Balandžio 27-ąją minint Medicinos darbuotojų dieną, prisiminkime savo gydytojus, slaugytojas ir visus, kas dirba šį sunkų, dažnai kritikuojamą darbą. Nors mediko profesija vis dar tebevadinama garbinga, visuomenė jiems kelia tokius reikalavimus, kuriuos pateisinti darosi vis sunkiau. Jau trūksta ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų. Su šia problema susiduriame ir Šilalėje, todėl kiekvienas į mūsų kraštą atvykęs jaunas gydytojas yra tarsi dovana rajono žmonėms. Pernai tokią dovaną gavo UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“ pasirinkę pacientai. 

Studijuodama miesto neprisijaukino 

Prieš 24-erius metus Šilalėje įsikūrusioje privačioje šeimos gydytojų klinikoje dirba trys gydytojos. Pernai kolektyvą sustiprinu­si Aušrinė Meirie­nė džiaugiasi, kad išsipildė svajonė dirbti gimtajame Šilalės krašte. Gydytoja gimė ir užaugo Girdiškėje, mokėsi Upynoje, o baigusi Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją, išvyko studi­juoti medicinos į Lie­tuvos sveikatos mokslų universitetą. 

Medicinos studi­jos – ilgas procesas. Būsimi gydytojai šešerius metus studijuoja bend­rus dalykus, paskui atlieka rezidentūros praktiką, kuri dabar yra pailginta iki ket­verių metų. A. Meirienė sako, jog studijų metais atliko praktiką daugelyje klinikų, kai kuriose dirbti labai patiko, o ir ne viena specializacija atrodė itin įdomi, bet labiau traukė pirmoji, ambulatorinė grandis, kurioje nėra naktinių pamainų ir ilgų, paras trunkančių budėjimų ligoninių skyriuose. 

„Visada jaučiau savo krašto trauką, todėl ir rezidentūrą atlikti rinkausi Šilalėje – padir­bė­jau net keliose sveikatos priežiūros įstaigose. Buvo labai sma­gu grįžti – jaučiuosi čia kaip namie. Smagu dirbti su šauniu kolektyvu, puikiai sutariame, visi malonūs, džiaugiasi, kad pasi­rinkau šią įstaigą. Kai tokia at­mosfera, ir darbas daug leng­vesnis, nes nebijai paklausti, pa­sikonsultuoti, pasitarti dėl sun­kesnių atvejų“, – tikina gydytoja A. Meirienė, vadinanti save kaimo vaiku ir neslepianti, jog studijuodama miesto neprisijaukino, todėl ir nenorėjo jame likti. 

Jaunų gydytojų daugėja ir ligoninėje

Pasak A. Meirienės, dirbti kaimiškoje vietovėje pasirinko ne ji viena. Yra ir tokių bendrakursių, kurie gyvena miestuose, bet važinėja dešimtis kilometrų į darbą mažuose miesteliuose. Jau keli metai jaunų gydytojų nebevilioja užsienis – net ir tie, kurie turėjo tokių svajonių, vis dažniau lieka Lietuvoje. 

Tačiau yra labai daug priežasčių, dėl kurių jie renkasi darbą dideliuose sveikatos priežiūros centruose.

„Anksčiau sakydavo, kad mieste yra visi patogumai. Jauni žmonės kuria šeimas, puoselėja karjeros planus, augina vaikus, jiems, be abejo, rūpi jų ugdymo galimybės. Tikrai labai svarbus motyvas yra atlyginimas, pagalba įsikuriant. Mūsų pasirinkimus nulemia labai daug sudedamųjų dalių, bet, aišku, kiek­vienas žmogus renkasi tokį pasiūlymą, kuris jam atrodo geriausias. Jei šeimos gydytojams lengviau pasirinkti darbo vietą, nes žino, kad visur bus reikalingi, tai gydytojams specialistams labai svarbu tos gydymo įstaigos, kuri jį kviečia, perspektyvos“, – mano A. Meirienė. 

Šilalės ligoninėje atlyginimai mažesni nei kitur, ir savivaldybės parama, palyginus su kaimyniniais rajonais, atrodo kaip simbolinė, nors visi tikina, jog turi tikslą ligoninę išsaugoti. 

„Keista, kad tai diskusijų klausimas. Manau, būtų labai sunku pacientui pasiekti pagalbą, jei ligoninės Šilalėje neliktų. Pati dirbu Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, matau, kiek daug ten ateina pacientų. Taip, mažoje ligoninėje niekada nebus tiek diagnostinių galimybių, kiek dideliuose centruose ar net regiono ligoninėje, tačiau skubią pagalbą žmogui suteikti galima. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai į kitą ligoninę išvežame jau pradėtą gydyti pacientą“, – tikina A. Meirienė. 

Gydytoja džiaugiasi, kad Šilalės ligoninėje dabar yra nemažai naujų, jaunų gydytojų, jaunas kolektyvas dirba ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. 

Laimė priklauso nuo vidinio nusiteikimo

Gydytoja sako, jog pacientai jaunus specialistus vertina labai skirtingai. Didžioji dalis pasitiki, nes supranta, kad medicinos mokslas labai greitai vystosi, o jauni žmonės dabar mokosi pačių naujausių dalykų. Tačiau atsiranda ir įsitikinusių, jog geras yra tik tas gydytojas, kuris turi sukaupęs ilgo darbo praktiką ir jau matęs daugybę skirtingų atvejų. Ne visiems patinka ir tai, kad jauni gydytojai labiau akcentuoja sveiką gyvenimo būdą.

Tačiau A. Meirienė nelaiko savęs griežta gydytoja. 

„Visada rekomenduoju, kas būtų geriausia konkrečiam pacientui, nes pirmoje vietoje yra rizikos veiksnių korekcija. Pa­vyzdžiui, dabar labai svarbu cholesterolio, padidinančio širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kontrolė, kurį pacientas gali valdyti mitybos pakeitimu, svorio reguliavimu. Yra pacientų, kurie nenori gerti vaistų dėl galinčio atsirasti šalutinio poveikio, jiems paaiškiname apie kitas gydymo galimybes. Tikrai pastebime, kad jaunesnių žmonių požiūris į medikamentinį gydymą keičiasi – jie neskuba gerti tablečių ir laikosi gydytojų rekomendacijų. Labai smagu dirbti su tokiais bendradarbiaujančiais pacientais. Bet yra ir tokių, kurie žino, jog turi sveikatos problemų, bet nieko nedaro – net vaistų negeria“, – apgailestauja gydytoja A. Meirienė. 

Pasak jos, Šilalėje, kaip ir visoje šalyje, vyresnio amžiaus žmones dažniausiai kamuoja širdies bei kraujagyslių susirgimai. Yra ir turinčių retų ligų, daugėja onkologinių susirgimų, todėl klinikoje  kasdien yra daug veiklos. Dažnai per dieną tenka priimti kelias dešimtis pacientų. Beveik visiems jauna gydytoja primena, jog labai daug dalykų žmogaus gyvenime priklauso nuo sveikatos ir  vidinio nusiteikimo. Jei norėsime būti sveiki, to sieksime, tai ir ligos nepuls ar net greičiau pasitrauks. Todėl pirmiausia reikia būti optimistu, žiūrėti į gyvenimą šviesiai. 

Reformos užaugino storą „skūrą“

Šviesiai į gyvenimą žiūrėti sa­vo kolegoms linki ir UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“ direktorė Rimanta Žąsytienė. Gydytoja neslepia, kad džiaugiasi sprendimu leisti šalyje kurtis privačiai šeimos gydytojų praktikai – tai buvo pats geriausias daugiau nei 30 metų Lietuvoje besitęsiančių sveikatos priežiūros reformų sprendimas. Nors prieš ketvirtį amžiaus atsiskiriant nuo Šilalės PSPC ir buvo girdėti daug abejonių, pacientai neišsigando ir pasitikėjo savo gydytojomis. 

„Įrodėme, kad gydytojo darbo sėkmė nepriklauso nuo to, po kokiu stogu jis yra įsikūręs – nuosavu ar valdišku. Gaila, jog vis daugiau mažų sveikatos priežiūros įstaigų rajonuose nuperka didieji privatūs medicinos centrai. Bet suprantama – gydytojai sensta, o pamainos nesulaukia. Todėl taip džiaugiamės, kad A. Meirienė pasirinko mūsų įstaigą“, – tikina UAB „Šilalės šeimos gydytojo praktika“ direktorė. 

Gydytoja R. Žąsytienė nesle­pia, jog medikus reformos var­gina, nes ir jų nauda dažnai būna tik popierinė. Ką ge­ro duos Šilalėje prasidedantis Svei­katos centro kūrimas, kuria­me  bend­radarbiavimo pag­rindais dalyvaus ir „Šilalės šeimos gydytojo praktika“, sunku pasakyti.

„Kol kas girdime tik daug triukšmo, daug planų, o rezultatas gali būti toks pat, kaip visų anksčiau vykusių reformų. Labai tikimės, kad pacientai dėl to nepajus kokių nors nepatogumų“, – sako R. Žąsytienė, neslepianti, jog visokios naujovės medikus išmokė kant­rybės prisitaikant prie reikalavimų ir užaugino storą „skūrą“, be kurios būtų sunku išsiversti ir kasdieniame darbe. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Žadą atimantis populiarumas, šimtai vaidmenų teatre ir kine, bičiulystė su žymiausiais žmonėmis, kelionės po visą pasaulį... Tai tik nedidelė dalis to, kuo gali pasigirti legendinė aktorė R. Lee, vienintelė lietuvė, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbta žvaigžde Holivudo šlovės alėjoje. Nepaisant viso to, už Atlanto gyvenančios R. Lee širdyje rusena didžiulė meilė Lietuvai ir noras kuo greičiau sugrįžti į mūsų šalį, kurią prisimena kaip ypač šviesią ir nestokojančią laimingų, besišypsančių žmonių.  

Lietuvybė – iš tėvų

Dalydamasi mintimis apie tai, kokią vietą jos širdyje užima Lietuva, R. Lee atskleidžia, kad svarbiausia, jog jos tėvai visa širdimi buvo lietuviai.  

„Nors gimiau ir augau ne Lietuvoje, lietuvių kalba bu­vo mano pirmoji, kol žaisdama gatvėje su kitais vaikais išmokau kalbėti angliškai. Taip pat, nesvarbu kur begyventume, visada priklausėme lietuvių katalikų bažnyčiai, parapijos namuose aš pirmą kartą užlipau ant scenos, čia skleidėsi mano talentas. Mano mama ir tėtis net ir gyvendami Kanadoje nenustojo būti lietuviais. Visgi aš užaugau ne kaip Rūta, nes aplinkiniai galvodavo, jog tiesiog neteisingai ištariu savo vardą. Visi kreipdavosi į mane Ruth vardu. Tik Kalifornijoje, patekusi į Holivudą, pasiryžau visiems išaiškinti, kad jokia aš ne Ruth, o Rūta. Daug metų praleidau pasakodama, kas yra ta Rūta, kas – ta Lietuva“, – sako aktorė. 

Pašnekovė teigia, kad dabar, kai ji jau yra žinoma, motinos Jungtinėse Amerikos Valstijose savo dukroms suteikia Rūtos vardą. Tai – didžiulis komplimentas. 

„Aš labai laiminga, jog apie Lietuvą žino kur kas daugiau žmonių, o ši šalis – visada ma­no širdyje“, – sako R. Lee.

Lietuvos pilietybė – palaiminimas iš Dievo

Visame pasaulyje žinoma aktorė turi JAV bei Kanados pilietybes, o 2019 m. jai buvo atkurta ir Lietuvos pilietybė. R. Lee atskleidžia, kad yra labai laiminga ir ypač didžiuojasi turėdama Lietuvos pilietybę. 

„Jaučiuosi labai artima šiai šaliai, nors ir nesu čia gimusi, augau svetur, bet turiu tokį stiprų ryšį su Lietuva. Niekada nepamirštu to, ką šiai šaliai teko patirti dėl sovietų priespaudos – apie tai man pasakojo tėvai, visada tikėję Lietuvos išsilaisvinimu. Aš ir šiandien meldžiuosi už visus drąsius žmones, kurie nepabūgo tankų, rizikavo savo gyvybe ir iškovojo Lietuvai nepriklausomybę. Turėdama pilietybę, galimybę balsuoti, keliauti su šios šalies pasu jaučiuosi gavusi nuostabų palaiminimą iš Dievo“, – teigia pašnekovė. 

Užsienyje gyvenantiems lietuviams, siekiantiems nenutolti nuo savo gimtinės, aktorė pataria prisiminti ir vertinti savo šaknis, nesvarbu kur pasaulyje begyventų. 

„Savaime suprantama, kad išvykę žmonės prisitaiko ir perima šalies, kurioje gyvena, įpročius. Tačiau mes visi, ar esame lietuviai, ar lenkai, ar vokiečiai, su savimi atsinešame savo spalvas, jausmus, skonius... Manau, jog tai yra labai svarbu. Taip pat tikiu, kad mūsų šaknys yra mūsų kraujyje, jos – visada su mumis. Mes esame lietuviai, nuostabi ir unikali tauta, tad kiekviena šalis, į kurią atvykstame, sulaukia palaiminimo, jei su ja pasidalijame dalele savosios kultūros“, – pasakoja žymi lietuvė. 

Užsienio lietuviai – puikūs Lietuvos ambasadoriai

Pasak R. Lee, labai svarbu, jog lietuviai neliktų abejingi ir išreikštų savo nuomonę referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. 

„Lietuva yra tokia maža šio pasaulio dalelytė. Manau, kad tik nuo mūsų visų priklauso, kiek apie ją sužinos likęs pasaulis. Svetur gyvenantys žmonės gali tapti puikiais Lietuvos ambasadoriais ir nešti žinią apie mūsų nuostabią šalį. Jie taip pat nepamiršta čia likusių savo šeimų, prisideda prie finansinės Lietuvos gerovės“, – teigia aktorė.  

Pašnekovė tvirtina, kad Lie­tuva labai stipriai pasikeitusi nuo tamsių sovietmečių laikų. 

„Kai į Lietuvą atvykau po daug metų, negalėjau patikėti savo akimis. Atrodė, jog Lietuvoje nušvito saulė, pamačiau tiek daug jaunų, laimingų žmonių, puikiai atrodančių, besišypsančių senolių. Aš visiems rekomenduoju aplankyti mūsų šalį ir labai džiaugiuosi, kad ją atranda vis daugiau žmonių. Pati nekantrauju čia sugrįžti“, – apibendrina visame pasaulyje žinoma aktorė. 

Referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, vyks 2024 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais.

Išsamiau apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo – www.referendumas2024.lt.

Užs. Nr. 82

Registrų centras informuoja, kad šių metų pradžia elektroninių auk­cio­nų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų: elektroninių var­­žytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios ka­reivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai, o didelio pirkėjų su­si­do­mėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai už parduodamą turtą gavo keliskart didesnę pinigų sumą.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Nuotr. iš E.varzytynes.lt

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 30

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį telefonu padėkojo JAV prezidentui Džo Bidenui už paramą ir lyderystę – JAV Senatas patvirtino 95,2 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui. Daugiau kaip 60 mlrd. dolerių numatyta būtent Ukrainai, o už tai balsavo 79 senatoriai, 18 buvo prieš. Ukraina gaus ilgojo nuotolio „Atacms“ (kariuomenės taktinės raketų sistemos), kurių seniai siekė.

Aurimas NAVYS, Mindaugas SĖJŪNAS

Visuomenės informacinio saugumo agentūros ekspertai

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 30

Šilalės savivaldybės valdomų uždarųjų akcinių bend­rovių vadovai pateikė 2023 m. veiklos ataskaitas rajono tarybos nariams. Praėję metai nebuvo lengvi nė vienai Ši­lalėje veikiančiai įmonei, bet kai kurie iš gyventojų su­mokamų mokesčių besiverčiantys paslaugų teikėjai gyveno visai neblogai ir net gavo netikėtai didelius pelnus.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 30

Palangos Vlado Jurgučio progimnazijoje vyko 9-asis Lie­tuvos 9–10 klasių mokinių anglų kalbos kon­kur­sas, ku­riame, lydima anglų kalbos mokytojos Daivos Eisi­man­tienės, dalyvavo ir Šilalės Simono Gau­­dėšiaus gimnazijos II a klasės mo­ki­nė Guoda Baldauskaitė. 

Konkurse mokiniai, peržiū­rėję audiovizuali­nę medžia­gą apie dirbtinį intelektą, kū­rė blogo įrašą (angl. – blog post), pasitelkę kūrybiškumo, gebėjimo bendradarbiauti kompetencijas, turėjo rasti juos vienijančią sritį ir apie tai paruošti pristatymą. Pristačiusios savo unikalius bei šmaikščius pasirodymus, komandos buvo apdovanotos saldžiais prizais. 

Antrąją konkurso dieną mo­kiniai pradėjo atlik­da­mi kalbėjimo užduotis: monologą, kurio užduo­tis – pa­aiškinti lietu­vių liaudies pa­­tarlę, bei dialo­gą, kurio temos atliepia šių die­nų jaunimo aktualijas. Po įtemp­tų užduo­čių dalyviai rungėsi prot­mūšyje, kuriame varžėsi 21 komanda. Guo­dos grupė užėmė trečiąją vietą ir buvo apdovanota leidyk­los „Express Publishing“ prizais. 

Dar dides­nė sėkmė laukė susumavus visų dalyvių surinktus taškus. Guoda Lietuvos mokinių anglų kalbos konkurse pelnė trečiąją vietą ir buvo apdovanota bronzos medaliu bei rėmėjų dovanomis.

„Šis konkursas man ne tik suteikė daug naujų žinių, bet ir atvėrė kelią naujoms pažintims bei padrąsino išeiti iš savo komforto zonos. Džiaugiuosi, jog konkursas vy­ko Palangoje, nes turėjau progą kelis kartus nueiti pasiklausyti Baltijos jūros ošimo, kuris užburia net esant blogam orui“, – įspūdžiais dalijosi Guoda.

Ir tai – ne vienintelis pastarųjų dienų mūsų gimnazijos moksleivės pasiekimas: pra­ėjusią savaitę Guoda tapo X-ojo moksleivių liaudies dailės re­gioninio turo „Sidabro vainikėlis“, kuris vyko Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre, laureate. Šio konkurso tikslas – skatinti jaunuolius susipažinti su tautodailės paveldu, patiems prisiliesti prie medžiagos bei įrankių ir, pasitelkus vaizduotę, kurti vaizdinės ar taikomosios liaudies dailės kūrinius. 

Šiam konkursui, kuriame dalyvavo amatų puoselėtojai iš Tau­ragės, Šilalės, Jur­bar­ko ir Klai­pėdos, jaunoji kūrėja G. Bal­­dauskaitė pristatė 5 unikalius „Gy­vy­bės medžio“ kar­pi­nius, kuriuose persipina tautodai­lės ir šiuolaikinio me­no elementai – būtent taip šilališkės kūrinius apibūdino tautodailės meno žinovė iš Vil­niaus etnokultūros centro.

Pasak merginos dailės moky­tojos Jo­­lantos Baub­ku­vie­nės, dabar Guo­dos kūriniai keliaus į finalinį konkurso etapą, kuris vyks Upy­tės amatų centre (Panevėžio r.) ir varžysis dėl Lie­tuvos mokinių konkurso nugalėtojo titulo.

Zoja MASTEIKIENĖ

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

AUTORĖS nuotr.

Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, vyko jubiliejinis „Runway Run‘24“ bėgimas. 3 km distanciją reikėjo įveikti Šiaulių karinio aerodromo ki­li­mo-tūpimo taku. Bėgimo tikslas – pri­min­­ti, kad jau 20 metų esame kari­nio aljanso NATO dalimi.

Bėgikai iš Lietuvos bei užsienio į lėktuvų pakilimo taką sukviesti jau dešimtą kartą. Iš Šilalės rajono dalyvavo apie 50 jaunųjų šaulių ir jų vadų.

Šiaulių aerodrome susirinko apie 10 tūkst. vaikų, suaugusiųjų ir senjorų, lie­tuvių ir užsie­nie­čių, civilių bei ka­riš­­kių. Rengi­nio metu buvo pakelti du nai­­kin­tu­vai, pamatėme Lie­tu­­vos kariuomenės ka­ri­nę eks­po­zi­ciją, naudojamą gink­luo­tę, eki­puo­­tę, techniką. Po bėgimo bu­vo­me pa­vaišinti arbata, ban­de­lėmis, apdo­va­noti renginio suve­ny­rais. Šventę už­baigė nuo­taikingas koncertas.

Mintarė ANDRIULYTĖ

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos III g klasės mokinė, 710 Pajūrio jaunųjų šaulių kuopos būrio vadė

AUTORĖS nuotr.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokinių ir mokytojų ko­manda, vykdydama Erasmus+ K122 projekto „A Conducive Team for Personality Development“ veiklas, dalyvavo tarptautiniame susitikime su Liceul Technologic Regele MihaiI mokiniais Curtea de Arges mieste, Rumunijoje. 

Įvairios veiklos leido mokiniams giliau pažinti savo kaip koman­dos nario galias bei tapti kū­rėjais-lyderiais. Komandos ieš­ko­jo originalių sprendimų, kūrė taisykles, kėlė problemas ir klausimus, juos analizavo. Įgyti bei sustiprinti prob­lemų sprendimo ir komandinio darbo įgūdžiai bei gebėjimai pravers priimant tinkamus sprendimus įvairiose situa­cijose. 

Visą savaitę mokiniai aktyviai dalyvavo veiklose, kurios leido suvokti, kad mokymosi procesas gali būti įtraukiantis, skatinantis mokytis, kad žinios įgyjamos ne tik mokantis individualiai, bet ir aktyviai kuriant, veikiant kartu su kitais mažose ar didesnėse grupėse. Taip buvo siekiama sustip­rinti gebėjimą pastebėti supantį pasaulį ne tik iš savo, bet ir kitų pozicijų, kelti prob­lemas bei hipotezes ir kartu su bend­raminčiais ieškoti sprendimų. Tai skatina tapti aktyviais bend­ruomenės nariais, savo sričių (sportinės, meninės, akade­mi­nės bei kt.) lyderiais. 

Su­si­­tikimo metu mokiniai įgijo tarp­kultūrinės kompetencijos, didinančios vieni kitų supratimą bei toleranciją.

Erasmus+KA1 projektas „As­menybės ūgčiai palanki komanda“ (Nr. 2023-1-LT01-KA122-SCH-000132177) finansuojamas remiant Europos Komisijai. 

Rita KĖBLIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos mokytoja

Ernesto BURČO nuotr.

Šią savaitę Lietuvos kultūros naujienų pasaulyje ypatingai iš­siskiria Kaunas – Nacionalinę Lie­tuvos bibliotekų savaitę miestas švęs su itin gausia renginių prog­rama, be to, šią savaitę Kaune kasdien pristatomi aukščiausios klasės „Lietuvos teatrų pavasario“ festivalio spektakliai.

Kotryna PETRAITYTĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 29