Kai susiruošiau išvykti į Naująją Zelandiją spalio mėnesį, draugus juokaudama erzinau, kad nuo žiemos šalčio pabėgsiu į tropinę vasarą. Prieš Kalėdas vaikštinėdama Oklande siunčiau jiems nuotraukas su vasaros saule nutviekstomis Kalėdų eglutėmis, o sausio pradžioje jau pietinėje saloje bridau į ledinį Ohau ežerą, kad atgaivinčiau nuo piktos Naujosios Zelandijos saulės nudegusią odą...

Tada dar nežinojau, kad čia stiprus ir dažnai tepamas kremas nuo saulės tiesiog gyvybiškai būtinas – ne taip, kaip Lietuvoje. Beje, Naujojoje Zelandijoje „gyvybiškai būtinas” suprantamas tiesiogiai: ši šalis, deja, užima antrąją vietą pasaulyje pagal odos vėžio atvejus.

Odą čia rimtai nudegti per nepilną valandą gali todėl, kad dėl Žemės ašies pasvirimo pie­tinis pusrutulis karščiausiais vasaros mėnesiais – sausį ir vasarį – yra arčiau saulės. Būdama pietiniame pusrutulyje, Naujoji Zelandija, palyginus su šalimis šiauriniame pusrutulyje, patiria didesnį ultravioletinės spinduliuotės lygį. Statistiškai, palyginus su Europos šalimis, Naujojoje Zelandijoje jis yra didesnis net 40 proc. Tiesa, nors statistika visada įdomu ir skamba protingai, šią informaciją sužinojau ne kaip kitaip, o per neįtikėtinai trumpą laiką iki vėžio raudonumo pirmąkart nudegusi užpakalį...

Mėgaudamasi sausio mėnesio karščiu, antrąją kelionės dalį daug negalvodama suplanavau įvykdyti balandžio mėnesį užsidirbusi truputį pinigų. Pirmiausia dėl to, kad niekaip negalėjau patikėti, jog balandis nereiškia artėjančio gamtos atgimimo, šilumos ir šviesos – čia jis pranašauja artėjančią žiemą.

Kad mano plonų marškinėlių ir vos vieno iš megztinio kelionei su palapine nepakaks, supratau tada, kai kovo mėnesio rytais, ruošiantis į darbą, ant namus supančių kalnų viršūnių pradėjome pastebėti sniegą, keliantis nebesveikino pakylanti saulė, o viešbučio darbuotojas restorane ėmė užkurti židinį. Prasidėjusios šalnos leido suprasti, jog Naujosios Zelandijos klimatas vis dėlto nėra visada ir visur svilinantis. Tada vėl reikėjo priprasti prie mums absoliučiai priešingos minties – jei atėjus kovui, t.y. žiemai, noriu šiltesnio oro, reikia keliauti kuo šiauriau. Pačioje šiaurinėje dalyje šalčiausiais mėnesiais temperatūra nukrenta iki +15. 

Atėjus balandžiui, numojau į šilumą ir kurį laiką sekiau savo planu, kad nužingsniuočiau numatytus kelius: keliavau į pietinės salos pietus, ten, kur darėsi šalčiau, ypač – naktimis. Miegant šaltas temperatūras „pernešti” leng­vai padedančiame

miegmaišyje, tai reiš­kė tik tiek, jog nakčiai palapinėje dar turėjau užsimaukšlinti ir šiltą kepurę. Ją ir visus kitus šiltus drabužius susiradau seniai pačių savininkų pamirštų radinių dėžėje viešbutyje, kuriame dirbau.

Beje, nors lapija Naujojoje Zelandijoje visai kitokia, nei pas mus, oras vis tiek priminė ankstų spalį Lietuvoje – dar visai šilta, bet saulė pasidaro tarsi kuk­lesnė, tad ir šviesa ima darytis mažiau intensyvi bei rėžianti akį. 

Balandžiui įsibėgėjus kelia­vau aukštyn, vakarinės pakran­tės link. Žinojau, kad, kitaip nei pietuose ar Naujosios Zelandijos alpėse, ten temperatūra daug švelnesnė ištisus metus, o vėliau iš sutikto seno vietinio dar sužinojau ir tai, jog ten gyvenantys žmonės visai nepažįsta žiemos. Mat paklaususi sutikto vietinio, ar žiemomis pietinės salos šiaurėje esančiame miestelyje, į kurį žingsniavau, pasidaro šalta ir gavusi teigiamą atsakymą, pasidomėjau, iki kiek laipsnių ta temperatūra nukrinta. 

„Iki devynių”, – atsakė jis man. 

Pasitikslinau, ar jis turi galvoje minus devynis laipsnius. Nustebęs senukas išpūtė akis ir nusijuokė: „Minus 9? Neiškentėčiau. Žinoma, kad plius!” 

Galėtume pavydėti, bet svarbu ir dar vienas dalykas – šioje šalyje gyvenantieji vietoj šalčių kenčia lietų, nes skaičiuojama, jog vakarinėje šalies pakrantėje lyja apie 147 dienas per metus, vadinasi, vidutiniškai kas pustrečios dienos. Vėliau tai patyriau ir pati, kai kelionės planus gerokai pakoregavo po lietaus audrų uždaryti keliai. 

„Debesis, debesis, baltas debesis... Ilgas baltas debesis”! Šis posakis priskiriamas Kuramarotini, legendinio Ramiojo vandenyno keliautojo Kupe žmonai, pirmą kartą pamačiusiai Naująją Zelandiją. Sinonimiškai naudojamas pavadinimas „Aeoteroa”, taip pat reiškiantis „Ilgojo balto debesies žemė“ (ao – „debesis, diena, pasaulis”, tea – „balta” ir roa – „ilgas, aukštas”), buvo priskirtas maoriams, kai jie, pirmą kartą plaukdami laivu, virš horizonto pamatė ilgus baltus debesis. Tie balti debesys didžiuliame vandenyne jiems padėjo surasti palyginti mažą žemės plotelį, dabar žinomą kaip Naujoji Zelandija...

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Šilalės bibliotekoje vaikų knygų kūrėja Renata Bee ve­dė kūrybines dirbtuvėles ir su vaikais leidosi į spalvotus personažų kūrimo nuotykius, kuriuos sutiko knygoje „Spal­vų namelis“.

Dalė GOŠTAUTIENĖ

Vaikų skaityklos bibliotekininkė

Rimos NORVILIENĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro parengta 2024 m. I ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė rodo, jog pagrindinės finansinio suk­čiavimo tendencijos nesikeičia. Sausio–kovo mėnesiais sukčiai kė­si­nosi išvilioti daugiau kaip 6,8 mln. eurų, tačiau pasiekti tikslų ne­pa­vy­ko – finansų įstaigos sustabdė beveik 3 mln. Eur, dar 220 tūkst. Eur pavyko sugrąžinti. Dominuojantys sukčiavimo būdai išlieka tie patys – in­vesticinis sukčiavimas ir „phishingas“, kuomet duomenis bandoma iš­vilioti suklastotais el. laiškais ar SMS žinutėmis.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Naujosiose Šilalės miesto kapinėse (Gūbrių k., Traksėdžio sen.) rengiamasi kolumba­riumo su pelenų išbarstymo aikštelėmis statyboms. Tačiau artimųjų kapus lankantys šilališkiai kraipo galvas – vietos parinkimas yra mažų mažiausiai keistas.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Intensyviai vyksta žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas – vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje. Būna, kad ūkininkai per darbus terminus praleidžia, tad jiems iškart pranešama, iki kada deklaravimas bus papildomai pratęsiamas. Tačiau kartais ir tokia tvarka ne­gelbs­­ti – žmo­nės vis tiek pavėluotai pateikia deklaracijas. Kas tokiais atvejais laukia?

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Nors atsakingi savivaldybės specialistai ir skelbia, jog mūsų rajone problemų dėl kvaišalų nėra daug, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos bei Dariaus ir Girėno progimnazijos mokiniai susitikimuose su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministre Agneta Ladek ir Seimo nariu Jonu Gudausku patvirtino, kad narkotikų bei jų platintojų rajone yra ir tam būtina kuo skubiau užkirsti kelią.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Atrodo, kad praėjusią sa­vaitę nebuvo regiono, kuria­me nebūtų skambėjusi mu­zika, rengtos parodos ar kiti įdomūs kultūriniai renginiai. Akivaizdu – Lietuva šią vasarą šurmuliuos, o tam pui­kią pradžią jau davė Tau­ragė, Kaunas, Šiauliai, Pane­vėžys.

Ketvirtadienį prasidėjusi Tau­ragės miesto šventė priviliojo į renginius ir šilališkių – vieni klausėsi džiazo, o jaunieji Šilalės muzikantai netgi įsiliejo į „Džiazo jūrą”, kiti dalyvavo pa­rodose, akcijose bei pan.

Šią savaitę Tauragėje birželio 5–6 d. vyks nemokamos kūrybinės dirbtuvės – performansas „Žalias džiazas“. Kartu su lektoriumi Gintautu Gascevičiumi dalyviai vyks į metalo supirkimo centrus ir ieškos tinkamos medžiagos muzikos instrumentui. Surinkus antrines žaliavas, prasidės eksperimentas: bus gaminami skirtingi muzikos inst­rumentai ir jais grojama šalia Tauragės kultūros centro. 

Kelionę po Lietuvą pradėjo vasaros festivalis „Sidabrinės ger­vės naktys“. Kino seansai po at­viru dangumi šiais metais sveikinsis iš 11 miestų: Birštono, Plungės, Vilkijos, Ežerėlio, Jonavos, Klaipėdos, Šakių, Jurbar­ko ir kt. Festivalio metu žiūrovams planuojama padovanoti beveik pus­šimtį nemokamų lietuviškų filmų peržiūrų. Tarp jų – geriausiu studento darbu tapti pretenduojantis filmas „-15“, metų geriausiam animaciniam filmui nominuota juosta „Ta, kuri žino“, trumpametražio filmo kategorijoje besivaržanti juosta „Tušinukas“. 

Kaune, Pažaislio vienuolyne, prasidėjo XXIX Pažaislio muzikos festivalis, jį atidarė pirmą kartą Baltijos šalyse koncertavusi pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly. Per tris vasaros mėnesius planuojama surengti 28 koncertus, keturi iš jų vyks Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme. Šiųmetėje programoje – retai Lietuvoje skambančių operų premjeros, lietuvių autorių kūrinių gausa, dvi naujos istorinės erdvės, lietuviškų šaknų turinčios pasaulinės džiazo žvaigždės Nicole Zuraitis pasirodymas bei Nacio-nalinės kultūros ir meno premijos laureato Edgaro Montvido rečitalis. 

Panevėžyje atidarytas tapytojo, grafiko, rašytojo, knygų iliust­ratoriaus, performansų auto-

riaus Stasio Eidrigevičiaus me­nų centras „Stasys Museum“, kuriame lankytojai gali išvysti pirmąją muziejaus parodą, pristatančią S. Eidrigevičiaus kūrybą „ICON-O-STASYS“. 

S. Eidrigevičius yra surengęs daugiau kaip 100 tarptautinių parodų ir pelnęs daugiau kaip 40 tarptautinių apdovanojimų. Menininko kūrinių yra kolekcijose visame pasaulyje, tarp jų – Britų muziejuje Londone, Nacionalinėje bibliotekoje Vašingtone, Vatikano muziejuje, Ginzos grafikos galerijoje Tokijuje ir kt. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Šilališkės šeima mieste gavo sklypą ir pasistatė namą, bet, anot jos, po kelių dešimtmečių sklypo ribos buvusios iš naujo perbraižytos. Mo­teris tikina buvusi apgauta, nes parašu patvirtino jai nepalankius geodezinius matavimus, todėl dabar teiraujasi, ar nėra galimybių už savo teises pakovoti ir atstatyti teisybę.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Mano patyrimas apie Ameriką ir Donaldą Trumpą labai menkas: Či­kagoje plaukiant upe iš tolo kran­tinėje švietė jo valdo­mas tarptauti­nis viešbutis „Trump“ ir Či­ka­gos bokš­tas, o iš Mi­či­ga­no gatvės užėjus į šio komplekso vestibiulį nustebino nebent didžiulės erdvės, bet ne ištaigingumas ar prabanga. Sako, pats D. Trumpas su svita čia turi du aukštus, nors pagrindinė jo buveinė yra Niujorke, o užsakomi numeriai nėra ypatingai labai brangūs – apie 600–700 dolerių nakčiai...

Šią savo neseną kelionę prisiminiau dabar, kai buvusiam Amerikos prezidentui tapo riesta: gegužės 30-ąją dvylikos Niujorko prisiekusiųjų komisija D. Trumpą pripažino kaltu pagal 34 epizodus – nuo verslo ataskaitų klastojimo iki santykių su 35-erių porno žvaigžde Stormy Daniels (tikrasis vardas – Stephanie Gregory Clifford) 2006 m., nors iki tol jis su trim žmonomis jau turėjo 5 vaikus. Kad ji tylėtų, per advokatą buvo užmokėta 130 tūkst. dolerių. Atrodytų, tai nutiko seniai, kai 45-asis JAV prezidentas dar buvo žinomas verslininkas ir NBC televizijos rea­lybės šou „Mokinys“ vedėjas. Temidės svarstyklės pakrypo ne jo naudai, kai oficialūs kaltinimai dėl nusikalstamų veikų jam buvo iškelti po to, kuomet specia­li komisija ištyrė jo inspiruotą Kapitolijaus  šturmą 2021-ųjų sausio 6 d. Jo metu žuvo penki žmonės.

Kitaip sakant, šis respublikonas – neeilinė asmenybė. Daugelį amerikiečių žavi jo šūkis „Padarykime Ameriką vėl didžią“, tačiau dar daugiau būsimų rinkėjų šių metų Prezidento rinkimuose gali piktintis jo nenuspėjamu elgesiu, iššaukiančiais, su žmogiškomis vertybėmis dažnai nesiderinančiais pasisakymais, radikaliais pareiškimais, na ir, žinoma, išvaizda bei kūno kalba. Bet, kaip sakė vienas politologas, nereikia užmiršti, jog tai – Amerika, ir jai netinka europietiškos demok­ratijos standartai, lyderio samprata bei gyvenimo būdas.

Kuo gi šiuo požiūriu skiriasi Europa nuo Amerikos? Štai tokio tyrimo dar neteko skaityti...

Drįstu teigti, kad nuo Lietuvos – niekuo. Antai vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje su grupe politikų nuteistas ir puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime šiuo metu atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys sako, jog, nors ir negali balsuoti dėl įstatymų pakeitimų, įkalinimo įstaigoje jis „dirba Seimo nario darbą“, per padėjėjus teikdamas teisės aktų pataisas. Politikas savo pozicijos nekeičia – iki spalio neatsisakys parlamentaro mandato ir sieks, jog kalėjimo administ­racija leistų jam fiziškai dalyvauti Seimo posėdžiuose. Jis netgi jau yra įregist­ravęs įstatymų projektų ir pasiūlymų ir nori, kad tokia jo veikla būtų pripažinta darbine ir dar už tai gautų atlyginimą... 

Beje, per Prezidento rinkimus jis pasirodė ir TV ekranuose, tačiau ar dalyvaus naujojo Seimo rinkimuose rudenį, dar neaišku.

Įdomu, kad panaši praktika, kai nuteistieji gali dalyvauti politikoje, gyvuoja ir JAV. Antai liepos 11 d., 10 val. Niujorko laiku, D. Trumpo ypač nemėgiamas teisėjas kolumbietis Juanas Merchanas paskelbs verdiktą pagal prisiekusiųjų sprendimą, o po keturių dienų, liepos 15-ąją, įvyks Respublikonų partijos suvažiavimas, kuris turi paskelbti kandidato į JAV prezidentus pavardę. (Kaip tik tuo metu Vašingtone vyks NATO aukščiausio lygio susitikimas). Jeigu teisėjas pareikalaus realios bausmės (D. Trumpui gresia nuo 4 iki 136 metų nelaisvės), ar nuteistasis galės dalyvauti Prezidento rinkimuose? 

Žinoma, byla gali baigtis skiriant baudą, bandomąjį laikotarpį arba politiką pasiunčiant į namų areštą, tačiau klausimas lieka tas pats: ar jis galės dalyvauti politinėse varžytinėse su demokratų kandidatu Joe Bidenu? Atsakymas – taip. JAV įstatymai nedraudžia nuteistajam už nedidelius nusikaltimus (taip mano Ame­rikos ekspertai) dalyvauti rinkimų kampanijoje ir būtų renkamam. Tik Konstitucijos 14-osios pataisos 3-iasis straipsnis numato, jog asmenys, susiję su „riaušėmis ar kitais neramumais“, nukreiptais prieš Konstituciją, negali užimti federalinių pareigų. Bet teismo sprendime tokios nuostatos nėra. 

Dar belieka priminti, kad JAV Aukščiausiasis Teismas kovą panaikino Kolorado valstijos teismo sprendimą neleisti D. Trumpui dalyvauti šių metų Amerikos prezidento rinkimuose.

Tuo tarpu pats D. Trumpas sparčiai renka lėšas ir po nuosprendžio paskelbimo tikisi dalyvauti rinkimų debatuose su J. Bidenu. 

Pasak politologo Kęstučio Girniaus, D. Trumpo komanda nuosprendį ketina skųsti apeliaciniam teismui, o kaltinimus trijose nagrinėjamose bylose paversti pagrindiniu savo kampanijos akcentu, pateikiant D. Trumpą kaip nekaltą auką, nubaustą už tai, jog gina paprastą žmogų ir pagrindines Amerikos vertybes. Politologas mano, kad jis turi šansų užimti 47-ojo JAV prezidento postą, nes vyresnis ir paliegęs jo konkurentas populiarumu atsilieka. Tad demokratų suvažiavime rugpjūtį gali būti patvirtinta nebent Michellės Obamos kandidatūra, kuri taip pat nėra stipri varžovė. 

Įdomi ir kartu juokinga ta Amerikos tvarka. Ir nors galbūt V. Gapšio ir D. Trumpo pavyzdžiai nedera vienas šalia kito, bet taikliai apibūdina iškreiptą ir eiliniam žmogui nesuprantamą mūsų valstybių teisinę sistemą... 

Česlovas IŠKAUSKAS