„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Užsiregistruoti pas gydytoją – iššūkis net kantriausiems

Karantinas seniai baigėsi, tačiau dalies įstaigų durys gyventojams vis dar užrakintos. Bene skaudžiausia, kai mokesčius mokantys žmonės turi kęsti skausmus vien dėl to, jog nepavyksta užsiregistruoti pas gydytoją, tėvai nervinasi prieš mokslo metų pradžią negalintys užregistruoti vaikų profilaktiniam patikrinimui, daug žmonių nesulaukia specialistų konsultacijų ar negali atlikti reikalingų tyrimų. Su tokiomis problemomis susiduria ir mūsų rajono gyventojai.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.64

Po tiltu rastas nužudytos moters kūnas

Vienam mūsų rajono mėgėjui žvejoti rugpjūčio 11-osios rytas prasidėjo kraupiu radi­niu. Aitros upės pakrantėje jis aptiko negyvą jauną moterį. Policija pradėjo nužudymo tyrimą ir ieško asmenų, kurie tuo metu važiavo keliu Mažeikiai–Plungė–Tauragė.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.63

Nusvirusios varpos skubina javapjūtę

Nugeltę javai, pilkšvos ražienos, kukurūzų miš­kas, pjau­namas atolas, šiaudų rulonų primėtyti laukai liu­dija – va­sara eina į pabaigą. Kartu su ja ir svarbiausias dar­by­me­tis – javapjūtė.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.63

Periodinės ir vienkartinės išmokos smulkiesiems ūkininkams

Švelnindama karantino padarinius, Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems. Tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma, todėl šio sektoriaus atstovams numatytos specialios vienkartinės ir periodinės išmokos. 

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkis yra iki 4 EDV, gali kreiptis vienkartinės arba pe­rio­di­nės išmokos už karantino laikotarpį. Prašymus galima pildyti iki gruodžio 11 d. 

Dėl išmokų reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos. Išmokėjimu rūpinsis „Sodra“.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.63

Šilališkio triumfas smiginio varžybose

Praėjusį savaitgalį Kaune vyko „Lietuvos DARTS spor­to federacijos taurės 2020” varžybos. Asmeninėje rung­tyje nugalėtoju tapo šilališkis Edgaras Grikšas, tarp mo­terų nepralenkiama buvo Milda Zdanauskaitė iš Kauno. 

Iš viso prie smiginio taikinių varžėsi 79 vyrai ir 23 moterys. Kovota trijose rungtyse.

E. Grikšas iki šiol yra dalyvavęs ketveriose Lietuvos smiginio reitingo varžybose. 

„Finale jaučiausi daug stip­riau“, – sakė Edgaras, pripažinęs, jog vis tik su jauduliu teko pakovoti.

Anot jo, rinkti taškus sekėsi gerai, tačiau jaudulys neleido pataikyti į reikiamą dvigubą sektorių, o tai būtų garantavę po laimėtą tašką. 

Atsilikdamas rezultatu 2:0, šilališkis sugebėjo susikaupti ir pakreipti žaidimą sau palankia linkme.

„Mėčiau ramiai ir užtikrintai. Supratau, kad kitos galimybės laimėti gali ir nebūti“, – po finalo kalbėjo Edgaras, turėjęs įveikti daug stiprių priešininkų. 

Lietuvos smiginio reitingo asmeninės rungties finale žaidė ir vilnietis Edgaras Pi­gu­levičius. Jis pusfinalyje įtemp­toje kovoje rezultatu 4:3 nuga­lėjo kretingiškį Sigitą Kva­jaus­­ką. E. Grikšas pusfinalyje ap­lenkė daugkartinį Lietuvos ir tarptautinių varžybų nugalėto­ją mažeikiškį Arūną Čiplį (4:3). 

Moterų asmeninės rungties finale M. Zdanauskaitė su­­si­ti­ko su Asta Jukniene iš Elekt­rėnų. Trečiąsias vietas iškovo­jo klaipėdietė Ger­da Mal­dei­­kytė ir vilnietė Kor­ne­li­ja Lu­šai­tė.

Porinę rungtį tarp moterų laimėjo Vil­niaus „Legiono“ atstovės K. Lu­­šaitė ir Eglė Galdi­kaitė, fi­na­­le pranokusios „Smi­ginis LT“ atstoves Sandrą Rim­kevi­čiūtę bei Jurgitą Šakienę iš Kau­no. Vilnietės žaidė ir komandinės rungties finale, tačiau turėjo pripažinti Kauno „Tra­jek­­torijos“ narių M. Zda­naus­kai­tės ir Ramintos Kve­da­rai­tės pra­našumą. 

„Legiono“ atstovai Jonas Jo­naitis ir Andrius Pikiotas buvo stipriausi porinėje rungtyje tarp vyrų, lemiamame žaidi­me laimėję prieš Mindaugą Ba­rauską iš Prienų ir kaunietį Mantą Petkevičių, o kartu su E. Pigulevičiumi bei Vygintu Kisevičiumi užtikrintai žengė į komandinės rungties finalą. Jame susirungė su kretingiškiais „Topo“ žaidėjais S. Kva­jausku, Pauliumi Mika­lo­čiumi, Artūru Galdiku bei Min­daugu Viskontu. Taiklesni buvo pastarieji, bet tai vilniečiams nesutrukdė laimėti bend­ra­ko­man­dinėje įskaitoje, kurią sudaro komandos vyrų ir moterų trijose rungtyse pelnyti taškai.

Justė JURKŠAITĖ

Klubo „Smiginis LT“ nuotr.

Valdžia nežino kaimų ribų, gyventojai – savivaldybės planų

Net ir pati geriausia žinia gali sukelti audrą, jei valdžia nederina savo planų su gyventojais. Prieš tris savaites pradėtas Gineikių kaimo Dio­nizo Poškos gatvės kapitalinis remontas vienus nudžiugino, kitus pri­vertė skaudžiai nusivilti. Paaiškėjus, kad savivaldybės klerkai ne­be­žino kaimų ribų, atokiau gyvenantys žmonės pasijuto nereikalingi. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.63

 

Bendruomenių susitelkimui reikia kūrybos džiaugsmo

Vasara – renginių metas. Joninės, Oninės, kaimų šventės, javapjūtės pabaigtuvės, derliaus sutiktuvės... Visas sunku būtų išvardinti, nes kiek rajone bendruomenių, kone tiek pat ir švenčių. Kai kurios įsigud­ri­na švęsti kelis kartus per metus. Ir kodėl gi ne, jei įvairūs fondai bei savivaldybė dosniai skiria pinigėlių susibūrimams? Tokiuo­se renginiuo­se dažniausiai klykauja pop „žvaigždutės“ ir laisvai liejasi alus, o kai­mo žmonės pyksta, kad pinigai išleidžiami draugų bei giminių baliams. Todėl gera pa­s­tebėti tas bendruomenes, kurios mokesčių mokėtojų pinigus naudoja prasmingai – tvarko ir puošia savo kaimus, sukuria tai, kas išliks dešimtmečiams ir būsimoms kartoms primins, jog kažkada čia gyvenome. 

Pamąstyti apie tai, kas išliks po mūsų, paskatino Bilionių kaimo bendruomenės ir seniūnijos ketvirtą kartą surengtas tautodailės pleneras „Šimt­mečio veidai ir vaizdai“. Savaitė, kai prie piliakalnio dūzgia pjūklai ir kaukši kaltai, reikalauja ilgo bei kruopštaus pasirengimo – to nežino tik tos bend­ruo­menės, kurios ilgesniam laikui nėra priėmusios svečių, pasirūpinusios jų apgyvendinimu, nakvyne, maitinimu ir bent minimaliu apmokėjimu už darbą. Nors iš šono stebint ir atrodo, kad šeimininkams toks šurmulys yra labai smagus, šventei laiko nebelieka. 

Užtat būna rezultatas, kuriuo džiaugiasi visi: ir tie, kurie buvo atvykę į plenero metu vykstančius renginius, ir kurie neturėjo tam laiko, tačiau bent jau pro šalį eidami minutei sustoja pasigėrėti kaimą papuošusiu nauju kūriniu. Viskas, kas sukuriama plenere, skirta šio krašto žmonėms. 

Pasak Bilionių seniūnės Lo­retos Dau­­kan­tienės, rengti plenerą paska­ti­no Ši­lalės kraš­tiečių draugijos pir­mi­nin­kas Vir­ginijus Jocys, todėl pir­­masis renginys įvyko Že­maičių kultūros draugijos ini­ciatyva. Idėjos pirmtaku tapo 2007 m. etnografinėje sodyboje surengta kūrybinė stovykla „Muo­line ruo­kun­dā“ (Mo­liniai pasikalbėjimai). Po dešimt­mečio ji atgimė į Lie­tu­vos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą tautodailės plenerą. 

Bendradarbiavimas su kraštiečiu V. Jo­ciu, Žemaitijos regio­ninės etninės globos tarybos pirmininku, bilioniškiams padėjo padaryti didžiulį darbą. Gulbių kaime atsirado unikalus Norberto Vė­liaus ir Lau­ryno Ivinskio istorinis pažintinis kelias, kuriame įamžinta nemažai Šilalės kraštui bei visai Lietuvai nusipelniusių žmonių.

2017 m. vykusiame  tautodailės ple­nere Dainius Jan­kauskas sukū­rė paminklą piliakalnių tyrinėtojui Liud­vi­kui Kšivickiui, 2018-aisiais kaltinėniškis Alvydas Pocius sukūrė atminimo ženklą istorikui Simonui Daukantui, akmentašys Valdas Banza prieš dvejus metus čia įamžino Šilalės krašto savanorių at­minimą. 

Gulbių kaimo kelyje stovi paminklai poetui, publicistui, vertėjui, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjui L. Ivins­kiui, religijotyrininkui ir baltų mitologi­jos rinkėjui N. Vėliui, partizanei Ire­nai Pet­ku­tei-Ne­ringai, pa­sie­­nie­čiui An­ta­­­n­ui Strau­kui, gamtininkui Čes­lovui Ku­­da­bai, 1918–1920 m. Lie­tu­vos nepriklausomybės kovų dalyviams. 

Mažai Lie­tu­vo­je yra tokių unikalių, praei­tį su dabartimi jungiančių vietų, todėl bilioniškiai išties tu­ri kuo didžiuotis. Gra­žus ir jų naujausias su­ma­ny­mas pa­puošti seniūnijos centrą skulp­tūrų parku. Jame jau stovi pernai sukurti tautodailinin­kų darbai. Bi­lio­niškių bei jų svečių akis džiugina medžio drožėjo A. Pociaus sukurta legendinio milžino skulptūra, bent minutei prisėsti traukia ant dviejų meškų laikomo medinio suolelio – jį pernai padarė D. Jankauskas. 

Nemažas ir šių metų plenero derlius. Parkelyje prie Bilionių seniūnijos netrukus atsiras atminimo ženklai šio krašto kaimams. Bilionių seniūnija maža, ją tesudaro vos aštuoni kaimai, daugelis jų nyksta: Baublių kaime gyventojų jau neliko, Padvarninkuose gyvena vos vienas, Aukštagirėje – du žmonės. Greta kaimams skirtų akmeninių skulptūrų se­niūnijos parkelyje stovės Jo­no ir Salomėjos Gargasų že­mėje rastas riboženklių ak­muo – manoma, kad jis gali būti išlikęs net nuo XVI a. 

Prasmingą kaimų įamžinimo darbą bilioniškiai šiemet patikėjo patiems ge­riausiems Lietuvos tautodaili­nin­kams: tris kartus „Aukso vainiku“ apdo­va­notam Adolfui Teresiui ir vieną „Auk­so vainiką“ turinčiam akmenta­šiui V. Ban­zai. Kartu su jais dirbo ir to­kį pat apdovanojimą pelnęs kryždirbys A. Pocius. 

Pasak Bilionių seniūnės L. Dau­kan­tienės, pleneras „Šimt­me­čio veidai ir vaizdai“ suburia vietos bei kitų re­gio­nų me­nininkus ir meno mėgėjus, paskatina žmones domėtis savo krašto tradicijomis, istoriniais įvykiais, kultūros ir gamtos paveldu, puoselėja že­maičių papročius, tradicijas, skatina prisiminti žemaitišką kalbą. O tuo pačiu stiprina bend­ruomenės vienybę ir susitelkimą, norą išgyventi bendrą kūrybos džiaugsmą, susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai. 

To niekaip nepalyginsi su vieno vaka­ro šou, suteikiančiu galimybę valdžiai parodyti savo „gerumą“. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Vidury gyvenvietės – pavojų keliantis šabakštynas

Kam daryti, jeigu galima nedaryti? Regis, tokia taisykle vadovaujasi mūsų valdininkai, jei tik prisieina spręsti bent kiek sudėtingesnę problemą. Todėl nenuostabu, kai gyventojai, ne kartą mėginę rasti išeitį valdiškose institucijose, bet atsimušę lyg į sieną, pagalbos kreipiasi į „Šilalės artojo“ redakciją. Ir šįkart, nuvažiavę pasižiūrėti į Burkėnus, ar tikrai seniūnas nė karto nesuorganizavo pakelių šienavimo darbų, išgirdome ir daugiau žmonių skundų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.62

Ūkininkų deklaracijose vyrauja pievos ir ganyklos

Darbymetis pačiame įkarštyje: javų laukais plaukia kom­bainai, keliais zuja traktoriai, vienur kitur dirvą jau raižo plūgai – žemdirbiai rengiasi žieminių rapsų sė­jai. Taip ir su­kasi kaimo žmonių metų ratas – nuo dar­bymečio iki darbymečio, trumpam suteikda­mas laiko tik pasidžiaugti  derliumi ir sudėlioti ateinančių metų planus.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.62

„Ir po metų norėčiau dirbti“

Be smulkiojo verslo paslaugų neišsiverčiame: prairo bato siūlė – reikia batsiuvio, pas kirpėją užsukame bent keletą kartų per metus, panorėję kavos puodelio su ban­de­le – į kavinukę, reikia žemę pamatuoti – pas geo­dezininką, skustuko bulvėms ieškome turgelyje. Gaila, bet vis mažiau lieka nedidelių maisto ir kitokių prekių par­duotuvėlių, nes jų veiklą dažnai paralyžiuoja stambūs prekybos centrai. Ne vienas jų yra ir Ši­la­lėje.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.62

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą