Aštuonioliktus metus skaičiuojantis Medvėgalio menų festivalis – pirmasis­ ir bene vienintelis Šilalės rajone nacionalinio lygio renginys, kasmet suk­viečiantis atlikėjus iš di­džiųjų scenų. Festivalis garsina Šilalės rajoną tarp klasikinės mu­zikos, baleto, unikalių et­no­­ ar dainuojamosios poe­zi­­jos projektų gerbėjų ir sutraukia žiūrovus iš vi­sos Lietuvos. Tačiau šiemet iškilo grėsmė, kad jo­ gali nelikti, mat rajono valdžia nusprendė perpus sumažinti finansavimą.

„Tam, kad festivalis pateiktų kokybišką paraišką Lietuvos kultūros tarybai, numatyta sąlyga, jog 30 proc. renginio biudžeto padengtų rajono savivaldybė. Šiemet pirmą kartą istorijoje ta suma susitraukė iki 15 proc. Toks prisidėjimas sumažino paraiškos vertinimo balų skaičių, ir Lietuvos kultūros taryba skyrė kuklesnį finansavimą“, – apgailestauja Medvėgalio menų festi­valio sumanytojas, organizato­rius bei režisierius Vytautas Jankauskas. 

Anot jo, norint išlaikyti sup­lanuotą šių metų programą, trūksta apie 5000 eurų. Todėl organizatoriai nusprendė viešai pasidalinti festivalio išlaidų­ eilutėmis, kad visi sužinotų, kas­ ir kiek kainuoja. 

Lietuvos kultūros taryba šiais metais festivaliui surengti skyrė 11 tūkst. 250 Eur. Pagal pasirašytą susitarimą, dar 15 proc. nuo šios sumos (t. y. 1672,5 Eur) skirs savivaldybė. Tačiau, pa­sak V. Jankausko, vien scenos,­ garso, šviesų, persirengimo palapinių ir generatoriaus nuoma kainuoja 6700 Eur, dar 600 Eur reikia tualetų nuomai, yra­ ir kitokių ūkinių išlaidų. Tad atlikėjų honorarams bei kitoms išlaidoms lieka tik apie­ 5500 Eur. Šiemet festivalio progra­moje numatyta balsingosios­ že­­maitės Austiejos ir grupės­ prog­­­­rama „Kalns“ kainuos 2400­ Eur, Gedimino ir Ainio Storpirščių pasirodymas – 1700 Eur, dar 600 Eur reikia renginio vedėjo Viktoro Gerulaičio honorarui. 

„Visiškai nelieka lėšų suplanuotam Šv. Kristoforo kameri­nio orkestro pasirodymui bei daugeliui kitų sumanymų. To­dėl­ viliamės, kad gal dar pavyks sulaukti paramos ir išgel­bėti bent orkestro pasirodymą, kurio kaina kartu su solistu yra 5000 Eur. Kreipiamės į­ geros valios žmones, verslinin­kus, organizacijų vadovus: gal atsiras neabejingų ir galinčių­ pagelbėti. Juk tai festivalis, kurį savo balsais puošė tokie atlikėjai, kaip šviesaus atminimo Virgilijus Noreika, profesorė­ Irena Milkevičiūtė, Lietuvos ope­ros ir baleto teatro tris kartus metų atlikėja pripažin­ta­­­ ir dviejų Auksinių scenos kry­žių savininkė Viktorija Miš­kūnaitė, mecosopranas Ieva Prud­ni­ko­­­vaitė, baritonas Vy­tau­tas Juo­za­paitis, Kauno muzikinio­ teat­ro primadona Kristina Siur­bytė, net keturis kartus ant Medvė­galio griežė Čiurlionio sty­gi­­nių instrumentų kvartetas, šoko baleto trupės, poeziją skaitė geriausi mūsų aktoriai“, – prisiminimais dalijasi V. Jankauskas. 

Festivalyje, pasak jo sumany­tojo, yra dalyvavę atlikėjai net­ iš Brazilijos, Šveicarijos, Japo­nijos, Kinijos, Belgijos, Latvijos, todėl būtų labai gaila ir apmaudu atsisakyti jau savotiška rajono vizitine kortele tapusio renginio, kurį visus tuos metus veda charizmatiškasis muzikologas V. Gerulaitis.

„Kai kurie žmonės tik dėl Viktoro ir atvažiuoja, dėl jo šmaikščių pasakojimų apie mu­­zikos istoriją“, – tikina Med­vėgalio festivalio rengėjas.

Jis kviečia norinčius prisi­dėti prie festivalio išsaugo­jimo paaukoti lėšų VšĮ „Med­vėgalio projektai“.

Sąskaitos Nr. LT127189900009700544. Paskirtis – parama Medvėga­lio menų festivaliui.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

„Šilalės  artojo“ archyvo nuotr.

Paskutinę vasario dieną Kvėdarnos Kazimiero Jau­niaus­ gimnazijos salė­je vyko graži sporto šventė – jė­gas iš­bandė keturios stipriausios mer­­ginų tinklinio komandos.

Finale žaidė Lietuvos  2023–2024 m. kaimo vietovių mok­yk­lų žaidynių čempionės Vilniaus rajono Avižienių gimnazijos bei trečiosios vietos laimėtojos Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos, Šalčininkų rajono Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos komandos ir šeimininkės – 2022–2023 m. kaimo vietovių mokyklų žaidynių­ antrosios vietos laimėtojos Kvė­darnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos tinklininkės.

Varžybų atidaryme dalyvavo­ Lietuvos neformaliojo švietimo­ agentūros renginių organizatorė Gintarė Kazlauskienė, Avižienių gimnazijos direktorė Ali­cija Bilinska. Smagią nuotaiką užtikrino ir gerų emocijų bangą sukėlė Giedrės Fasci vadovaujama neformalaus vaikų šokių grupė „Spalvoti pieštukai“.

Varžybos tęsėsi visą dieną, po įnirtingų kovų nugalėtoja tapo Gitanos Jurgutienės treniruojamos Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos tinklininkės. Visos komandos apdovanotos rėmėjo UAB „Pitlius“ šakočiais, Neformaliojo švietimo agentūros prizais. Nuoširdžiai sveikiname komandą bei jos trenerę su pasiekta pergale.

Jurgita SKURDELIENĖ

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Vytogaloje, daugiabučio namo antrame aukšte gyvenanti Ramutė dar visai neseniai buvo sveikut sveikutėlė, tačiau atšventusi 50-metį tapo neįgali – moteris nevaldo­ abiejų kojų, sėdi rateliuose ir aplink tvyrančiu gamtos grožiu gėrėtis gali tik pro langą...

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 18

„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių“, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūki­ninkų są­jungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuz­mienė.

Kritinė melioracijos būklė

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrast­ruktūros departamento Me­lio­­racijos ir infrastruktūros­ sky­riaus patarėja Violeta Važ­ne­v­i­­čienė, valstybei nuosavy­bės tei­se priklausančių 54 proc.­ melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74,4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet.

„Iš 2,5 mln. hektarų nusausin­tų drenažu žemės ūkio naud­menų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentuoja ministerijos atstovė.

Pasak jos, lėšų poreikis tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonst­ruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų. 

„Panevėžio rajonas yra viena daugiausiai melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos

115,5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta nedidelė jų dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 kilometrų griovių, o jų rajone yra apie 2 tūkst. km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdina Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Melioracijai numatyta 11,2 mln. Eur

ŽŪM, įvertinusi kritinę melio­racijos inžinerinių statinių būk­lę, jų atnaujinimą įtraukė į Lie­tuvos žemės ūkio ir kaimo plėt­ros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). Jame numatytos­ intervencinės priemonės „In­vesticijos į melioracijos sistemas“ tikslas – pasinaudojant pa­rama rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti veiklos produktyvumą, užtikrinti tvarią vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų.

Paraiškos paramai gauti pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

Remiamos veiklos ir šiemet joms numatytos lėšos:

• reguliuojamojo drenažo įdie­gi­mas į esamas rekonst­ruo­­­ti melioracijos sistemas (4 mln. Eur);

• esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7,2 mln. Eur).

Galimi pareiškėjai

„Panevėžio rajono savivaldy­bė paraišką paramai gauti pagal intervencinę priemonę „In­vesticijos į melioracijos sistemas“ pateikė praėjusių metų ru­­­denį. Nors finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dar nepasirašy­ta,­ suskaičiavę balus, manome, kad paramą gausime. Šias lė­šas panaudosime melioracijos sistemoms atnaujinti Jo­tainių, Mi­kėnų, Vadoklių kadast­ro vieto­vėse. Tikimės sutvarkyti 19 km­ griovių ir du tiltus. Ir per šį­ kvietimą teiksime paraišką. Norime sutvarky­ti Perekšlių bei Sujetų kadastro vietovės melioracijos sistemas.­ Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai prisidėti nereikia. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis. Visi įrenginiai yra valstybės turtas, o juos sutvarkius tiesioginę naudą gaus tose teritorijose dirbantys­ ūkininkai“, – pažymi Z. Bakanie­nė. 

„Ūkininkauju Biržų rajone. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų laukų būklė apgailėtina. Susibūrę į asociaciją „Papilio melioracija“ 2023 m. rudenį pateikėme paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gauti. Tikimės, kad bus skirtas finansavimas“, – lūkesčiais dalijasi asociacijos pirmininkas Tomas Trečiokas, pristatydamas dar vieną pareiškėjų­ grupę, bei patikina, jog tarp ūkininkų dėl šios paramos nekyla nesutarimų, nors asociacija turės dengti 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Be savivaldybių, melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, paraiškas paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos­ sistemos ribomis, grupės. Visos pareiškėjų grupės paraiškas teikia kartu su savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimis.

Galima paramos suma

„Pernai teiktoje paraiškoje nurodėme didžiausią paramos sumą – 300 tūkst. Eur. Tiek pat prašysime ir per šių metų kvietimą teikdami paraišką“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Z. Bakanienė.

Kaip nurodoma paramos teikimo taisyklėse, iki 300 tūkst. Eur parama teikiama pareiškėjams, ketinantiems rekonst­ruoti esamas melioracijos sistemas. Šios paramos intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia  galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. Eur. Pagal šią veiklą finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 

Tinkamos investicijos

Įgyvendinantiems esamų melioracijos sistemų rekonstravimo projektus tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimas, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimas.

Vykdantiems reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo projektus tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, ne­viršijančios turto rinkos vertės.

Pagal abi priemonės veiklas remiamos bendrosios išlaidos. Jų finansuojama dalis gali būti ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.

„Atrodo, jog prieš 100 metų žmonės buvo labiau patriotiški ir labiau rūpinosi valstybingumo įtvirtinimu, nei dabartinėje nepriklausomoje Lietuvoje“...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 18

Į Kvėdarnos kultūros namuose surengtą šaš­kių ir šachmatų tur­ny­rą, skirtą Vytauto Grygalio taurei laimėti, susirinko kelios dešimtys žaidėjų ne tik iš Šilalės rajo­no, bet ir iš tolimesnių Lie­tuvos vie­to­vių.

Turnyrą organizuojantys Kvėdarnos šaškių ir šachmatų klubo nariai skyrė jį savo kolegos V. Grygalio atminimui.

„Tai buvo žmogus, šaškėmis ir šachmatais sudominęs ne vieną jauną ar net pagyvenusį kvėdarniškį. Iš to, kaip mums pavyko surengti turnyrą, kiek sulaukėme susidomėjusiųjų, sprendžiame, kad Kvėdarnoje V. Gry­galio atminimas gyvas, o turnyrą jo vardo taurei laimėti būtina kartoti kasmet“, – žadėdamas antrąjį tokį turnyrą Kvėdarnoje suorganizuoti kitų metų vasarį, per V. Grygalio gimtadienį, sakė Kvėdarnos šaškių ir šachmatų mėgėjų klubo vadovas Arūnas Lauruška.

V. Grygalis, anot jo, buvo tik­rų tikriausias kvėdarniškis, čia gimęs ir augęs, baigęs mokyk­lą, vėliau dirbęs melioracijos specialistu. Loginės užduotys jam taip patiko, kad jis tuo užkrėtė daug aplinkinių, tarp kurių – ir dabartinis klubo vadovas A. Lauruška, bu­vo įkurtas šaškių ir šachmatų mėgėjų klubas. Jo vadovas džiaugiasi, jog žaidžiančiųjų kaskart daugėja.

„Pernai rajono čem­pionate buvo 11 dalyvių, šiemet – jau 18, o į V. Grygalio taurės turnyrą atvyko net 22 žaidėjai, sulaukėme šio sporto entuziastų iš Kretingos, Plungės“, – apie kovo 2 d. įvykusį renginį pasakojo A. Lau­­ruška.

Šiųmečiame V. Grygalio taurės turnyre žaidėjai buvo suskirstyti į dvi kategorijas – šaškių ir šachmatų, nes nesitikėta sulaukti tokio gausaus dalyvių būrio. Vyriausias žaidėjas, nusprendęs išmėginti jėgas prie juodų-baltų langelių lentos, buvo 76-erių, o jauniausias – vos 5-erių. 

Šaškių turnyre pirmąsias dvi vietas išsivežė kretingiškiai Mindaugas Žilinskas ir Algirdas Gadeikis, o trečioji atiteko daugumai šilališkių bei „Šilalės artojo“ skaitytojų pažįstamam iš laikraščiui siunčiamų užduočių šaškių entuziastui Stasiui Žadeikiui iš Laukuvos. 

Šachmatų turnyre lyderiavo mūsų rajono atstovai: nenugalimas buvo ir pirmąją vietą iškovojo Tomas Veščiūnas iš Šilalės, antrąją – Augustas Tomkus iš Pajūrio, trečiąją – šilališkis Šarūnas Tve­ri­jonas. 

Jauniausia turnyro dalyvė 5-metė Sofia Merkelytė, nors tarp laimėtojų nepateko, ir organizatoriams, ir turnyro dalyviams paliko didžiulį įspūdį smalsumu bei žingeidumu.

Dalyviams taures, medalius bei dova­nas nupirko organizatoriai – Kvėdarnos šaškių ir šachmatų mėgėjų klubas bei Šilalės rajono sporto klubas „Dvaras“ (vad. T. Veščiūnas). 

Žydrūnė MILAŠĖ

Organizatorių nuotr.

Praėjusį šeštadienį, kovo 2-ąją, į devynių aukštų namą Odesoje smogė priešo dronas, o sugriuvus daliai laiptinės, žuvo dvylika žmonių. Tai tapo daugiausiai civilių gyvybių nusinešusi tragedija karo metu Odesoje ir ji sukrėtė visą šalį, mat net penkios aukos yra vaikai.

Eldoradas BUTRIMAS 

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 18

Kovo 7 d. 70-ąjį gimtadienį švenčia fleitininkas Rimantas Giedraitis – aranžuotojas, kompozitorius ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantas.

„Man svarbiausia, jog galėčiau kiekvienam savo kely sutiktam žmogui ramiai į akis pažiūrėti. Apie kokius nors jubiliejų pasitikimus negalvoju ir jų neplanuoju. Jei Dievulis leido nugyventi tuos metus, jei dar kvėpuoju, dirbu, esu kažkam reikalingas – tai didžiausia laimė. Geriau ir nesugalvosi“, – sako R. Giedraitis. Visgi, save kukliai „muzikantu iš teatro duobės“ vadinantis įvairių muzikinių konkursų laureatas, žinomas fleitos pedagogas R. Giedraitis yra parašęs daugiau kaip 60 autorinių kūrinių įvairių sudėčių orkestrams bei ansambliams ir parengęs daugiau kaip 2000 aranžuočių.

Pradėjo dirbti anksčiau nei įkurtas Muzikinis teatras

Savarankišką muziko kelią R. Giedraitis pradėjo dar studijų metais, 1976–1984 m. grodamas Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoniniame orkestre (dabar Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras). Vėliau, dar neakivaizdiniu būdu studijuodamas Maskvos konservatorijoje, pradėjo dirbti Klaipėdos liaudies operos orkestre (1984–1987). Nuo 1987 m. sausio 1 d., kai liaudies opera buvo reorganizuota į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, groja fleita šio teatro simfoniniame orkestre, 1987–2019 m. buvo šio orkestro ir jo pagrindu suformuoto Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisteris. Kaip solistas R. Giedraitis surengė keletą fleitos rečitalių Klaipėdoje, taip pat grojo solo su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ (dabar Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu ir Klaipėdos kameriniu orkestrais. 1984 m. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje įkūrė Pučiamųjų instrumentų skyrių, 1984–1986 m. jame dirbo fleitos mokytoju. Šiuo metu dirba Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, kur dėsto fleitos specialybę ir kamerinį ansamblį.

„1987 m. sausio 1 d. yra oficiali Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymo data. Tačiau aš pradėjau čia dirbti anksčiau – nuo 1984 m. rugpjūčio 1 d. Tada dar buvo Liaudies opera, bet atlyginimus jau mokėjo. Čia ir pradėjau produktyvaus aranžuotojo karjerą. Vargu ar tai galėjo įvykti kitur: tiesiog reikalingas vaikinas tinkamu laiku pasirodė tinkamoje vietoje“, – viename interviu yra sakęs R. Giedraitis.

Produktyvus profesionalas

R. Giedraičio kūrybinė veikla – daugialypė. Jis žinomas kaip itin produktyvus, profesionalus ir paklausus aranžuotojas, sukūręs daugiau kaip 2000 aranžuočių simfoniniams, kameriniams, pučiamųjų ir džiazo orkestrams, įvairių sudėčių ansambliams. Aranžuojamų kūrinių stilistinis diapazonas – nuo baroko iki fusion, nors daugiausia aranžuočių sukurta simfoninio pop, simfoninio roko arba džiazroko stiliumi. Daugelį metų jis kuria orkestrines aranžuotes Lietuvos dainų švenčių Dainų dienoms, taip pat regioninėms dainų šventėms. Aranžuodamas kūrinius koncertinėms programoms bendradarbiauja su Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ (dabar Lietuvos simfoniniu pučiamųjų orkestru), Lietuvos kariuomenės, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu, Klaipėdos kameriniu orkestrais, Liepojos bigbendu (Latvija), Kauno bigbendu ir kitais kolektyvais. Aranžavo kūrinių LRT televizijos projektams „Triumfo arka“, „Auksinis balsas“, „Vario audra“, taip pat įvairiems žinomiems Lietuvos ir kitų šalių solistams-dainininkams. Tarp jų – tokie žinomi klasikinės ir populiariosios muzikos vardai kaip Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Edmundas Seilius, Vaidas Vyšniauskas, Edgaras Montvidas, Violeta Urmana, Alfredo Nigro, Eteri Lamoris, Stasys Povilaitis, Egidijus Sipavičius, Gytis Paškevičius, Vaidas Baumila, Monika Linkytė, Vilija Matačiūnaitė, Rūta Ščiogolevaitė, šveicarų dainininkė Jaël ir daugelis kitų.

Sakoma, kad muzikantas išgyventų ir negyvenamoje saloje, nes kažkas jį pasamdytų... „Na, kas gali pasamdyti, jei sala negyvenama?.. Muzikantai, ypač orkestrantai, niekada nepateko į geriausiai apmokamų profesijų kategorijas. Ir tai verčia žmones blaškytis. Dabar yra tokia „mada“ atkalbinėti jaunimą nuo muzikanto duonos, neva čia niekada nepadarysi karjeros ir padoriai neuždirbsi. Tačiau visiems sakau, kad nepažįstu nei vieno sąžiningo doro muzikanto, kuriam reikėtų duoneliauti. Tiesa, tas puldinėjimas per kelis darbus gal šiek tiek ir primena duoneliavimą... Bėda, kad nuolat mažėja gabaus jaunimo, siekiančio tapti profesionaliais muzikantais. Apie kokią bedarbystę galima kalbėti, kai Klaipėdoje katastrofiškai trūksta daugelio specialybių muzikų?“, – juokauja profesionalas.

R. Giedraitis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre redagavo ir aranžavo tarpukariu Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje fleitos ir kompozicijos mokslus baigusio Jono Novakausko baleto vaikams „Baltasis vilkas“ partitūrą (pirmą kartą pastatytas 1989 m.). Vėlesniais metais teatro simfoniniam orkestrui aranžavo Antonio Spadavecchia pasakos-žaidimo vaikams „Pelenė“ (1994), Ž. Kriušono muzikinio farso „Beprotiškas savaitgalis“ (1995), Raimondo Paulo miuziklo „Sesuo Kerė“ (2009) partitūras, taip pat parengė aranžuotes KVMT teatralizuotoms koncertinėms programoms „The Beatles Show. Naujieji metai Liverpulio stiliumi“ (2014), E. Balsio estradinių dainų programai „Aš – senas jūrininkas“ (2019) ir kt.

„Rašyti muziką – mano amatas“

Kita svarbi R. Giedraičio muzikinės veiklos sritis – originali kūryba. Jis yra sukūręs apie 30 kūrinių pučiamųjų orkestrams, iš kurių populiariausi „Vasaros muzika“, „Papliauškutis“, „Suvenyras“, „Subatos vakarėlį“, „Traukinukas“, „Ilga kelionė dviem“, „Vaivorykštė“, „Šachmatai“. Taip pat antra tiek muzikos kitų sudėčių ansambliams, iš jų minėtina „Muzika draugams“, sukurta Klaipėdos brass kvintetui. Iš stambesnių formų kūrinių minėtini miuziklas bigbendui „Vandenė“ Herkaus Kunčiaus ir Alvydo Šlepiko libretu (2009, nepastatytas) ir dirigento Gintaro Rinkevičiaus sumanymu bei užsakymu sukurta simfoninė siuita „Sudie, Maiklai“ gospelo chorui ir simfoniniam orkestrui, neseniai mirusio pop muzikos karaliaus Michaelo Jacksono dainų motyvais (2010). Premjerą pasitinkant Naujuosius metus 2011 m. gruodžio 28 ir 31 d. atliko G. Rinkevičiaus diriguojamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir gospelo choras „Sounds in G“.

Komponuojantis fleitininkas Rimantas Giedraitis savo kūrybos nesureikšmina: „Šiandien visi kuria muziką. Jei tai, ką esu parašęs, rytoj nebus užmiršta, tuomet gal ir bus galima vadinti kūryba. Dabar aš tiesiog rašau muziką. Tai yra rašliava – mano amatas. Esu šioks toks perfekcionistas, todėl stengiuosi, kad tai, ką darau, būtų maksimaliai kvalifikuota ir profesionalu“.

2011 m. už kūrybinius nuopelnus teatro menui R. Giedraitis buvo apdovanotas Klaipėdos „Padėkos kauke“.

KVMT inform.