonais. 

„Po kelių valandų žmonės jaučiasi lyg vandenyje, sunku kvėpuoti ir judėti. Blogiausia, kad, nuvežę ligonį, neturi kur persirengti, tenka nusirenginėti lauke, rizikuojant savo sveikata“, – piktinasi L. Kalnikaitė.

Velykoms – uždaryti visi įvažiavimai į Šilalę

Vyriausybė trečiadienį pratęsė karantiną iki balandžio 27 d., o nuo šiandien vakaro griežtai apriboja judėjimą tarp miestų. Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas Audrius Lukošius sako, jog įvažiuoti į Šilalę visą šventinį laikotarpį negalės nė vienas svetur gyvenantis.

„Nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val. Lietu­voje ribojamas patekimas į mies­tus, visuose įvažiavimuose bus įkurti policijos postai, pareigūnai budės 24 val. per parą. Šilalėje bus stebima net dešimt įvažiavimų. Iš miesto išvykti bus leidžiama, tačiau judėti galima tik savo rajono ribose. Žmonių prašome šventiniais pirkiniais pasirūpinti iš anksto, kad nekiltų nesusipratimų“, – sako komisaras. 

Mažesni miesteliai (Kvėdarna, Laukuva, Pajūris ar Kaltinėnai) uždaromi nebus.

Šilalėje per Velykas teks dirb­ti absoliučiai visiems pareigūnams, gali būti, jog prie šilališkių prisijungs ir aplinkinių savivaldybių policininkai. Mat kiti miestai turi mažiau įvažiavimų ir ten reikės mažiau pajėgų. 

A. Lukošius primena, kad bus uždaryta ir visa automa­gistralė. Vietos gyventojams bus paliktas tik Žemaičių plen­tas. 

Visos šios sąlygos negalios specialiųjų tarnybų („greitosios“, gaisriniams, policijos) au­tomobiliams bei krovininiam transportui, į parduotuves ga­benančiam maisto produktus.

Velykų savaitgalį išimtys bus taikomos tiems, kurie į kitą miestą vyks dėl artimųjų mirties, darbo ar siekiant suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Vykti į kitą rajoną galės ir tie, kurie ten turi nekilnojamojo turto.

Planuojama, kad iš viso šven­tinį savaitgalį šalyje dirbs maždaug 3000 pareigūnų, policija pasitelks ir viešai nematomas technines priemones, o viešąją tvarką bei žmonių saugumą padės užtik­rinti policijos rėmėjai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų institucijų pareigūnai. 

„Visas tris šventines dienas pareigūnai važinės po rajoną ir informuos apie būtinybę laikytis karantino sąlygų. Tuo pačiu bus vykdomi ir žolės deginimo reidai“, – informavo Šilalės PGT viršininkas Vaidotas Kėbla.

Pajūryje dislokuoto Mo­tie­jaus Pečiulionio artilerijos ba­taliono vadas plk. ltn. Vadimas Jeriominas paaiškino, jog Lietuvos kariuomenės paskirtis – užtikrinti šalies saugumą, o kova su infekcija, vietos gyventojų saugumo užtikrinimo klausimai pavesti Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP).

KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308 pėstininkų kuopos vadas kpt. Gintaras Noreika patikino, kad jokios užduoties dėl karantino reguliavimo ar stebėjimo rajone veiksmų iš savo vadovybės iki ketvirtadienio nebuvo gavęs.

„Bet mes tam ruošiamės, in­formuojame karius, jog gali būtų skirta užduotis“, – sakė kpt. G. Noreika. 

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Rusų Obelyno kaime gaisras kilo pirmadienio popietę, apie 17 val. Nors abu šei­mininkai buvo namuose, nuostoliai – milžiniški. Tiesa, juos galbūt kompensuos drau­dimas, bet sudegusių augintinių niekas nebesugrąžins.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Šilalės PGT nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29