Nors jau daugiau nei penketą metų alkoholio varto­jimas šalyje mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka dau­giausiai jo vartojančių šalių sąrašo pirmose vie­tose. Pa­saulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių, ir skaičiai kiekvie­nais metais tik auga.

Apie tai, kokios grėsmės slypi anksti pradėjus varto­ti alkoholį ir kokių priemonių imtis susidūrus su šia problema, pasakoja gydytoja psichiatrė Vilma And­re­jauskienė.

Žaloja organizmą

Ne paslaptis, kad žmogaus organizmas auga, atsinaujina bei formuojasi visą gyvenimą ir alkoholis tam naudos neatneša. Atlikti tyrimai rodo, jog egzistuoja penkiolika genų, lemiančių organizmo reakciją į alkoholį. Net ir vienkartinis alkoholio padaugini­mas lemia blogą savijautą – sunkumą skrandyje, sutrikusią koordinaciją, suprastėjusią re­gą ar atmintį. Visa tai yra organizmo apsauginė reakcija, kuria siekiama sumažinti norą vartoti alkoholį.

Ilgalaikis svaigalų vartojimas turi kiek rimtesnių pasekmių – nyksta baltoji smegenų medžiaga, sutrikdoma hormonų sistemos veikla, prarandami vitaminai bei mineralai, tirpsta širdies raumenų ląstelės, didinančios miokardo infarkto išsivystymo riziką, kaupiasi riebalai, mat 1 gramas etilo alkoholio turi maždaug 7 kilokalorijas.

Apsvaigimas tampa tikslu

Anot gydytojos V. Andrejauskienės, ankstyvas vartojimas yra tarsi starto signalas pradėti veikti dėmesio, hiperaktyvumo, valgymo, procesiniams ir emociniams sutrikimams. Svaigalų paveiktas organizmas negalės taip greitai susiorientuoti savipagalbai, ir netrukus paciento sveikatos kortelėje nuguls visas ligų rinkinys. 

Specialistės teigimu, ankstyvo vartojimo grėsmė slypi besiplečiančiuose normų supratimo rėmuose. Jauni žmonės didžiąją dalį organizmo atsako į gaunamus nuodus įvardija kaip tinkamą ir priimtiną normą, todėl didesnis ir malonesnis apsvaigimas tampa tikslu, kurį bandoma įgyvendinti, vartojant keletą psichotropinių medžiagų vienu metu, sukeliančių nemenkų iššūkių organizmui.

Ragina ieškoti pagalbos

Susidūrus su alkoholizmu ar jaučiant artėjančią problemą, gydytoja V. Andrejauskienė ragina nedelsti ir nebijoti kreiptis pagalbos. Pirmoji kelionės stotelė – šeimos gydytojas. Būtent jis įvertins esamą situaciją ir nukreips reikiamu keliu. Atsisakyti alkoholio ir susidoroti su šia problema galima ir savarankiškai, tačiau specialistai pataria kelionėje iki savarankiško sprendimo pakeliauti kartu su jais, siekiant išvengti klaidingų sustojimų bei turint nuolatinį palaikymą ir supratimą.

Visuomenė sąmoningėja

Gydytoja pažymi, kaip svarbu pokyčių siekiančiam žmogui suvokti, kad efektyvus rezultatas nebus pasiekiamas greitai ir lengvai. 

„Asmuo laukia greito rezultato, jo nesulaukęs nusivilia, o nepatyręs norimų pokyčių, grįžta prie vartojimo, sukūręs nesėkmės istoriją bandant pabėgti nuo į nugarą alsuojančios problemos“, – teigia specialistė. 

Anot psichiatrės, kiekvienais metais visuomenė vis labiau sąmoningėja, nebijo pripažinti savo problemų ir kovoti su jomis. Ji ypač džiaugiasi pagalbos besikreipiančiais kančiose užstrigusiais 18–25 metų asmenimis: „Intensyvėjant gyvenimo tempui, jauni žmonės kelia sau didžiulius reikalavimus, nenumatydami rizikų patiria nuostolių, nesusitvarko su emocijų kiekiu, kaitomis, dėl to atsiranda nepasitikėjimas savo jėgomis bei galimybėmis. Tačiau džiugu, kad didėja supratimas, jog alkoholio ir kitų svaigalų vartojimas atima dar daugiau laiko, pajamų ir problemų neišsprendžia“.

Remiantis 2016 m. Lietuvos statistikos departamento tyrimų duomenimis, vienas 15 m. ir vyresnis Lietuvos gyventojas suvartoja 12,3 litro gryno alkoholio. Šio bei kitų atliktų panašių tyrimų rezultatai tik dar kartą pagrindžia šalyje esančios alkoholio problemos egzistavimą ir mastą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija stengiasi kovoti su šia problema jau ne vienus metus, tačiau didžiausi pokyčiai prasidėjo prieš keletą metų.

Imamasi griežtų priemonių

Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymai, kurie apribojo ir sutrumpino prekybos alkoholiu laiką, panaikino ir uždraudė alkoholinių gėrimų 

reklamą, taip pat naujasis įstatymas nurodė, kad alkoholį vartoti ir pirkti gali tik 20 m. sulaukę asmenys, o ne 18 m., kaip buvo įprasta iki tol. Nuo 2019 m. lapkričio mėnesio šalyje uždrausta gaminti ir platinti maisto produktus, žaislus bei kitas vaikams ir pa­augliams skirtas prekes, kurių dizaine yra alkoholinius gėrimus imituojančių detalių. 

Naujausias nuo šių metų pradžios įsigaliojęs įstatymas panaikino prekybą alkoholiu nestacionariuose statiniuose ir prekybą sezono metu kurortų lauko kavinėse bei poilsio ir turizmo zonose. Tačiau draudimas negalioja viešojo maitinimo įstaigoms, prekiauti alkoholiu lauke leidžiama iki 40 metrų nuo pastato su palikta galimybe savivaldybėms šį atstumą sumažinti ar panaikinti prekybos teisę.

Teigiamai vertina pokyčius

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu, 2020 m. vasario mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog daugiau nei pusė šalies gyventojų teigiamai vertina su alkoholiu susijusius pokyčius valstybės viduje. Tyrimas buvo atliktas 2018 m. ir šiemet buvo tik kartojamas. Rezultatas – vis daugiau šalies gyventojų yra patenkinti draudimais. 

Kone svarbiausias rodiklis atskleidė, jog net 35 proc. nuolatinių 18–74 m. amžiaus gyventojų nauji įstatymai bei apribojimai pagerino gyvenamąją aplinką. To ir yra siekiama, kad Lietuvoje gyventi būtų gera, malonu ir saugu!

Aktyviai gyvenantys šilališkai, pasibaigus karantinui, sveikatinimuisi išleis daugiau – Šilalės savivaldybės taryba pabrangino sporto salių bei kitų bendruomenių užsiėmimams naudojamų ugdymo įstaigų patalpų nuomą. Sporto salių nuomos įkainius Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Šilalės skyriaus pirmininkas ir miesto gimnazijos direktorius Stasys Norbutas paprašė padidinti trigubai. 2014 m. rudenį, perskaičiuojant litais nustatytas kainas į eurus, savivaldybės taryba buvo nustačiusi 0,1 euro cento už kv. m nuomos kainą. Iki šiol už valandą 540 kv. m Simono Gaudėšiaus gimnazijos sporto salės nuomos reikėjo mokėti beveik pusšešto euro. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Petras L. prisipažįsta: kai išgeria – tampa agresyvus, šei­mo­je kyla konfliktai. Pastarasis, dėl kurio vy­riš­kis at­si­­dūrė teisiamųjų suole, taip pat užvirė, jam ge­­­rokai padauginus „velnio lašų“. Nuo griežtesnės at­sa­komybės vyrą išgelbėjo tik nuoširdus gailėjimasis ir kaltės pri­pa­žinimas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Po to, kai „Šilalės artojas“ aprašė istoriją apie į vieno iš Laukuvos medžiotojų namus parsigabentą negyvą briedžio patelę, į redakciją kreipėsi medžiotojai Stasys Eitutis ir Erlandas Vaičekauskas, įtariantys, jog briedė galėjo būti nušauta. Vyrai nepriklauso „Medvėgalio“ medžiotojų būreliui, kuris įsipainiojo į šį incidentą, tačiau neneigia, kad „karo kirvis“ tarp būrelio ir jų yra iškastas labai seniai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Grupė Seimo narių konservatorių parengė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kad gruodžio 5-oji būtų minima kaip Padėkos savanoriams diena. Kodėl jos negalime minėti siaučiant pandemijai, jau šiandien, kai skaitytojas paims į rankas šį laikraštį? Trys pataisos iniciatoriai aiškina, kad JTO Tarptautinė savanorių diena už ekonominę ir socialinę plėtrą, dar vadinama Savanorystės diena, būtent tądien minima dar nuo 1985 m.

Iš tiesų, būtent šiandien mes turime nusilenkti ne tik gydytojams, gydantiems bei pri­žiūrintiems sunegalavusius žmones, dūstantiems ak­li­no­je apsaugos aprangoje, ne tik slaugei ar valytojai, rizikuojančiai savo ir savo šeimos sveikata, bet ir miniai savanorių, kurie be atlygio, be savo gyvenimo ir taip pat kontaktuodami su tūkstančiais galbūt irgi infekuotųjų aprūpina vienišius, izoliuotuosius, dažnai nelaimingus, trokštančius išsiveržti iš pavojaus zonos. 

Tad kodėl Padėkos savanoriams dieną mes nukeliame net po septynių mėnesių?

Čia norėjau pridurti: padėkokime ir valdžios atstovams, kurie, be visų klaidų, uoliai ir nuoširdžiai organizuoja kovą su koronavirusu. Bet susilaikiau. Ir štai kodėl.

Praėjusią savaitę Vyriau­sy­­bė nutarė beveik pusantro mi­­lijardo eurų skirti visiems, kurie šiandien arti skurdo ribos. Iš esmės iniciatyva yra gera: išaugs vaiko pinigai, galės atsigauti darbo netekusios šeimos, neįgalieji, padidės įvairios šalpos išmokos, bus „patepti“ bedarbiai, pensininkai. Bet čia ir stabtelėkime. 

Senas antikinis posakis „bi­jok danajų, dovanas nešan­čių“ (iš romėnų poeto Ver­gi­li­jaus poemos „Eneida“) šian­dien reiš­kia ne tiek galimą priešo klastą, kiek netiesiogiai liu­dija apie blogai parengtą planą – socialistiniu princi­pu vis­ką išdalinti visiems, brangiai skolintus pinigus išmėty­ti neatsirenkant, kam jų mirt gyvent reikia, o kas gali dar verstis. 900 tūkstančių pen­sininkų mo­kėti po 200 eu­rų, tam skiriant 180 milijonų, – tai dovana, kuri kelia begalę įtarimų. Vienas iš jų: kodėl šios masinės išmokos nukeliamos net į rug­pjūtį, kai daugeliui jų reikia šiandien? Ar tai nesusiję su spalio 11-ąją numatytais Seimo rinkimais? Kažkas pajuokavo, jog valdantieji galėjo šias išmokas mokėti spalio 10-ąją...

Kodėl šis sumanymas suprantamai nepaaiškinamas žmonėms, nors Vyriausybė nuolat kritikuojama, kad jos komunikacija su visuomene nėra aukšto lygio?

Premjeras Saulius Skver­ne­lis die­vagojasi, jog toks dosnumas su rinkimais nesusijęs. Tuo­met su kuo? Opozicija teigia, kad jau dabar pasiskolinti pinigai yra valstybės biudžete. Galbūt bankai nepasirengę juos pervesti „Sod­rai“? O gal neblogos palūkanos nuo pusantro milijardo kapsi į tų pačių bankų ar Vy­riausybės (kas galėtų paneig­ti: gal ir į privačias) kišenes? Kodėl pen­sininkai ir bedarbiai pagal išmokų poreikį ne­suskirsty­ti į tam tikras kategorijas? Nors pensininkams skiriama vienkartinė išmoka nesu­da­ro nė 10 proc. visų socialinei atskirčiai mažinti numaty­tų pinigų, ar jų negalima buvo papildomai nukreipti smulkiajam ir vidutiniam verslui finan­suoti, mokyklų infrastruk­tūrai gerinti, tiems patiems gydytojams, globos namų darbuotojams ar savanoriams skatinti? Klausimų daug ir jie verčia opoziciją šį Vyriausybės sprendimą apskųsti Konstituciniam Teis­mui. 

Kur buvęs, kur nebuvęs, į dovanų dalybas įsijungė ir Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis. Jo šventinis pareiškimas ge­gužės 1-ąją turėjo pradžiuginti kultūros darbuotojus. „Vals­tiečių“ lyderis pažadėjo, kad paramos lėšos kultūros sektoriui sieks šimtus milijonų eurų. Jo nuomone, ypač nuskriausti yra menininkai, renginių organizatoriai. Iš 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo paketo kultūrai artimiausiu laikotarpiu bus skirti 7 milijonai, o vėliau – šimtai milijonų. 

Kaip sakoma, ačiū ir už tai, bet Seimo Kultūros komi­te­to narys konservatorius Vy­tautas Kernagis pabrėžė, jog Vyriausybė ilgalaikio plano, kaip pagelbėti kultūros sričiai, neturi, o injekcijos į kultūros sritį turėtų būti 5–6 kartus didesnės.

„Valdantiesiems kultūra nė­ra prioritetas, o pir­menybę jie teikia pažadams, nukreiptiems į artėjančius rinkimus“, – sakė Sei­mo narys.

Taigi, priimdami dovanas iš šiuolaikinių danajų, gerai pagalvokime: gal tai Trojos ark­lys?

Česlovas IŠKAUSKAS

Savivaldybės taryba padėjo tašką Obelyno pagrindinės mokyklos istorijoje. Nuo rugsėjo mokykla vadinsis Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos Obelyno daugiafunkciu centru. Kol kas šį centrą sudaro tik biblioteka ir joje registruotas kaimo bend­ruomenės centras, bet skelbiama, jog pakeistas pavadinimas atvers galimybes kultūros iniciatyvoms, laisvose patalpose galės kurtis paslaugų verslai. Visa tai gerai, tačiau kaimo žmonės apgailestauja, kad naujoji valdžia, iškart po rinkimų kaip įmanydama gelbėjusi tik formaliai egzistavusią Upynos mokyklą, dabar kirviu kerta įstaigą, kurioje mokinių bent jau kol kas netrūksta.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.35 

Į „Šilalės artoją“ paskambinęs skaitytojas sakė, kad jo neapleidžia nuo­jauta, jog vienas kartas nemeluos, ir prieš kelis metus įrengtoje kelio Upyna–Šilalė žiedinėje sankryžoje nelaimė tik­rai įvyks. Pasak vyro, jis ir pats jau ne sykį vos nesusidūrė su nuo Laukuvos atskriejančiais automo­biliais.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Nuo kovo 16-osios įvestas karantinas pakoregavo ir Šilalės civilinės metrikacijos skyriaus darbą. Nors kovą ir balandį planuotos santuokos įregistruotos, kelios poros vestuves perkėlė į vėlesnį laiką.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Daugiau nei metus rengtą funkcinės zonos „Tauragė+“ strategiją vainikavo trijų savivaldybių merų susitarimas. Oficialų dokumentą pirmadienį pasirašė Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas, Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius ir Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Greta turėjo būti ir Šilalės her­bas bei Algirdo Meiženio parašas, tačiau mūsų rajono vadovas apie pasirašytą susitarimą nieko nežino. Už „Tau­ra­gė+“ projekto, kuriam valstybė ir Europos Sajunga per artimiausią dešimtmetį Šilalei planavo skirti net iki 18 mln. eurų, borto rajoną išstūmė politikų sprendimas papildyti strategiją sporto komplekso projektu.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad, siekiant užkirsti kelią galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) ligos plitimui, kiekviena gydymo įstaiga turės organizuoti savo darbą pagal pasirengtą ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) suderintą paslaugų atnaujinimo ir teikimo planą.
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, šis etapas reikalauja tinkamo pasirengimo, nes būtina užtikrinti tinkamą infekcijų kontrolę, pacientų ir medikų saugumą.

„Nepaisant to, kad jau dabar poliklinikos gali atverti duris savo pacientams, visgi iki tol jos turi atlikti namų darbus. Dirbti pradėti bus galima tik atsakingai parengus planą, kuris užtikrintų sklandžią veiklą, numatytų visus galimus situacijų sprendimus, kad visiems – ir personalui, ir pacientams – būtų aišku, kaip užsiregistruoti, kaip elgtis atvykus į konsultaciją, kaip organizuojamas poliklinikos darbas ir kaip elgtis kitais atvejais“, – sako ministras A.Veryga. Kiekviena poliklinika turi pagal savo infrastruktūrą apskaičiuoti maksimalų galimą priimti pacientų skaičių per dieną, konsultacijoms bei procedūroms reikalingų kabinetų skaičių, numatyti jų užimtumo ir dezinfekcijos tvarką. Taip pat plane turi būti numatyti detalūs įstaigos ir personalo veiksmai, jei gydymo įstaigoje būtų identifikuotas koronaviruso infekcijos atvejis. Atnaujinus paslaugas, prioritetas bus teikiamas nuotoliniam paslaugų teikimo būdui (tokių kaip vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ir tęsimas, šeimos gydytojo, gydytojo specialisto, slaugytojo konsultacijos, būtinųjų tyrimų paskyrimas), o tiesioginis kontaktas su pacientu būtų tik tuomet, kai paslaugos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.
Keičiasi ir registracijos pobūdis: gydymo įstaigos registratūra ar skambučių centras registruoja tik dėl nuotolinių paslaugų, o dėl tiesioginio kontakto konsultacijos pacientą turi registruoti pats gydytojas arba slaugytojas. Vizitui pas gydytoją specialistą registruojama kiekvienos gydymo įstaigos vadovo nustatyta tvarka. Numatoma, jog gydymo paslaugas privalo teikti minimalus specialistų skaičius. Keliose gydymo įstaigose dirbantis medikas, vengiant kryžminės taršos, visur, kur turi tiesioginį kontaktą, dirba ciklais. Taip pat darbuotojai privalo naudoti asmeninės apsaugos priemones, atsižvelgiant į saugumo lygius.
Įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad būtų vykdoma per dieną galimo priimti maksimalaus pacientų skaičiaus stebėsena, vertinama epidemiologinė situacija ir, jai keičiantis, koreguojamas maksimalus priimamų pacientų skaičius. Poliklinikos turi užtikrinti pacientų srautų valdymą, atskirdamos virusinės infekcijos simptomų turinčius pacientus nuo šių simptomų neturinčiųjų, o nuo virusinės infekcijos simptomų neturinčių pacientų – vyresnius nei 60 m. ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Pastarajai grupei skirtinos atskiros priėmimo valandos, užtikrinama, jog nesusidarytų laukimo eilių įstaigos viduje.
Be to, naudotis gydymo įstaigos liftu ir prie kabineto durų laukti gali ne daugiau kaip 1 pacientas (esant būtinybei – kartu su ne daugiau kaip vienu lydinčiu žmogumi). Paslaugos turi būti teikiamos griežtai joms paskirtu laiku. Pacientas įleidžiamas likus ne daugiau nei 10 min. iki vizito laiko. Laukiantys pacientai privalo laikytis saugaus 2 metrų atstumo. Tiesioginės konsultacijos tuo pačiu metu negali būti teikiamos greta esančiuose susisiekiančiuose kabinetuose. Rekomenduojama, jog visi pacientui paskirti tyrimai ir procedūros būtų atlikti vieno vizito metu. Pirmame etape rekomenduojama priimti ne daugiau kaip 50 proc. maksimalaus per dieną galimo priimti pacientų skaičiaus, vėliau – atsižvelgiant į šalies epidemiologinę situaciją.

Sveikatos apsaugos ministerijos inform.