Tikiu, kad vėl gražiai žydėtų sodai, Kad vėjas suptų žemės daigą, O želmenys visiems vienodai Augintų turtą, skalsą, laimę. Tikiu, kad upėmis sušniokštų Širdies gerumas ir dorybės, Jei niekas, niekada neloštų Iš mūs vienos nedalomos Tėvynės. x x x Esam dulki unt žemiška svieta ten, kur reik, i kap reikiant padėta, vaikštom kožnas likima takeles, bet tik žmonis vadinas „karales“.…