Prieš keturis mėnesius mano 51-erių vyrą ištiko insultas. Li­go­ninė, po to – reabilitacija, tačiau grįžo į namus vi­siš­kai­ kitas žmogus. Žinoma, fiziškai sustiprėjęs, nors kairė pusė mažiau klauso. Man neramu, kuomet jis nei iš šio, nei iš to pradeda verkti arba juoktis, greitai susierzina, iš pykčio, atrodo, gali nežinia ką padaryti. Taip pat atvirumo metu prasitaria, kad jaučia nuolatinį nerimą bei spaudimą krūtinėje. Miegoti eina vėlai, iki išnaktų žiū­­ri televizorių, ką nors dirbdamas pavargsta. Kelis kartus per dieną pamiršta tam tikrus da­lykus. Ar insultas gali kažkaip pakeisti elgesį, emocijas ir kaip padėti?

Jurgita GEDEIKIENĖ,

psichologė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 37

Nuo gegužės 31 d. iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Per šį paraiškų rinkimą pateiktiems projektams numatyta beveik 45,3 mln. eurų paramos lėšų. Iš jų dotacijoms skirta 25 mln. 934 tūkst. 441 Eur, lengvatinėms paskoloms – 19 mln. 337 tūkst. 149 Eur.

Priemonė – viena populiariausių

Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo populiari per visus finansinius laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, įsikūrė apie 2700 jaunųjų ūkininkų. Jiems buvo išmokėta apie 98 mln. Eur.

„2021 m. su vyru Tadu nusprendėme įveisti 1 hektaro ak­tinidijų plantaciją, bet tam reikia nemenkų investicijų, nes nepakanka įsigyti daigų ir jais apsodinti pasirinktą plotą. Aktinidijos – sumedėjęs vijoklinis augalas, jam auginti reikia 3 metrų aukščio tvirtų metalinių atramų. Būtina ir augalų laistymo sistema. Kadangi aktinidijos neatsparios pavasarinėms šalnoms, reikalinga ir apsaugos nuo šalnų – rūko sistema. Tad tais pačiais metais pateikiau paraišką paramai pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėt­ra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Man buvo skirta 40 tūkst. Eur parama, už kurią įsigijau ir aktinidijų sodinukų, ir laistymo bei apsaugos nuo šalnų sistemas“, – patirtimi dalijosi Kauno rajone ūkininkaujanti Indrė Subatė.

„Jauniesiems ūkininkams skir­ta priemonė labai populiari ir šiuo finansiniu laikotarpiu. 2023 m. pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo gautos 1045 paraiškos dotacijai ir 124 paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios, nes dabartinis laikas, kai aplinkui vyksta daug pokyčių, skatina domėtis naujovėmis, netradiciniais produktais, kultūromis ir veiklomis“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.

Didesnės galimybės

ŽŪM vyriausioji specialistė­ pažymi, kad, skirtingai nuo an­kstesnio laikotarpio, SP intervencinė priemonė yra palankesnė jauniesiems ūkininkams – jiems suteikta galimybė pasinaudoti lengvatine paskola, ko anksčiau nebuvo, padidinta dotacijos suma. 

„Dabar didžiausia dotacija – 60 tūkst. Eur. 80 proc. visos paramos sumos išmokama ūkininkui po sprendimo skirti para­mą priėmimo, li­kusi­ dalis mokama kitais me­tais po verslo plano įgyvendinimo. Pa­ra­mos gavėjas įsipareigoja pasiekti, kad jo valdos ekonominis dydis­ baigus projektą bus 12­ tūkst. Eur. Di­džiausia paskolos su­ma vienam paskolos gavėjui – 100 tūkst. Eur. Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos ­suma negali viršyti 100 tūkst. Eur. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo“, – sakė D. Rutkauskaitė.

Skirtingai nuo praėjusio laikotarpio, kai jaunasis ūkininkas iki paraiškos paramai gauti pateikimo negalėjo bū­ti deklaravęs pasėlių tiesioginėms išmokoms gauti, dabar paraiškas dotacijai jie gali teikti ir deklaravę pasėlius.

Pagal šią intervencinę priemonę remiama:

• žemės ūkio produktų pirminė gamyba (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
• žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įs­kaitant pirminį perdirbimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).

„Visos projekte numatytos išlaidos gali būti padengtos paramos lėšomis šimtu procentų“, – pabrėžė ŽŪM specialistė D. Rutkauskaitė.

Galimi pareiškėjai

Parama pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teikiama tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, paraiškos pateikimo laikotarpiu atitinkantiems jaunojo ūkininko reikalavimus. Fizinis asmuo – ne vyresnis kaip 40 metų. Ne vyresni kaip 40 metų turi būti ir juridinio asmens steigėjai bei valdymo organo nariai. Juridinio asmens kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, privalo turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Paraiškos gali būti teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę formą. Taip jos gali būti teikiamos iki paskutinės dienos 24 val.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose pirmą kartą surengtas Iškilmingas baleto gala koncertas, dedikuotas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, publikai atvėrė magišką šokio pasaulį: dinamiškoje jo programoje susitiko vedantieji Europos šalių šokio menininkai, baleto solistai iš trijų Pabaltijo nacionalinių operos ir baleto bei Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų artistai.

„Man, kaip naujajam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovui, malonu pristatyti pirmąjį tarptautinį baleto gala koncertą Klaipėdoje, kurį organizavome norėdami pažymėti naujų teatro rūmų atidarymą ir mūsų baleto trupės naujo raidos etapo pradžią. Šokis nėra tik graži meno forma, tai taip pat ir būdas tyrinėti, bendrauti ir dalintis su kitais. Labai džiaugiuosi galėdamas pristatyti vedančiuosius baleto solistus iš visų trijų Pabaltijo valstybių, taip pat tarptautinį pripažinimą pelniusius šokio menininkus ir choreografus, kurie šiame vakare dalinosi scena su mūsų baleto trupe. Įvairiapusė ir dinamiška šio vakaro programa, kurioje klasikinis šokis jungėsi su šiuolaikiniu šokio repertuaru, neabejotinai tikra puota publikos akims",- akcentavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc (Slovėnija, Lietuva).

Naujojoje KVMT didžiosios salės „Jūra" scenoje publika išvydo solistus iš Pancūzijos, Ispanijos, Estijos, Latvijos ir, žinoma, Lietuvos. Šokiui nereikia nei kalbos, nei vertėjų. Tai lyg kiekvienam artima ir lengvai suprantama kalba. Žiūrovai sulaikę kvapą mėgavosi kiekvienu scenoje matytu numeriu.

Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė sakė, kad baleto gala koncertas ją sužavėjo ir stebino žanrų įvairove, šokio kalbos galimybėmis, originalumu ir didžiuliu meistriškumu.

Išeinantys iš baleto gala koncerto minėjo, kad jiems labai gilų įspūdį paliko legendiniai Nyderlandų šokio teatro (NDT)  – šokėjai Chloé Albaret ir Olivier Coëffard'as iš Prancūzijos, taip pat Barselonoje šiuo metu įsikūrę šokio menininkai Clémentine Telesfort ir Lisard'as Tranisas. Jų šokiuose kiekvienas perskaitė atrodytų tik jam skirtą kūno judesiu išrašytą žinutę, siuntusią vaizdinius, personažus ir istorijas. Jų šokis suskambėjo lyg pasąmonės poezija.

Daugybės plojimų sulaukė ir LNOBT baleto trupės vedantieji solistai Kristina Gudžiūnaitė ir Ignas Armalis, Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius,  solistų poros iš Rygos nacionalinio operos ir baleto teatro  Yuliya Brauer ir Darius Florianas Catana bei Estijos nacionalinės operos baleto solistai Laura Maya y Rosiers ir Jevgenijus Gribas.

Du šiuolaikinės choreografijos numerius pristatė Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai: buvusi Klaipėdos VMT šokėja, dabartinė Kauno VMT baleto solistė Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Deividas Dulka bei jauna suomių šokėja Laura Annika Lehtonen, šiuo metu šokanti Kauno VMT baleto trupėje.

Klaipėdoje reziduojanti baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas Gajus Žmavcas pristatė du naujus, labai palankaus publikos vertinimo sulaukusius choreografo kūrinius (jis pats kūrė ir muziką bei kostiumus): Šoko talentingieji KVMT trupės solistai, tarp jų ir trys „Auksinių scenos kryžių" nominantai - Anna Chekmarova, Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko ir šių metų „Auksinio scenos kryžiaus" laureatas Yanas Malaki. Jų dėka susirinkusieji dar kartą pasidžiaugė kokie įspūdingi pastatymai sukurti KVMT scenoje: parodytos ištraukos iš Alexanderio Ekmano šokio spektaklio „Kaktusai" ir Edwardo Clugo pastatyto „Stabat Mater".

Klaipėdoje ir Lietuva turi kuo didžiuotis!

KVMT inform.

Gegužės 19 d., 15 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje rodoma miesto įkūrimo istorija – oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą". 2022 m. šis kūrinys tapo teatro ir partnerių dovana jubiliejų šventusiai Klaipėdai bei buvo pristatytas miesto piliavietėje. Tądien nespėję pamatyti žiūrovai vis apgailestavo ir nekantriai laukė naujo pristatymo, tad dabar visus kviečiame suskubti ir nepraleisti puikios progos!

Oratoriją „Sakmė apie Mėmelburgą" sukūrė kompozitorius, brolis pranciškonas pasaulietis Alvidas Jeronimas Remesa OFS ir libreto autorius br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Sekmadienį, prieš "Sakmė apie Mėmelburgą" atlikimą, br. Benediktas OFM publikai pasakos apie Klaipėdos miesto įkūrimą ir oratorijos gimimą.

Pagrindinius oratorijos veikėjais taps Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė (Mėmelė), diskanto partiją atliks Edita Letukė. Dainuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), gros KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas vyriausiojo dirigento ir muzikos vadovo Tomo Ambrozaičio. Solinę birbynės partiją atliks Anatolijus Tumanovas, klavišiniais pritars Petr Evchenko. Oratorijos finale miesto įkūrėjo, pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo, testamentą skaitys solistas Vilius Trakys. „Sakmės apie Mėmelburgą" kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė, grimo dailininkė Aira Braždienė.

Spektaklio režisierė Rūta Bunikytė pasakoja, kad vyskupas ir choras oratorijoje tarsi tampa istorijos pasakotojais. „Jie atstovauja dangiškajam pradui. Tai idėjos skleidėjai, žemės dvasiniai kerėtojai, stichijų valdovai, žinios nešėjai. Mėmelė ir Magistras žymi vyro ir moters susitikimą, kaip pirmapradį žmonijos kūrimo etapą. Ji – moteris, upė, gamta, meilė. Jis – vyras, karžygys, svajotojas, drąsa. Tai dviejų gyvasties formų pasišventimas būti kartu, kuriant savo meilės pilį – Klaipėdos miestą. Ši oratorija – tai muzikinė-poetinė kompozicija apie miesto sukūrimą, kur pagrindine tema tampa drąsa turėti viziją ir ryžtas ją įgyvendinti. Taip gimė miesto idėja, taip mes turime ją reprezentuoti savo darbais", – sako R. Bunikytė.

„Tarp pagrindinių oratorijos veikėjų ne tik Kuršo vyskupas Heinrichas ir pilies komtūras Eberhardas iš Zaino, bet ir Mėmelė. Tai senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kūrinyje nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos, norėjome pateikti žmogiškąją, suromantintą miesto įkūrimo versiją", – pasakojo kompozitorius A. Remesa.

Oratorijos premjera įvyko 2022 m. rugpjūčio 1 dieną. Tai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana 2022-aisiais 770-ą jubiliejų šventusiam miestui, jo gyventojams ir svečiams. Pasaulinė oratorijos premjera atvėrė II-ojo Klaipėdos festivalio programą.

KVMT inform.

Martyno Aleksos nuotr.

Vietoj svylančių laidų raizgalynės daugiabučių laiptinė­se – sutvarkyta elektros instaliacija. Šilalės daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano BŪSTAS“ elekt­ros skydinėse pradėjo atnaujinti pasenusius apsaugos įrenginius, kurie nebeatitinka būtinųjų gaisrinės saugos reikalavimų.

Mena tarybinius laikus 

„Visų pirma dirbame tuose namuose, kurių gyventojai patys kreipėsi su prašymu spręsti problemą: jie skundžiasi ir kaistančiais laidais, ir nebeveikiančiais elektros apsaugos įrenginiais“, – sako „Mano BŪSTAS Vakarai“ direktorius Simonas Krūminis.

Pastaruosius kelerius metus Šilalės daugiabučiuose nesaugūs dujų balionai buvo keičiami elektrinėmis viryklėmis. Šio projekto eigoje buvo ne tik įdiegtos viryklės, bet ir atnaujinti elektros įvadai laiptinėse. Tačiau elektros skydai liko nepaliesti.

„Tie gyventojai, kurie domėjosi laiptinėse vykdomais darbais, atkreipė dėmesį, jog situacija elektros skydinėse tikrai prasta. Nenuostabu – daugelis Šilalės daugiabučių yra tarybinių laikų statybos, o nuo to laiko yra likusios ir elektros instaliacijos, kurios šiandien nebeatitinka nei saugos reikalavimų, nei gyventojų poreikių“, – teigia S. Krūminis. 

Atsisakant dujų balionų, elektros galia kiekvienam butui buvo padidinta nuo 3 iki 5 kilovatų, tačiau nei laidai, nei saugos įrenginiai elektros skydinėse nepakeisti. 

„Tuo tarpu elektros įrenginių skaičius kiekviename bute išaugo. Juk tarybiniais metais nebuvo nei elektrinių virdulių, nei džiovyklių, nei daugelio kitų prietaisų, kurie gyventojams tarnauja šiandien“, – sako S. Krūminis. 

Pergyveno namų renovaciją

Situacija elektros skydinėse susirūpino ne tik gyventojai. „Mano BŪSTO“ specialistai nustatė, jog jas būtina atnaujinti 21 iš 74 Šilalės daugiabučių, turinčių bendro naudojimo elektros sistemą, kuriuos administruoja bendrovė. Nustatyta, kad šiuose namuose elektros skydų apsaugos įrenginiai yra pasenę, neveikiantys arba jų nėra. Atnaujinimo metu keičiami apsaugos įrenginiai, skydų montažiniai laidai, montuojami įnulinimo ir įžeminimo gnybtai.

„Mano BŪSTO“ skaičiavimu, vienos skydinės atnaujinimas vidutiniškai užtrunka 3–4 valandas. 

Šie darbai yra būtini, siekiant užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą, bei privalomi pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Taigi butų savininkams nėra prievolės šiuos darbus tvirtinti susirinkimuose. S. Krūminio vertinimu, tai ypatingai palengvina saugumo situaciją daugiabučiuose, mat neretai į susirinkimus ateina mažiau nei 50 proc. namo gyventojų. Tokiu atveju, nesusirinkus daugumai, sprendimai nebūna priimami.

„Įdomu tai, jog pasenusios elektros instaliacijos daly­je daugiabučių pergyveno ir na­mų renovacijos projektus. Yra daugiabučių, kuriuose buvo at­naujintos visos siste­mos, išsky­rus elektros skydines. Todėl galima sakyti, kad, ėmęsi šio darbo, užbaigsime patį paskutinį daugiabučių renovacijos etapą“, – įsitikinęs UAB „Mano BŪSTAS Vakarai“ direktorius. 

Anot jo, bendrovė elektros skydus, kurie neatitinka reikalavimų, Šilalės daugiabučiuose planuoja sutvarkyti per šiuos metus.

UAB „Mano BŪSTAS 

Vakarai“ inform.

Užs. Nr. 101

Pagrindinėje miesto gatvėje, ties pašto ir prekybos centro pastatu, jau yra įvykusios bent kelios avarijos. Ir nors iki šiol jos baigėsi palyginti laimingai, o labiausiai nukentėjo tik ant šaligatvio iš­ri­kiuoti vazonai bei kelio ženklai, šilališkiai stebisi, kad niekas nesiima užbėgti už akių didesnei nelaimei. 

„Keistas pasirinkimas nei šiokioj, nei tokioj vietoj statyti kelio ženklus ir dviračių stovus. Kokia galva reikia mąstyti, kad įkurdintum dviračių stovą automobilių stovėjimo aikštelės viduryje, ant važiuojamosios dalies? Negi negalima pastumti kiek įmanoma toliau, o ne įrengti tarsi specialiai taip, kad trukdytų ir vairuotojams, ir pėstiesiems“, – replikavo „Šilalės artojo“ skaitytojas Zenonas.

Jo žodžių tikrumu abejoti tikrai neverta – nuotraukoje užfiksuotas vaizdas, kaip atrodo neatidaus vairuotojo gerokai stumtelėtas kelio ženklas ir aplamdytas dviračių stovas...

Taigi tiems, kurie yra atsakingi už tvarką šioje teritorijoje, pats laikas imtis veiksmų, kad neprisišauktų dar didesnės bėdos.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Balandžio pabaigoje vykusį Šilalės savivaldybės tarybos posėdį pertraukė prokurorų delegacija, atvykusi pristatyti Lietuvos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros veiklą bei pasikalbėti apie nusikalstamumo tendencijas. Ir nors išvakarėse praėjusios kadencijos tarybos nariai buvę gavę savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus „išmokų, skirtų tarybos nario veiklos išlaidoms apmokėti vertinimą“, Lietuvos generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas užtikrino, kad Šilalėje „jokių blogų ketinimų neturi“, nes politikai neva patys kovoja su blogybėmis. Tiesa, Šilalės rajono meras Tadas Bartkus iš paskutiniųjų stengėsi, kad teisėsaugos atstovai posėdyje neužtruktų, dėl to net kone porai valandų atidėjo darbotvarkėje numatytų sprendimų priėmimą. 

Generalinės prokurorės pavaduotojas tikino, kad susitikimai su mažesnių miestų valdžia ir politikais yra dalis šiuo metu įgyvendinamo projekto „Modernios ir atviros prokuratūros kūrimas Lietuvos Respublikoje“, kurį finansuoja Europos Sąjungos paramos fondai. Prokuratūra yra priskirta teismų sistemai ir turi jiems padėti vykdyti teisingumą, bet tuo pat metu ji yra nepriklausoma institucija. Prokuratūros nepriklausomumu tiki 90 proc. projekto metu apklaustų šalies gyventojų. 

Pasak S. Versecko, Lietuvoje dirba 597 prokurorai. Šilalės prokuratūra panaikinta prieš ketverius metus, vienintelis rajone likęs dirbti prokuroras Mindaugas Stonkus turi kabinetą Šilalės policijos komisariate. Pasak generalinės prokurorės pavaduotojo, prokuratūros poreikio Šilalėje neliko dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus.

Be tradicinių funkcijų – baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo, prokuratūra dabar atsakinga ir už pranešėjų apsaugą. Įstatymas jau keli metai sudaro galimybę gyventojams informuoti apie darbovietėje ar kitose įstaigose daromus teisės pažeidimus, o pranešėjams yra garantuojama teisinė apsauga. Be to, už ekonominių nusikaltimų atskleidimą galima gauti ir piniginį atlygį. Pernai į prokuratūrą kreipėsi 67 pranešėjai, jų informacija padėjo nustatyti net 38 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, leido pareikšti civilinių ieškinių už 2,5 mln. Eur, o į valstybės biudžetą išieškoti 317,6 tūkst. Eur baudų. 

Šilalės savivaldybės tarybos nariams prisistatė ir balandžio pradžioje pradėjęs dirbti naujas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Jevgenij Michailovskij, bet daugiau apie mūsų rajone vyraujančias nusikalstamumo tendencijas papasakojo Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys. Pasak jo, nors Šilalėje prokuratūros neliko, struktūros pertvarkymas nepakeitė prokurorų požiūrio į darbą. Rajone kriminogeninė situacija kasmet gerėja. Pavyzdžiui, 2021 m.

buvo užregistruotos 236 nusikalstamos veikos, 2022 m. – 217, pernai – 199. Per tris šių metų mėnesius 100 tūkst. gyventojų Šilalė­je fiksuojamos 98  nusikalstamos veikos, tuo pat laikotarpiu vidutiniškai šalyje 100 tūkst. gyventojų užregist­ruota 148, o Tauragės rajone – 151 nusikaltimas. 

„Šilalėje gyvena 99,12 proc. lietuvių. Nežinau, kokią įtaką tai turi nusikalstamumui, bet 90 proc. įtariamųjų pripažįsta savo kaltę, todėl baudžiamasis procesas būna greitesnis ir pigesnis, o po to, kai žmogus nuteisiamas, jis nejaučia pykčio visuomenei ir valstybei. Priešingai nei Tauragėje, kur įprasta, net prispyrus įrodymams, nepripažinti kaltės, eiti į teismą, ginčytis, dėl to vyksta ilgi procesai. Šilalėje gyvena žemdirbiai, žemaičiai – sąžiningi žmonės. Tauragė yra pramonės kraštas, kai kurie ten nuo seno įpratę vogti iš valstybės – sovietmečiu kažko neparsinešti iš darbo buvo „žemas lygis“. Toks mentalitetas persidavė jų vaikams, tad ir dabar kai kuriems tauragiškiams slėpti mokesčius yra geras tonas“, – dalijosi patirtimi Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Žebelys. 

Jis tikino, kad Šilalėje nusikaltimai beveik niekuo nesiskiria nuo daromų kituose rajonuose – smurtaujama artimoje aplinkoje, vagiama, sukčiaujama elektroninėje erdvėje. Tačiau Šilalė galbūt išsiskiria tuo, jog čia yra daugiau bylų dėl didelio kiekio naminės degtinės gamybos, disponavimo bei prekybos, o tokius nusikaltimus darantys rajono gyventojai dažnai aiškinasi, kad „varo naminę“, nes ši veikla netrukus bus legalizuota...

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas atkreipė Šilalės valdžios bei politikų dėmesį į prekybos žmonėmis nusikaltimus. Nors tokių bylų nėra daug, tai yra labai rimtas nusikaltimas, dėl kurio nukenčia labiausiai pažeidžiami gyventojai – juos lengva užverbuoti, išvežti ir išnaudoti.

„Šio nusikaltimo objektu visada būna žmogus, kuriuo naudojamasi kaip daiktu“, – aiškino prokuroras, paneigęs mitą, jog prekyba žmonėmis yra tik prostitucija ar naudojimasis jais pornografijai. Tarkime, šiuo metu viename iš Klaipėdos teismų nagrinėjama byla dėl trečiųjų šalių gyventojų vergovės avių ūkyje, neseniai mūsų šalies piliečiai šimtais buvo vežami vogti į Jungtinę Karalystę ir kitas užsienio šalis. Prokuroras priminė, jog Tauragėje vogtoms prekėms realizuoti net buvo atidaryta speciali parduotuvė, kurioje dideliais kiekiais apsipirkdavo ir Gariūnų prekiautojai...

Tarybos nariai domėjosi, kaip prokuratūra užkerta kelią sankcionuotoms prekėms patekti į Rusiją, kada atsiranda visuomenės interesas ir kaip jis yra ginamas. Rūpėjo mūsiškiams tarybos nariams ir tai, kas lemia, jog vieni politikai patraukiami atsakomybėn dėl „čekiukais“ pagrįstų išlaidų, o kiti nesulaukia dėmesio. Generalinės prokurorės pavaduotojas S. Verseckas juokavo, kad Šilalėje politikai yra sąžiningi, tačiau toks apibūdinimas patiko ne visiems.

Nepavyko vietos politikams sužinoti, ar prokurorai gins visuomenės interesą dėl Pajūrio  Stanislovo Biržiškio gimnazijoje atskleistų pažeidimų – nei Tauragės apylinkės, nei Klaipėdos apygardos vyriausieji prokurorai apie tokį savivaldybės kreipimąsi nebuvo girdėję... 

Taigi gali būti, kad pirmas prokurorų apsilankymas Šilalės savivaldybėje gali būti ne paskutinis, ir kitą kartą jis nebus toks draugiškas. 

Daiva BARTKIENĖ

Besilaukiančioms, ką tik pagimdžiusioms arba auginančioms vaikus iki dvejų metų moterims ir šeimoms ir toliau bus prieinama kvalifikuotų specialistų pagalba bei konsultacijos savo namuose. Sėkmingai pasibaigus bandomiesiems šeimų lankymo projektams, šios paslaugos nuo šiol apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis ir pradedamos diegti visoje Lietuvoje.

Nuo šių metų gegužės 1 d. šeimų lankymo paslaugos apmokamos PSDF lėšomis 11-oje savivaldybių, kurios įgyvendino bandomuosius projektus. Nuo kitų metų gegužės 1 d. šios paslaugos taps prieinamos visų Lietuvos savivaldybių gyventojams.

Šeimų lankymo paslauga skirta socialiai jautrioms šeimoms, kurioms specialias žinias įgiję sveikatos priežiūros specialistai padeda saugiai pasirūpinti savo ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius, sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti.

„Šeimų lankymo paslaugos padeda ugdyti šeimų sąmoningumą ir atsakomybę už jų ir jų vaikų sveikatą ir saugumą, taip pat užtikrinti nėščiųjų ir gimdyvių depresijos prevenciją. Tyrimai rodo, kad užsienio šalyse, kuriose teikiamos analogiškos paslaugos – mažesni kūdikių mirtingumo, hospitalizacijų dėl traumų, smurto prieš vaikus rodikliai, geresnė kūdikio raida, atitinkamai mažesnis kitų sveikatos priežiūros paslaugų poreikis“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Klinikiniai tyrimai, atlikti JAV, kur šeimų lankymo namuose programa taikoma jau daugelį metų, atskleidžia, kad įdiegus šeimų lankymo modelį, 60 proc. sumažėjo naujagimių mirtingumas, skaičiuojama ir 38 proc. mažiau vaikų (0–2 m.) hospitalizacijų dėl patiriamų traumų, fiksuojama 31 proc. mažiau smurto prieš vaikus (4–15 m.) atvejų, 46 proc. sumažėjo jaunimo (15–17 m.) suėmimų už nusikalstamas veiklas, taip pat gerėjo kūdikių raida, ilgėjo žindymo laikotarpis, didėjo žindančių motinų skaičius.

Planuojama, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. šeimų lankymo paslaugos bus prieinamos visose Lietuvos savivaldybėse. Prioritetas gauti paslaugą teikiamas 18 metų ir jaunesnėms moterims, pirmo vaiko besilaukiančioms 40 metų ir vyresnėms moterims, taip pat moterims, turinčioms su sveikata susijusių arba socialinių rizikos veiksnių, tokių kaip nesaikingas alkoholio ar kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas, nesaugi socialinė aplinka, psichikos sveikatos sutrikimai ir pan.

Šeimų lankymo specialistai, lankydami šeimą namuose, kiekvieno vizito metu įvertina motinos ir vaiko sveikatos būklę, pagal poreikį atlieka higienos ar slaugos procedūras, padeda motinai keisti gyvenimo būdą ir įpročius, konsultuoja vaiko ir motinos sveikatos, žindymo, kūdikio lavinimo, pirmųjų dantukų priežiūros ir kitais klausimais.

Šeimas namuose lanko ir konsultuoja šeimos gydytojo komandoje dirbantys akušeriai arba slaugytojai, apmokyti pagal specialią podiplominių studijų programą, kurią parengė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Papildomų specialistų parengimas numatytas panaudojant Šveicarijos-Lietuvos bendradarbiavimo lėšas.

Šeimų lankymo paslauga Lietuvoje pradėta teikti įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“. Bandomųjų projektų metu, kurie buvo pradėti 2022 m., 13 specialiai apmokytų specialistų 16-oje savivaldybių reguliariai lankė 325 šeimas. Plačiau apie bandomąjį projektą skaitykite ČIA.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl šeimų lankymo paslaugų teikimo tvarkos ir šių paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis rasite ČIA.

SAM Komunikacijos skyriaus inform.