Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: institucijų vertinimai išsiskiria

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją Šilalės mokyklose skirtingos institucijos vertina nevienodai. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius atvirai kalba apie kanapių, elektroninių cigarečių ir kitų medžiagų vartojimo atvejus, bet štai Dariaus ir Girėno progimnazijos darbuotojai tvirtina rimtų incidentų nefiksuojantys.

Policija duomenų apie konkrečiai švietimo įstaigose nustatytus atvejus nekaupia, o Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras narkotinių ar psichoaktyviųjų medžiagų pėdsakų mokyklų aplinkoje netyrė nuo 2022 m. Tuo tarpu Šilalės rajono meras Tadas Bartkus pabrėžia, jog būtent problemos neigimas yra blogiausia, kas gali būti šioje situacijoje.

Remiantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis, 2024 m. registruoti 23 atvejai, kai nusižengimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 71 str. (Narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) padarė nepilnamečiai. Iš jų du buvo Šilalės rajono gyventojai. 2025 m. iš devynių registruotų atvejų vienas susijęs su šilališkiu, o 2026 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais iš keturių užfiksuotų atvejų du pažeidėjai buvo Šilalės rajono gyventojai. Dažniausiai nepilnamečiai disponuoja kanapėmis. Ir nors policija atkreipia dėmesį, jog mūsų rajone nustatomi pavieniai atvejai, kai į tokias bėdas įsipainioja nepilnamečiai, bendra tendencija kelia nerimą. Tuo labiau, jog narkotinės medžiagos tampa vis lengviau prieinamos, ypač – elektroninėje erdvėje. Tačiau pasakyti, kiek tokių atvejų užfiksuojama būtent Šilalės mokyklose ar jų teritorijose, pareigūnai negali, nes tokio pobūdžio statistika atskirai nėra renkama. 

Apie didėjantį kvaišalų prieinamumą kalba ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius Stasys Norbutas. 

„Kol kas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situaciją tarp mokinių yra pakankamai kontroliuojama, bet nerimą keliančių tendencijų daugėja. Nesame naivūs ir negalvojame, kad nieko nevyksta“, – sako S. Norbutas. 

Anot jo, vienas pavojingiausių dalykų yra tai, kad jaunuoliams psichoaktyviąsias medžiagas gauti darosi vis paprasčiau.

„Jų prieinamumas yra stip­riai išaugęs, mokiniai šių medžiagų gali įsigyti be didelių pastangų. Ir šios problemos mastas tik didėja“, – pripažįsta gimnazijos direktorius. 

Pasak S. Norbuto teigimu, šis klausimas nėra būdingas tik didiesiems miestams – paprastai viskas, kas vyksta juose, anksčiau ar vėliau pasiekia ir regionus. 

Gimnazijoje, direktoriaus teigimu, labiausiai pastebima elektroninių cigarečių vartojimo problema. Jų pavojus slypi neaiškiose medžiagose, kurios jose yra. Gimnazijos vadovas nenigia, jog pedagogams yra tekę susidurti ir su konkrečiais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais.

„Praėjusiais mokslo metais buvo fiksuotas kanapių vartojimas, esame turėję atvejį, kai mokinys vartojo „snusą“, dėl to jam sutriko sveikata, teko kviesti greitąją pagalbą“, – pasakoja direktorius.

Ir nors šis incidentas įvyko ne mokyklos teritorijoje, o pertraukos metu miesto parke, vis tik tai rodo, jog nė viena įstaiga nėra apsaugota nuo tokių situacijų. Tuo labiau, kad ir praėjusiais metais policijos pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose figūravo keli gimnazijos mokiniai. 

Visai kitokį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo vaizdą pateikia Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos darbuotojai. Progimnazijos direktorė Ona Sturonienė tikina, kad per trejus jos vadovavimo metus mokykloje nebuvo nustatyta atvejų, kai dėl narkotinių ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mokiniui būtų prireikę medikų pagalbos ar apie įvykį būtų tekę pranešti policijai. 

„Tokių atvejų neturime“, – teigia O. Sturonienė. 

Pasak direktorės, būta įtarimų dėl elekt­roninių cigarečių naudojimo, tačiau jie esą nepasitvirtino.

„Su alkoholio vartojimo problema mūsų mokykla nesusiduria, mes tik­riausiai per jauni tam“, – priduria O. Sturonienė.

Dar griežčiau galimus apsvaigimo atvejus progimnazijoje neigia direktorės pavaduotoja ugdymui ir Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Sandra Vaičikauskienė. 

„Greitoji medicinos pagalba nėra atvažiavusi į mūsų progimnaziją dėl kažkokių psichotropinių medžiagų vartojimo. Tai yra gandai, kad progimnazijoje būna daug tokių įvykių ir neva niekas nestebi situacijos“, – kategoriškos nuomonės laikosi S. Vaičikauskienė. 

Tačiau progimnazijos direktorė pripažįsta, kad atvejų, kai mokykloje ir šalia jos buvo perduotos elekt­roninės cigaretės, būta.

„Bet šiame sandoryje dalyvaujančių mūsų mokinių buvo tik mažuma“, – pabrėžia direktorė. 

Fiksuojami ir „mokinių parūkymai” – pasirodo, tai jau yra išmėginę net pradinukai. Pasak direktorės, situacija buvo išspręsta kartu su vaikais ir jų tėvais. 

Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Vilma Navardauskienė neslepia, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema tarp jaunimo egzistuoja, o dažniausiai mokyklos ir socialiniai pedagogai kreipiasi dėl 12–18 metų amžiaus asmenų. Anot specialistės, būtent šis paauglių amžius kelia daugiausiai iššūkių, jie pradeda eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis, nevengia ir pamėginti vienokių ar kitokių kvaišalų. 

Tačiau duomenų, kurie leistų palyginti situaciją konk­rečiose Šilalės miesto mokyklose, biuras šiuo metu neturi. 

Pasiteiravus, ar Simono Gaudėšiaus gimnazijoje ir Dariaus ir Girėno progimnazijoje buvo atliekami narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų tyrimai aplinkoje ir kokie jų rezultatai, biuras informavo, jog šiuo metu tokių tyrimų neatlieka, o paskutinis buvo prieš ket­verius metus. Ir pabrėžia, kad tokie tyrimai esą neparodytų, kiek mokinių iš tiesų vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, o leistų nustatyti tik jų pėdsakus tiriamoje aplinkoje.

Higienos instituto 2024 m. mokinių gyvensenos tyrimas, kuriame dalyvavo 306 Šilalės rajono mokiniai, atskleidžia, jog 3,9 proc. apklaustųjų nurodė per paskutines 30 dienų rūkę elekt­ronines cigaretes (bend­ras Lietuvos rodiklis siekė 9,9 proc.), kanapes bent kartą gyvenime nurodė vartoję 3,6 proc. Šilalės rajono mokinių, per paskutinius 12 mėnesių –1,6 proc., o per paskutines 30 dienų – 1,3 proc. Kitų narkotinių ar psichoaktyviųjų medžiagų bent kartą gyvenime vartoję nurodė taip pat 3,6 proc. apklaustųjų. Duomenys paremti mokinių atsakymais ir atspindi viso rajono, o ne atskirų ugdymo įstaigų situaciją.

Nepaisant skirtingo situa­cijos vertinimo, abi mokyk­los taiko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones. Simono Gaudėšiaus gimnazija bendradarbiauja su Visuomenės sveikatos biuru ir psichologais, mokiniams rengiamos paskaitos, dirbama su rizikos grupei priskiriamais jaunuoliais. Tačiau direktorius pripažįsta, jog galimybes vykdyti daugiau veiklų riboja finansai.

Dariaus ir Girėno progimnazijoje prevencijai pasitelkiamos stebėjimo kameros, dūmų ir metalo detektoriai, vykdoma mokinių daiktų patik­ra, diegiama praėjimo kontrolės sistema, taip pat bendradarbiaujama su Visuomenės sveikatos biuru. Tačiau progimnazijos socialinė pedagogė Rasa Jokūbauskaitė abejoja vien teorinio švietimo pakankamumu.

„Paskaitos yra gerai, bet tai yra teorija ir mokinio supažindinimas su tuo, kas gali nutikti. Jei mokinys pasiduos spaudimui ir nesugebės pasakyti „ne“, teorija nepadės“, – teigia R. Jokūbauskaitė.

Nors konkretaus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo masto miesto mokyklose nustatyti nepavyksta, rajono meras T. Bartkus ragina prob­lemos neneigti. 

„Manau, nesame kažkuo išskirtiniai, todėl tikrai nereikėtų apsimetinėti, kad mūsų rajono švietimo įstaigoms ši bėda negresia“, – teigia T. Bartkus. 

Pasak mero, mažame rajone informacija apie mokyk­lose ar jų aplinkoje nutinkančius incidentus greitai pasklinda tarp vaikų, tėvų ir kitų gyventojų, todėl, anot jo, blogiausia, ką gali institucijos daryti, tai bandyti ignoruoti tai. Anot T. Bartkaus, pirmiausia reikėtų kovoti ir apie tai viešai kalbėti.

„Neigimas yra pats leng­viausias dalykas“, – pabrėžia meras.

Jo įsitikinimu, didžiausia prevencija šiuo metu būtų parodyti realų situacijos mastą, o tada jau galvoti, kaip problemą spręsti. Be to, meras akcentuoja ir visuomenės atsakomybę, kuri nesibaigia ties ugdymo įstaigų teritorija. 

„Jeigu mokykloje neleisime, bet už tvoros niekas vaikų nesudrausmins, rezultatų nepasieksime“, – neabejoja T. Bartkus.

Apie atsakomybę už mokyklos ribų kalba ir S. Norbutas. Gimnazijos direktorius tikisi, jog viešas kalbėjimas apie problemą paskatins diskusijas ne tik ugdymo įstaigose, bet ir šeimose. 

„Niekas negalvojame, kad taip atsitiks mums ar mūsų vaikams, tačiau požiūris pasikeičia, kai susiduriame patys su tokia situacija“, – kalba gimnazijos vadovas.

Donata STASYTYTĖ

Vilniaus universiteto žurnalistikos antro kurso studentė „Šilalės artojo“ praktikantė