Praėjusi savaitė buvo pažymėta išdidžiu Valstybės, kurios vardas Lietuva, žymeniu. Su pasikartojančiu jauduliu viso pasaulio lietuviai liepos 6-ąją giedojo himną, kurio žodžiai po daugiau kaip šimto metų tebėra stebėtinai aktualūs. Savaitė baigėsi Prezidento veiklos metinėmis, ir per visą žiniasklaidą nuvilnijo vertinimo, analizės, kritikos bei pagyrimų banga.

Lyderis su pliuso ženklu

Bandomuoju bet kurios institucijos periodu, kai ją vengiama vertinti, yra laikomos 100 dienų. Bet štai prabėgo beveik keturiskart daugiau. Esu toli nuo tos minties, kad šalies vadovą Gitaną Nausėdą reikėtų sumalti į miltus, kaip tai daro kai kurie retorikos vilkai ar išmanios Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) auklėtinės. Juo labiau, kad jauną Vilniaus universiteto mokslininką pažinojau dar nuo 90-ųjų pradžios, kai aspirantas su šeima glaudėsi kūdikio vystyklų kvapais persunktame Tauro bendrabutyje.

Nesiimu vertinti jo prezidentavimo visais aspektais. Pats G. Nausėda spaudos konferencijoje pripažino vienintelę didelę klaidą – Jaroslavo Narkevičiaus paskyrimą susisiekimo ministru. Tada buvo nusileista valdančiosios koalicijos spaudimui. Prezidentas iki šiol gailisi, jog nebuvo ryžtingesnis. Tas „trepsėjimas kojele” primena Valdo Adamkaus antrąją kadenciją, kai šis garbusis šalies vadovas vis reikšdavo „susirūpinimą”, bet neperžengdavo griežtumo rubikono. Dalia Grybauskaitė atvirkščiai – 

demonstravo kategoriškumą bei reik­lumą, todėl gerokai apgadino santykius su Vyriausybe ir valdančiaisiais. G. Nausėda, kuris, ko gero, iš visų Prezidentų plejados yra mažiausiai patyręs politikas, pasirinko aukso viduriuką. Ar tai charakterio bruožas, ar sumanus manevravimas dėl atsargumo – kol kas sunku spręsti.

Jeigu prakalbome apie charakterį, tai visi naujojo laikmečio vadovai yra labai skirtingi. Štai Vytautas Landsbergis buvo gudrus diplomatas, bet kartu ir bekompromisinis (tada juk buvo įtemptas metas), Algirdo Mykolo Brazausko stilius buvo sovietinio kumščio ir geraširdiškumo derinys (man jis kažkodėl primena Borisą Jelciną), V. Adamkaus inteligencija derinosi prie jo kompromisų ir nuolaidumo (nors už tai kai kas jį vadino bestuburiu), D. Grybauskaitė buvo griežto tono šalininkė (jos retorinis „topas” buvo Rusiją pavadinti „teroristine valstybe”), kiti valstybės vadovai išsamesnės analizės nenusipelnė.

Žinoma, G. Nausėda daro klaidų. Tačiau nagrinėti vien jas ir skubėti teisti šalies vadovą, sakykime, už tai, jog neuždengė skėčiu nuo šalčio tirtančio choro berniuko ar neįveikė valdančiųjų ir Premjero, siekdamas pašalinti iš posto arogantiškąjį susisiekimo ministrą, ar peikti už tai, kad pernelyg akcentuoja ryšį su tėvais ir gimtine, – tėra pilstymas iš tuščio į kiaurą. Man atrodo, kad prieš metus išsirinkome tinkamą šio nelengvo laikmečio Prezidentą.

Parlamentarizmo parodija

Kai skaitytojas paims į rankas šį laik­raštį, minėsime liūdną datą: prieš 80 metų, liepos 14 d., vyko sovietinio vadinamojo liaudies seimo rinkimai. Okupantas, kuris dviem etapais jau buvo įvedęs 130 tūkstančių raudonosios armijos kontingentą, užsmaugė du dešimtmečius egzistavusį jauną Lietuvos valstybės parlamentarizmą. 

Tą birželį prasidėjo spektaklis, kuris baigėsi liepos 14 d. marionetinio parlamento rinkimais (jie vieną dieną buvo pratęsti dėl rinkėjų boikoto), po savaitės sušauktu pirmuoju jo posėdžiu, paskelbusiu deklaraciją dėl prisijungimo prie SSRS, kurioje teigiama, kad „tik suvienytos sovietų respublikos gali atsilaikyti prieš imperialistinių valstybių pastangas pavergti mažas tautas…”

Kas atsitiko, įvedus šalyje vadinamą „liaudies valdžią“, puikiai žinome. Atrodytų, šiandien, kai Lietuvos valstybingumas neginčijamas, visi žino sovietinės okupacijos kainą. Bet štai neseniai užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu „Lietuvos diena” vardu. Portalas skelbia kažkokio „Kibirkšties” parengtą tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987). Kalba kaip kalba: argi Stalino statytinis galėjo kitaip kalbėti?

Bet štai „kagėbistiniu“ agento slapyvardžiu pasivadinęs įvado autorius „Kibirkštis“ aiškiai gėrisi tos kalbos leksika ir ilgisi anų laikų...

Neįtikėtina: ar dar yra tokių „paleckininkų“ nepriklausomoje Lietuvoje?

Česlovas IŠKAUSKAS

Šiauliuose vyko lengvosios atletikos vaikų čempiona­tas, kuriame dalyvavo ir sportininkai iš Kaltinėnų Aleksand­ro Stulginskio gimnazijos, treniruojami Severino Čėsnos. 

Justas Ašmonas rutulio stūmimo rungtyje, 3 kg įrankį nustūmęs 15,09 m,  iškovojo pirmą­ją vietą. Rojus Trimirka 600 m bėgimo distancijoje, įveikęs ją per 1:57,12 min., savo amžiaus grupėje užėmė pirmąją vietą, o bend­roje įskaitoje liko septintas. Abu sportininkai iškovojo teisę dalyvauti 15-ose tarptautinėse vaikų lengvosios atletikos varžybose Lowicz mieste (Lenkija). 

Džiaugiamės šiais aukštais sportininkų pasiekimais ir linkime gerų artėjančių startų.

Emilija AŠMONAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė

AUTORĖS nuotr.

Nuo birželio 29 d. iki liepos 3 d. vyko vaikų ir jaunimo vasaros poilsio stovykla ,,Svajok, ti­kėk, veik“, kurios veiklose dalyvavo Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokiniai.

Pirmą dieną pradėjome susitikimu su brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariais. Mokiniai apžiūrėjo kario ekipuotę, išklausė paskaitą apie tarnybą, susipažino su nuotolinio matymo prietaisais, karine technika, išbandė kario mankštą bei rankos taiklumą metant granatas. 

Baidarėmis upe Jūra plau­kėme nuo Pajūrio ,,kelmukų” iki Žvingių miestelio. Ne kartą te­ko ropštis iš valties ir trauk­ti ją, pakibusią tarp ak­menų.

Labai smagu buvo žaisti dažasvydį – savo jėgas galėjo išbandyti visi norintys. 

Ketvirtą dieną stovyklavietę įkūrėme gimnazijos stadione, dalyvavome socialinio-emocinio ugdymo ,,Juoda avis” mo­kymuose. Turėjome gerą progą pažinti vienas kitą neformalioje aplinkoje. Vakarop čia pat, stadione, žiūrėjome filmą ,,Mažasis princas”, kuris nė vieno nepaliko abejingo. Po filmo išskubėjome ruoštis naktiniam žygiui. 

Susiskirstę komandomis bei skanduodami pačių sukurtas skanduotes, išžygiavome Lileikėnų link. Žygis buvo nuotaikingas, netrūko kalbų, juoko, netikėtumų rengiant pasalas. Visą kelią lydėjo mėnulis. Grįžę po žygio aptarimo, jau paryčiais, išsiskirstėme trumpam poilsiui į palapines. 

Paskutinę dieną dar pasi­mė­gavo­me „burbuliniu futbo­lu”, aptarėme stovyk­los veiklas. Padėkoję vieni kitiems už buvimą drauge, išskubėjome namo.

Jurgita RUMŠIENĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos socialinė pedagogė 

AUTORĖS nuotr.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Tauragės departamento specialistai, kartu su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais atlikę patikrinimą vienam mūsų rajono gyventojui priklausančiose patalpose, sustabdė neteisėtai, namų sąlygomis vykdytą mėsos ir žuvies perdirbimo bei konservų gamybos veiklą. Į rinką neleista tiekti ir nuspręsta sunaikinti daugiau nei 73 kilogramus šaldytos mėsos, paukštienos bei žuvies.

„Šilalės artojo“ inform. 

VMVT nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.53

Oficialiai atidaryti Drobūkščių bendruomeniniai globos namai – paremon­tuotame pradinės mokyklos pastate apgyvendinti aštuoni Pajūrio vaikų globos namų auklėtiniai. Tačiau pirmoji Socialinių paslaugų namų darbuotojų jiems surengta šventė baigėsi prie žvakių – prapliupus lietui, dingo elektra.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.53

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi moteris prisistatė esanti gyvūnų mylėtoja ir tikino labai nerimaujanti dėl netinkamai per karščius laikomų veršelių. Pasak ši­la­liškės, ūkininkas juos paprasčiausiai kankina, neužtikrindamas deramų sąlygų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.52

COVID-19 pandemijos pasekmes analizuojantys ekspertai sako, kad jos padaryta ža­la sun­kiai išmatuojama. Ypač tai gali atsiliepti vaikų sveikatai. Apie tai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos pediatrų mokslinėje konferencijoje „COVID-19 pandemijos pamokos vaikų sveikatos priežiūrai: kada grįšime į įprastą gyvenimo ritmą?“ diskutavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės Daiva Razmuvienė ir Ginreta Valinčiūtė-Magelinskienė, VU profesoriai Arūnas Valiulis, Vytautas Kasiulevičius, Vai­dotas Urbonas, patirtimi bei įžvalgomis apie pandemijos poveikį vaikų sveikatai dalijosi Jungtinės Ka­ralystės (JK) ekspertai profesoriai Andrew Bush ir Ingrid Wolfe.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.52

Jau bene mėnuo Šilalėje tai garsiau, tai tyliau aidi patrankų šūviai. Gyventojai sunerimę vienas kito klau­sinėja, kas vyksta: gal karių pratybos, gal šiaip kas „blū­dija“? Tačiau į redakciją vienas po kito skambinantys šilališkiai skundžiasi, kad kas ten bebūtų, tie įkyrūs pok­šėjimai trukdo ilsėtis, nes nenutyla nuo ankstyvo ryto iki pat nakties.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.52

Žemės mokestis yra vienintelis dalykas, kuriuo politikai gali manipuliuoti, siekdami įtikti rinkėjams. Logiška jį nustatyti didelį, o įpusėjus metams – sumažinti trečdaliu ar net per pusę. Nors iškart būtų galima nustatyti mažesnį mokesčio tarifą, lengvatomis manipuliavo buvusi rajono valdžia, lygiai taip pat elgiasi ir dabartiniai savivaldybės vadovai.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.52