Regionų krepšinio lygos A divizione žaidžianti Šilalės „Lūšis“ šiuo me­tu yra priešpaskutinėje, 15-oje turnyro lentelės vietoje: sužaista 14 rung­tynių, iškovotos 4 pergalės, likusios rungtynės baigėsi šilališkių pralaimėjimu. Praėjusią savaitę vykusios krepšinio varžybos Šilalės „Lū­šies“ komandai irgi nebuvo sėkmingos. Tačiau treneris Linas Lekavičius sako, kad ne­reikia liūdėti, nes viskas dar gali pasikeisti.

Vesta VITKUTĖ

„Lūšies“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 97

2016 m. gruodžio 16 d. vykusi Gintaro Grajausko „Pašaliniams draudžiama“ premjera stipriai rezonavo savo mieste. Viena iš priežasčių – spektaklyje vaizduojama vieta, neišvengiamai kėlusi susidomėjimą, ar ir personažai turi savo atitikmenis realioje Klaipėdoje. Įvairių uostamiesčio erdvei būdingų nuorodų kupiname Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje vystomas pasakojimas apie Poetą ankstyvaisiais nepriklausomos šalies metais nepritampantį naujame, godžiame kapitalistiniame pasaulyje.

Prieš pat naujus metus, gruodžio 28–29 dienomis, „Pašaliniams draudžiama“ Klaipėdos dramos teatre bus rodomas paskutinį kartą.

Gyvenimo etapas

„Tai buvo vienas iš pirmųjų vaidmenų Klaipėdos dramos teatre ir dar didžiojoje scenoje. Pirmas darbas su Oskaru Koršunovu“, – pasakojo Poeto vaidmenį atliekantis aktorius Jonas Baranauskas. Jam šis vaidmuo, kaip pats apibūdina, gyvenimo etapo vaidmuo, „spektaklyje vaizduojamas laikas, kai Lietuva išlaisvėjo, tai ir kultūrinio virsmo laikas. Kai buvo statomas „Pašaliniams draudžiama“, mane domino užribis, subkultūros, prieš sistemą einančio žmogaus idėja, tad Poetas buvo artimas. Apibūdinčiau jį kaip gyvenimo etapo vaidmenį, keistas jausmas, kad jis baigiasi“. Aktorius prisiminė, kad iš pradžių, nors personažas ir imponavo, buvo sunku jį perteikti, „režisierius prašė būti scenoje, stebėti aplinką, sugerti ją. Dar sakydavo, kad jei bus pagrindinis personažas – bus ir spektaklis“.

Pjesės autorius G. Grajauskas minėjo, kad rašydamas „Pašaliniams draudžiama“ vaizdavo labai konkretų laikotarpį, ir nors jis praėjo, kai kurie dalykai lieka nepakitę, „viena vertus, šita pjesė yra konkretaus laikmečio aprašas – ankstyvieji Nepriklausomybės metai, pirmasis dešimtmetis. Daug atributų yra iš ten – ir personažų leksika, ir akivaizdžios, publikos puikiai atpažįstamos situacijos. Daugelis vyresnės kartos žmonių yra patyrę ką nors labai panašaus, kokį nors „darbo optimizavimą“... Šiandien tai rezonuoja dar kitaip – akivaizdu, kad visgi dar nedaug pasikeitėme per praėjusius dešimtmečius. Labai panašūs dalykai vyksta ir dabar – gal tik nebe taip masiškai, ir „burtažodžiai“, skirti akių dūmimui, pasikeitė. Manau, publika jaučia ir tai“.

Augantis spektaklis„Auksiniam scenos kryžiui“ už Valdininkės vaidmenį šiame spektaklyje nominuota aktorė Eglė Jackaitė pasakojo, kad kurdama šį personažą atrado vieną iš esminių savo profesijos tiesų, „prisimenu, kad man buvo labai lengva, paprastai personažai gimsta sunkiai, reikia daug pastangų, o tąkart buvo lengva. Kas ten vyksta? Aš išeinu į sceną ir dainuoju „dulkėtuose kabinetuose mes senstame iš lėto“ – prieš mane mikrofonas, o aš tiesiog stoviu ir dainuoju. Viskas vyksta tarsi savaime ir žmonės klausosi nuščiuvę, žiūri į mane. Supratau, kaip svarbu būti organiškai, tarsi nesistengi, bet iš tavęs liejasi istorija. Per Valdininkės vaidmenį visiškai pagavau tą principą“.

Netikėtą susitikimą su savo kūriniu spektaklio statymo procese išgyveno ir G. Grajauskas, jis pats pasirodo scenoje, tampa savo pjesės dalimi, „jei ne Oskaras, nebūčiau grojęs scenoje. Nors pjesė ir buvo parašyta muzikiniam spektakliui, būtent jo pasiūlymas buvo groti spektaklyje ir man pačiam, „gyvai“. Repeticijų metu jo prašymu kiek išplėtojau pagrindinio personažo meilės istoriją. Smagu, kad Oskaras iš karto puikiai pajuto pjesės atmosferą – autoironišką, kiek pankišką, persmelktą gruboku humoru. Labai smagus patyrimas buvo dirbti su kompozitoriumi Antanu Jasenka. Kažkada seniai, klausydamasis Antano kūrybos, pagalvojau – būtų labai įdomu su juo kartu padirbėti. Per „Pašaliniams draudžiama“ tai ir išsipildė“.

Spektaklyje skambančios dainos susilaukė tokio auditorijos palaikymo, kad ilgainiui net buvo išleistos atskiru CD disku.

Laiko atnešta branda

„Jaučiuosi ne itin džiugiai, ką jau čia slėpti“, – klausiamas, kaip jį veikia žinojimas, kad spektaklis scenoje pasirodys paskutinį kartą, sakė G. Grajauskas. Jo nuomone, kaip besikeistų pasaulis, pašaliniai tebėra jo dalis. „Manau, realybė vis dar tebėra ne itin atlaidi bet kokiam kitoniškumui. Jautresnieji turi užsiauginti storesnę odą. Na, o gudresnieji gali paversti dvasingumą preke ir sėkmingai jį pardavinėti. Nieko naujo po saule“, – apibendrino pjesės autorius.

Kalbėdamas apie Poetu perteikiamo prie materialistinėmis vertybėmis grįstos visuomenės nepritampančio žmogaus idėją, J. Baranauskas svarstė, kad užribis nebėra toks platus, o subkultūra laikyti reiškiniai tampa priimtinais ir netenka savo kitoniško statuso, „kartais atrodo, kad viskas labai susiniveliavo, esame jautresni ir politiškesni“, bet, anot jo, pati prieš sistemą einančio žmogaus idėja lieka aktuali ir svarbi.

Aktorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad ilgas spektaklio gyvavimo laikas neišvengiamai keitė ir jo paties santykį su vaidmeniu, „pačioje pradžioje tikrai daug lengviau žiūrėjau į savo personažą, bet einant laikui, įgaudamas vis daugiau gyvenimo patirties, pastebiu vis kitas tekste atsiveriančias problemas. Gyvenimo svoris persiduoda ir personažui“.

Anot E. Jackaitės, ilgas spektaklio gyvavimas scenoje – dovana aktoriui, „tiek ilgai vaidinant atsiranda kažkas daugiau, vis labiau išlaisvėji, personažo charakteris darosi vis įdomesnis. Laisvėje gimsta kūryba. Mėgaujuosi vaidindama Valdininkę ir jaučiu, kad publika taip pat mėgaujasi“.

Sužinojusi, kad gruodį „Pašaliniams draudžiama“ rodomi paskutinį kartą, aktorė neslėpė emocijų, „tai nepaprastai brangus vaidmuo. Protu suvoki, kad viskas, kas prasidėjo, turi ir pabaigą, bet emociškai paleisti sunku. Kita vertus, net jei spektaklis nebebus rodomas – jis liks manyje. Kiekvienas vaidmuo atskleidžia kažkokį naują atspalvį mumyse, tad Valdininkė toliau gyvens manyje“.

„Pašaliniams draudžiama“ rodomi gruodžio 28–29 d. Klaipėdos dramos teatre.

Bilietai www.kdt.lt

Kalėdos jau ne už kalnų, tad visai čia pat – ir dovanų teikimo metas. Jei nespėjote artimiesiems nupirkti visko, ką planavote, dar ne per vėlu juos nustebinti išmaniomis dovanomis. „Tele2“ tęsia kalėdines nuolaidas ir siūlo šeimos narius arba save apdovanoti bendravimo laime arba išmaniomis laisvalaikio galimybėmis už mažą kainą.

Pasiruošimas Kalėdoms dar nesibaigė – pasinaudokite „Tele2“ pasiūlymais ir įsigykite norimus išmaniuosius prietaisus. Daugiau apie visus pasiūlymus galite sužinoti www.tele2.lt.

Populiariausi planai – net pusę metų nemokamai!

Kalėdos – laikas ne tik šeimai, bet ir savo asmeniniams poreikiams. Dabar yra pats geriausias laikotarpis išsirinkti sau tinkamiausią pokalbių planą – užsisakant 2 GB, 5 GB, 10 GB, 25 GB arba 50 GB pokalbių planus, pirmus 6 mėnesius juos bus galima išbandyti nemokamai. Planų kainos prasideda nuo 9,90 Eur ir galioja, kai sutartis sudaroma 24 mėn. terminu. Pasiūlymu pasinaudoti galima iki gruodžio 24 d. imtinai.

Papildomos naudos laukia ir tų, kurie nori įsigyti kokybišką nešiojamąjį internetą. „Tele2“ siūlo specialų kalėdinį pasiūlymą – užsisakant 200 GB nešiojamo interneto planą už 14,90 Eur per mėnesį, už 1 Eur bus galima gauti ir vieną išmanų įrenginį, kurį galima pasilikti sau arba nustebinti artimą žmogų.

Tarp tokių daiktų už 1 Eur – siurblys-šluota „Samsung Jet 60 turbo“. Jis pasižymi pažangia valymo technologija, skaitmeniniu keitiklio varikliu, oro srautą optimizuojančia aerodinamine oro sistemos konstrukcija bei specialia oro filtracija, kuri sulaiko smulkias dulkių daleles.

Užsisakant nešiojamojo interneto planą, už 1 Eur taip pat galima gauti televizorių „Xiaomi UHD LED TV A2“. Minimalistinio dizaino, 32 colių įstrižainės televizorius pasižymi galingais garsiakalbiais, taip pat galimybe transliuoti vaizdus tiesiai iš išmaniojo telefono bei galingu procesoriumi ir dažniausiai naudojamais prievadais.

Išmanieji įrenginiai – neįtikėtinai mažomis kainomis

Jei artimą žmogų norite nustebinti aukštos klasės įrenginiu, galite padovanoti „Samsung Galaxy S23“ išmanųjį telefoną su ypač kokybiška kamerų sistema bei dirbtinio intelekto technologija gyliui ir raiškai pagerinti net esant prastam apšvietimui. Be to, telefone įmontuota ilgai neišsikraunanti baterija, o akį džiugins stilingas ir spalvingas dizainas. Dabar šis telefonas kainuoja vos nuo 699 Eur (ankstesnė kaina – nuo 899 Eur).

Per Kalėdas puikia dovana gali tapti ir naujas išmanusis telefonas, kuriam nereikės išleisti daug pinigų. Už ypač gerą kainą dabar galite įsigyti lengvą ir ploną išmanųjį telefoną „Xiaomi Redmi 12“. Dėl dirbtinio intelekto algoritmų ir vaizdo fiksavimo technologijos, raiškiai filmuoti bei fotografuoti su šiuo įrenginiu galima ir tamsoje. Telefonas pasižymi ir funkcionalia 50 MP raiškos pagrindine kamera, turi didelį 6,79 colių, aukšto atnaujinimo dažnio ekraną ir talpią bateriją, kurios pakaks daugiau nei parai. Jis dabar kainuoja vos 139 Eur (ankstesnė kaina – 179 Eur).

Kur kas pigiau dabar galite įsigyti ir išmanųjį telefoną „Samsung Galaxy A54“, kuris išsiskiria aukšta kokybe ir dideliu našumu, kurį užtikrina galingas procesorius. Telefonas pasižymi itin talpia baterija, todėl neiškraus net juo naudojantis visą dieną. Be to, įrenginyje įmontuotos aukštos kokybės kameros, kurios leis užfiksuoti ryškius vaizdus tiek darant asmenukes, tiek aplinkos nuotraukas ar vaizdo įrašus. Šis įrenginys kalėdiniu laikotarpiu kainuoja nuo 349 Eur (ankstesnė kaina – nuo 369 Eur).

Ne ką mažiau trokštama dovana – belaidė garso kolonėlė „JBL Flip 6“. Ši belaidė garso kolonėlė pasižymi dviejų krypčių garsiakalbių sistema. Žemųjų dažnių garsiakalbis užtikrina dar sodriau skambančias melodijas, o atskiras aukštų dažnių garsiakalbis suteikia joms ryškumo. Įrenginys yra atsparus drėgmei ir dulkėms, o pilnai įkrauta baterija veikia net iki 12 val.

Mylimą žmogų taip pat galite pradžiuginti aukštos kokybės belaidėmis ausinėmis „Samsung Galaxy Buds FE“. Nepaisant savo kompaktiško ir minimalaus dizaino, šios ausinės suteikia aktyvų triukšmo slopinimą ir aukštą garso kokybę. Ausinės turi skirtingus antgalius, tad tiks kiekvieno melomano ausiai. Jas galima suporuoti ir su visais mėgstamais „Galaxy“ įrenginiais – telefonu, laikrodžiu ar kompiuteriu.

Neseniai įkurtai Valstybės scenos meno įstaigų asociacijai, šiuo metu vienijančiai šešiolika narių bei visada laukiančiai naujų, vadovauja taryba bei pirmąja jos pirmininke išrinkta veiklioji profesionalė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Ji ir pasakoja apie naujai susikūrusios asociacijos kasdienius darbus, gražias planuojamas veiklos kryptis ir ateities lūkesčius.

Kada ir kokių kilnių siekių vardan buvo įkurta Valstybės scenos meno įstaigų asociacija?

Valstybės scenos meno įstaigų asociacija įsikūrė tik šių metų rugsėjo mėnesį. Iki tol veikė analogiška asociacija, tačiau juridiškai ji baigė savo gyvavimą, tad prireikė steigti naują.

Ši asociacija jungia ir atstovauja valstybines, nacionalines profesionalaus scenos meno įstaigas, teatrus ir koncertines įstaigas. Narėmis gali tapti ir Savivaldybių koncertinės organizacijos ar teatrai ir kiti juridiniai asmenys, pripažinti profesionaliais teatrais ar koncertinėmis įstaigomis. Kiekvienas prašymas jungtis yra svarstomas, o sprendimas priimamas Valstybės scenos meno įstaigų asociacijos taryboje.

Tai - savanoriškas, savarankiškas susivienijimas, išsirinkęs tarybą iš septynių narių bei jos pirmininką.

Asociacijos narių palaikoma ir drąsinama ėmiausi pirmininko pareigų ir atsakomybės. Valstybės scenos meno įstaigų asociacija apjungia solidžias ir valstybės patikėtą piliečių kultūros labui misiją vykdančias koncertines įstaigas, teatrus bei meno kolektyvus. O tai reiškia – daug kasdienio ir svarbaus administracinio darbo, kurį kasdien nudirba  taip pat ir vykdantysis direktorius.  

Asociacija atstovauja savo narius  valstybinėse institucijose; dalyvauja įvairiuose teisėkūros procesuose, t.y. pataria ir išreiškia nuomonę apie scenos meno įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymus, teisės aktų kūrimą ir priėmimą, siūlo ekspertus įvairioms komisijos, taryboms prie Kultūros ministerijos. Interesų atstovavimas asociacijos narių ir valstybės labui yra dalis nacionalinį kultūros interesą atstovaujančios asociacijos misijos ir viena iš jos funkcijų.

Valstybės scenos meno įstaigų asociacijai patikėta ir daugybė kitų svarbių funkcijų. Pavyzdžiui, projektai, kuriais siekiama pagerinti atstovaujamų įstaigų darbuotojų finansinę, socialinę padėtį, įstaigų finansavimą. Bendrąja prasme, asociacija domisi viskuo, kas vyksta profesionalaus scenos meno lauke, o tada reaguoja ir veikia atsižvelgdama į bendrus narių interesus, kurie, savo ruožtu, atspindi nacionalinį kultūros puoselėjimo interesą.

Kokias meno įstaigas jungia asociacija? Gal laukiate ir naujų narių?

Asociacija šiuo metu jungia 16-a profesionalių Valstybės scenos meno įstaigų: Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinį Kauno dramos teatrą, valstybines įstaigas – Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Lietuvos valstybinį pučiamųjų orkestrą, Kauno filharmoniją, Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, Valstybinį chorą „Vilnius“, Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir kt. Mūsų esami ir būsimi nariai yra  dramos ar lėlių teatrai, koncertinės įstaigos, chorai, ansambliai. Asociacijos jungiamų kolektyvų žanrų įvairovė - labai didelė.

Veikiame tik trečias mėnuo, tad tai tik pradžių pradžia. O darbų jau teko nuveikti labai daug. Greitu laiku pasirodys daug teisės aktų, įstatymų įsigaliojančių nuo 2024 m. sausio 1 d., kaip pavyzdžiui Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymas. Mes, kaip asociacija, labai aktyviai dalyvavome svarstymuose, diskusijose, teikėme siūlymus įstatymo rengėjams, Kultūros ministerijai, nes tai tiesiogiai susiję su atlikėjų darbo apmokėjimo sistema. Iki šiol veikusi sistema, mūsų manymu, buvo tinkamai sustyguota, motyvuojanti. Siekėme išlaikyti esmines jos nuostatas. Ir mums pavyko.

Nuolat gauname raštus iš Kultūros ministerijos su planuojamais pakeitimais ir naujovėmis. Esame puikūs pagalbininkai Kultūros ministerijai, nes pastarajai nereikia eikvoti laiko ir pastangų kreipiantis į kiekvieną scenos meno įstaigą atskirai. Asociacija ne tik informaciją išplatina, bet ir ją surenka, pavyzdžiui, apibendrina scenos meno profesionalų nuomones bei pateikia atsakymus Kultūros ministerijai.

Artimiausias planas - žinoma, asociacijos narių plėtra.

Asociacijos veiklos kryptys?

Atsinaujinusi asociacija aktyviai veikia, tad kartu atsinaujina ir darbo kryptys. Pradėjome nuo greitų reakcijų, nuomonių išreiškimo  suinteresuotoms valstybės institucijoms. Šiuo metu asociacija dirba lyg gaisrininkų komanda: kyla žiežirbos, o mes jas skubiai gesiname, t.y. sprendžiame neatidėliotinas šios srities problemas, kurios reikalauja profesionalaus dėmesio ir veiksmų. Kiek vėliau imsimės įsisenėjusių ir, sakyčiau, esminių problemų. Pastarųjų sprendimas, suprantama, reikalauja išsamios ir kruopščios analizės. Tarpe šių problemų yra kultūros darbuotojų socialinės problemos, atlikėjų paruošimo spragos, ir kt.  Šios problemos žinomos, tačiau nebuvo variklio ar valios jas spręsti.

Iš principo,  asociacijos atstovaujamos veiklos sritys labai plačios. Pirmame asociacijos narių suvažiavime sugeneruota daugybė veiklos idėjų. Ateityje Valstybės scenos meno įstaigų asociacija planuoja inicijuoti ir savus projektus, kurie būtų įdomūs ir naudingi visiems mūsų nariams.

Tarp strateginių projektų – nauji, dar neplėtoti veiklos barai.

Gal bendradarbiausite su panašiomis užsienio asociacijomis?

Žinoma. Nes analogiškų susivienijimų, asociacijų pasaulyje tikrai yra. Galų gale, kiekvienas iš asociacijos narių priklauso kokiam nors pasauliniam savo srities organizacijų tinklui. Tai - mūsų ateities perspektyva.

Gal planuojate ir stengtis pritraukti lėšų ar skatinti verslą remti menininkus? Kad verslo parama menui vis labiau taptų gero tono ar mados ženklas, o ne parama vargstantiems.

Tai irgi yra vienas iš mums labai svarbių klausimų. Ta kryptimi planuojame sistemingai dirbti.

Gal iš valstybės pusės trūksta tam palankių įstatymų?

Būtina inicijuoti tam tikrų įstatymų patobulinimą ar atsiradimą, o tai, žinia, nebūna greiti procesai. Ši sritis mums labai svarbi, tad planuojame pradėti nuo klausimų kėlimo, o tada nuosekliai ieškosime sprendimų.

Greičiausiai teks pasirūpinti ir pačios asociacijos įvaizdžiu ar „ūkiu“.

Turime susikurti savo prekės ženklą, internetinę svetainę, kur talpinsime nariams aktualią, teisinę, metodinę, veiklą pristatančią informaciją Siekiame, kad visa informacija būtų sukaupta vienoje vietoje bei taptų lengvai prieinama jos ieškantiems.

Žaneta SKERSYTĖ

Apie pranešamas žinias dažnai sa­koma: yra dvi naujienos – viena ge­ra, kita bloga. Mes sakytume dar kitaip: viena netikėta, kita nenu­ste­bino. Žinoma, kalbama apie Europos Sąjungos vadovų tarybos (EVT) dviejų dienų aukščiausio lygio su­sitikimo rezultatus, kurie ir nu­džiu­gino, ir nuliūdino. Bet optimizmo bu­vo daugiau.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Bent trims įstaigoms pagrasinus, kad jei nebus pakelti įkainiai už jų teikiamas paslaugas, jos bankrutuos, savivaldybės tarybos valdančioji dauguma praėjusį ketvirtadienį vienbalsiai pritarė įkainių padidinimui – po naujų metų rajono gyventojai už atliekų išvežimą, slaugos lovą ligoninėje ir mirusių artimųjų laidojimą mokės gerokai daugiau nei iki šiol. Tačiau įrodinėdami, jog kitos išeities esą nėra, mat brango elektra, kuras, o nuo sausio kyla ir minimali mėnesio alga, vietos politikai apie tai, kad gyventojams mokesčių našta gali tapti nepa­keliama, net nediskutavo. Nors Šilalės rajonas pagal vidutinio atlyginimo dydį yra trečias nuo galo tarp

60-ies savivaldybių, o vidutinė pensija mažesnė tik Pagėgiuose – Šilalės rajono senjorai gauna vieną mažiausių pensijų šalyje.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Baigiantis metams, įprasta apžvelgti nuveiktus darbus, pasidžiaugti laimėjimais, pasižadėti kitąmet „susiimti“, jeigu kas nepavyko. Ypač tai svarbu žmonėms, kovojantiems su liga, priklausomybe.

Žydrūnė MILAŠĖ

A. Lizunenko asociatyvi nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96

Gruodžio 22 d. 18.30 val. LMTA Klaipėdos fakulteto koncertų salėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras vadovaujamas vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo pristato ypatingą koncertą „Mes laukiam Kalėdų“. Visi esate labai laukiami: kviečiame atvykti, mėgautis muzika ir šventes pasitikti kartu!

Kas sušildo šventų Kalėdų laukimą ne menkiau nei dosniai dalijamas gerumas vieni kitiems, šventiniai valgiai, kuriais Kūčių vakarą dalijamės su pačiais artimiausiais ar karšto gėrimo puodelis prie prakartėlės daugybės žiburių apšviestoje miesto aikštėje? Žinoma – Kalėdų giesmininkų balsai, šlovinantys Jį, užgimusį atpirkti pasaulio nuodėmių ir palengvinti žmonių vargus savo beribe meile.

Apie tai byloja visų šioje šventinėje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro programoje skambančių krikščioniškų giesmių žodžiai. Šiandien, kai pasaulį laiko apgaubusi tamsa, ne meilė, karai, žudymas, neapykanta, šis koncertas – tai puiki proga apmąstyti paskutinės Advento savaitės prasmę.

Be kita ko, tai dar ir proga išgirsti retai koncertuose girdimą teatro chorą, kurį įprastai matome ir girdime dalyvaujantį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliuose. Čia jis taps pagrindiniu scenos veikėju, vadovaujamu ir diriguojamu vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo. Negana to, solistų vaidmenyje išgirsime ir balsinguosius choro artistus – Saulę Narvydienę, Ernestą Stankutę, Farshadą Abbasabadi, Vilių Trakį. Taip pat išgirsime vieno iš choro naujokų – tik šio sezono pradžioje prie kolektyvo prisijungusio italų dainininko ir kompozitoriaus Ivano Cancialosi – giesmę „Pater noster“ (Tėve mūsų). Chorui akompanuos koncertmeisterė Aušra Valentienė ir specialiai šiam koncertui susibūręs teatro muzikų instrumentinis ansamblis, kurį sudaro klavišininkas Carmelo Giuseppe Longo, kontrabosininkė Martyna Rudelytė (keliuose kūriniuose ji taip pat atliks ir vokalines improvizacijas) bei perkusininkas Gintautas Stankevičius. Koncerto programą komentuos Dalia Kužmarskytė.

Koncerto programoje susijungs krikščioniškos giesmės iš Senojo ir Naujojo Pasaulių. Pirmajam atstovaus tiek geriau žinomos kalėdinės melodijos – tokios kaip tikinčiuosius džiaugsmingai garbinti Dievą Vaikelį kviečianti giesmė „Adeste fideles“ (Ateikite, žmonės) ir koncerto pabaigoje „Džiaugsmingų šventų Kalėdų“ visiems linkinti tradicinė anglų giesmė, tiek mažiau žinomos senovinės giesmės ar pirmąkart Lietuvoje skambėsiantis I. Cancialosi kūrinys. Tuo tarpu Naujasis Pasaulis krikščioniškos muzikos repertuarą gerokai papildė afroamerikietiškos kilmės religinių giesmių žanrais – tradiciniais spiričiueliais ir autoriniais gospelais. Joms ir skirta didžioji šios programos dalis.

Chormeisteris V. Konstantinovas pasakoja kuo jam ypatingas spiričiuelis „Elijah Rock“, aranžuotas šio žanro puoselėtojo Jester Hairston. „Šis 20 a. pradžioje gimęs kompozitorius, aranžuotojas, chorų dirigentas ir aktorius autentiškus spiričiuelius girdėjo dainuojant savo senelę, dar menančią  vergovės laikus. Jester Hairstonas (mirė sulaukęs 99-erių 2000 m.) šią dėl rasinės diskriminacijos sunkiai besiskinančią kelią kultūrą kėlė naujam gyvenimui, jau ir akademinėje, chorinėje terpėje. Turėjau laimės matyti jį gyvai, diriguojant jungtiniam chorui savo garsųjį „Amen““,- didžiuojasi V. Konstatinovas.

KVMT inform.

UAB „Barzdoti vabalai“ įkūrėjas, tapytojas, dekoratorius Mantas Petravičius kartu su komanda Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui kuriantis Lietuvos koncertinėse įstaigose dar nematytas molio tinku dabintas sienas, įkvėpimo sėmėsi iš gamtos. Kopijuojant vėjo ir smėlio peizažus, praktikuojantis Baltijos pajūryje, gimė idėjos Muzikinio teatro didžiosios salės akustiniam kiautui, kurios vis dar atsakingai įgyvendinamos trijų žmonių komandos.

Kokia darbo Muzikiniame teatre specifika?

Rekonstruojamame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbame jau apie du metus. Tiek trunka ne pats darbas, o kūrybinis ir paruošiamasis procesas. Mums buvo iškelta neeilinė užduotis - sukurti kažką gražaus, funkcionalaus ir atspindinčio garsą. Žinoma, turėjome ir kitų darbų, kad išgyventume, bet apie šį projektą daug galvojome, ruošėmės.

Kaip dekoratoriai dirbantys su retai sutinkama medžiaga – molio tinku nuolat susiduriame su išskirtiniais objektais, bet KVMT didžiosios salės kiauto ir fojė zonų fragmentinis dekoravimas – neeilinis net mums. Dažnai dekoruojame viešos paskirties objektus, bet pvz. maitinimo įstaigos, kavinės sienoms garso atspindėjimas visai nesvarbus. Turime pirmą objektą, kuriam stengiamės pritaikyti ne tik estetišką, funkcionalų, bet ir garsui palankų sienų meninį dekorą. Kita vertus, Muzikinis teatras, kaip objektas, mums išskirtinis užsakovas ir dekoruojamo ploto dydžiu – tai net 1200 kvadratinių metrų.

Pasiruošimas truko net du metus?

Daug mąstėme apie sienų raštą, derinome su dizaineriais ir akustikais koks jis turi būti. Buvo svarbus ir rašto faktūrinis gylis. Net teko patiems pasigaminti specialius įrankius, kuriais braukiant per sieną išgautume gamtoje vykstančių procesų vaizdus – pvz. vėjo šuorų ar žolių pėdsakus ant smėlio. Įkvėpimo ir praktikos sėmėmės iš natūralios gamtos. Teko ne kartą su komanda važiuoti į atokesnius Palangos paplūdimius bei praktikai naudoti natūralų pajūrį. Tam ypač tiko bangos ką tik sudrėkintas smėlis. Kai tik banga grįžta į jūrą, jos vietoje likusį šlapią smėlį šukavome savo pasigamintais įrankiais, bandėme būsimus sienų raštus. Tai buvo pigus ir tinkamas metodas, leidęs išvengti sienų gadinimo. Daugybės eksperimentų būdu atradome, kad mums tinka tam tikras plienas, tam tikros mentelės. Kad naudojant tinkamus įrankius mūsų kūrinys pradeda panašėti į didžiosios kūrėjos – gamtos – kūrybą.

Dabar suprantu kodėl Muzikinio teatro sienų raštai primena pajūrio kopas.

Taip, taip. Vėjas puikus menininkas. Net smėlyje augantį žolės stiebelį vejas geba taip meniškai pakedenti, kad jis lyg plunksna smėlyje išvedžioja įmantriausius raštus. Norėdami tai atkartoti su kolegomis fotografavome kopas ir bandėme tai atkurti ant sienų. Taip ir prabėgo du metai...

Norėdami Muzikiniam teatrui, kaip užsakovui, pristatyti tai ką sukursime net spausdinome būsimos salės akustinio kiauto maketą, karpėme iš popieriaus, klijavome, paišėme tušu ir plunksna būsimą raštą. Tai irgi užtruko. Į viską žiūrėjome su meile ir atsidavimu.

Esate pasišventę menui?

Esame patriotai – ne tik Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, bet ir savo krašto, visos Lietuvos. Naudodami lietuvišką medžiagą kuriame Lietuvai ir pasauliui. Tuo kas gražaus liks po mūsų – grožėsis ateities kartos. Negali daryti bet kaip.

Akcentuojamės ir į mūsų kūrinio patvarumą, saugumą bei ilgaamžiškumą. Juk akustinio kiauto viršuje yra specialūs akustikos, apšvietimo bei vėdinimo liukai, kurie vizualiai nematomi, bet labai svarbūs, o mums keliantys iššūkių. Darėme specialius bandymus atlikdami realaus dydžio eskizus tiesiai ant paruošto karkaso salės erdvėje, o "Infes" atstovai įvairiais smūginiais bandymais testavo molio sukibimo stiprumą. Įsitikinome – puikiai, tvirtai laikosi. Molis turi tokią išskirtinę savybę, kad tvirtai prikimba prie pagrindo.

Prie tokio didžiulio objekto su molio tinku dirba tik trys profesionalai?

Pradžioje norėjome pasamdyti 10-12 žmonių, tačiau supratome, kad ir tada darbai nebus spartesni, nes jie įtakojami aplink vykstančių procesų. Mūsų darbai vyksta etapais, lygiagrečiai su kitais pastato įrengimo darbais, šiame objekte dirba daugybė profesionalų, kiekvienas su sava misija, o mes spėjame viską atlikti su patikima 3 žmonių komanda. Daugiau žmonių ir netilptų.

Kai naujasis teatro pastatas atvers duris, spėju, būsite vieni iš tų, kurie labiausiai norės išvysti spektaklius naujoje salėje ir pasigrožėti savo darbu?

Žinoma. Norime būti iš tų laimingųjų, kuriems pavyks patekti į pastato atidarymui skirtą gala koncertą ir kartu su visais pasidžiaugti. Mums tai bus žinutė, kad viskas pavyko...

Papasakokite apie neeilines medžiagas, kurias naudojate sienų dekorui. Bijau, kad dauguma molį linkę vertinti stereotipiškai skeptiškai – senovinės molio trobelės, drėbtos moliu...

Kai tik pradėjau dirbti, tikrai nemažai užsakovų nieko nebuvo girdėję apie molio tinką, įsivaizduodavo, kad atvažiuos kaimo bernai, drabstys jų namuose molį... Kildavo daugybė klausimų, o ar jis nenukris, nepradės pelyti? Bet štai atvykdavome mes su paruoštu eskizu, tvarkingu molio tinko maišu, su visai kitokia darbo kultūra. Aštuntus metus dirbame tik su molio tinku, tad su tokiais stereotipais susiduriame vis mažiau.

Kuo jums patiko molis?

Smagu, kad tai tarsi mūsų tautinis paveldas, o ne iš kitur atgabenta medžiaga. Molio tinkas – seniai nebe tas naudotas kaime, sukultūrintas, iš jo galima išgauti ploną, įvairių spalvų sluoksnį, net ir baltą. Dirbdami Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre darėme eksperimentus siekdami sukurti jam tūrio. Suderinus su gamintojais buvo sukurtas specialus receptas, leidžiantis iš šio molio tinko modeliuoti kuo didesnį reljefą, kuo mažiau trūkinėjantį, skylinėjantį. Dalyvauti konkurse paragino Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika ir UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas, kurie pirmiausia susidomėjo molio tinku, kaip čia ypač akustiškai tinkama medžiaga galinčia atspindėti garsą, nes molyje esantys akmenukai gali būti labai naudingi teatro salės akustikai.

Molio tinkas – nereiškia, kad naudojamas iš žemės iškastas molis. Jis yra specialiai apdirbtas ir praturtintas. Šis molio tinko gaminys sukurtas Lietuvoje, gaminamas Alytaus bendrovės Mr.Clay ir mes juo didžiuojamės. Beje, Raimonda Radvilavičienė, vystanti „Mr.Clay“ prekės ženklą, neseniai verslo apdovanojimuose pelnė nominaciją „Už drąsą rizikuoti“. Ji paėmė į savo rankas seną „Alytaus keramikos“ verslą, sustabdė šią investicijų niekada nemačiusią molio plytų gamyklą, o tada, ėmusis molio tinko mišinių gamybos, ištraukė bendrovę iš bankroto nasrų.

Bendradarbiaudami su šiais molio tinko gamintojais populiariname išskirtinę lietuvišką medžiagą.  Prieš molį buvau išbandęs labai daug kitų medžiagų, daugiausia itališkų, arba lietuviškų, pagamintų pagal itališką modelį. Tačiau molio tinkas mane sužavėjo savo lietuviškumu, kad tai mūsų gaminys, Lietuvoje sukurtas ir ištobulintas. Tada lemtingai susipažinau su R. Radvilavičiene, ir taip viskas įsisuko. Ėmiau eksperimentuoti, ką tuo molio tinku galima padaryti, o jis atveria plačias galimybes. Užsikabinau. Atsimenu, iš pradžių pas užsakovus atvykdavau kaip specialistas, kuris gali sukurti sienos dekorą ir visai netikėtai jį atlikdavau su molio tinku ir gaudavosi daug geriau nei su itališkomis medžiagomis. Visi likdavo nustebę, kad tai pasiekiama su lietuvišku moliu, kad jis gali taip reprezentatyviai atrodyti.

Taip po truputį, užsakovas po užsakovo, dizaineris po dizainerio, architektas po architekto keitėsi suvokimas. Jaučiame nemažą susidomėjimą šia medžiaga iš kolegų Europoje. Tie patys italai, kuriuos sekdavome kaip top meistrus, dabar stebi mus. Atvažiuoja dekoratoriai iš kitų šalių, mes juos pavežiojame po savo objektus. Jie dažnai sako – mums jau bloga nuo visų blizgučių, auksinių, sidabrinių dekorų. O čia – tokia paprasta, matinė, kartu labai elegantiškai atrodanti medžiaga.

Ar esanti vieninteliai molio tinko stebukladariai Lietuvoje?

Ne, mes turime mokinių. Tai ką patys atradome, sužinojome dirbdami su molio tinku noriai dalinomės su visais norinčiais, kartu su tinko gamintojais rengėme kursus, populiarinome šias medžiagas, kol tam turėjome laiko...

Kam jums konkurentai? Profesionalai paprastai slepia tokias subtilybes.

Žiūriu į tai paprasčiau. Palyginčiau, kad kai tu valgai pilna burna kažką skanaus, negali paragauti naujų skonių (juokiasi).  Mums tas dalinimasis žiniomis tarsi leisdavo atlaisvinti vietos naujoms galimybėms, atlaisvinti minčių talpyklas naujovėms. Natūralu, kai tu išdalini tai ką turi geriausio, ateina dar geresni dalykai. Mes taip pajutome ir patvirtinome praktikoje.

Savo darbus aktyviai keliame į socialinius tinklus ir jaučiame, kad pasaulis tuo domisi, mus stebi. Sulaukėme susidomėjimo iš Italijos, Belgijos, net Pietų Korėjos. Pastarosios šalies atstovai net nusipirko ne vieną konteinerį molio tinko, o pas mus lankėsi norėdama gyvai išvysti kaip tai naudoti. Net juokaujame, kad tiek mes, UAB „Barzdoti vabalai“, tiek Mr. Clay, labiau žinomi užsienyje nei savoje šalyje.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – pirma, iki šiol vienintelė, koncertinė įstaiga Lietuvoje, kur naudotas molio tinkas. Nežinau analogų ir pasaulyje. Nors molio tinko gamintojų pasaulyje yra, pvz. Jungtinėje Karalystėje, tik nežinia ar toks natūralus tinkas naudotas viešosioms erdvėms.

Molis – ekologiška medžiaga?

Molio tinkas – sveika, ekologiška medžiaga. Man ji primena vaikystę, molį dažnam norisi liesti rankomis. Prisimenu, kaip lakstydavau basas kaime žvyrkeliais, molingais takeliais.

Užsienyje apie molį visų pirma kalbama pabrėžiant jo ekologiškas, sveikatai palankias savybes. Molis užsakovus žavi savo išskirtinėmis savybėmis - dulkių nekaupimu, tamprumu, prilipimu, antipelėsinėmis savybėmis, ... Kitas statybines medžiagas jis lenkia net trylika punktų. Tai – sveika, kvėpuojanti medžiaga, su kuria ir dirbti malonu, nekenksminga, o tai svarbu šios srities profesionalams.

Molis jus sužavėjo ir neatrastomis naujomis panaudojimo galimybėmis. Kokios jos?

Molis atleidžia visas klaidas ir atveria žmogui nepažintą pasaulį. Su juo galima neribotai eksperimentuoti. Tai labai smagu ir įtraukia.

Žaneta SKERSYTĖ