Žmonės su regos negalia nekantriai laukia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) atidarymo, nes šioje profesionalaus scenos meno įstaigoje jiems talkins ne tik paslaugūs žiūrovų aptarnavimo tarnybos darbuotojai, bet ir įdiegti šiuolaikiniai techniniai sprendimai.

Džiugu, kad akliesiems ir silpnaregiams lengviau orientuotis naujame KVMT pastate padės mobilioji programėlė „RightHear“. Ši platforma, panašiai kaip GPS įranga, naudotoją informuoja, kas yra aplink jį ir kur jam pasukti – nurodomi patalpoje esantys objektai.

Moderniausiame šalies Muzikiniame teatre įdiegtas specialus technologinis sprendimas – jutikliai, kuriais remdamasi programa gali įvertinti, kur patalpoje yra naudotojas ir suteikti informacijos, kokia kryptimi judant bus pasiekiami reikiami objektai. Telefonas prabyla duodamas nurodymus, kaip pasiekti tam tikrą patalpą arba įspėdamas, jei kelyje yra kliūtis.

KVMT vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas pasakoja, kad numatytose vietose teatro holuose yra išdėstyti specialūs sensoriai, kurie jaus žmogaus su regos negalia buvimo vietą ir judėjimo kryptį. Specialioje programoje bus suvedami specialūs tekstai ir nuorodos, kurių gali prireikti čia vaikštančiam neregiui. Žmogus su regos negalia savo mobiliajame telefone, naudodamas nemokamą „RightHear“ aplikaciją, patogiai gaus garsines judėjimo nuorodas ir perspėjimus. Pavyzdžiui, priėjus prie Teatro pagrindinio įėjimo gali būti pranešta: „Atvykote į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą ir esate priešais pagrindines įėjimo duris. Durys atsidaro jas pastumiant. Įėjus reikia du metrus eiti tiesiai, po to pasukti į kairę. Nuėję dar du metrus jūs būsite prie bilietų kasos“. Įvertindama žmogaus su regos negalia buvimo vietą, programėlė pateiks instrukcijų ir perspėjimų, kaip patekti į „Jūros“ ar „Marių“ sales, rūbinę, liftą ar kavinę. Aplikaciją galima naudoti įvairiais išmaniaisiais telefonais tiek Android, tiek iOS aplinkose.

Kadangi šiai mobiliajai programai reikia patalpų savininkų investicijų, ji kol kas prieinama tik daugiau nei tūkstantyje viešojo naudojimo vietų visame pasaulyje. Minimas sprendimas plačiai taikomas Amerikoje bei Izraelyje.

Klaipėdietis, masažo salono savininkas Kazys sako apie tokią programėlę dar negirdėjęs, bet nekantriai laukia ją išbandyti. „Mes, aklieji, prie to nepratę: paprastai naujame pastate pirmą kartą stengiuosi apsilankyti su lydinčiu asmeniu bei gerai įsiminti jo išdėstymą. Su malonumu ateisiu į naująjį Muzikinį teatrą bei paraginsiu kolegas“,- sako scenos meno gerbėjas.

Kas dešimtas šalies žmogus gyvena su negalia, net 38 000 potencialių Muzikinio teatro lankytojų, gyvenančių Lietuvoje, diagnozuota sudėtingesnė ar lengvesnė regos negalia. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps pirmąja šalyje profesionalaus scenos meno įstaiga, galėsiančia žmonėms su įvairiomis negaliomis suteikti natūralų komfortą – teatre jaustis gerai ir patogiai. Juo labiau, kad nuo 2025 m. birželio 28 d. įsigalios Prieinamumo direktyva pagal kurią bus privaloma užtikrinti tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumą kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis).

KVMT inform.

Šilalės kraštas savo etno­grafine veikla garsėja visoje Lietuvoje: kai kituo­se rajonuose tradiciniais instrumentais grojančiųjų mažėja, nyksta kaimo ka­pelos, pas mus jaunieji et­nokultūros puoselėtojai vie­­ną po kito skina laurus. 

Gargždų muzikos mokykla trečią kartą organizavo respub­likinį autorinių ir aranžuotų kūrinių tautiniams instrumentams konkursą „Minijos vingiai“. Šilalės kraštui jame atstovavo Kultūros centro tradicinių kanklių ansamblio narė Gabrielė Bukauskytė, Kvėdarnos kultūros namų vaikų ir jaunimo ansamblio „Volungėlė“ tradicinė kapela (abiejų vadovė Jolanta Kažukauskienė) bei Kvėdarnos kultūros namų tradicinių kanklių ansamblis „Kvėdainėlė“ (vad. Jūratė Augienė).

Iš viso konkurse susirungė 14 kolektyvų iš Jurbarko, Ši­lalės, Tauragės, Naujosios Ak­menės, Plungės, Šilutės, Palan­gos, Klaipėdos, Gargždų. Iš jų du atstovavo kultūros cent­rams, likusieji – meno ir muzikos mokyklų kolektyvai. 

„Kolektyvą sudarė dvi vado­vės ir devyni auklėtiniai, o, skirtingai nuo kitų konkurso dalyvių, mūsų vaikai koncertavo vieni (kiti kolektyvai – kartu su vadovais). Be to, ne visi mūsų auklėtiniai mokosi muzikos, dalis yra savamokslių, kurie natų net nepažįsta. Tačiau pirmas toks konkursas buvo puiki patirtis“, – sako J. Au­gienė. 

Šio konkurso tikslas yra skatinti autorinę kūrybą tautiniais instrumentais, turtinti repertuarą, atskleisti jaunųjų muzi­kantų individualybę, kaup­ti kon­certinę sceninę patirtį, dalintis profesine patirtimi ir kt. 

J. Kažukauskienė šiame konkurse sulaukė nominacijos už geriausią tradicinių instrumentų panaudojimą aranžuotėje, o jos auklėtinė abiturientė G. Bukauskytė pelnė pirmosios vietos laureatės diplomą. Mergina kanklėmis skambina aštuonerius metus.

„Volungėlė“ ir „Kvėdainėlė“ taip pat pasirodė išskirtinai ir parsivežė antrosios vietos laureato diplomus. 

„Labai didžiuojamės savo auk­lėtiniais, kurie yra ne tik išskirtinai gabūs, bet ir muzikalūs bei drąsūs, o šias ir kitas gerąsias jų savybes įžvelgėme ne tik mes, bet ir konkursantus vertinusi komisija“, – giria auk­lėtinius vadovės.

Jaunimo, besidominčio tradi­ciniais instrumentais ir galimy­be mokytis jais groti, Kvėdarnoje vis daugėja, tad kolektyvų vadovės turi gerai pasukti galvą, iš kur pasiskolinti instrumentų.  

„Turime ir pirmokų, ir paaug­lių berniukų, kurie skambina kanklėmis ne prasčiau nei mergaitės. Baiminomės, kad ūgtelėję jie šį pomėgį mes, gal bus gėda, nes įprasta, jog berniukai spardo kamuolį, o ne skambina tradiciniu instrumentu. Tačiau bent jau mūsų krašte etnografija atgimsta, tiek vaikinai, tiek merginos didžiuojasi savo pomėgiu ir tuo užkrečia kitus – draugas atsiveda draugą, tas dar kitą ir taip ratas plečiasi. Naujų narių mums netrūksta, stingame nebent kanklių, kitų instrumentų“, – tikina J. Augienė.

Jūratė pati yra baigusi kank­lių studijas ir džiaugiasi, kad Kvėdarnoje tradicinės dainos, šokiai ir muzika yra trijų kartų pomėgis.   

Beje, į šiųmetę dainų šventę Vilniuje jau atrinkti penki kolektyvai, o kvėdarniškiai kviečiami pasirodyti įvairiuose rengi­niuose. Štai gegužės 12 d. jie gros naktišokiuose Plungėje, gegužės 31 d. dalyvaus Vakarų regiono „Trimitatis“ festivalyje Nidoje, birželio 8 d. – Klaipėdos regiono, birželio 15 d. – Tauragės apskrities dainų šventėse.

Žydrūnė MILAŠĖ

J. AUGIENĖS nuotr.

Kovo 22-osios vakarą Rusijoje, Pamaskvėje (netoli šalies sostinės), teroristų grupė įsiveržė į „Krokus“ koncertų salę, pradėjo šaudyti į renginio lankytojus, po to padegė pastatą. Per išpuolį žuvo daugiau nei šimtas žmonių, dar mažiausiai tiek buvo sužeista. Teroristai spėjo pabėgti, nors vėliau Rusijos specialiosios tarnybos pranešė, jog išpuolio vykdytojus pavyko susekti ir sulaikyti.

Šioje istorijoje yra daugybė aspektų, susijusių ir su komunikaciniais procesais bei jų ypatybėmis (ypač kalbant apie Rusiją). Galima pradėti nuo to, kad pats teroro aktas visada yra savotiškas „pranešimas“ – jis patraukia žiniasklaidos dėmesį, yra plačiai aptariamas, o sėkmingas teroro išpuolis faktiškai demonstruoja tam tikrą valstybės specialiųjų tarnybų neveiksnumą, jų klaidas bei teroristų gebėjimą smogti skausmingai ir netikėtai. 

Viktor DENISENKO 

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 24

Dažnai juokaujama, jog valdiškų įstaigų darbuotojai specialiai atbulomis rankomis dirba, kad visada turėtų užsiėmimą. Šita taisyklė tinka ir kelininkams, ir seniūnijų darbininkams, o „Šilalės artojo“ skaitytojų pastebėti jų veiklos rezultatai tą tik patvirtina.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 24

Didžiąją Velykų savaitę į Šilalę suvažiavę ūkininkai susitiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovais – tais, nuo kurių priklauso projektų vertinimas bei Europos Sąjungos tiesioginių išmokų mokėjimas. Deja, europinių lė­šų administratoriai negalėjo atsakyti į daugelį klausimų ir nuolat baksnojo taisykles kuriančios Žemės ūkio ministe­rijos (ŽŪM) pusėn. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 24

Visai neseniai dalijomės žinia, kad mūsų šalies jaunimas – laimingiausias pasaulyje, o šiomis dienomis „Eurostat“ paskelbė, kad Lietuvoje valandiniai atlyginimai pastaraisiais metais augo bene sparčiausiai Europos Sąjungoje. Sakote, skaičiai meluoja? Mažos Europos valstybės sėkmę liudija ir žymių šalies žmonių patirtys: menininkė J. Vaitkutė tvirtina, kad pastarųjų dešimtmečių Lietuvos progresas leido jai išpildyti savo svajones, ir kviečia lietuvius būti drąsesnius – ne tik svajoti, bet ir garsiau dalintis savo sėkmės istorijomis.

„Aš užaugau su privilegija ir žinojau, kad pasaulis aplink mane yra didelis ir atviras. Vis dėlto turiu prisiminimą iš vaikystės, kai tekdavo laukti prie Latvijos sienos tam, kad nuvažiuotum prie jūros. Tai buvo ne tik pati tikriausia judėjimą ribojanti siena, bet ir siena, ribojanti svajones. Tačiau, kai augdama supratau, kad galimybės yra atviros, galėjau jomis pasinaudoti“, – pasakoja J. Vaitkutė, paklausta, kaip keitėsi jos gyvenimas per pastarąjį dvidešimtmetį.

Nė trisdešimties neturinti, o Lietuvoje bei pasaulyje jau pripažinta menininkė sako, jog didžiausi pasiekimai jos dar laukia ateityje.

„Man 20 metų yra labai daug, nes tai – daugiau nei du trečdaliai mano gyvenimo. Kai pagalvoju apie savo didžiausius pasiekimus, suprantu, kad...jie dar neatėjo. Prisimenu, kai būdama paauglė gyvenau prie tos sienos, kuri ribojo ne tik judėjimą, bet ir mano galimybes pažinti pasaulį, svajojau surengti parodą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio galerijose: galbūt Miunchene, galbūt Tokijuje, galbūt Los Andžele. Kaip suprantu dabar – mano svajonės išsipildė. Žinoma, dar ne visos. Bet juk tam dabar yra labai daug galimybių“, – sako J. Vaitkutė, kurios darbais šiuo metu galima pasigrožėti tiek Lietuvoje, Europos parke (meninė instaliacija „Anglies miškas“), tiek ir Europoje, Miunchene (tarptautinė menininkų darbų paroda „The World in My Hand“).

„Pats svarbiausias momentas yra nematomas – jis mūsų galvose: mes galime svajoti. Augau su Europos Sąjunga: ne tik mano geografinė, bet ir galimybių erdvė augo kartu su manimi. Atsirado vis daugiau erdvių, į kurias buvo galima nueiti, nuvykti atostogauti, nuvežti parodyti savo kūrinus ar rasti žmones, su kuriais būtų galima dirbti ir drauge siekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai išmokė mane mąstyti plačiau. Ir tą parodyti kitiems yra labai svarbu“, – sako ji.

Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje ir NATO 20-metį J. Vaitkutė prisijungia prie būrio kūrėjų, sportininkų ir kitų sėkmingų Lietuvos žmonių bei dalijasi savo patirtimis, taip kviesdama kiekvieną iš mūsų papasakoti savo sėkmės istoriją.

„Mes nesame maži: turime puikių menininkų, muzikantų, specialistų, turime daug unikalių pasakojimų, kuriuos galime pasakoti visam pasauliui. Esame nedrąsūs, linkę savyje uždaryti unikalias sėkmės istorijas. Manau, turėtume būti drąsesni, apie save bei savo sėkmę kalbėti garsiau ir leisti sau svajoti“, – teigia ji.

Savo sėkmės istorija galima pasidalinti dalyvaujant kūrybiniame konkurse, skirtame Lietuvos narystės minėtuose aljansuose 20-mečiui – „Lietuvos narystė ES ir NATO: 20 metų sėkmės“. Kiekvienas norintis dalyvauti (vienas ar su kompanija) turi nufilmuoti trumpą vaizdo klipą (iki 30 sek.), kuriame dalinasi savo sėkmės istorija ar kalba apie Lietuvos sėkmę būnant ES ir NATO nare, ir jį atsiųsti el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. 5 kūrybiškiausių sėkmės istorijų pasakotojų laukia puikūs prizai ir įspūdingas renginys. Daugiau informacijos rasite LR Vyriausybės kanceliarijos interneto puslapyje.

J. Vaitkutės nuotraukų autoriai: Vygaudas Juozaitis, Joana Suslavičiūtė, Gabrielius Jauniškis

Vyriausybės komunikacijos departamentas

Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyrius